Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla kaltinant A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nutraukta esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Nutarta nuo nutarties paskelbimo dienos panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Priteista A. G. iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 1 100 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 5 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. buvo kaltinama tuo, kad smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: ji 2021-07-08, apie 20.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, Klaipėdos m., kilusio konflikto su R. B. metu, papurškė dujomis pastarajai į veidą, padarydama nukentėjusiajai akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.11. Prokurorės nuomone, išdėstyti duomenys patvirtina, kad A. G. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų, byloje nėra nustatyta, kad ji gynėsi nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, ir dėl jos veiksmų R. B. atsiradę sužalojimai buvo padaryti pažeidžiant būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Todėl teismas, įvertindamas A. G. veiksmus kaip būtinąją gintį, nepagrįstai jai bylą nutraukė. Byloje išnagrinėtais duomenimis nustatyta, kad A. G. 2021-07-08, apie 20.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, Klaipėdos m., papurškė dujų R. B. į veidą, padarydama nukentėjusiajai akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Ji veikė tiesiogine tyčia ir jos veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

2.12. Skunde pažymima, jog teismas, nepagrįstai nutraukdamas bylą A. G., iš savarankiško juridinio asmens teisių neturinčios Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros priteisė 1 100 Eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Advokato darbo apmokėjimas yra reglamentuotas BPK 106 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Advokato išlaidų apmokėjimo tvarka yra nustatyta 2022-04-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame apraše „Dėl prašymų atlyginti išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinėse bylose tvarkos“. Pagal šį aprašą advokatui ar jo padėjėjui patirtos išlaidos atlyginamos tik pagal išteisinamuosius nuosprendžius ar nutartis. Vadinasi, tik išteisinus asmenį atlyginamos advokato ar jo padėjėjo išlaidos, o kitoks interpretavimas, prilyginant kitokius atvejus, prieštarautų BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatai.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, A. G., gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo A. G. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nustačius, jog šią veiką ji padarė esant būtinosios ginties sąlygoms (BK 28 straipsnis). Mano, kad A. G. turėtų būti pripažinta kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat prokurorė mano, jog teismas, nutraukdamas bylą A. G., nepagrįstai iš savarankiško juridinio asmens teisių neturinčios Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros priteisė 1 100 Eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria nutraukta baudžiamoji byla A. G. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nustačius, jog šią veiką ji padarė esant būtinosios ginties sąlygoms, yra teisėta ir pagrįsta. Šioje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino jų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiasi, o kitais remiasi tik iš dalies, vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. G. veiksmų ir juos teisingai teisiškai įvertino. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamos nutarties dalis, kuria apylinkės teismas A. G. priteisė iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 1 100 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

8. Šioje byloje A. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: ji 2021-07-08, apie 20.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, Klaipėdos m., kilusio konflikto su R. B. metu, papurškė dujomis pastarajai į veidą, padarydama nukentėjusiajai akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-124-719/2022).

10. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. 2021-07-08, apie 20.17 val., adresu (duomenys neskelbtini) prie 29 buto, Klaipėdos m., kilusio konflikto su R. B. metu, papurškė dujomis pastarajai į veidą, padarydama nukentėjusiajai akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra, jos yra pagrįstai nustatytos remiantis bylos įrodymų visuma, todėl teisėjų kolegija, pritardama išsamiems apylinkės teismo motyvams, plačiau dėl minėtų aplinkybių nepasisako.

11. Apylinkės teismas taip pat nustatė, jog A. G. pirmą kartą pastebėjusi, kad R. B. artinasi prie jos būdama neblaivi, agresyviai nusiteikusi, ketindama įžengti į jos butą, papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajai į veidą, taip pat antrą kartą, kai R. B. spyrė į duris ir norėjo patekti į A. G. butą, antrą kartą papurškė ašarinių dujų, tuo nukentėjusiajai padarydama akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimą, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuomone, nors tarp A. G. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, o jos veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka pripažinti A. G. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi tokius veiksmus ji atliko netiesiogine tyčia ir gindamasi nuo nukentėjusiosios R. B. pavojingo kėsinimosi. Prokurorė su šiomis apylinkės teismo išvadomis kategoriškai nesutinka ir nurodo, kad A. G. turėtų būti pripažinta kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

