Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-663-886/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-30
Bylos Nr.: e2A-663-886/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: M. Š.
Atsakovas: A. J.
Trečiasis asmuo: J. B., V. B., B. B. J.

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-663-886/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09942-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.5.1; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ir atsakovo A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui A. J., tretiesiems asmenims J. B., V. B., B. B. J., dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. Š. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. liepos 14 d. ieškiniu (CBP-13159) pareiškė alternatyvius reikalavimus: 1) prašė perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas A. J. (toliau – ir atsakovas) pardavė, o ieškovas pirko garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir garažas) už 10 000 Eur, priteisiant iš ieškovo atsakovui likusią 8 700 Eur sumą (2022-08-03 nutartimi priimtas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų – dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia – atsisakymo (2022-07-29 DOK-96952) ir ši civilinės bylos dalis nutraukta); 2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovas alternatyviu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 1 300 Eur avanso, 4 500 Eur nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (2023-01-02 nutartimi priimtas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų – dėl 1 300 Eur avanso priteisimo iš atsakovo A. J. – atsisakymo (2023-01-02 DOK-73) ir ši civilinės bylos dalis nutraukta).

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2022 m. kovo 19 d. sudarė susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo ne vėliau nei iki 2022 m. balandžio 10 d. sudaryti pagrindinę garažo pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už perkamą garažą 10 000 Eur. Šį rašytinį susitarimą ieškovas užtikrino sumokėdamas 1 300 Eur avansą. Atsakovas nieko nepranešęs ieškovui, pardavė garažą tretiesiems asmenims, pažeisdamas šalių 2022 m. kovo 19 d. sudarytą susitarimą dėl garažo pardavimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. J. (toliau – ir atsakovas) ir trečiasis asmuo B. B. J. 2022 m. rugpjūčio 5 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-100103) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad garažo apžiūros metu šalys nesitarė dėl pardavimo sąlygų. Tą pačią dieną pas atsakovą atvažiavo ieškovas ir pradėjo įtikinėti jį parduoti garažą už 10 000 Eur. Atsakovas paaiškino ieškovui, kad jo sūnus susitaręs su kitais pirkėjais dėl garažo apžiūros 2022 m. kovo 21 d., ir kad planuojama pardavimo kaina yra apie 15 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad parduos garažą ieškovui tik tuo atveju, jei potencialūs pirkėjai nesutiks mokėti didesnės nei 10 000 Eur kainos, t.y. esant tokiam kainos pasiūlymui pirmenybę teiks ieškovui. Ieškovas prašė atsakovo paimti iš jo 1 300 Eur, kad esant siūlomai vienodai pirkimo kainai (10 000 Eur), atsakovas jo „nepamirštų“. Būtent dėl šios priežasties atsakovas surašė 2022 m. kovo 19 d. pakvitavimą, kuriame nebuvo numatyta jokių sankcijų (baudų, netesybų ir pan.) tuo atveju, jei atsakovas garažą parduotų didesnę kainą pasiūliusiam asmeniui, nes toks ir buvo šalių susitarimas. Kiti pirkėjai sutiko nupirkti garažą už 14 500 Eur. Atsakovas 2022 m. kovo 22 d. paskambino ieškovui ir apie tai jį informavo, klausė, kaip galėtų grąžinti 1 300 Eur, ieškovas nenurodė duomenų pinigų grąžinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas: 1 390 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui A. J. ir trečiajam asmeniui B. B. J. (po 695,00 Eur kiekvienam), 22,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų – valstybei.

6. Dėl 2022 m. kovo 19 d. pakvitavimo vertinimo. Teismas darė išvadą, kad 2022 m. kovo 19 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytas pakvitavimas yra preliminarioji sutartis. Iš šio pakvitavimo matyti, kad jis atitinka visas preliminarios sutarties sąlygas – šalys joje sutarė sudaryti pagrindinę, notaro patvirtintą sutartį, numatė jos sudarymo terminą iki 2022 m. balandžio 10 d., sutartis yra rašytinė, pasirašyta abiejų šalių.

7. Dėl reikalavimo atlyginti 4 500 Eur nuostolių. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad egzistuoja trečiojo asmens B. B. J. neteisėti veiksmai, kaltė. Nors iš 2022 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties galima daryti išvadą, kad ji sutiko su pačiu nekilnojamojo turto pardavimo organizavimu, tačiau nėra duomenų leidžiančių teigti, kad ji sutiko su konkrečiomis 2019 m. kovo 19 d. pakvitavimo sąlygomis, ant šio dokumento nėra ir jos parašo. B. B. J. gali būti laikoma atsakomybės subjektu tik įstatymo, tačiau ne 2019 m. kovo 19 d. ieškovo ir atsakovo pasirašyto pakvitavimo/preliminarios sutarties pagrindu. A. J. įsipareigojo ieškovui parduoti nekilnojamąjį daiktą už 10 000 Eur sumą, savo įsipareigojimo pagal sutartį/pakvitavimą neįvykdė, todėl tokie atsakovo veiksmai turi būti vertinami teisėtumo aspektu.

8. Byloje pateikti įrodymai (2022 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis) patvirtino, kad atsakovas sudarė pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis. Tokį veiksmą teismas kvalifikavo kaip atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu ir iš esmės atitinkantį CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Teismas taip pat laikė įrodytais atsakovo teiginius, jog apie kitas vykstančias derybas, siekį parduoti turtą už didesnę kainą tretiesiems asmenims, ieškovas buvo informuotas jau sudarydamas 2019 m. kovo 19 d. pakvitavimą/preliminarią sutartį, taip pat jis žinojo, kad pakvitavime nurodyta parduodamo turto kaina neatitinka realios jo vertės rinkoje. Iš liudytojo parodymų teismas nustatė, kad ieškovas, jau derėdamasis dėl daikto pirkimo 2019 m. kovo 19 d., buvo informuotas apie kitus pirkėjus, ir kad jį pardavėjas vertina kaip vieną iš kandidatų.

9. Ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų apie faktiškai turėtas išlaidas sutarties sudarymui. Nustatydamas prarastos galimybės vertę, siekdamas, kad tokiu būdu nebūtų išeita už kompensacinės nuostolių atlyginimo funkcijos ribų ir tai nereikštų nukentėjusios šalies nepagrįsto praturtėjimo, kai kompensuojama daugiau negu realiai buvo patirta nuostolių, teismas atsižvelgė į padėties rinkoje kriterijų, šalių elgesį derantis bei vykdant įsipareigojimus kylančius iš 2019 m. kovo 19 d. pakvitavimo/preliminarios sutarties, jų lūkesčius.

10. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2022 m. kovo 19 d. pakvitavime/preliminarioje sutartyje nurodyta kaina neatitiko realios parduodamo turto vertės, buvo ženkliai žemesnė. Ieškovas kainos skirtumą kildina ne iš objektyvių aplinkybių, t.y. kainų padidėjimo rinkoje dėl atsakovo kaltės užsitęsus pirkimo procesui, o iš šalių sutartos kainos nurodytos 2022 m. kovo 19 pakvitavime/preliminarioje sutartyje. Byloje neįrodyta, kad objektyvios aplinkybės (rinkos kaina) dėl atsakovo uždelsimo (nuo 2022 m. kovo 19 d. iki vėliausiai 2022 m. kovo 29 d., kai ieškovui tapo žinoma, jog su juo atsisakoma sudaryti pagrindinę sutartį) būtų pasikeitusi, ir jis būtų praradęs galimybę įsigyti panašų turtą už tą pačią rinkos kainą, egzistavusią 2022 m. kovo 19 d.

11. Teismas atsižvelgė į pačios sutarties sudarymo aplinkybes ir darė išvadą, kad egzistuoja ne visi negautų pajamų kaip ieškovo prarastos galimybės nustatymo kriterijai: ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad turtas jam bus parduotas, nepriklausomai nuo jokių kitų objektyviai egzistavusių sąlygų, reikalavimo patenkinimas reikštų išėjimą už kompensacinės nuostolių atlyginimo funkcijos ribų, o ir pats sutarties sudarymo būdas kelia pagrįstų abejonių sąžiningumo aspektu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12. Ieškovas 2023 m. vasario 22 d. apeliaciniu skundu (DOK-22622) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo ieškovui 4 500 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, rėmėsi atsakovo atstovės paaiškinimais ir liudytojo V. J. parodymais, kurie nepagrįsti įrodymais.

12.2 Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog informavo ieškovą apie kitus pirkėjus, ir kad ieškovui parduos garažą tik su sąlyga, jei kiti pirkėjai atsisakys pirkti garažą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iki susitikimo su ieškovu buvo bendraujama su kitais pirkėjais, su jais buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. 2022 m. kovo 19 d. pakvitavime nėra nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja parduoti garažą ieškovui su sąlyga, t.y. tik tokiu atveju, jei kiti pirkėjai atsisakys pirkti garažą už didesnę sumą; jeigu 2022 m. kovo 21 d. buvo sutarta garažą parduoti kitiems pirkėjams, ieškovas būtų buvęs informuotas ir nebūtų organizavęs pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarę; notarė būtų nurodžiusi, jog atsakovas yra susitaręs su kitais pirkėjais, tačiau tokią informaciją notarė nurodė tik gerokai vėliau; ieškovo su atsakovu bendravimas telefonu po pakvitavimo pasirašymo nuo 2022 m. kovo 22 d. iki kovo 29 d. rodo, kad šalys ir toliau ketino sudaryti pagrindinę garažo pirkimo-pardavimo sutartį; jeigu atsakovas būtų derėjęsis su kitais pirkėjais, jis nebūtų ieškovui padiktavęs garažo unikalaus numerio tokiu būdu išreikšdamas savo valią parduoti garažą ieškovui bei sukurdamas ieškovui teisėtus lūkesčius dėl garažo pardavimo.

12.3 Liudytojo V. J. parodymai ir atsakovo atstovės paaiškinimai vertintini kritiškai. Liudytojas V. J. yra atsakovo sūnus. V. J. atsakovo vardu grąžino ieškovui 1 300 Eur rankpinigių, apmokėjo visas atsakovo teisines paslaugas, todėl tikėtina, jog V. J. galėjo turėti suinteresuotumą bylos baigtimi ne tik dėl šeiminių ryšių su atsakovu, bet ir galimai turėjo finansinį suinteresuotumą. Atsakovo atstovės paaiškinimai nebuvo išsamūs, detalūs, kokius teiktų pati proceso šalis – atsakovas.

12.4 Nors teismas nurodė, jog pats preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būdas kelia pagrįstų abejonių sąžiningumo aspektu, tačiau atsakovas aiškiai išreiškė valią 2022 m. kovo 19 d. preliminariąją sutartį sudaryti ir ją vykdyti. Atsakovas yra veiksnus, pasirašydamas 2022 m. kovo 19 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį suvokė savo veiksmus, nereiškė priešieškinio ir neprašė pripažinti sutarties negaliojančia dėl atsakovo valios trūkumo, nepateikė atsakovo valios trūkumą sudaryti sutartį patvirtinančių įrodymų. Atsakovas pats ieškovui nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo ieškovas nuvyko pas atsakovą; atsakovas pats surašė pakvitavimą; atsakovas priėmė iš ieškovo 1 300 Eur rankpinigius; po preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas su atsakovu laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. kovo 29 d. bendravo telefonu ir derino vizito pas notarę datą. Liudytojo V. J. teiginiai, kad jam nekilo abejonių, kad jokia sutartis su atsakovu nebus pasirašoma, vertintini kritiškai, nes liudytojo parodymai patvirtina, jog jis darė įtaką savo tėvui atsakovui dėl garažo pardavimo. Nesant sūnaus, atsakovas pats pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu, kas rodo, jog nesant sūnaus spaudimo, atsakovas savo veiksmais išreiškė valią parduoti garažą ieškovui.

