Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-495-512/2023 pagal ieškovo G. C. ieškinį atsakovei G. R. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio nustatymo ir atsakovės G. R. priešieškinį dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad jis yra vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti D. R. gyvenamąją vietą su jos mama G. R.; priteisti iš G. C. po 300 Eur dukros D. R. išlaikymą iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka; nustatyti G. C. ir D. R. bendravimo tvarką pagal ieškovo pateiktą grafiką; pakeisti vaiko pavardę iš R. į C.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog gyveno su atsakove, jų santykiai nutrūko, atsakovė pagimdė dukrą. Laiko save vaiko tėvu, todėl, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, prašo pripažinti jį mergaitės tėvu. Sutinka teikti dukros išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su mama, nori išlaikyti glaudų ryšį su dukra, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką. Pageidauja dukrai suteikti savo pavardę, nes tai patvirtintų vaiko kilmę iš tėvo, jokių neigiamų pasekmių, atsižvelgiant į tai, kad vaikui dar tik 11 mėn., įrašo apie pavardę pakeitimas nesukeltų.

3. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti, kad ieškovas G. C. yra vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; D. R. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti G. C. ir D. R. bendravimo tvarką pagal atsakovės pateiktą grafiką; iš ieškovo G. C. priteisti dukros D. R. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros D. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka; paskirti atsakovę G. R. dukros D. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais; iš ieškovo G. C. už vaiko kraitelio įsigijimą D. R. poreikiams tenkinti priteisti 1 381,78 Eur; iš ieškovo G. C. priteisti 650 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; dukros pavardę palikti ,,R.“; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ginčo dėl ieškovo G. C. tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šioje byloje nėra. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka šiuo metu nėra galima, vaikui dar nėra 1 metų, ieškovas neturi rūpinimosi vaiku įgūdžių. Siekiant užtikrinti vaiko poreikius iš ieškovo priteistina po 350 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui, iš ieškovo priteistina pusė sumos, išleistos vaiko kraitelio pirkimui bei vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo. Kokių nors svarių argumentų dėl būtinumo keisti vaiko pavardę ieškovas nenurodė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

5.1. nustatė, kad G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas;

5.2. nustatė vaiko D. R. gyvenamąją vietą su jos mama G. R.;

5.3. priteisė iš G. C. dukros D. R. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 325 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskyrė G. R. vaiko išlaikymui skirtų lėšų valdytoju uzufrukto teise;

5.4.1. iki dukrai D. R. sukaks treji metai – kas antrą neporinį metų sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val.;

5.4.2. po to, kai dukrai D. R. sukaks treji metai, nustatė tokią ieškovo G. C. ir dukros D. R. bendravimo tvarką: porinėmis metų savaitėmis (kas antrą savaitę) G. C. paima dukrą penktadienį 8 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos, pristato ją į ugdymo įstaigą ir pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jų nelankant, dukrą pasiima penktadienį nuo 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; poriniais metais katalikų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C. (gruodžio 24 d. tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir gruodžio 26 d. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą nuo 9 val. iki 10 val.); neporiniais metais Naujuosius metus dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C. (sausio 31 d. tėvui dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 17.30 val. ir sausio 1 d. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 17.30 val.); neporiniais metais Vasario 16 d. dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C., kuris dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 9.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną dukrą grąžina į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.); poriniais metais Kovo 11 d. dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C., kuris dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 9.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną dukrą grąžina į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.); neporiniais metais šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu (tėvas vaiką paima švenčių išvakarėse nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę šv. Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val.; poriniais metais gegužės 1 d. (Darbo diena) vaikas praleidžia su tėvu, balandžio 30 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir gegužės 1 d. vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val.; neporiniais metais birželio 24 d. (Jonines) dukra praleidžia su tėvu, birželio 23 d. tėvas vaiką paima nuo 17.00 val. iki 17.30 val., vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. nuo 18 val. iki 18.30 val.; poriniais metais liepos 6 d. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) dukra praleidžia su tėvu, liepos 5 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką liepos 6 d. grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.; neporiniais metais per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 18 val.; neporiniais metais rugpjūčio 15 d. (Žolinę) mergaitė praleidžia su tėvu, rugpjūčio 14 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką rugpjūčio 15 d. grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.