12. Prokurorė nurodo, jog apylinkės teismas nukentėjusiosios R. B. parodymų iš viso nevertino, nutartyje fragmentiškai, kelias sakiniais nurodė, ką ji parodė, dėl to nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas nepatikėjo jos parodymais, kodėl jie yra neteisingi ir atmestini. Nors sutiktina su prokurorės nuomone, jog nukentėjusiosios R. B. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog joje yra išsamiai išdėstyti nukentėjusiosios R. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie įvykio aplinkybes, teismas juos įvertino bylos įrodymų visumos kontekste ir netgi kitiems bylos įrodymams neprieštaraujančia nukentėjusiosios parodymų dalimi rėmėsi nustatydamas reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Priešingai nei teigia prokurorė, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas niekur nenurodė, jog R. B. parodymais apskritai netiki ir (ar) kad visi jie yra nepatikimi, neteisingi ir atmestini. Esant tokioms aplinkybėms minėti prokurorės argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

13. Prokurorė nesutinka ir su teismo atliktu liudytojos S. M. parodymų vertinimu, teigia, jog teismas klaidingai nurodė, kad ši liudytoja tiesiogiai stebėjo įvykį, nes iš šios liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji sėdėjo kambaryje, iš kurio įėjimo durų nesimato, todėl įvykio nematė (nestebėjo), tik girdėjo. Prokurorė taip pat teigia, kad iš šios liudytojos parodymų matyti, jog A. G. buvo priešiškai nusistačiusi prieš atėjusią nukentėjusiąją. Tačiau teisėjų kolegija skundžiamoje nutartyje esminių minėtos liudytojos parodymų vertinimo trūkumų nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis vyko labai seniai, todėl nieko neprisiminė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo teisingi, todėl teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 31). 2021-07-22 apklausiama kaip liudytoja S. M. parodė, kad įvykio metu buvo atėjusi pas A. į svečius, tada į jos buto duris kažkas pasibeldė. A. nuėjo prie durų, liudytoja liko. Ji nuėjusi prie durų paklausė: „kas ten“. Butas yra vieno kambario, iš kambario įėjimo durų nesimato, vaizdą užstojo spinta. Todėl liudytoja tik girdėjo, kas vyko toliau. Po to A. atidarė duris, moteriškas balsas sakė, kad nori pasikalbėti. Į tai A. jai atsakė, kad kalbėtis nenorėjo, pasakė, kad jos neįleis. A. vis šaukė: „eik lauk“. Tada dar kartą tai pakartojo ir po to liudytoja girdėjo, kaip A. pasakė: „purkšiu su balionėliu“. Ji papurškė, liudytoja girdėjo, kaip kažkas trenkė duris. Tada girdėjo kaip A. uždarė duris ir jau būdama kambaryje skambino numeriu 112. A. sakė, kad atėjusi į jos butą moteris brovėsi į jos butą ir dėl to ji papurškė dujų (t. 1, b. l. 51–53). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors S. M. iš tiesų tik girdėjo, o ne matė įvykį (konfliktą prie buto durų), vis dėlto galima teigti, jog įvykyje ji dalyvavo tiesiogiai, nes tuo metu buvo tame pačiame vieno kambario bute ir gerai girdėjo įvykio aplinkybes. Be to, jos parodymai neprieštarauja teismo nustatytoms faktinėms įvykio eigos aplinkybėms, bylos įrodymų visumai ir patvirtina A. G. parodymus apie įvykio aplinkybes. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. M. būtų suinteresuota apkalbėti nukentėjusiąją. Pastebėtina ir tai, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo, jog S. M. parodymai paneigia nukentėjusiosios parodymus. Prokurorės argumentai apie tai, kad liudytojos A. M. parodymai apie tai, kad A. G. iš karto buvo priešiškai nusistačiusi prieš nukentėjusiąją, yra paremti tik subjektyviu prokurorės susiklosčiusios situacijos vertinimu. Savaime suprantama, kad būdama savo bute ir pasakiusi, jog su neblaivia prie jos buto durų atėjusia nukentėjusiąja bendrauti nenori ir jos į savo butą neįleis, o R. B. to nepaisant ir vis tiek bandant patekti į butą, A. G. turėjo teisę pakelti balsą ir liepti nukentėjusiajai eiti lauk, tačiau tai savaime nepatvirtina aplinkybės, jog A. G. jau iš anksto buvo priešiškai nusiteikusi prieš R. B. Pažymėtina, kad liudytoja S. M., kaip jau minėta, aiškiai nurodė, jog A. G. ne kartą perspėjo nukentėjusiąją, jog, jeigu ji nepasišalins, ji panaudos dujų balionėlį, tačiau R. B. į šiuos perspėjimus nereagavo ir toliau laikė duris, bandė patekti į butą. Dėl šių priežasčių atmestini ir prokurorės teiginiai, jog apylinkės teismas, vertindamas A. G. parodymus, neteisingai nurodė, kad jos parodymai tarpusavyje sutampa su liudytojos S. M. parodymais.