12.5 Negalima sutikti su teismo išvadomis, kad ieškovas nepatyrė nuostolių. Teismas nukrypo nuo analogišku klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022), todėl ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 kaip precedentu ir tuo pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą. Ieškovo ir atsakovo derybos buvo pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį dėl šių priežasčių: šalys sudarė preliminariąją garažo pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarė dėl pagrindinių jos sąlygų; ieškovas sumokėjo atsakovui 1 300 Eur rankpinigių, ir atsakovas juos priėmė; ieškovas ėmėsi veiksmų, kad pas notarę užregistruotų šalis pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, o atsakovas tam pritarė, padiktuodamas ieškovui garažo unikalų numerį; šalys telefonu bendravo dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. kovo 29 d.

12.6 Nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad tokių garažų rinkos kaina buvo gerokai didesnė nei 10 000 Eur. Byloje nebuvo nustatinėjama panašių garažų rinkos kaina. Jeigu atsakovas ir derėjosi su kitais pirkėjais, būdamas sąžiningas, jis neturėjo su ieškovu sudaryti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties ir tokiu būdu sukurti lūkesčius ieškovui, kad būtent jam bus parduotas ginčo garažas.

12.7 Ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus (preliminariosios sutarties pažeidimas), žalą (prarastą galimybę įsigyti garažą už 10 000 Eur), kuri virto atsakovo nauda (garažas parduotas už 14 500 Eur), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (jeigu atsakovas būtų vykdęs preliminariąją sutartį, ieškovas būtų įsigijęs garažą už 10 000 Eur ir jokios žalos nebūtų patyręs). Kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

13. Atsakovas 2023 m. kovo 16 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-003079) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

13.1 Teismas išaiškino, kodėl šiuo atveju sprendžiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, yra netaikytinas kainų skirtumo metodas. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo nustatinėjama panašių garažų kaina (atsakovas teikė duomenis apie garažų kainas, o ieškovas jų neginčijo), tačiau neginčija, kad atsakovo garažo rinkos kaina pakvitavimo surašymo metu buvo didesnė nei 10 000 Eur. Apeliantas savo patirtą žalą apskaičiuoja, atimdamas jo siūlytą mokėti itin mažą kainą iš realios garažo rinkos kainos, todėl toks žalos apskaičiavimo būdas yra nesąžiningas ir negali būti taikomas. Būtina įrodyti, kad egzistavo reali galimybė sudaryti pagrindinę sutartį tokiomis sąlygomis, pagrįsti negautų pajamų (pelno) dydį pagal vyraujančias rinkos kainas, kitų įvykdytų (vykdomų) sutarčių sąlygas ir pan,. aplinkybes arba kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir būdais įrodyti konkrečių negautų pajamų realumą. Nesant reikalingų duomenų, žala laikytina neįrodyta. Teismas, spręsdamas dėl taikytino nuostolių apskaičiavimo metodo, teisingai įvertino pakvitavimo surašymo aplinkybes.

13.2 Atmestinas apelianto argumentas, kad jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti patenkintas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022. Šios bylos ir kasacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Ieškovo nuotolių apskaičiavimo metodas niekaip nekoreliuoja su kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022.

13.3 Atsakovas nesutinka su apelianto nurodytomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pakvitavimo kaip preliminarios sutarties vertinimo. (Argumentai nurodomi atsakovo 2023 m. vasario 27 d. apeliaciniame skunde (DOK-24570)).

13.4 Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo atstovės, liudytojo parodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas buvo atsakovo informuotas apie turimus kitus potencialius pirkėjus. Atsakovas atsiliepime, atsakovo atstovė posėdžių metu ir liudytojas V. J. nuosekliai teikė paaiškinimus apie tai, kad atsakovas ieškovui iškart nurodė, kad yra asmuo, kuris poryt atvažiuoja apžiūrėti garažo ir siūlo mokėti apie 15 000 Eur.

13.5 Nėra pagrindo spręsti apie pokalbių turinį, konstatuojant, kad po 2022 m. kovo 21 d. šalys vis dar derėjosi dėl garažo pardavimo, kadangi 2022 m. kovo 21 d. atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad kiti asmenys sutinka mokėti už garažą daugiau nei 10 000 Eur, šalys vėlesniuose pokalbiuose kalbėjo apie pinigų grąžinimą, ieškovas siekė įkalbėti garažą parduoti už 10 000 Eur, motyvuodamas, kad jis turi kažkokių įsipareigojimų. Šias aplinkybes atsakovas buvo nurodęs savo atsiliepime, šią aplinkybę patvirtino ir paties ieškovo teiginiai teismo posėdyje, kad jis skambino atsakovui, tačiau šis jau prašė 16 000 Eur už garažą, tuo metu jis taip pat dairėsi kitų garažų, tačiau kiti rinkoje prašė po 14 000-15 000 Eur (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min. 5 sek.), ieškovas irgi patvirtino, kad buvo kalbama apie pinigų grąžinimą, teismas sprendimu nustatė, kad pats ieškovas teikdamas parodymus teisme nurodė, kad atsakovas nuo pat pradžių siūlė šią sumą jam grąžinti ir prašė jį atvykti.

13.6 Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas iš atsakovo sužinojo garažo unikalų numerį, kurį savo ranka įrašė į pakvitavimą. Atsakovas nėra nurodęs, kad pasakė apeliantui garažo unikalų numerį. Nėra žinoma, iš kur apeliantas jį sužinojo ir vėliau panaudojo, užsakydamas dokumentus pas notarę.

13.7 Nepagrįstos įrodymais apelianto prielaidos, kad jei atsakovas būtų vykdęs derybas su kitais pirkėjais, tai: 1) apie tai būtų nurodęs 2022 m. kovo 19 d. pakvitavime; 2) ieškovas nebūtų organizavęs pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarę; 3) notarė būtų nurodžiusi, jog atsakovas yra susitaręs su kitais pirkėjais, tačiau tokią informaciją notarė nurodė tik gerokai vėliau; 4) atsakovas nebūtų bendravęs su ieškovu telefonu dar 10 dienų po preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nebūtų jam padiktavęs garažo unikalaus numerio.

