- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- e2-303-503/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01957-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Ramanauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko – dukros L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, - motina R. Ž.; 2) priteisti iš atsakovo J. K. nepilnamečio vaiko – dukros L. K., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko (dukros L.) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ją – ieškovę R. Ž.; priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – atsakovas) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui - dukrai L. K., už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 29 d. (imtinai) 3993,33 Eur, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ją – ieškovę R. Ž. (toliau – ieškovė).
Ieškovė ieškinyje (CBP-8190) iš esmės nurodė, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyvendami kartu susilaukė dukros L. K., kuri gimė (duomenys neskelbtini) Atsakovas tėvystę dukros L. atžvilgiu pripažino ir jos gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) įrašytas jos tėvu. Iki šiol nebuvo ginčo tarp jos ir atsakovo dėl dukros L. K. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Ji (ieškovė) su atsakovu kartu negyvena nuo 2023 m. kovo mėnesio. Ir nuo tada atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, jos neaplanko, nesidomi dukros raida, gyvenimu, pasiekimais. Dėl to tarp atsakovo ir dukros nėra emocinio ryšio, atsakovas dukrai yra kaip svetimas žmogus. Ji su dukra gyvena kartu nuo pat jos gimimo, jos labai artimos, tarp jos ir dukros yra stiprus emocinis ryšys. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nepilnametės dukros L. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitinka dukros L. interesus. Kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos dukros L. išlaikymui yra šios: maistui, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, būsto išlaidoms, lavinimosi priemonėms, žaislams, darželiui, pramogoms ir kt. Šiuo metu, norint patenkinti dukros L. poreikius, kiekvieną mėnesį išlaidos vaikui sudaro apie 600 Eur. Atsakovas nuo 2023 metų kovo mėnesio, kai ji pradėjo gyventi skyrium, visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, neskiria ne tik piniginių lėšų, bet ir neprisideda prie dukros išlaikymo maistu, daiktais ir kt. Todėl ji savo bei savo artimųjų lėšomis išlaiko nepilnametę dukrą L. K.. Dukros išlaidas sudaro ne tik nurodytos išlaidos maistui, drabužiams, kitos kiekvieną dieną būtinos išlaidos, bet dukrai reikalingi ir baldai, dviratukas bei kiti dalykai, priemonės, atsižvelgiant į dukros amžių, metų laiką bei poreikius. Nepilnametė dukra L. K. nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti darželį Kybartuose, todėl padidėjo išlaidos, susijusios su darželio lankymu. Ji (ieškovė) registruota Užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo. Jos pajamos per mėnesį yra gaunama išmoka iš SODROS. Šiuo metu gaunama vaiko pinigų suma yra 152,90 Eur. Ji (ieškovė) nekilnojamojo turto (būsto) neturi. Su dukra gyvena pas jos (ieškovės) tėvus. Atsakovas yra darbingas, dirba statybose, tačiau kur dirba, kokias pajamas gauna, o taip pat, ar dirba legaliai nežino. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Iš atsakovo nepilnametės dukros L. K. išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kad būtų patenkinti būtini dukros poreikiai. Be to, būtina vadovautis ir LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipai bei LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pažymėjo, kad jai tenka ir pareiga dukrai sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, o taip pat tenka ir kasdieninė dukros priežiūra, visapusiškas rūpinimasis ja. Tiek ji (ieškovė), tiek atsakovas atsakingi už tai, kad jų nepilnametė dukra L. K. turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Taip pat pažymi, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (300 Eur) nesiekia nei pusės minimalios mėnesio algos (354 Eur) dydžio. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka LR CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo, vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo atsakovo galimybių atžvilgiu. Be to, tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė prisiteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. LR CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pažymi, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Išlaikymo skola gali būti priteisiama LR CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ji su atsakovu kartu negyvename nuo 2023 m. kovo mėnesio ir atsakovas nuo šios datos dukros L. K. išlaikymui neskiria piniginių lėšų, o taip pat prie dukros išlaikymo neprisideda ir kitokiu būdu. Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2023 m. kovo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-10-29) po 200 Eur už kiekvieną mėnesį, viso 3 993,33 Eur (19 mėn. ir 29 d. x 200 Eur).