5.4.3. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą G. C. su vaiku papildomai bendrauja: poriniais metais – po 3 pirmąsias vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienas dukrą paima 10 val. ir trečią dieną grąžinant 19 val., o neporiniais metais – 3 paskutines vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienas dukrą paima 10 val. ir trečią dieną grąžinant 19 val.; vaiko vasaros atostogų metu – 15 dienų iš eilės, apie suplanuotų atostogų laiką iki birželio 15 d. pranešdamas dukros motinai.

5.4.4. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo dėl tėvystės pripažinimo ir nustatymo šioje byloje nėra, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkino. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiuo metu vaiko interesus geriausiai užtikrina mama.

7. Dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo, kitų sumų priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas prašo priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atsakovė prašo iš ieškovo priteisti po 350 Eur vaiko išlaikymo kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimą – 650 Eur bei pusę lėšų – 1 381,78 Eur, išleistų vaiko kraiteliui supirkti. Abiejų šalių nuomone, šiuo metu vaiko išlaikymui yra pakankama mažesnė suma nei šalies minimalus darbo užmokestis (840 Eur). Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių, teismo nuomone, pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatą, šalių turtinę padėtį, šiuo metu bei artimiausius kelerius metus turėtų būti apie 600–700 Eur per mėnesį. Valstybės skiriamais vaiko pinigais (apie 86 Eur) taip pat disponuoja atsakovė. Todėl iš ieškovo priteistina po 325 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui. Ieškovas nuo 2022 m. liepos 20 d. siuntė atsakovei po 200 Eur kas mėnesį, nuo 2022 m. spalio 1 d. – po 250 Eur, o nuo 2023 m. sausio 2 d. – po 260 – 300 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti dukrą, praeityje jau yra patenkinusi vaiko poreikius, todėl negalima teigti, kad, teismui nepriteisus papildomo išlaikymo už praeitą laikotarpį ar vaiko kraitelio supirkimą, bus pažeisti vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė abu tėvai, atsakovė gavo 506 Eur vienkartinę išmoką gimus vaikui. Todėl tenkinti šią priešieškinio dalį nėra pagrindo.

8. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgtina į vaiko amžių (11 mėn.), į tokio amžiaus vaiko poreikius, jo dienos režimą, į tai, kad iki šiol yra maitinamas mamos ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tėvas su dukra yra bendravęs minimaliai, todėl yra nustatytinas pereinamasis periodas tam, kad vaikas priprastų prie tėvo, o tėvas suprastų vaiko poreikius, išmoktų elementarių priežiūros įgūdžių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškinį ir šią priešieškinio dalį tenkino iš dalies. Tėvams nesutariant dėl bendravimo tvarkos, teismas siekia sudaryti galimybę ieškovui maksimaliai dalyvauti dukros gyvenime bei, atsižvelgiant į tai, kad numatyti tėvo ir dukros santykių raidą ilgajam laikotarpiui yra iš esmės neįmanoma, nustatytinas pereinamasis laikotarpis, palaipsniui didinant tėvo ir dukros bendravimo dažnumą ir laiko trukmę.

9. Dėl vaiko pavardės nustatymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nenurodė kokių nors itin svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų keisti dukros pavardę. Pažymėjo, kad vaiko pavardės pakeitimas neturi jokios reikšmės tėvo teisiniam ryšiui su jo vaiku, ieškovas ir toliau išliks dukros tėvu, liks nurodytas jos tėvu vaiko gimimo liudijime. Taigi esamos vaiko pavardės palikimas neužkerta kelio ir neatima teisės ieškovui su savo vaiku bendrauti ir įgyvendinti bet kokias kitas jo, kaip tėvo, teises bei pareigas vaikui. Taigi vaiko pavardės keitimas nėra toks esminis dalykas šeimos gyvenime, dėl kurio vertėtų nerimauti. Vaikams gyvenime svarbiau, kad tėvai išlaikytų su jais bendravimą, rūpintųsi jais, teiktų išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir:

10.1. priteisti iš ieškovo 300 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas vaiko išlaikymui;

10.2. nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

11.2.1. tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną sekmadienį nuo 15 val. iki 17 val. su galimybe šį laiką praleisti vienam su dukra, nedalyvaujant pašaliniams asmenims;

11.1.1. po to ieškovas pusę metų su dukra praleidžia vieną kartą per savaitę trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir kas antrą (neporinį) šeštadienį nuo 12 val. iki 16 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą;

