Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. kaltinta tuo, kad ji smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent ji, 2021 m. liepos 8 d. apie 20.17 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu su R. B., papurškė dujomis pastarajai į veidą, padarydama nukentėjusiajai akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. G. savo kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. liepos 8 d. buvo savo bute (duomenys neskelbtini)., grįžusi iš darbo pakvietė S. M. į svečius, jos kartu ruošėsi gerti kavą. Ji prižiūrėdavo jos vaiką. Ruošiantis vakarieniauti, kažkas pabeldė į duris. Išgirdusi beldimą sunerimo, nes nieko nelaukė ateinat. Priėjo prie durų, pažiūrėjo pro akutę, bet nieko nesimatė, klausė kas ten, tačiau jai niekas nieko neatsakė. Buto koridoriuje, spintoje turėjo dujų balionėlį savigynai, jį pasiėmė ir įsidėjo į šortų kišenę. Atidariusi duris, pamatė tarpduryje stovinčią moterį, ji svirduliavo, keistai atrodė. Galvą panarinusi sakė, kad nori su ja pasikalbėti. A. G. atėjusiai moteriai pasakė, kad eitų lauk, klausė kas ją įleido, uždavė jai daug klausimų. Atėjusi moteris su ja nekalbėjo. Norėjo užsidaryti duris, bet moteris jai neleido užsidaryti durų. Pakartojo, kad moteris eitų lauk, bet ji norėjo eiti į jos buto vidų. Tuomet, ji moterį perspėjo, kad turi dujų balionėlį ir purkš, jei ji neis lauk. Po to ji papurškė jai į akis iš dujų balionėlio. Moteris vis tiek norėjo įeiti į vidų, tuomet moteriai dar kartą papurškė dujų. Moteris spyrė į jos buto duris, jas draskė. Ji su S. tuo metu pasimetė. Vėliau S. svarstė, ar ne ta moteris prie jų namo gėrė alkoholį vakar vakare. Pasiūlė S. pažiūrėti, kur moteris nuėjo po įvykio. Kadangi aplik buvo daug ašarinių dujų, jos užsidengusios akis išėjo su S. į balkoną. Paskambino policijai, papasakojo kas vyko prieš tai dieną. Prieš tai dieną, nukentėjusioji sėdėjo lauke ant laiptelių, o kita moteris – S. buvo atsitūpusi, buvo dar ir vyriškis, jie ten vartojo alkoholinius gėrimus. Ji jiems pasakė, kad negertų ir eitų iš ten. O kaimynas sakė, jog jiems nieko nesakytų. Ji visus geriančius užfiksavo, nufotografavo ir prie jų pradėjo skambinti į policiją. Tuomet R. užsisuko butelį ir nuėjo. R. B. eidama jai sakė necenzūrinius žodžius. Atvažiavo policija, ji jiems parodė nuotrauką. Policija sakė, kad faktas, jog jie vartojo alkoholį, tačiau buvo sunku iš nuotraukos ką nors įmatyti. Patarė kitą kartą nufilmuoti. Nurodė, kad ji ir jos kaimynai turi susikūrę (duomenys neskelbtini), namo socialiniame tinkle grupę. Ji ten įkėlė foto nuotrauką su nufotografuotais asmenimis. Nurodė, kad buvo atvejis, kad nusimovė kelnes ir nusišlapino ant namo laiptų. Tą dieną, kai papurškė dujų, tai moteriai, atvažiavo policija ir greitoji. Nukentėjusioji šaukė, kad jai graužia akis. Greitoji pagalba jai padėjo. Tada atėjo policija ir A. pareigūnams papasakojo kaip viskas vyko. Policijos pareigūnams parodė nuotrauką ir pareigūnai patvirtino, kad tai ta pati moteris. Ji su S. atsidariusios langus stovėjo balkone. Ji pasitikslino pareigūnų ar jai reikės rašyti pareiškimą. Tvirtino, kad atėjusi moteris prie jos buto durų buvo agresyvi, neadekvačiai elgėsi, todėl išsigando ir ašarines dujas panaudojo savigynai. Nurodė, kad jai grasinančių žmonių yra daug. Buvo labai nustebusi, kad žmogus gali rašyti skundą. Patvirtino, kad ji iš karto nepažino nukentėjusiosios. Moteris buvo svirduliuojanti, todėl manė, kad nukentėjusioji buvo girta. Kai ji pradarė duris, atėjusi moteris jai pasakė vieną frazę, kad nori su ja pasikalbėti, tačiau jai sakė, kad ji eitų lauk. Uždavė daug klausimų, tačiau moteris visiškai nieko neatsakinėjo, ji pasakė, tik vieną frazę. Bute dar buvo draugė S.. Iškarto S. nėjo su ja prie durų. Priėjusi prie durų pasižiūrėjus pro akutę, jai nesimatė kas atėjo. Po to ji atidarė duris. Kai prasidėjo tyrimas, ji nusprendė pasakyti savo pranešimą. Kitą dieną R. B. jai pradėjo rašinėti žeminančio ir grasinančio tipo žinutes. Ji R. B. sakė, kad kreipsis į policiją. Taip pat kaltinamoji paaiškino, kad norėdama uždaryti savo buto duris ji turėjo išeiti į koridorių, nustumti moterį ir užsidaryti duris. Ji iš savo buto nebuvo išėjusi. Patvirtino, kad tyrėja apklausos metu jos klausė apie atėjusios moters blaivumą, tačiau kiek atsiminė, kad moters kvapo neužuodė. Taip pat nurodė, kad butas padarytas kartu su virtuve ir S. sėdėjo trys metrai nuo tos vietos. Kai papurškė dujų, S. stovėjo jai už nugaros ir abi buvo pasimetusios. Jai nėra niekada buvę tokių dalykų, niekas nėra veržęsi į namus. Tą dieną iš darbo grįžo apie 20.00 val., o 20.10 val. nukentėjusioji pradėjo belstis į duris. Atidarė duris pažiūrėti kas atėjo, vėliau nukentėjusioji išplėšė jos duris ir stovėjo ant kilimėlio prie durų. Norėdama uždaryti duris, būtų reikėję stumti ją ir tada išėjusi į koridorių užsidaryti duris.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog A. G. 2021 m. liepos 8 d. apie 20.17 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu su R. B., papurškė dujomis pastarajai į veidą, padarydama nukentėjusiajai akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamosios A. G. ir nukentėjusiosios R. B. parodymus, liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, specialisto išvadą bei juos susiejęs į vieningą visumą.