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teismui pateikė išvadą (DOK-3634) kurioje iš esmės nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina, išklausant vaiko nuomonę L. K. nurodė, jog jai patinka gyventi su mama, be to Skyrius ištyręs Ieškovės šeimos aplinkos sąlygas nustatė, kad Ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, taip pat įvertintina informacija gauta iš nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos, tai kad mergaite rūpinasi tik mama, tėtis ugdymo procese nedalyvauja, vertinant ir tai, kad Skyrius neturi duomenų apie netinkamą Ieškovės elgesį nepilnametės dukros atžvilgiu, Skyrius daro išvadą, kad nepilnametės L. K. gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove – motina R. Ž. atitinka nepilnamečio vaiko teises ir geriausius interesus. Iš Skyriui prieinamų duomenų – Sodros duomenų bazės matyti, kad Atsakovas darbingo amžiaus ir nuo 2024-06-05 vykdo individualią veiklą. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau – ANTA) informacinės sistemos duomenimis, darbingumas Atsakovui nėra ribotas, negalia nenustatyta. Gyventojų registro duomenimis, Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Iš Užimtumo tarnybos duomenų bazės matyti, kad Ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje, 2024-10-23 ir 2024-11-13 su pateisinama priežastimi atsisakė jai siūlomo darbo pasiūlymo, tačiau pagal Sodros duomenų bazės išrašą, tais laikotarpiais Ieškovei buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Gyventojų registro duomenimis, Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. ANTA informacinės sistemos duomenimis, darbingumas Ieškovei nėra ribotas, negalia nenustatyta. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad Ieškovės ir Atsakovo dukra gyvena kartu su motina, kuri imasi aktyvių priemonių jos turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia visišką išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi jos sveikata, be to, jai tenka ir kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, Skyriaus specialistų nuomone, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš Atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, o Ieškovės prašomas priteisti iš Atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Kartu pažymi, jog būtina įvertinti ir tai, kad vaikas gyvena su Ieškove, Ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tai reiškia, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, net ir priteisus iš jo išlaikymą. Byloje nesant duomenų, jog Atsakovas teikė atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui, Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas. Skyriaus nuomone, šioje civilinės bylos stadijoje, šis reikalavimas vertintinas kaip nepažeidžiantis vaiko teisių ir interesų.
2025 m. balandžio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje aprašytas aplinkybes. Patikslino, jog už dukros L. darželio lankymą paskutiniu metu sumokėjo 76,00 Eur; jog dukra sveika; paskutiniu metu gaunama vaiko pinigų suma yra 194,60 Eur.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė palaikė išvadą, nurodė, kad tarnybai ieškovės šeima nėra žinoma, jai nėra taikoma atvejo vadyba. Nepilnametės šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka šalių nepilnametės dukros geriausius interesus, prašomam priteisti išlaikymo dydžiui, išlaikymo įsiskolinimo dydžiui neprieštarauja.
Atsakovui procesiniai dokumentai, teismo šaukimas įteikti viešo skelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Iš jo jokio prašymo teisme negauta. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. K., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovės R. Ž. ir atsakovo J. K. dukra (2024-10-30, CBP – 8190, priedai). Šalys santuokos sudarę nebuvo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnametės šalių dukros L. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas nėra pareiškęs byloje pozicijos dėl nepilnametės dukros L. gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog nepaneigta, kad atsakovas dukra nuo 2023 m. kovo mėnesio nesidomi, jos nelanko, nepilnametė šalių dukra L. nuo jos gimimo gyvena kartu su motina ir yra jos prižiūrima, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnametės šalių dukros L. K., gimusios (duomenys neskelbtini) išsakytą nuomonę, šalių dukros L. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina R. Ž. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai L. po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki dukros L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. Ž. nuosavybės teise turi 1/12 nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Iš esmės ji su dukra gyvena ieškovės motinos būste. AB „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nedirba. Ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė už dukrą gauna Valstybės vaikui mokamą išmoką, kurios suma nuo 2025 m. sausio 1 d. - 194,60 Eur.
