Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Mildos Palubinskienės 2025 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Mildos Palubinskienės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Nutarimas) R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. R. S. buvo nubaustas už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 29 d. 08 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,57 prom. (įvertinus paklaidą) girtumo (neblaivumo) laipsnis, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus.

Institucijos – Šiaulių apskrities VPK atstovas į teismo posėdį 2025 m. lapkričio 19 d. 14.00 val. neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Į teismo posėdį numatytu laiku taip pat neatvyko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S., jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas, pateikdamas skundą, nurodė, jog prašo nagrinėti skundą jam nedalyvaujant. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog teismui prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nusprendė teismui pateiktą skundą nagrinėti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmeniui R. S. ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų“, to paties straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad „Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones, nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.

ANK 422 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytų reikalavimų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą Institucija skundžiamu Nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemones, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, tai yra taipogi minimaliems terminams.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir Pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 5 dalyje, padarymo, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, Pareiškėjo ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Pareiškėjas prašymą švelninti jam paskirtas administracinio poveikio priemones grindžia darbo funkcijų vykdymu, t. y. nurodo, jog jo darbinių funkcijų vykdymui yra reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemonę, pasirūpinti sūnaus gerove, kurį kiekvieną dieną turi nuvežti ir parvežti į/iš mokyklos. Taip pat nurodo, jog yra tik iš dalies darbingas - netektas darbingumas 50 proc., kad galimybės susirasti kitą darbą yra labai apsunkintos dėl netekto darbingumo. Teismo vertinimu, Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai, nepatogumai, netgi galimas darbo netekimas dėl Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad Pareiškėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, rūpintis savo šeimos gerove, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Be to, tai, kad R. S. tik iš dalies darbingas, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės(-ių) ar skirti švelnesnę(-es) nei straipsnio sankcijoje numatytas(-i) minimalus(-ūs) jos(-ų) dydis(dydžiai). Taip pat pastebėtina, jog, nors Pareiškėjo teigimu, jis patiria sunkumus darbe darbo funkcijoms vykdyti, yra nepatogumų šeimoje dėl nuvežimo vaiko į ugdymo įstaigą, tačiau jis nėra neįmanomas, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad, nors Pareiškėjas ir jo šeima patiria sunkumų dėl pastarojo prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos Pareiškėjo įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti visuomenę, įskaitant ir patį Pareiškėją bei jo artimuosius, nuo pavojingų teisei priešingų veikų.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes Pareiškėjui, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – užtikrinti, kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, sušvelninus paskirtą administracinio poveikio priemonę, tikėtina, kad Pareiškėjas ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4–6 dalimis, teismas

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. 2025 m. spalio 29 d. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Mildos Palubinskienės 2025 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.