Šalies argumentai

13.8 Apeliantas, reikalaudamas atstovės paaiškinimus vertinti kritiškai, nenurodė, į kokius klausimus atsakovė negalėjo atsakyti ar kokios aplinkybės jai nebuvo žinomos, dėl kokių aplinkybių buvo pateikti neteisingi paaiškinimai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo virš 90 metų amžiaus, jo atstovė paaiškino, kad atsakovas pastaruoju metu dėl silpnos sveikatos nebevaikšto, kelis mėnesius net nebesikelia iš lovos. Svarbu tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o teismo posėdžiai vyko Kauno apylinkės teisme. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo dalyvavimas teismo posėdžiuose ir betarpiškas paaiškinimų teikimas objektyviai vargu ar įmanomas; tokio amžiaus asmens dalyvavimas teismo procesuose sunkiai pakeliamas ne tik fiziškai, bet ir sukelia labai didelius neigiamus išgyvenimus ir stresą.

13.9 Apelianto argumentai nepagrindžia prielaidos, kad liudytojo V. J. parodymai yra nepatikimi. Apeliantas nenurodo, kuo pasireiškė liudytojo parodymų neišsamumas. Aplinkybės, kad liudytojas pervedė atsakovo pinigus atstovei, kad atstovės ir liudytojo parodymai sutapo, neįrodo parodymų nepatikimumo.

14. Atsakovas 2023 m. vasario 27 d. apeliaciniu skundu (DOK-24570) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą tokiu būdu: 1) pašalinti motyvus dėl pakvitavimo kvalifikavimo, konstatuojant, kad A. J. 2022 m. kovo 19 d. surašytas pakvitavimas nekvalifikuotinas preliminariąja sutartimi; 2) pašalinti motyvus, kuriais atmestas reikalavimas dėl nuostolių, konstatuojant, kad nuostoliai M. Š. naudai iš A. J. kaip preliminarios pirkimo pardavimo sutarties nevykdymo pasekmė nepriteistini, šalys nebuvo sudarę preliminarios pirkimo pardavimo sutarties; 3) pašalinti iš sprendimo teiginį apie tai, kad liudytojas V. J. atgabeno prie parduodamo garažo atsakovą A. J.; pašalinti iš sprendimo teiginį „Aplinkybę, kad šalys derėjosi patvirtina ir pateiktos skambučių išklotinės. Iš skambučių išklotinės nustatyta, kad ieškovas atsakovams skambino laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. kovo 29 d. 5 kartus, paskutinis pokalbis įvyko 2022 m. kovo 25 d. (1 min. 30 sek.), tuo tarpu 2022 m. kovo 29 d. fiksuota pokalbio trukmė – 3 sek.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1 Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, materialinės teisės normas, netinkamai jas aiškindamas ir taikydamas, taip pat netaikė tų normų, kurios turėjo būti taikomos ginčo santykiams.

Žemesnės instancijos teismas

14.2 Nepakeitus motyvų Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendime, remdamasis tokiu teismo sprendimu ir jame klaidingai nustatytais prejudiciniais faktais ir neteisingai kvalifikuotais teisiniais santykiais, ieškovas gali reikalauti žalos atlyginimo ar kelti kitokius reikalavimus, sąlygojamus preliminarios sutarties nevykdymo.

14.3 Teismas nepagrįstai atsakovo 2022 m. kovo 19 d. pakvitavimą vertino kaip preliminarią sutartį. Atsakovas raštą pavadino „Pakvitavimu“, o ne preliminariąja sutartimi, todėl dokumento pavadinimas yra svarbus, aiškinant jį surašiusio asmens valią. Pakvitavimo rašymo metu atsakovas buvo garbaus 91 metų amžiaus, neturėjo specialių teisinių žinių ar sandorių sudarymo patirties, surašant pakvitavimą jo sūnus nedalyvavo, teksto rašymo metu atsakovas nežinojo, kad teismų praktikoje dokumentas, patvirtinantis pinigų gavimą, nors jame neįrašyta, kad turto savininkas įsipareigoja parduoti turtą, o kitas asmuo įsipareigoja pirkti turtą, vėliau gali būti kvalifikuojamas preliminariąja sutartimi. Esminės sutarties nuostatos turi būti aiškiai išreikštos. Jei atsakovas būtų norėjęs sudaryti įpareigojančią preliminarią sutartį, labiau tikėtina, dokumentą būtų pavadinęs preliminaria sutartimi, o ne pakvitavimu.

14.4 Teismas, aiškindamas atsakovo prisiimtus įsipareigojimus, nevertino atsakovo atstovės paaiškinimų, kurie įrodo, kad atsakovas neturėjo valios privalomai įsipareigoti parduoti garažą už 10 000 Eur. Ieškovas su savimi pas atsakovą atsivežė atspausdintą kelių puslapių preliminarią sutartį, kurią prašė pasirašyti, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė ją pasirašyti, nes neturėjo tikslo įsipareigoti parduoti garažą už 10 000 Eur. Atsakovas pakvitavime numatė tik pirkimo sutarties sudarymo datą tam atvejui, jei atsakovas garažą parduotų ieškovui, tačiau prie datos nebuvo nurodyta, kad atsakovas iki šios datos įsipareigoja parduoti garažą, o ieškovas įsipareigoja jį pirkti.