11.1.2. Kai dukrai sukaks dveji metai, ieškovas bendrauja tokia tvarka: porinėmis metų savaitėmis (kas antrą savaitę) G. C. paima dukrą penktadienį 8 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos, pristato ją į ugdymo įstaigą ir pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jų nelankant, dukrą pasiima penktadienį nuo 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; poriniais metais katalikų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C. (gruodžio 24 d. tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir gruodžio 26 d. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą nuo 9 val. iki 10 val.); neporiniais metais Naujuosius metus dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C. (sausio 31 d. tėvas dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 17.30 val. ir sausio 1 d. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 17.30 val.); neporiniais metais Vasario 16 d. dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C., kuris dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 9.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną dukrą grąžina į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.); poriniais metais Kovo 11 d. dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C., kuris dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 9.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną dukrą grąžina į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.); neporiniais metais šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu (tėvas vaiką paima švenčių išvakarėse nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę šv. Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val.; poriniais metais gegužės 1 d. (Darbo diena) vaikas praleidžia su tėvu, balandžio 30 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir gegužės 1 d. vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val.; neporiniais metais birželio 24 d. (Jonines) dukra praleidžia su tėvu, birželio 23 d. tėvas vaiką paima nuo 17.00 val. iki 17.30 val., vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. nuo 18 val. iki 18.30 val.; poriniais metais liepos 6 d. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) dukra praleidžia su tėvu, liepos 5 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką liepos 6 d. grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.; neporiniais metais per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 18 val.; neporiniais metais rugpjūčio 15 d. (Žolinę) mergaitė praleidžia su tėvu, rugpjūčio 14 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką rugpjūčio 15 d. grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.

11.1.3. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą G. C. su vaiku papildomai bendrauja: poriniais metais – po 3 pirmąsias vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienas, dukrą paima 10 val. ir trečią dieną grąžina 19 val., o neporiniais metais – 3 paskutines vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienas, dukrą paima 10 val. ir trečią dieną grąžina 19 val.; vaiko vasaros atostogų metu – 15 dienų iš eilės, apie suplanuotų atostogų laiką iki birželio 15 d. pranešdamas dukros motinai; jeigu dėl pateisinamų priežasčių (vaiko ligos, dalyvavimo renginyje ir kt.) ieškovas negali pasimatyti šiame grafike numatyta tvarka su dukra, šis laikas perkeliamas į artimiausią kitą abiejų šalių suderintą laiką; ieškovas, dukrai būnant su mama, turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis telekomunikacijų, elektroninio ryšio ar kt. priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), ir kiekvienas iš tėvų, vaikui būnant pas jį, privalo užtikrinti vaikui galimybę naudotis tokiomis priemonėmis; įpareigoti atsakovę iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, pranešti ieškovui elektroniniu paštu ar SMS apie numatomą savo išvykimą į kitą miestą ar šalį; įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą elektroniniu paštu ar SMS apie dukters sveikatos būklę, jos lankomas ugdymo įstaigas ir užsiėmimus; pakeisti D. R. pavardę iš ,,R.“ į ,,C.“ arba ,,R.-C.“.

11.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.3.1. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir neargumentavo išvados, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 600–700 Eur suma per mėnesį. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog nepilnametis vaikas turėtų specialiųjų poreikių, bei įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 600 Eur. Todėl nesuprantama, kodėl iš ieškovo priteistas 325 Eur dydžio periodinės išmokos nepilnamečio vaiko išlaikymui.

11.3.2. Nustatyta minimali ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, iki jam sukaks treji metai, pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek ieškovo interesus dalyvauti vaiko auklėjime bei priežiūroje. Mažo amžiaus vaikas, matydamas tėvą tik kas antrą savaitgalį ir tik po dvi valandas, nesukurs ryšio su tėvu.

11.3.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas nustatė bendravimo tvarką su ieškovu tik nuo tada, kai vaikui sukaks treji metai, nors tokią bendravimo tvarką ieškovas prašė nustatyti nuo dvejų metų.

11.3.4. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies, kodėl netenkino ieškovo prašomų nustatyti įpareigojimų atsakovei užtikrinti nepilnamečio vaiko bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis, pranešti apie nepilnamečio vaiko išvykimą į kitą miestą ar šalį, informuoti apie lankomas ugdymo įstaigas, sveikatos būklę.

