- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- I1-3913-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02397-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.1Civilinės atsakomybės samprata
- 20.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir M. Š.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigė, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje naudojantis dušu ir dušo persirengimo kambaryje nebuvo užtikrinamas privatumas, dušuose neveikė dozatoriai ir nebuvo kilimėlių. Dėl šių priežasčių pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, diskomfortą, jausdavosi pastoviai prislėgtas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2006 m. liepos 17 d. rašte Nr. 4D-2006/2-858 patvirtino, jog pertvarų duše nebuvimas sukelia psichologinius išgyvenimus (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 16 d., į Pravieniškių PN-AK grįžo 2020 m. gegužės 15 d. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nors teisės aktai ir nenumato pareigos įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, bet būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, maudymosi ir persirengimui skirtos vietos buvo atskirtos mūrinėmis sienelėmis. Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus nuteistieji pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtintą grafiką maudosi bendroje dušinėje, išskyrus Antrojo būrio nuteistuosius, kuriems įrengta atskira dušinė. Tvirtino, kad visose Pravieniškių PN-AK dušinėse buvo įrengti dozatoriai ir pagal poreikį papildomi prausimosi priemonėmis. Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji nuolat laužo dozatorius, o prausiklius pasisavina. Pravieniškių PN-AK tvirtin, kad Pirmojo sektoriaus dušinės aprūpintos guminiais kilimėliais (b. l. 8–11).
Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame nesutiko su atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, teigė, kad atsakovės atstovas nepateikė fotonuotraukų, kurios patvirtintų atsiliepime nurodytus teiginius (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I1-517-320/2021 M. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 20-22).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-153-502/2022 iš dalies patenkino M. Š. apeliacinį skundą: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis ( b. l. 46-50).
Siekiant visapusiškai ir objektyviai nustatyti ginčo faktines aplinkybes, bylą iš naujo nagrinėjantis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti papildomus duomenis (b. l. 53-54).
Žemesnės instancijos teismas
Pravieniškių PN-AK parengtame 2022 m. kovo 22 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir papildomi paaiškinimai) nurodė, kad: pataisos įstaiga fotonuotraukų ir kitos vaizdo medžiagos apie dušo ir persirengimo patalpų, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, ir duomenų apie atliktus paprastuosius remontus pateikti negali, kadangi norminiuose teisės aktuose nėra nustatytos pareigos kaupti, sisteminti bei saugoti tokio pobūdžio duomenis bei informaciją; pranešė, kad dušo patalpos atnaujinamos, remontuojamos iš įstaigos lėšų, atsižvelgiant į asignavimus, ir kad bendrojo naudojimo patalpos periodiškai remontuojamos, perdažomos; kadangi pareiškėjo asmens byla yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriuje, todėl negali pateikti pareiškėjo skundų ir atsakymų į juos, pretenzijų susijusių dėl privatumo užtikrinimo dušo ir persirengimo patalpose, dušo patalpų aprūpinimo plaukų ir kūno prausiklių dozatoriais, veidrodžiais, kilimėliais ar atsakymų į juos; ginčo laikotarpiu Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros buvo neįrengtos, nes teisės aktai to nereglamentavo; Pirmojo sektoriaus bendroje dušinėje įrengta 12 dušo galvučių; įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpos įrengimą pagal numatytas teisės normas; pataisos įstaigos administracija, gerindama nuteistųjų kalinimo sąlygas, sprendė privatumo užtikrinimo klausimą bendrojo naudojimo dušinėse ir į 2021 biudžetiniais metais numatomų vykdyti darbų, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų planą įtraukė pertvarėlių pirkimą, bylos nagrinėjimo metu bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros yra įrengtos; pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, persirengimo patalpos neatskirtos nuo dušų patalpų įrengimo; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos HN 134:2015) 29 punktas, nustato reikalavimus tik prieškambario įrengimui sanitarinėje švarykloje, o dušinė nėra laikoma tokios paskirties patalpa; nuteistųjų bendroje dušinėje yra numatyta vieta nuteistiesiems persirengti, o prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų persirengimo kambariuose teisės aktai nenumato (b. l. 57-58).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pataisos įstaigoje, atlyginimo.
