- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- I1-517-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02397-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir M. Š.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 15000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 metų, atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje maudantis duše nebuvo užtikrinamas privatumas, be to dušuose nebuvo dozatorių ir kilimėlių. Dušo persirengimo kambaryje taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas. Pareiškėjas patyrė pažeminimą, rimtą diskomfortą, jausdavosi pastoviai prislėgtas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 17-23) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ir grįžo į Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 15 d. Teisės aktai nenumato Pravieniškių PN-AK prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, bet būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, maudymosi ir persirengimui skirtos vietos atskirtos mūrinėmis sienelėmis. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus nuteistieji pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus patvirtintą grafiką maudosi bendroje dušinėje (išskyrus 2 būrio nuteistuosius, kuriems įrengta atskira dušinė). Dozatoriai visose Pravieniškių PN-AK dušinėse įrengti ir pagal poreikį papildomi, tačiau juos nuteistieji nuolat laužo, o prausiklius pasisavina. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus dušinės guminiais kilimėliais aprūpintos. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 metų. Iš Pravieniškių PN-AK pažymos (b. l. 13) nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje buvo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ir nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl tai laikytina ginčo laikotarpiu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje dušai buvo įrengti netinkamai, ko pasekoje jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu ir dušo persirengimo kambaryje, be to dušuose nebuvo dozatorių ir kilimėlių.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, be to Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose ar dušo persirengimo kambaryje turėtų būti pertvaros.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, maudymosi ir persirengimui skirtos vietos atskirtos mūrinėmis sienelėmis. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės dėl dušų įrengimo sudaro pagrindą konstatuoti, jog Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje asmenų, besinaudojančių dušu, tame tarpe ir dušo persirengimo kambaryje, privatumas buvo užtikrintas. Todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Taip pat pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normų (toliau - ir Aprūpinimo normos) nurodyta, kad dušo patalpos pagal poreikį aprūpinamos kūno ir plaukų prausiklių dozatoriais, be to jose turi būti kilimėlis arba grotelės.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dozatoriai visose Pravieniškių PN-AK dušinėse įrengti ir pagal poreikį papildomi, tačiau juos nuteistieji nuolat laužo, o prausiklius pasisavina. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus dušinės guminiais kilimėliais aprūpintos. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus dušo patalpos yra įrengtos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, ko pasekoje teismas neturi pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo M. Š. skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis nuo nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ir nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.