11.3.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nenurodė itin svarbių priežasčių nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimui. Ieškovas praėjus 10 dienų nuo vaiko gimimo operatyviai siekė būti įrašytas vaiko gimimo liudijime tėvu (kreipėsi į teismą dėl mediacijos bei dėl tėvystės nustatymo). Ieškovas nevengė savo tėviškų pareigų, rodė didelį dėmesį vaiko gimimui, todėl jo noras buvo akivaizdžiai išreikštas, kad dukra turėtų jo pavardę. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės suteikti nepilnamečiam vaikui dvi pavardes.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

12.1. Apeliantas klaidina teismą kaltindamas ieškovę jos vienašališku nusprendimu dukrai suteikti savo mergautinę pavardę, kadangi net ir pirminis apelianto teismui pateiktas ieškinys įrodo, kad pats apeliantas tik vėliau susigalvojo keisti dukros pavardę. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ir šalių susirašinėjimo informacija, iš kurios matyti, jog apeliantas atsakovei klausimus, susijusius su gimusia dukra, nurodė spręsti savo nuožiūra. Taigi toks apelianto elgesys patvirtina, kad apeliantui nebuvo svarbus pavardės klausimas iki teisminio proceso pabaigos.

12.2. Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista (iš jau turimos pavardės) tik vieno iš tėvų pavarde. Vaiko esamos pavardės pakeitimo į dvigubą pavardę taisyklės nenumato.

12.3. Tai, kad apeliantas teikia dukrai išlaikymą, nesuteikia jam pagrindo reikalauti keisti vaikui pavardę, kadangi ir atsakovė, būdama mama, lygiai taip pat, gal net ir daugiau prisideda prie dukros išlaikymo, rūpinasi, auklėja ir nepertraukiamai bendrauja ir gyvena su dukra. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė turėjo teisę suteikti dukrai savo pavadę ir turi pagrįstus bei teisėtus lūkesčius, kad dukros pavardė liktų tokia, kokia šiandien ji yra.

12.4. Tiek nuo bylos nagrinėjimo pradžios pirmosios instancijos teisme, tiek po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo pirmosios instancijos teisme apeliantas taip ir nebuvo atvažiavęs pas dukrą jos aplankyti teismo nustatytomis dienomis ir laiku. Iš to aiškiai matyti, kad apeliantui rūpi ne dukra ir ne bendravimas su ja, tačiau galbūt atsakovės kontroliavimas ir savo sąlygų diktavimas.

12.5. Kadangi kasacinis teismas yra pasisakęs, jog minimali mėnesinė alga yra orientacinis kriterijus priteisiant išlaikymą vaikui, todėl pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo priteisdamas 325 Eur dydžio išlaikymą dukrai, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalims kartu negyvenant (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti, mergaitei suteikta motinos pavardė – R..

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

6. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atsakovė prašė iš ieškovo priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

7. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 325 Eur per mėnesį sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 600–700 Eur suma per mėnesį, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog nepilnametis vaikas turėtų specialiųjų poreikių, bei įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 600 Eur. Nurodo, jog sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga mažesnė nei šalies minimalus darbo užmokestis suma, nesuprantama, kodėl iš ieškovo priteisė 325 Eur dydžio išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nesutiktina su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

9. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

10. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

11. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).

12. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, siekia 633 Eur.

13. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė įrodymais nepagrindė vaiko poreikių patenkinimui reikalingos pinginių lėšų sumos, pažymėtina, jog atsakovė priešieškinyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia virš 600 Eur. Teismo posėdžio metu patikslino vaiko poreikių patenkinimui reikalingą sumą – 700 Eur.

14. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, atsakovė, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, neturėjo įrodymais pagrįsti 633 Eur sumos vaiko poreikių patenkinimui. Tačiau paminėtą sumą viršijančius vaiko poreikius atsakovė turėjo pareigą įrodyti. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą, viršijančią 633 Eur, atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos papildomos išlaidos vaiko laisvalaikiui, periodiškai pasikartojančioms ligoms (sloga, peršalimas ir pan.). Tačiau atsakovei neįrodžius didesnės nei 633 Eur sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, darytina išvada, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 633 Eur suma.

16. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).

17. Iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas vykdo individualią veiklą – užsiima statybos gaminių montavimu. Iš pateiktos pajamų deklaracijos matyti, jog 2022 metais ieškovas deklaravo iš viso 16 75,49 Eur pajamų. Ieškovo atstovė paaiškino, jog ieškovas jokio turto neturi. Atsakovė įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jos pajamas sudaro 660 Eur motinystės išmoka, 85,75 Eur vaiko pinigai. Atsakovė gyvena pas savo tėvus.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog atsakovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, dėl kurių jai yra apribotos galimybės dirbti ir gauti papildomų pajamų, taip pat įvertinus tai, jog atsakovei tenka didesnė pareiga pasirūpinti vaiku, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas įpareigoti ieškovą prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui tenkanti didesnė išlaikymo dalis atitinka ieškovo turtinę padėtį, kadangi ieškovas šiuo metu gauna žymiai didesnes pajamas nei atsakovė.

19. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteista 325 Eur suma iš ieškovo atitinka vaiko poreikius ir yra proporcinga abiejų šalių turtinei padėčiai. Taip pat ieškovas neįrodinėja, jog nėra finansiškai pajėgus teikti 325 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

20. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog išlaikymo vaikui suma turėtų būti mažinama vaiko pinigų – 85,75 Eur – suma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

21. Kadangi šioje byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog šalys dėl savo turtinės padėties negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nėra teisinio pagrindo mažinti vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą 85,75 Eur suma. Be to, kaip paminėta anksčiau, remiantis teismų praktika, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, todėl vaiko pinigai padės užtikrinti papildomus vaiko poreikius.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo

22. Ieškinyje ieškovas prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš „R.“ į „C.“.

23. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovo reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo netenkintas.

24. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nenurodė itin svarbių priežasčių nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimui. Teigia, jog ieškovas praėjus 10 dienų nuo vaiko gimimo operatyviai siekė būti įrašytas vaiko gimimo liudijime tėvu (kreipėsi į teismą dėl mediacijos bei dėl tėvystės nustatymo). Ieškovas nevengė savo tėviškų pareigų, rodė didelį dėmesį vaiko gimimui, todėl jo noras buvo akivaizdžiai išreikštas, kad dukra turėtų jo pavardę. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės suteikti nepilnamečiam vaikui dvi pavardes. Nesutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.

25. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.

26. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iš jo tėvų pavardės.

27. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant šią blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedūroms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).

28. Teismų praktikoje konstatuota, jog vaiko pavardė gali būti keičiama tik tais atvejais, kai egzistuoja Taisyklių 12 punkte įtvirtinti pagrindai. Visais atvejais, kai keičiama jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Vienintelė išimtis, kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimui nereikalingas kito iš tėvų sutikimas – kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvo valdžia.

29. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

31. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Vaiko gimimo įraše, išduotame 2022 m. liepos 25 d., nurodyta, jog nepilnamečio vaiko pavardė yra „R.“, tai yra, mamos. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, jog šalių pavardės yra skirtingos, šalys santuokos nebuvo sudariusios.

33. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), pavardės pakeitimo, nesant kito tėvo sutikimo, į teismą kreipėsi vaiko tėvas. Ieškovas prašė pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę, suteikiant nepilnamečiam vaikui vieno iš tėvų (nagrinėjamu atveju – tėvo) pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) (Taisyklių 12.1 punktas).

34. Reikalavimą grindė tuo, jog atsakovės pavardė gali pasikeisti, jai sudarius santuoką, todėl vaikui turėtų būti išsaugota prigimtinė pavardė. Be to, nurodo, jog ieškovas siekia, jog būtų nustatyta jo tėvystė, nori rūpintis vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime, todėl nori, jog vaikas turėtų jo pavardę. Papildomai nurodė, jog vaiko pavardės keitimas nesukels vaikui išgyvenimo dėl mažo vaiko amžiaus. Teismo posėdžio metu nurodė, jog tai, kad ieškovo ir vaiko pavardės skirtingos, gali trukdyti ateityje išvykti į užsienį.

35. Kaip jau buvo minėta anksčiau, prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai, jog jis aktyviais veiksmais siekė, jog būtų nustatyta vaiko tėvystė, ir nori dalyvauti vaiko gyvenime, jį auklėti, juo rūpintis, nesudaro pagrindo nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimui. Ieškovas klaidingai sieja vaiko pavardę su jo interesais dalyvauti vaiko gyvenime ir pareiga juo rūpintis, kadangi tai, jog dukrai suteikta mamos pavardė, niekaip netrukdo ieškovui bendrauti, palaikyti artimą ryšį su vaiku, ir juo labiau neatleidžia nuo pareigos vaiku rūpintis.

