Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje: S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (875 litų) baudą;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausme, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 8 (aštuonių) mėnesių bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda, jos mokėjimą išdėstant per 10 mėnesių, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. 2020 m. balandžio 8 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

- kitų objektų apžiūros 2021 m. rugpjūčio 16 d. protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto skambučio garso įrašo apžiūra, padarant pokalbio stenogramą. Apžiūrimas garso įrašas 2021/05/20 22:20:39. Garso įrašo data 2021 m. gegužės 20 d.. Garso įrašo pradžia – 22 valandos 20 minučių 39 sekundės. 09:40:22. Garso įrašo trukmė – 1 minutė 51 sekundė. Pokalbio stenograma: - Operatorė: 112. Moters balsas: „Labas vakaras, tokia situacija, mane brolis sumušė, ta prasme trenkė gerai per veidą, net guzas iššoko." - Operatorė: „Sakykit adresą." Moters balsas: „(duomenys neskelbtini), bet šiuo metu jo nėra." - Operatorė: „Gerai, bet Jūs pretenzijų turit vis tiek kažkokių?". Moters balsas: „Nu taip, be abejonės, aš noriu važiuoti abdukciją nuimti, mamą ką tik išvežė greitoji į ligoninę, sakė, kad reikia policiją kviesti." - Operatorė: „Pakartokit adresą, koks čia miestas?". Moters balsas: „(duomenys neskelbtini)."- Operatorė: „(duomenys neskelbtini), taip?" - Moters balsas: „Taip". - Operatorė: „Prieš kiek laiko jus sumušė brolis?“ - Moters balsas: „Apie aštuntą valandą“. - Operatorė: „Prieš dvi valandas?“. Moters balsas: „Apytiksliai jo, nes pirmiausia, tai greitoji atvažiavo, nes mamai labai blogai su širdimi, o jis girtas buvo atėjęs čia, brolis girtaujantis, ta prasme nesitvarko, nesižiūri.“ - Operatorė: „Dabar jis pasišalinęs?“ - Moters balsas: „ Jo, dabar jo nėra.“ - Operatorė: „Jums medikų pačiai nereikia?“ - Moters balsas: „Aš važiuosiu į Lazdynus..... mama išvežė į ligoninę į (duomenys neskelbtini), ir greitoji sakė, kad reikia policijai pranešti, ar kviesti, aš nežinau kaip tokioj situacijoj.“ - Operatorė: „ Supratau, mažų vaikų neturit namie?“ - Moters balsas: „Yra mano globojamas vaikas 15 metų, bet jisai buvo savo kambaryje ir nieko negirdėjo“ - Operatorė: „Supratau Jūsų vardas, pavardė?“ - Moters balsas: „N. G.. " (b. l. 53) .

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Kartu pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltinamasis S. G. viso proceso metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nagrinėjamu atveju įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą, nukentėjusiosios parodymus, užfiksuoto skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, policijos patrulių atvykusių į įvykio vietą, „Body" kamera užfiksuotą vaizdą, iš dalies paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad 2021 m. gegužės 20 d. apie 21.09 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – seserį N. G. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tačiau kilo ginčas dėl to, ar kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus bei ar jis trenkė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiai. Kaltinamasis nurodo, kad dirbo (duomenys neskelbtini), todėl turi įgūdžių sulaikant asmenis, savo įgūdžius panaudojo ir prieš seserį – N. G.. Duodant parodymus teisme kaltinamasis paaiškino, kad mėlynė galėjo atsirasti dėl jo veiksmų, nes jis staigiu judėsiu prirėmė ją prie sienos, tačiau pastebi, kad buvo priremtas kaklas ir žandikaulis bei ji galėjo atsitrenkti į sieną, bet ne veidu. Pripažįsta, kad dėl jo atliktų veiksmų nukentėjusioji galėjo patirti fizinį skausmą. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji jį provokavo, tai yra iš galo jam spyrė, bandė pataikyti jam tarp kojų, todėl jis, nesuvaldęs emocijų, pasidavė nukentėjusiosios provokacijai ir prirėmė ją prie sienos, galbūt prie kaklo sugriebė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis neprisipažįsta ir neigia aplinkybę, kurią nurodo nukentėjusioji, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusioji N. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme metu duodama parodymus buvo nuosekli. Nukentėjusioji vienareikšmiškai nurodė, kad S. G. grįžo namo apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodo, kad kaltinamojo kalba buvo nerišli, sklido nemalonus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, buvo piktas ir irzlus, žodinio konflikto metu jis trenkė jai į veido kairę pusę. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis trenkė ranka, tik ji neatsimena, kumščiu ar delnu. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes ji atsitrenkė į sieną su dešine ranka, bet ne su veidu, dėl ko pastarajai buvo padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad N. G. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Pažymima, kad sužalojimas padarytas prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. G. sužalojimo jai padarymo metu ir po to, galėjo jausti fizinį skausmą. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusiai sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo įvykio metu. Nukentėjusiosios skambutis į bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas 2021 m. rugpjūčio 16 d., kuriame nurodyta, kad N. G. sumušė brolis, trenkė jai gerai per veidą, kad net guzas iššoko. Taip pat, policijos patrulių, atvykusių į įvykio vietą, „Body" kameros vaizdo įrašu užfiksuota, kad nukentėjusioji paaiškina, jog ją sumušė brolis, tai yra konflikto metu, jai sudavė. Nukentėjusioji vaizdo įraše parodo kairę veido pusę, kurioje buvo padarytas sužalojimas.