Liudytojai pareigūnai A. N. ir R. D. teismo posėdžio metu aplinkybių neprisiminė, nes įvykis buvo seniai 2021 m. liepos 8 d., tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jog jie yra teisingi, taip pat policijos pareigūnė A. N. tarnybinis pranešimas ir užfiksuotos pareigūnų body kameros patvirtina, kad pareigūnai atvyko pagal iškvietimą iškart po įvykio ir matė buvusią situaciją bei konfliktuojančius asmenis. Atvykę nustatė, kad pagalbą kvietusi R. B. buvo neblaivi (jai nustatytas 2,45 promilių neblaivumas), vis kartojo kaip galėjo A. G. patalpinti jos nuotrauką į socialinį tinklą bei ją apšmeižti, buvo susijaudinusi, keikėsi (b. l. 30). Todėl teismas patikimais ir objektyviais laiko liudytojų policijos pareigūnės A. N. parodymus, nes ji nesusijusi nei su viena konfliktuojančia puse. Nukentėjusiajai R. B. padarytų sužalojimų mastą įrodo specialisto išvada, kad jai buvo padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 58).

Apibendrinus, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. G. pirmą kartą pastebėjusi, kad R. B. artinasi prie jos būdama neblaivi, agresyviai nusiteikusi, ketindama įžengti į jos butą papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajai į veidą, bei antrą kartą, kai R. B. spyrė į duris, bei norėjo patekti į kaltinamosios butą, papurškė antrą kartą ašarinių dujų nukentėjusiajai tuo padarydama akių ir veido pirmo laipsnio cheminį nudegimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors tarp A. G. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, o jos veika formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka pripažinti A. G. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi tokius veiksmus ji atliko netiesiogine tyčia bei gindamasi nuo nukentėjusiosios R. B. pavojingo kėsinimosi. Todėl būtina įvertinti kaltinamosios A. G. veiksmus BK 28 straipsnio 2 dalies (būtinoji gintis) taikymo aspektu.

Dėl būtinosios ginties nuostatų taikymo

BK 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, t. y. kai reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-221-511/2018 ir kt.). Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013). Būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011).

Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 20.17 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu tarp kaltinamosios A. G. ir nukentėjusiosios R. B., iniciatore buvo R. B., kuri, būdama neblaivi, atėjo pas A. G. ir beldėsi į duris, jas atidariusi agresyviai nusiteikusi artinosi prie A. G. ir laikė duris neleisdama jų uždaryti, sakė, kad nori pasikalbėti, nereagavo į prašymus eiti lauk, nesiartinti. A. G. perspėjus kelis kartus, jog turi dujų balionėlį ir jį esant būtinybei panaudos, nekreipė į tai dėmesio, agresyviai nusiteikusi, laikydama ir neleisdama uždaryti buto durų artinosi link A. G., kuri stovėjo savo bute prie durų. A. G. pajutus grėsmę savo saugumui ir turtui po perspėjimo papurškė R. B. ašarinių dujų, nuo kurių A. G. tapo dar agresyvesnė, spyrė į duris ir vos neperžengė namų durų slenksčio, tuo metu kaltinamoji papurškė R. B. ašarinių dujų antrą kartą ir padarė sužalojimus, kurie specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo metu R. B. pasišalino iš įvykio vietos. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos įvertinus byloje esančius įrodymus, liudytojos betarpiškai girdėjusios ir mačiusios įvykį parodymus, policijos pareigūnų parodymus, paaiškinimus dėl R. B. elgesio, taip pat iš dalies pačios nukentėjusiosios parodymus, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kiti teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės, kurių neneigia nei A. G., nei R. B., kad A. G. nukentėjusiosios R. B. nuotrauką įdėjo į socialinį tinklą bei ši dėl to atėjusi aiškintis būdama neblaivi. Neleisdama uždaryti buto duris, R. B. sukėlė grėsmės jausmą buto šeimininkei, spyrė į A. G. duris šiai norint jas uždaryti bei neleido jų uždaryti. Byloje taip pat nustatyta (liudytoja S. M. buvusi bute pas A. G.), kad R. B. A. G. prašė išeiti lauk bei perspėjo, kad papurkš dujų balionėliu, prašė leisti uždaryti duris.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad kaltinamosios A. G. veiksmai (gynyba) atitiko būtinosios ginties sąlygas ir kėsinimosi pobūdį, nes žala buvo padaryta tik besikėsinančiajai, žala atsirado atremiant pavojingą kėsinimąsi, padaryta žala neperžengia būtinosios ginties ribų, būtinoji gintis nebuvo išprovokuota (sąmoningai sukelta) pačios besiginančiosios A. G.. Konstatuotina, kad A. G. gynėsi nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus R. B. kėsinimosi. Besikėsinančios moters pavojingumą rodo tai, kad ji aktyviais fiziniais veiksmais staiga išplėšė iš rankų buto duris ir neleido jų uždaryti, agresyviai artinosi ir sukėlė pavojų saugumui, gyvybei bei turtui. A. G., kuri bandė išvengti konflikto, prašė, kad išeitų R. B., nes jos nepažįsta, prašė leisti uždaryti duris, bandė išsiaiškinti kodėl ši agresyviai nusiteikusi atėjo pas ją į namus, nukentėjusiąją ramino, siūlė jai išeiti. R. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Kėsinimasis egzistavo realiai ir objektyviai, buvo išreikštas išoriškai (A. G. buvo iš rankų išplėštos jos namų durys, juto pavojų, grėsmę savo saugumui). Kėsinimasis nebuvo A. G. vaizduotėje, jis buvo akivaizdus, pradėtas ir grėsė besiginančiojo A. G. sveikatai (būti sužalotai, sumuštai). A. G. veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajai atsirado sužalojimai, buvo padaryti nepažeidžiant būtinosios ginties teisėtumo sąlygų ir neperžengiant būtinosios ginties ribų. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jai nebuvo padaryti sunkesni sužalojimai, todėl A. G. gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajai A. G. baudžiamoji byla turi būti nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 254 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 80-82) - panaikintina nuo nutarties paskelbimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių ieškinių, atstovavimo išlaidų ir daiktinių įrodymų

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 19,06 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t. b. l. 89-90).

BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių pagrindu, tame tarpe ir pagal BK 28 straipsnį. Tačiau pažymėtina, kad pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas šiuo pagrindu prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

A. G. gynėjas advokatas V. Kičiatovas pateikė prašymą priteisti A. G. patirtas advokato išlaidas. Nurodo, kad patyrė 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai už ikiteisminio tyrimo veiksmuose, konsultacijose, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą nagrinėti bylą teisme, dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021 nurodyta, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. <...> Taigi, atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, spręsdama šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

Byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla A. G. buvo nutraukta esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Kaip minėta, pagal teisines pasekmes bylos nutraukimas šiuo pagrindu prilygsta išteisinamajam nuosprendžiui.

??Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nurodytos proceso išlaidos priteistinos iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros.

Iš byloje pateiktų dokumentų (mokėjimo nurodymų) matyti, kad A. G., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, patyrė 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šias išlaidas, kaip jau minėta, ji prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti išlaidų suma nagrinėjamoje byloje nėra per didelė. Todėl, atsižvelgdama į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas, turi būti tenkinamas visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 CD laikmenos su vaizdo bei garso medžiaga (1 t., galinis viršelis) - paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti A. G. iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 1100 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos miesto rūmus.