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas pas darbdavį nedirba, jis nuo 2024 m. birželio 5 d. vykdo individualią veiklą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečių vaikų tinkamą vystymąsi ir poreikius.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, vykdo individualią veiką, susijusią su statybomis, duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas byloje nėra, pagrįstai tikėtina, kad jis gauna pajamas iš darbinės (statybininko) veiklos, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo dukrai L.. Situacija, kad jis neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, negali jo atleisti nuo pareigos teikti savo nepilnametei dukrai L. išlaikymo. Be to, atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos prašymui. Teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų būdų periodiškai teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnametei dukrai L., o ne visą naštą perkelti vienai ieškovei, kuri viena deda visas pastangas, kad išlaikytų savo nepilnametę dukrą L., tačiau ieškovės galimybės yra ribotos. Tuo tarpu atsakovas dukros visiškai neišlaiko, jos neaugina, neprižiūri ir ja nesirūpina.
Byloje nenustatyta, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnametės dukros išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnametė dukra L. gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą dukrai, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnametės dukros išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.
Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnametės dukros L. poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.
Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė L. K., gimusi (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu yra 5 metų amžiaus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti apie 600 Eur sumą, į kurią, be kitų būtinųjų poreikių, taip pat įeina atitinkama dalis už būstui teikiamą energiją bei dalis už komunalinius patarnavimus. Byloje nustatyta, kad nepilnametė L. lanko darželį, kuris Kybartuose, kurio mėnesio kaina sudaro 76 Eur. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad prasidėjus pradiniams mokslo metams reikės pinigų pratybų įsigijimui ir kt. F
Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augančiam nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
Teismo vertinimu, ieškovės prašoma suma šalių dukros L. išlaikymui atitinka jos poreikius, nėra užaukštinta, įvertinus ir tai, jog Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne atsakovo pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023), todėl teismas šios išmokų sumos iš atsakovui priteisto išlaikymo nemažina, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovo turtinę padėtį bei jo darbingą amžių, išlaikytinių skaičių, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovo nepilnametei L. K. po 300 Eur mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 30 d. iki L. K. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaikų motina R. Ž. (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.185 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti 3993,33 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (2024 m. spalio 30 d.). Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.
Ieškovė ieškinyje iš esmės nurodė, jog atsakovas nuo 2023 m. kovo 1 d. visiškai neteikė išlaikymo dukrai L..
Orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį kaip nurodyta anksčiau laikytinas MMA dydis (CK 3.200 straipsnis). Teismas įvertinęs orientacinį kriterijų dėl išlaikymo dydžio, konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas vadovaujantis prieš tai nurodytomis CK nuostatomis ir ieškovės reiškiamu reikalavimu, priteistinas iš atsakovo nuo 2023 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 30 d. 3993,33 Eur suma. Remiantis tuo, kas išdėstyta iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 3993,33 Eur sumoje (CPK straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-06034, yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 464,58 Eur (DOK - 14779).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį visiškai valstybei iš atsakovo priteistina 464,58 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Patenkinus ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 111 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-71/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidarė 7,93 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Sprendimas išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo dalyse nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 30 d. iki L. K. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės L. K. motinai R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3993,33 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 33 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 30 d.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 192 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų) sumą bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), kuri turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir 464,58 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 58 ct) sumą už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Atsakovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje išspausdinant tokio turinio pranešimą:
„Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2025 m. gegužės 19 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-303-503/2025 pagal ieškovės R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl jam sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas gali sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skųsti apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teismo sudėtis: teisėjas Valdas Petraitis. Informacijos teirautis tel. 0 342 20339.“