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Nukentėjusios N. G. paaiškinimai, teismo vertinimu, yra pagrįsti bei jų objektyvumu teismui netikėti nėra pagrindo. Juolab, kad pats kaltinamasis duodamas parodymas iš dalies pripažino savo kaltę, tik nesutinka, jog nukentėjusiajai buvo trenkta kumščiu. Vertinant įvykio faktines aplinkybes, pažymima, kad tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės. Todėl teismas daro išvadą, kad tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios parodymų visuma, specialisto išvada, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kiti baudžiamoje byloje surinkti duomenys įrodo, kad kaltinamasis tyčia vieną kartą ranka trenkė seseriai į kairę veido pusę, nuo smūgio nukentėjusioji atsitrenkė į sieną atsiremdama dešine ranka, tai yra nukentėjusiajai N. G. padarė poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, šiais savo veiksmais padarė sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą ir tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinime, pareikštame S. G., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai N. G. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkus į kairę veido pusę. Teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kumščiu nukentėjusiosios nemušė, o nukentėjusioji neprisiminė ar jai buvo trenkta kumščiu ar delnu. Dėl šių aplinkybių prokurorė baigiamojoje kalboje prašė patikslinti kaltinimą, nurodant kad kaltinamasis tyčia vieną kartą ranka, o ne dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu laiko, kad kaltinamasis nukentėjusiąją mušė ranka, todėl šis netikslumas tikslintinas.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 19,06 eurų padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiosios N. G. gydymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors valstybinis kaltintojas prašė S. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau pažymėtina, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokiu būdu akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, būtina nustatyti, kad asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.) Šiuo atveju, apie tai, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio įvykio metu, parodė tik nukentėjusioji, o kaltinamasis šią aplinkybę neigia. Ši aplinkybė nėra užfiksuota alkotesterio duomenimis, tokių duomenų nėra baudžiamosios bylos medžiagoje. Taigi, byloje šiuo klausimu lieka abejonių, kurių pašalinti, trūkstant įrodymų, nėra galimybės, todėl jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl pripažinti tai S. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip tai buvo nurodyta kaltinamajame akte nėra pagrindo ir ji iš kaltinimo šalintina.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į S. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas keturis kartus, iš jų – vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 70-71, 104-107), baustas administracine tvarka, (b. l. 72-80), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 83), VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas (b. l. 84), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 85), išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88). Kaltinamasis nuo proceso pradžios iš dalies prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios už savo padarytus smurtinius veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau kaltinamajam paskirta bausmė, tai yra areštas nepasiekė savo tikslų, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, jo trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, jis savo poelgį vertina kritiškai, supranta, kad galėjo pasielgti kitaip, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios atsiprašė, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra šiurkštūs. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad S. G. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Atsižvelgiant į tai, kad S. G. nusikalstamą veiką padarė prieš savo artimą giminaitę – sesę, ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tikėtina, kad baudžiamosios priemonės skyrimas padės kaltinamajam pakartotinai nenusikalsti, padarys teigiamą įtaką. Pažymima, kad ir nukentėjusioji galės jaustis saugi. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nurodant, kad kaltinamasis nebendrautų su N. G. bei nesiartintų arčiau nei 20 (dvidešimt) metrų atstumu ir nesilankytų jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 62-63), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino 19,06 eur turinę žalą civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai, atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena (CD-R) su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo įrašas, nufilmuotas pareigūnų „Body kamera“, nukentėjusiosios N. G. pateiktas vaizdo įrašas, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, S. G. įpareigoti nesiartinti prie nukentėjusiosios N. G. arčiau nei 20 (dvidešimt) metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl 19,06 eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną (CD-R) su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo įrašą, nufilmuotą pareigūnų „Body kamera“, N. G. pateiktą vaizdo įrašą, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.