15. Išanalizavus ir tarpusavyje palyginus A. G. teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 2, b. l. 22–23), jos parodymus, duotus 2021-08-04 ir 2022-01-14 įtariamojo apklausų metu (t. 1, b. l. 61–63, 65–66), A. G. ir R. B. 2021-10-08 akistatos protokole užfiksuotus A. G. parodymus (t. 1, b. l. 120–121), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos A. N. 2021-07-08 tarnybiniame pranešime nurodomas aplinkybes apie netrukus po įvykio A. G. policijos pareigūnams nurodytas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 5–7), 2021-07-21 kitų objektų apžiūros protokolą, kuriame nurodomos iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams A. G. nurodytos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 48–50), taip pat 2021-11-11 apžiūros protokolą, kuriame apžiūrėtas A. G. 2021-07-08 skambučio į BPC garso įrašas (t. 1, b. l. 152–154), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, jog A. G. parodymai apie įvykio aplinkybes baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs ir nepatikimi. Priešingai, darytina išvada, jog A. G. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes iš esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu. Nors prokurorė akcentuoja, jog A. G. parodymų nepatikimumą neva įrodo tai, kad ji buvo nurodžiusi, jog nepažįsta nukentėjusiosios R. B., nežinojo, kodėl įvykio dieną ji pas ją atėjo, tačiau įvertinus bylos medžiagą su tokiais teiginiais taip pat negalima sutikti. Pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog nors A. G. ir R. B. gyveno gretimuose daugiabučiuose namuose, tačiau jos artimiau nebendravo, iki įvykio A. G. R. B. buvo mačiusi, kai išvakarėse nufotografavo ją vartojančią alkoholinius gėrimus prie namo ir įdėjo jos nuotrauką į socialinį tinklą (dėl to įvykio dieną R. B. ir atėjo pas ją aiškintis), po to A. G. parodė minėtą fotonuotrauką po įvykio atvykusiems pareigūnams ir jie patvirtino, jog tai R. B.. Taigi A. G. ir R. B. buvo pažįstamos nebent iš matymo dėl gyvenimo kaimynystėje. Todėl nėra pagrindo abejoti ir A. G. teiginiais, jog įvykio metu ji prie jos buto durų atėjusios neblaivios ir keistai besielgiančios R. B. iš pradžių nepažino. Be to, vadovaujantis bendrai suformuota teismų praktika, tam tikri mažareikšmiai parodymų nesutapimai negali būti laikomi pagrindu atmesti parodymus kaip nepatikimus. Nors prokurorė akcentavo, jog liudytojai policijos pareigūnai R. D. ir A. N. teisiamajame posėdyje nieko neatsiminė, todėl jų parodymai A. G. parodymų negali patvirtinti, tačiau iš R. D. ir A. N. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog jie, nors ir lakoniškai, tačiau esmines įvykio aplinkybes atsiminė ir akcentavo, jog įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos dėvimosiomis kameromis ir nurodė remtis dėvimųjų kamerų įrašais, taip pat liudytoja A. N. papildomai nurodė, kad jos 2021-07-08 tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės buvo teisingos (t. 2, b. 46–47). Kaip jau minėta, dėvimųjų kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokoluose buvo užfiksuoti netrukus po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams duoti A. G. paaiškinimai ir kitos aplinkybės. Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareigūnų R. D. ir A. N. parodymai nepatvirtina A. G. parodymų. Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti A. G. parodymų patikimumu, todėl su šiuo klausimu susiję prokurorės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