14.5 Teismo išvada apie pakvitavimo kvalifikavimą preliminariąja sutartimi prieštarauja pateis teismo padarytai išvadai apie tai, kad atsakovas, surašydamas pakvitavimą, neturėjo tikslo ir valios įsipareigoti sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovas, iškart informavo ieškovą apie tai, kad ieškovas yra tik „kandidatas“, kad atsakovui siūloma žymiai didesnė kaina, nei ieškovp siūloma. Nelogiška aiškinti, kad atsakovas turėjo valią įsipareigoti ir įsipareigojo parduoti garažą už 10 000 Eur, kai po dviejų dienų tikėjosi susitarti dėl 15 000 Eur kainos. Teismas nustatė, kad atsakovo sūnui, kuris dalyvavo šalims susitikus prie parduodamo nekilnojamojo turto, nekilo abejonių, kad jokia sutartis su atsakovu nebus pasirašoma, prie liudytojo ieškovas nekalbėjo apie pinigus, liudytojas patvirtino, kad būtų vykęs kartu, jeigu būtų įtaręs, kad bus pasirašoma sutartis. Ši aplinkybė papildomai įrodo, kad atsakovas neturėjo valios parduoti turtą už žemesnę kainą, kai jam siūloma didesnė.

14.6 Iš pakvitavimo teksto negalima nustatyti objekto, dėl kurio šalys susitarė, nėra nurodytas nei objekto adresas, nei unikalus numeris. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Tai reiškia, kad sutarties objektas turi būti aiškus iš pačios sutarties teksto. Pakvitavime nesant duomenų, leidžiančių identifikuoti net objektą, teismas neturėjo pagrindo jį kvalifikuoti preliminariąja sutartimi.

14.7 Ieškovas, kaip sutarties šalis, neprisiėmė jokių įsipareigojimų: sumokėti konkrečios kainos, sudaryti notarinės pirkimo pardavimo sutarties, iš atsakovo nupirkti konkretaus objekto. Pakvitavimas surašytas tik vienu egzemplioriumi, kurį savo žinioje turėjo ir į bylą pateikė ieškovas; nėra aišku, nei kada ieškovas pasirašė, jame įrašydamas savo vardą ir pavardę, nei kada įrašė unikalų garažo numerį (atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neginčijo, o teismas nustatė, kad garažo unikalų numerį įrašė ne atsakovas ir jis buvo įrašytas vėliau nei kad buvo surašytas Pakvitavimas). Teismas sprendime nenurodė, kurią pakvitavimo teksto dalį jis kvalifikuoja ieškovo įsipareigojimu nupirkti ar sumokėti konkrečią garažo kainą, nenurodė, kuri teksto dalis įrodo, kad ieškovas aiškiai prisiima pareigą sudaryti garažo pirkimo pardavimo sutartį. Pakvitavimo tekste nebuvo įrašyta atsakovo įsipareigojimas parduoti turtą.

14.8 Atsakovą prie garažo atvežė ne sūnus V. J., o ieškovas M. Š.. Ieškovas ir atsakovas šios aplinkybės niekada neginčijo, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad V. J. atvežė savo tėvą prie garažo. V. J. atvežė ne tėvą, o raktus, kuriuos buvo pasiėmęs, nes ruošėsi aprodyti garažą sutartiems pirkėjams. Ieškovo atstovas tik baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovas po garažo apžiūrėjimo paskambino atsakovui ir paklausė, kokiu adresu galėtų atvažiuoti; atsakovo atstovė iškart atsikirto, kad nei viena iš šalių tokių paaiškinimų neteikė (2023 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 47 min. 57 sek.). Iš tiesų ieškovas dar prieš garažo apžiūrą jau žinojo atsakovo gyvenamąją vietą, nes ieškovas, o ne atsakovo sūnus atvežė atsakovą iš namų į garažą. Nepašalinus iš sprendimo šios neteisingai nustatytos aplinkybės, liks neteisingai nustatytos Pakvitavimo sudarymo aplinkybės, į kurias atsižvelgė teismas.

14.9 Nepašalinus teiginio apie skambučių išklotines, jis sudaro prielaidas vertinti, kad atsakovas siekė parduoti garažą M Š. po 2022 m. kovo 22 d. Teismas neturėjo pagrindo spręsti apie pokalbių turinį, konstatuodamas, kad po 2022 m. kovo 21 d. šalys vis dar derėjosi dėl garažo pardavimo. Atsakovas 2022 m. kovo 21 d. informavo ieškovą apie tai, kad kiti asmenys sutinka mokėti už garažą daugiau nei 10 000 Eur, o vėlesnių pokalbių metu šalys kalbėjo apie pinigų grąžinimą.

14.10 Nuostoliai iš atsakovo nepriteistini dėl tos priežasties, kad atsakovas nebuvo sudaręs preliminarios sutarties, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė, sąlygojama preliminarios sutarties nevykdymo.

Atsiliepimas

15. Ieškovas 2023 m. kovo 15 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-32380) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

15.1 Teismas pagrįstai 2022 m. kovo 19 d. šalių pasirašytą dokumentą kvalifikavo preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi. Reikia vertinti ne dokumento pavadinimą („pakvitavimas“), o jo turinį, kokią prasmę šiam dokumentui norėjo suteikti šalys, šalių elgesį, sudarant tokį susitarimą. Raštelyje buvo aiškiai nurodyta, kad pagrindinė garažo, pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2022 m. balandžio 10 d. Tokie susitarimai nėra būdingi pakvitavimui, kadangi pakvitavimas nėra laikomas sandoriu, nes jis nemodifikuoja šalių teisių ir pareigų. Pagrindinės garažo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslui ieškovas perdavė atsakovui 1 300 Eur sumą, tokiu būdu užtikrindamas būsimos sutarties sudarymą, kas ir laikytina preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi.

15.2 Apžiūrėjus parduodamą garažą buvo susitarta ir raštelyje buvo įformintos visos esminės preliminariosios sutarties sąlygos: numatyta sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį; nurodyta data, iki kurios turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis; sutartis yra rašytinė; susitarta dėl objekto – garažo, kuris 2022 m. kovo 19 d. raštelyje yra aiškiai įvardintas. Taip pat šalims buvo aiškus sutarties objektas: 2022 m. kovo 19 d. raštelyje atsakovas garažą įvardijo labai aiškiai: „<...> už garažo (duomenys neskelbtini) 4 korpuso 18 bokso pardavimą“; iki 2022 m. kovo 19 d. raštelio surašymo šalys buvo susitikusios būtent prie garažo, kurį atsakovas ketino parduoti, o ieškovas – nupirkti ir jį apžiūrėjo; vėliau ieškovas savo ranka 2022 m. kovo 19 d. raštelyje įrašė garažo unikalų numerį, kurį jam padiktavo atsakovas.