M. Š. prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti jo kalinimo Pirmajame sektoriuje netinkamomis sąlygomis metu patirtą neturtinę žalą, kilusią nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. Skundą pareiškėjas per pataisos įstaigos administraciją teismui padavė 2020 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 3). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, M. Š. Pravieniškių PN-AK bausmę atliko nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 16 d., kai buvo išleistas pasibaigus bausmės laikui, ir grįžo į Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 15 d. (b. l. 13). Pareiškėjas, 2020 m. gruodžio 7 d. gavęs Pravieniškių PN-AK atsiliepimą ir priedus, teikdamas atsikirtimą į atsiliepimą, prieštaravimų dėl atsakovės atstovo nurodytų kalinimų laikotarpio nepareiškė ir šių aplinkybių neginčijo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog nagrinėjamoje byloje M. Š. kelia ginčą dėl žalos, kildinamos nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ir nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai), atlyginimo.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą, visų pirma, sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrino asmens privatumo naudojantis dušo patalpa ir prie jo esančiu persirengimo kambariu. Pareiškėjas teigė, kad dėl neįrengtų pertvarų dušo patalpoje negalėjo tinkamai išsimaudyti, todėl jautėsi nešvarus, o persirengimo patalpose prieš ir po dušo jį galėjo stebėti kiti nuteistieji, jam replikavo, dėl to jis jautėsi nepatogiai.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
Ginčo laikotarpiu dušo patalpų įrengimą reglamentuojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos) 13 punktas nustatė, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė (1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui), kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos), veidrodis (1 vnt.), sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukais 1 asmeniui), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai (pagal poreikį). taigi, Patalpų aprūpinimo normos nenustato reikalavimo duše prausimosi vietas atskirti pertvaromis ar užuolaidomis. Detalesnio pataisos įstaigose įrengtų dušų patalpų įrengimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) nenumatė ir ginčo laikotarpiu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir kiti nacionaliniai teisės aktai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje analogiško ginčo bylose konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško asmens privatumo, ir nurodoma, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad nors teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos dušuose įrengti pertvaras, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir kt.), bei pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal EŽTT formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Pravieniškių PN-AK papildomai pateiktuose paaiškinimuose pripažino, kad ginčo laikotarpiais Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros buvo neįrengtos, kadangi teisės aktai to nereikalavo. Atsakovės atstovas paaiškino, kad įstaigos administracija, gerindama nuteistųjų kalinimo sąlygas, sprendė privatumo užtikrinimo klausimą bendrojo naudojimo dušinėse ir į 2021 biudžetiniais metais numatomų vykdyti darbų, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų planą įtraukė pertvarėlių dušuose pirkimą, bei nurodė, kad šiuo metu bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros yra įrengtos (b. l. 57–58).
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje, ginčo laikotarpiais dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos ir atsakovės atstovas šio fakto neginčijo.
Atsakovės atstovas kartu su atsiliepimu nepateikė įrodymų apie pareiškėjo teiktus skundus ir prašymus dėl privatumo užtikrinimo dušo patalpoje, o teikdamas papildomus paaiškinimus nurodė, kad tokių duomenų negali pateikti, nes pareiškėjo asmens byla yra pateikta Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriui.
Vertinama, kad pareiškėjas skunde pakankamai išsamiai išdėstė savo nusiskundimus dėl privatumo prausiantis duše neužtikrinimo, todėl pripažintina, kad jis dėl pertvarų duše nebuvimo galėjo patirti neigiamus emocinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiais buvo pažeidžiamas.
Teikdamas paaiškinimus dėl pertvarų įrengimo persirengimo patalpose, Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, persirengimo patalpos neatskirtos nuo dušų patalpų įrengimo, tvirtino, kad Higienos normų HN 134:2015 29 punktas nustato reikalavimus tik prieškambario įrengimui sanitarinėje švarykloje, o dušinė nėra tokios paskirties patalpa, bei nurodė, kad nuteistųjų bendroje dušinėje yra numatyta vieta nuteistiesiems persirengti, o prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų persirengimo kambariuose teisės aktai nenumato.
Higienos normų HN 134:2015 28 punkte nustatyti tokie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas); laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas); dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais, tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (30 punktas).
Daroma išvada, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, jog persirengimo patalpose, kuriose prieš einant maudytis po dušu yra nusirengiama, o po jo apsirengiama, būtų atskirai įrengiamos papildomos pertvaros ar kabinos. Teismo vertinimu, reikalavimų privatumui užtikrinti persirengimo patalpose negalima prilyginti reikalavimams, keliamiems privatumui užtikrinti pačiuose dušuose. Be to, teismas pareiškėjo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo persirengiant vertina kaip abstrakčius ir daro išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimai nepatvirtina šio pažeidimo.