16. Prokurorės manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo iškilusi jokia akivaizdi, reali ir pavojinga grėsmė nei A. G. sveikatai, nei jos nuosavybei, būsto neliečiamybei ir saugumui, todėl A. G. nebuvo jokio pagrindo naudoti ašarines dujas kaip atkirtį į beginklės, nesmurtaujančios, negrasinančios, nesiplūstančios, neagresyvios, nors ir neblaivios nukentėjusiosios R. B. atėjimą pasikalbėti su ja, dėl to A. G. veiksmai – ašarinių dujų papurškimas į veidą nukentėjusiajai – negali būti pateisinami būtinosios ginties situacija. Teisėjų kolegijos nuomone, šie prokurorės argumentai yra paremti iš esmės vien tik subjektyviu prokurorės susiklosčiusios situacijos interpretavimu ir savitu vertinimu nesutinkant su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, todėl yra atmestini.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą ir šios nutarties 9 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teismų praktiką, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu A. G. veiksmų vertinimu būtinosios ginties aspektu.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bylos įrodymų visuma patvirtina, jog 2021-07-08, apie 20.17 val., adresu (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) buto, Klaipėdos m., tarp A. G. ir nukentėjusiosios R. B. kilusio konflikto iniciatore buvo R. B., kuri, būdama neblaivi (dėl to ginčo byloje nėra, netrukus po įvykio jai buvo nustatytas 2,45 prom. neblaivumas), atėjo pas A. G. ir beldėsi į duris, o jai jas atidarius agresyviai nusiteikusi artinosi prie A. G. ir laikė duris neleisdama jų uždaryti, sakė, kad nori pasikalbėti, nereagavo į prašymus eiti lauk, nesiartinti. A. G. ją kelis kartus perspėjus, jog ji turi dujų balionėlį ir jį esant būtinybei panaudos, nekreipė į tai dėmesio, agresyviai nusiteikusi, laikydama buto duris ir neleisdama jų uždaryti, artinosi link A. G., kuri stovėjo savo bute prie durų. A. G. pajutus grėsmę savo saugumui ir turtui, ji po perspėjimo papurškė R. B. ašarinių dujų, nuo kurių R. B. tapo dar agresyvesnė, spyrė į duris ir vos neperžengė namų durų slenksčio, tuo metu A. G. papurškė R. B. ašarinių dujų antrą kartą ir padarė sužalojimus, kurie specialisto išvadoje Nr. G1029/2021 (03) buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 92).

19. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šioje byloje taip pat yra nustatytos aplinkybės, kurių neginčija nei A. G., nei R. B., kad prieš įvykį A. G. nukentėjusiosios R. B. fotonuotrauką įdėjo į socialinį tinklą, o ši būdama neblaivi atėjo dėl to aiškintis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog neleisdama uždaryti A. G. buto durų R. B. sukėlė grėsmės jausmą buto šeimininkei, spyrė į A. G. duris jai norint jas uždaryti, neleido jų uždaryti. Priešingai nei teigia prokurorė, kaip jau minėta, byloje taip pat patikimai nustatyta (šią aplinkybę patvirtino įvykio metu A. G. bute kartu buvusi liudytoja S. M.), kad A. G. ne kartą prašė R. B. išeiti lauk ir perspėjo, kad papurkš dujų balionėliu, prašė leisti uždaryti duris. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. veiksmai (gynyba) atitiko būtinosios ginties sąlygas ir kėsinimosi pobūdį, nes padaryta žala buvo padaryta tik besikėsinančiajai, atsirado atremiant pavojingą kėsinimąsi ir neperžengia būtinosios ginties ribų, būtinoji gintis nebuvo išprovokuota (sąmoningai sukelta) pačios besiginančiosios A. G.. Teismas pagrįstai konstatavo, jog A. G. gynėsi nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus R. B. kėsinimosi. Besikėsinančios nukentėjusiosios pavojingumą patvirtina tai, kad ji aktyviais fiziniais veiksmais staiga iš A. G. rankų išplėšė buto duris ir neleido jų uždaryti, agresyviai artinosi ir sukėlė pavojų jos saugumui, sveikatai ir turtui. A. G., kuri bandė išvengti konflikto, prašė, kad R. B., kuri svirduliavo ir kuriai po to buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris beveik siekė sunkaus girtumo laipsnio ribą, išeitų, nes nenorėjo su ja bendrauti, prašė leisti jai uždaryti duris, ją ramino, bandė išsiaiškinti, kodėl ji agresyviai nusiteikusi atėjo pas ją į namus, tačiau į jos klausimus jai adekvačiai atsakyta nebuvo.