15.3 Jeigu atsakovas būtų nurodęs ieškovui, kad garažą ketina parduoti tik su sąlyga, t.y. tik tuo atveju, jeigu jo nepirks kiti asmenys, tokia sąlyga būtų įrašyta 2022 m. kovo 19 d. raštelyje, tačiau tokios sąlygos raštelyje nėra. Raštelyje imperatyviai nurodyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2022 m. balandžio 10 d. Tai suponuoja priešpriešines abiejų šalių pareigas viena kitos atžvilgiu, t.y. ieškovo pareigą nupirkti, o atsakovo pareigą – parduoti garažą. Tokia sąlyga yra pakankamai aiški abejoms šalims.

15.4 Esminę reikšmę šiuo atveju turi ne atsakovo teisinės žinios, o jo išreikšta valia sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022 m. balandžio 10 d. Atsakovo atstovės teiginių dėl raštelio sudarymo aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Atsakovas neįrodė, kad neegzistavo jo valia parduoti garažą ieškovui. Atsakovas pats buvo nurodęs, jog jam nereikia antrojo raštelio egzemplioriaus, nes jis sandorį ketina įvykdyti, o patį raštelį nusifotografavo telefonu. Atsakovas to sąmoningai nepripažįsta ir neteikia fotografuotos raštelio versijos, kadangi jam tokia aplinkybė nėra naudinga. Kita vertus, tai niekaip nesumenkina paties susitarimo, kuris buvo įformintas raštu, galios.

15.5 Atsakovas atvyko kartu su sūnumi V. J.. Dėl šios aplinkybės nekilo ginčo, nes ji nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas. Kita vertus, ieškovas šios aplinkybės niekada nepripažino. Atsakovo atstovė nebuvo nurodžiusi aplinkybių, jog neva ieškovas nuvežė atsakovą prie garažo. Susitarus dėl konkrečios rankpinigių sumos ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sudarymo datos, šalys susitarė, kad ieškovas atvyks pas atsakovą į namus. Jeigu atsakovas bijojo, kad ieškovas atvykęs siūlys pasirašyti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, jis galėjo pasikviesti į jo namus atvykti sūnų V. J., tačiau to nepadarė. Priešingai, pats surašė preliminariąją sutartį atitinkantį raštą. Tuo tarpu apie būsimą sandorį žinojo ir V. J., kadangi apžiūrint garažą buvo derinamos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad su ieškovu pirmiausiai susitiko savo namuose ir tik vėliau ieškovas jį nuvežė prie garažo, šiuo argumentu neatsikirtinėjo į ieškovo reikalavimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tokie atsakovo argumentai nevertintini.

Šalies argumentai

15.6 Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad po 2022 m. kovo 22 d. šalys nesiderėjo dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o bendravo tik dėl sumokėto avanso grąžinimo. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad atsakovas jam garažo neparduos, jis nebūtų kreipęsis į notarę dėl vizito pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovas nepaaiškino, kodėl neva tariantis dėl rankpinigių grąžinimo prireikė net 5 skambučių. Jeigu atsakovas būtų derėjęsis su kitais pirkėjais, ir būtų nutraukęs derybas su ieškovu, jis nebūtų telefonu pasakęs unikalaus garažo numerio. Ieškovas 2022 m. kovo 29 d. kreipėsi į Valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Registrų centrą“ dėl sutarties įregistravimo viešuose registruose, kadangi tik tą dieną sužinojo, kad atsakovas garažo ieškovui neparduos.

15.7 Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškinys dėl nuostolių priteisimo turėjo būti atmestas ne tuo pagrindu, kad tokių nuostolių ieškovas neįrodė, o dėl to, kad šalys nesudarė preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties ir atsakovas neįsipareigojo parduoti ieškovui garažo. Tarp šalių susiklosčius sutartiniams preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties santykiams, atsakovui turėjo būti taikoma civilinė atsakomybė pagal suformuotą naujausią kasacinio teismo praktiką civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, konstatavus, jog nuostolių ieškovas neįrodė, dėl teismo sprendimo motyvų, kuriais šalių 2022 m. kovo 19 d. susitarimas vertintas kaip preliminari pirkimo - pardavimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Atsakovui nuosavybės teise priklausė negyvenamoji patalpa – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo garažas).

19. Ieškovas ir atsakovas 2022 m. kovo 19 d. pasirašė pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad A. J. gavo iš M. Š. 1 300 Eur už garažo (duomenys neskelbtini) 4 korpuso 18 bokso pardavimą už 10 000 Eur. Šalys numatė notarinę sutartį sudaryti iki 2022 m. balandžio 10 d. (CBP-13159 priedas Nr.1).

20. Ieškovas 2022 m. kovo 22 d. el. laišku kreipėsi į notarę su prašymu pateikti informaciją apie dokumentus, būtinus garažo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui, nurodęs parduodamo objekto adresą, pardavėjo asmens duomenis, įskaitant jo gimimo metus ir gyvenamosios vietos adresą (CBP-13159 priedas Nr.5).

21. Ieškovas 2022 m. kovo 29 d. VĮ „Registrų centrui“ pateikė 2022 m. kovo 19 d. susitarimą, kad jis būtų įregistruotas ir išviešintas; VĮ „Registrų centras“ ieškovo prašymą atmetė, nes 2022 m. kovo 30 d. garažas buvo parduotas kitam asmeniui (CBP-13159 priedas Nr.4).