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo naudojantis persirengimo patalpa nepagrįsti ir atmetami.
Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje dušo patalpose, kuriomis jis naudojosi atlikdamas bausmę, neveikė dozatoriai ir nebuvo kilimėlių.
Minėta, kad, pagal Patalpų aprūpinimo normų 13.1–13.7 punktus, dušo patalpose turi būti dušo čiaupai, suolai (kėdės, taburetės), kilimėliai arba grotelės, veidrodžiai, sieninės pakabos drabužiams, lentynėlės higienos reikmenims, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai.
Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, reikalaujantis atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dozatoriai visose Pravieniškių PN-AK dušinėse buvo įrengti ir pagal poreikį papildomi, paaiškino, kad nuteistieji juos nuolat laužo, o prausiklius pasisavina, bei teigė, kad Pirmojo sektoriaus dušinės aprūpintos guminiais kilimėliais (b. l. 8–12). Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad negali pateikti ginčo laikotarpiais darytų fotonuotraukų ir kitos vaizdo medžiagos apie dušo patalpų įrengimą, kadangi teisės aktai neįpareigojo kaupti ir saugoti tokio pobūdžio informacijos.
Nagrinėjant byla, nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad dušo patalpose nebuvo kilimėlių ir neveikė dozatoriai, išsamesnių ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų paaiškinimų apie neveikiančius dozatorius ar kilimėlių trūkumą nepateikė. Pareiškėjas taip pat nėra nurodęs, kad dėl kilimėlių nebuvimo dušo patalpoje ir neveikiančių dozatorių pataisos įstaigos administracijai žodžiu ar raštu būtų teikęs skundus. Vertinant pareiškėjo paaiškinimus, pažymima, kad jis skunde nurodė, jog dėl privatumo dušo patalpoje neužtikrinimo žodžiu ne kartą reiškė pretenzijas pataisos įstaigos darbuotojams, tačiau paaiškinimų apie teiktus skundus dėl dušo patalpose nesančių kilimėlių ar neveikiančių dozatorių nepateikė. Pareiškėjas tokio turinio paaiškinimų nenurodė ir raštu atsikirsdamas į Pravieniškių PN-AK atsiliepimą.
Teismas, spręsdamas dėl atsakovės atstovo pareigos teikti įrodymus, atsižvelgia į tai, nesant teisės akto, įsakmiai įpareigojančio pataisos įstaigą kaupti duomenis apie kalinimo sąlygas tam tikra forma, nagrinėjamu atveju – fiksuoti vaizdo įrašuose, fotonuotraukose, daro išvadą, jog Pravieniškių PN-AK objektyviai neturi galimybių pateikti vaizdo medžiagos, kuriose būtų užfiksuota ginčo laikotarpiais buvusi dušo patalpų būklė, įskaitant ir jose esančius dozatorius ir kilimėlius.
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundo teiginiai dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje dušo patalpose galimai neveikusių dozatorių ir nesančių kilimėlių, atmetami kaip neįrodyti.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nustačius, jog ginčo laikotarpiais Pravieniškių PN-AK buvo pažeista pareiškėjo teisė į asmens privatumą naudojantis dušu, pripažįstama, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus nemalonius išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas, pareiškė piniginio pobūdžio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu, CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje irgi ne kartą nurodyta, kad pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017;).
Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, nėra pagrindo privatumo duše pareiškėjui neužtikrinimą vertinti kaip vieną iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-415/2020).
Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktu, pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, todėl vertinama, kad pareiškėjo privatumo teisė naudojantis dušu galėjo būti pažeista 55 kartus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019), yra konstatavęs, kad pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas visą ginčo laikotarpį, tačiau ta aplinkybė, kad pareiškėjas dušu naudojosi vieną kartą per savaitę, turi įtakos vertinant pažeidimo mastą.
Bylos duomenimis, pareiškėjas raštu skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją ginčo laikotarpiais dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu nesikreipė. Be to, nenustatyta, kad pažeidimas padarė neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei būklei. Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2020 m. spalio 23 d. pažymos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologinės pagalbos dėl privatumo dušų patalpose į psichologus nesikreipė (b. l. 14). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė ir gili, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2018 m. lapkričio 1 d. - 2019 m. liepos 16 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. - 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiais buvo pažeista M. Š. teisė į asmens privatumą naudojantis dušu.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.