20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptariamu atveju kėsinimasis egzistavo realiai ir objektyviai, buvo išreikštas išoriškai (A. G. buvo iš rankų išplėštos jos buto durys, ji jautė pavojų, grėsmę savo saugumui). Kėsinimasis nebuvo A. G. vaizduotėje, jis buvo akivaizdus, pradėtas ir grėsė besiginančiosios A. G. sveikatai (būti sužalotai, sumuštai). A. G. veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajai atsirado sužalojimai, buvo padaryti nepažeidžiant būtinosios ginties teisėtumo sąlygų ir neperžengiant būtinosios ginties ribų. Kaip jau minėta, specialisto išvadoje Nr. G1029/2021 (03) buvo konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jai nebuvo padaryti sunkesni sužalojimai, todėl A. G. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog, priešingai nei teigia prokurorė, nagrinėjamu atveju buvo iškilusi akivaizdi, reali ir pavojinga grėsmė A. G. sveikatai, jos nuosavybei, būsto neliečiamybei ir saugumui. Prokurorės teiginiai, jog nukentėjusioji ne agresyviai spyrė į A. G. buto duris bandydama patekti į butą, o buvo staiga sužalota (jai buvo padarytas akių cheminis nudegimas), todėl jos regėjimas buvo sutrikęs ir ji apsisukdama ir nueidama galėjo atsitrenkti į duris ir liudytoja S. M. galėjo girdėti būtent tą garsą, o ne spyrį į duris, laikytini menamo pobūdžio pamąstymais.

21. Esant tokioms nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. G. baudžiamąją bylą nutraukė esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliekama galioti nepakeista.

22. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą A. G. nepagrįstai iš savarankiško juridinio asmens teisių neturinčios Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros priteisė 1 100 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad pagal BPK 106 šio straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad advokato išlaidų apmokėjimo tvarka yra nustatyta 2022-04-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame apraše „Dėl prašymų atlyginti išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinėse bylose tvarkos“. Pagal šį aprašą advokatui ar jo padėjėjui patirtos išlaidos atlyginamos tik pagal išteisinamuosius nuosprendžius ar nutartis. Prokurorės nuomone, tik išteisinus asmenį atlyginamos advokato ar jo padėjėjo išlaidos, o kitoks interpretavimas, prilyginant kitokius atvejus, prieštarautų BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatai. Su šiais prokurorės argumentais sutiktina tik iš dalies.

23. Pažymėtina, jog BPK 106 straipsnis yra specialioji norma BPK 105 straipsnio atžvilgiu. BPK 105 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. T. P. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo išteisintas, tačiau baudžiamoji byla jam buvo nutraukta esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas šiuo pagrindu prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-689/2018).

25. BPK 326 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųstos nutarties, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį: atmesti apeliacinį skundą; panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; pakeisti nutartį; perduoti bylą prokurorui, jeigu paaiškėja šio kodekso 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pagrindas; panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą. Taigi šio straipsnio 5 dalyje nurodomos sprendimų rūšys, iš kurių viena yra pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimas ir naujo sprendimo priėmimas (BPK 326 straipsnio 5 dalies 5 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).

26. BPK 326 straipsnio 5 dalyje nurodytos nutarčių rūšys, kurias, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųstos nutarties gali priimti apeliacinės instancijos teismas. BPK 327 straipsnyje nurodyti nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai, BPK 328 straipsnyje – nuosprendžio pakeitimo pagrindai, BPK 329 straipsnyje – nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Apeliacinį procesą reglamentuojančios normos pirmosios instancijos teismo nutarčių panaikinimo ir pakeitimo pagrindų nenustato, tačiau baudžiamajame procese galima analogija. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atitinkamus pagrindus, gali vadovautis ir minėtomis BPK normomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2013).??? ???

27. Atsižvelgdama į šios nutarties 23–24 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir Aukščiausiojo Teismo praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, jog, priešingai nei teigia prokurorė, A. G. nutraukus baudžiamąją bylą esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (kaip jau minėta, bylos nutraukimas šiuo pagrindu prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui), ji įgijo teisę į išlaidų, patirtų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Kadangi prokurorė ginčija tik patį bylinėjimosi išlaidų priteisimo faktą, tačiau neginčija A. G. priteistų 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir (ar) dydžio, teisėjų kolegija, pritardama išsamiems pirmosios instancijos teismo išdėstytiems bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžio motyvams, jų nekartodama, daro išvadą, kad minėtos bylinėjimosi išlaidos A. G. buvo priteistos pagrįstai. Tačiau prokurorė yra teisi teigdama, jog pirmosios instancijos teismas 1 100 Eur dydžio patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti A. G. nepagrįstai priteisė iš savarankiško juridinio asmens teisių neturinčios Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros. Atsižvelgdama į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas minėtas 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas A. G. turėjo priteisti iš valstybės. Todėl ši skundžiamos nutarties dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nutarties klausimų. Atsižvelgdamas į šios nutarties 25–26 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje įtvirtintą galimybę tokiais atvejais taikyti analogiją, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BPK 328 straipsnio 4 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria priteista A. G. iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 1 100 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti A. G. iš valstybės 1 100 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.