22. Atsakovas A. J. ir B. B. J. 2022 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo pagaržą pardavė trečiajam asmeniui J. B. už 14 500 Eur (CBP-13159 priedas Nr.3). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ši pirkimo-pardavimo sutartis išviešinta 2022 m. balandžio 1 d., garažas įregistruotas J. B. ir V. B. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CBP-13159 priedas Nr.2).

23. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl 2022 m. kovo 19 d. pakvitavimo kvalifikavimo

24. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pašalinti motyvus dėl pakvitavimo kvalifikavimo, konstatuojant, kad A. J. 2022 m. kovo 19 d. surašytas pakvitavimas nekvalifikuotinas preliminariąja sutartimi. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakvitavimą vertino preliminariąja sutartimi, nes dokumento pavadinimas yra svarbus, aiškinant jį surašiusio asmens valią; pakvitavimo surašymo metu atsakovas buvo 91 metų amžiaus, neturėjo specialių teisinių žinių ar sandorių sudarymo patirties; neįrašyta, kad turto savininkas įsipareigoja parduoti turtą, o kitas asmuo įsipareigoja pirkti turtą; atsakovas neturėjo valios privalomai įsipareigoti parduoti garažą už 10 000 Eur; pakvitavime numatė tik pirkimo sutarties sudarymo datą tam atvejui, jei atsakovas garažą parduotų ieškovui; iš pakvitavimo teksto negalima nustatyti objekto, dėl kurio šalys susitarė, nėra nurodytas nei objekto adresas, nei unikalus numeris. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nesudaro pagrindo 2022 m. kovo 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą vertinti kitaip, nei jį vertino pirmosios instancijos teismas.

25. Šalių santykiai sudarant sutartį sąlygiškai išskiriami į dvi dalis – iki sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo. Ikisutartinė stadija apima tiek derybas, tiek preliminariąją sutartį. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioji sutartis iš esmės yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo. Sutarties laisvės principas galioja ir ikisutartiniuose santykiuose, todėl preliminariąja sutartimi šalys turi teisę susitarti dėl to, kas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, nes prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys jos nesudaro per sutartyje nustatytą terminą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).

26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2022 m. kovo 19 d. pakvitavimas surašytas atsakovo, jame nurodyta: „Aš J. A., g. (duomenys neskelbtini), gavau iš M. Š., g. (duomenys neskelbtini), 1 300 E vieną tūkstantį tris šimtus E už garažo (duomenys neskelbtini) 4 korpuso 18 bokso pardavimą už 10 000 E (dešimt tūkstančių E). Notarinę sutartį sudaryti iki 2022 m. balandžio 10 d.“. Taip pat nėra ginčo, kad pakvitavime garažo unikalų numerį įrašė ieškovas.

27. Nors atsakovas teigia, kad neturėjo tikslo parduoti ieškovui garažo už 10 000 Eur, nes jį ketino parduoti kitiems asmenims už didesnę kainą, o 2022 m. kovo 19 d. pakvitavime numatyta pirkimo sutarties sudarymo data tik tam atvejui, jei atsakovas garažą parduotų ieškovui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu vien tik šie teiginiai nėra pakankami paneigti rašytinio susitarimo turinį.

28. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Nagrinėjamu atveju 2022 m. kovo 19 d. pakvitavimo turinys, šalių parašai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo gavo 1 300 Eur, ir pakvitavime nurodyta, kad pinigiai gauti už garažo pardavimą.

29. Pakvitavime aiškiai nurodyta, dėl kokio objekto šalys susitarė, atsakovas pats įrašė objekto adresą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2022 m. kovo 19 d. pakvitavimo sudarymo metu jis nuosavybės teise valdė kitą objektą esantį pakvitavime nurodytu adresu (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad nėra aiškus momentas, kada ieškovas įrašė unikalų garažo numerį, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pakvitavimas buvo sudarytas būtent dėl šio objekto.

30. Įvertinus bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių 2022 m. kovo 19 d. pasirašytas pakvitavimas yra preliminarioji sutartis, nes jis atitinka visus preliminarios sutarties požymius: šalys sutarė sudaryti pagrindinę notaro patvirtintą sutartį, numatė notarinės sutarties sudarymo terminą (iki 2022 m. balandžio 10 d.); susitarimas yra rašytinis; pasirašytas abiejų šalių.

31. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 19 d. pakvitavimą pagrįstai vertino kaip preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, nėra pagrindo iš teismo sprendimo šalinti teismo motyvus dėl pakvitavimo kvalifikavimo; pašalinti motyvus, kuriais atmestas reikalavimas dėl nuostolių, konstatuojant, kad nuostoliai M. Š. naudai iš A. J. kaip preliminarios pirkimo pardavimo sutarties nevykdymo pasekmė nepriteistini, šalys nebuvo sudarę preliminarios pirkimo pardavimo sutarties.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų pašalinti kitus skundžiamo sprendimo motyvus

32. Atsakovas prašo iš skundžiamo teismo sprendimo pašalinti teiginį apie tai, kad liudytojas V. J. atgabeno prie parduodamo garažo atsakovą A. J..

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad liudytojas (atsakovo sūnus), kuris dalyvavo šalims susitikus prie parduodamo nekilnojamojo turto, atgabeno ten atsakovą, tačiau 2022 m. gruodžio 7 d. posėdžio metu liudytojas parodė, kad atvežė garažo raktus; susitiko prie garažo, privažiavo automobilis iš kurio išlipo ieškovas ir jo tėvas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 39 min.).

34. Be to, atsakovas prašo pašalinti iš teismo sprendimo teiginį, kad aplinkybę, jog šalys derėjosi patvirtina ir pateiktos skambučių išklotinės; iš skambučių išklotinės nustatyta, kad ieškovas atsakovams skambino laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. kovo 29 d. 5 kartus, paskutinis pokalbis įvyko 2022 m. kovo 25 d. (1 min. 30 sek.), tuo tarpu 2022 m. kovo 29 d. fiksuota pokalbio trukmė – 3 sek.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašomi iš teismo sprendimo pašalinti teiginiai nėra esminiai, ar sukeliantys pasekmes ir turintys neabejotinos įtakos vertinant/kvalifikuojant 2022 m. kovo 19 d. tarp šalių sudarytą susitarimą, todėl neturi pagrindo juos šalinti iš teismo sprendimo.

36. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad nepakeitus motyvų Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendime, remdamasis tokiu teismo sprendimu ir jame klaidingai nustatytais prejudiciniais faktais ir neteisingai kvalifikuotais teisiniais santykiais, ieškovas gali reikalauti žalos atlyginimo ar kelti kitokius reikalavimus, sąlygojamus preliminarios sutarties nevykdymo.

37. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priimtas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų – dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia – atsisakymo (2022-07-29 DOK-96952), ir ši civilinės bylos dalis nutraukta. Be to, pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartimi priimtas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų – dėl 1 300 Eur avanso priteisimo iš atsakovo A. J. – atsisakymo (2023-01-02 DOK-73), ir ši civilinės bylos dalis nutraukta. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

38. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 25 d. sprendimu netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 4 500 Eur nuostolių, sprendimo motyvuose išsamiai pasisakė dėl šio reikalavimo vertinimo. Todėl teismo sprendime nustatyti prejudiciniai faktai, teisinių santykių kvalifikavimas atsakovui negali sukelti neigiamų padarinių.

39. Taigi, iš naujo negali būti nagrinėjami ginčiai teisme nei dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nei dėl avanso priteisimo, nei dėl nuostolių atlyginimo, atsakovui atsisakius su ieškovu sudaryti ginčo garažo pirkimo – pardavimo sandorį.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 4 500 Eur nuostolių atlyginimu

40. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas nepatyrė nuostolių. Teigia, kad teismas nukrypo nuo analogišku klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022. Apelianto teigimu, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad panašių garažų rinkos kaina gerokai viršijo 10 000 Eur sumą; byloje nebuvo nustatinėjama panašių garažų rinkos kaina; jei atsakovas derėjosi su kitais pirkėjais, būdamas sąžiningas, jis neturėjo su ieškovu sudaryti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties ir sukurti lūkesčius ieškovui, kad būtent jam bus parduotas ginčo garažas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

41. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tačiau toks preliminarios sutarties pasibaigimo atvejis nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių. Ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

42. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina vadinamuosius restitucinius nuostolius. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad praktikoje neretai restituciniai nuostoliai peržengia kompensacinių nuostolių ribas, todėl dauguma Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijų leidžia priteisti jų atlyginimą tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės negu tinkamas sutarties įvykdymas (pavyzdžiui, privatumo apsauga, valstybės paslaptys, sąžininga konkurencija ir pan.).

43. Ieškovas 4 500 Eur nuostolius grindžia aplinkybe, kad atsakovas nepardavė ieškovui garažo pagal preliminariojoje sutartyje nustatytą 10 000 Eur kainą, o garažą pardavė trečiajam asmeniui už 14 500 Eur. Ieškovas savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą tarp atsakovo gautos naudos sudarant sutartį su trečiuoju asmeniu ir nesudarytos tarp ieškovo ir atsakovės sutarties kainos (14 500 Eur – 10 000 Eur = 4 500 Eur).

44. Restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad garažo rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei garažo pardavimo trečiajam asmeniui kaina.

45. Ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad garažo rinkos kaina atitiko susitarime nurodytą garažo pardavimo kainą (10 000 Eur). Ieškovas 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad susitarimas dėl kainos buvo pasiektas atsakovo namuose. Liudytojas V. J. taip pat patvirtino, kad apžiūrint garažą dėl kainos nebuvo tariamasi. Didesnę garažo rinkos kainą, nei nurodyta atsakovo surašytame pakvitavime, patvirtina aplinkybė, kad 2022 m. kovo 30 d. garažas kitiems pirkėjams buvo parduotas už 14 500 Eur. Ieškovas neįrodė, kad garažo rinkos kaina pakito per laikotarpį nuo susitarimo sudarymo (2022 m. kovo 19 d.) iki garažo pardavimo kitiems asmenims (2022 m. kovo 30 d.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl realios garažo rinkos kainos vertinimo, todėl jų nekartoja.

46. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

47. Nors atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad ieškovas buvo įspėtas apie esamus pirkėjus ir ketinimą garažą parduoti už didesnę kainą, tačiau ši aplinkybė buvo įrodinėjama ir liudytojo V. J. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad egzistavo kiti garažo pirkėjai ir apie tai ieškovas buvo informuotas, patvirtina ir tai, kad garažas iš tikro buvo parduotas per pakankamai trumpą laiką, t.y. per keletą dienų, nuo preliminarios sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovas buvo informuotas apie vykstančias derybos su trečiaisiais asmenimis dėl garažo pirkimo – pardavimo.

48. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją, teisminę praktiką, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo patenkinimas reikštų išėjimą už kompensacinės nuostolių atlyginimo funkcijos ribų.

49. Nors ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 kaip precedentu ir tuo pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo vadovautis nurodoma kasacinio teismo praktika. Nors kasacinio teismo nutartyje išsamiai pasisakoma dėl restitucinių nuostolių taikymo sąlygų, tačiau minėtoje byloje teismai, spręsdami tarp šalių kilusį ginčą nesprendė nuostolių dydžio klausimo, remdamiesi restitucinių nuostolių taisykle, dėl ko ginčas buvo perduotas nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl restitucinių nuostolių, vertinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą.

50. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė apeliantams nepalankius motyvus ir priėmė nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o ieškovas ir atsakovas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

54. Netenkinus ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų, dėl jų parengimo patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos.

55. Ieškovas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (2023-05-31 DOK-14213 priedai). Atsakovas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (2023-06-06 DOK-14700 priedai).

56. Netenkinus ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų, įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus dydžius, jų pagrįstumą, atitikimą Rekomendacijoms ir atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasLaima KriaučiūnaitėRasa Urbanavičiūtė