36. Be to, byloje yra pateikta ieškovo bei atsakovės susirašinėjimo SMS žinutėmis ištrauka, iš kurios matyti, jog ieškovas, dar iki gimstant vaikui, žinojo, jog atsakovė ketina suteikti vaikui savo pavardę ir dėl šio atsakovės sprendimo neprieštaravo. Reikalavimą pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę ieškovas pareiškė tik 2023 m. balandžio 3 d. patikslintame ieškinyje, tai yra praėjus 9 mėnesiams po vaiko gimimo. Tokie ieškovo veiksmai iš esmės rodo, jog ieškovas nei iki vaiko gimimo, nei po jo gimimo intereso dėl savo pavardės suteikimo neturėjo.

37. Ieškovo argumentai, jog skirtingos jo ir vaiko pavardės gali trukdyti keliauti, išvykti į užsienį, neturi teisinės reikšmės vaiko pavardės pakeitimui, kadangi vaiko pavardės pakeitimas turi atitikti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, o ne ieškovo interesus. Ieškovo argumentas, jog atsakovė ateityje gali sudaryti santuoką ir dėl to pasikeisti savo pavardę, yra tik prielaidos, kurios taip pat neturi įtakos vaiko pavardės pakeitimui.

38. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, nors ir sutiktina su ieškovu, jog dėl mažo amžiaus vaikui pavardės pakeitimas nesukeltų nepatogumų, tačiau įvertinus tai, jog vaikas su mamos pavarde gyvena nuo savo gimimo, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, ir įvertinus ieškovo argumentus, darytina išvada, jog nepilnamečiam vaikui suteiktos pavardės išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus, kadangi ieškovas neįrodė, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiks geriausius vaiko interesus.

39. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės suteikti nepilnamečiam vaikui dvi pavardes, pažymėtina, jog ieškovas šio reikalavimo nereiškė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė tik pasiūlė atsakovei pasvarstyti apie dvigubos pavardės suteikimą nepilnamečiam vaikui, tačiau ieškinio reikalavimas nebuvo suformuluotas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

40. Ieškinyje ieškovas prašė nustatyti detalią ir konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nuo dvejų metų amžiaus, o iki to laiko nustatant minimalią vaiko amžių atitinkančią bendravimo tvarką.

41. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti detalią ir konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nuo tada, kai vaikui sueis treji metai, iki to laiko nustatyti minimalią bendravimo tvarką.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo bendravimo su dukra tvarką:

52.1. Iki dukrai D. R. sukaks treji metai – kas antrą neporinį metų sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val.;

52.2. Po to, kai dukrai D. R. sukaks treji metai, nustatyti tokią ieškovo G. C. ir dukros D. R. bendravimo tvarką: porinėmis metų savaitėmis (kas antrą savaitę) G. C. paima dukrą penktadienį 8 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos, pristato ją į ugdymo įstaigą ir pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jų nelankant, dukrą pasiima penktadienį nuo 17 val. vaiko gyvenamosios vietos ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; - poriniais metais katalikų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C. (gruodžio 24 d. tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir gruodžio 26 d. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą nuo 9 val. iki 10 val.); neporiniais metais Naujuosius metus dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C. (sausio 31 d. tėvas dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 17.30 val. ir sausio 1 d. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 17.30 val.); neporiniais metais Vasario 16 d. dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C., kuris dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 9.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną dukrą grąžina į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.); poriniais metais Kovo 11 d. dukra D. R. praleidžia su tėvu G. C., kuris dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 9.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną dukrą grąžina į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.); neporiniais metais šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu (tėvas vaiką paima švenčių išvakarėse nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę šv. Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val.; poriniais metais gegužės 1 d. (Darbo diena) vaikas praleidžia su tėvu, balandžio 30 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir gegužės 1 d. vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val.; neporiniais metais birželio 24 d. (Jonines) dukra praleidžia su tėvu, birželio 23 d. tėvas vaiką paima nuo 17.00 val. iki 17.30 val., vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. nuo 18 val. iki 18.30 val.; poriniais metais liepos 6 d. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) dukra praleidžia su tėvu, liepos 5 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką liepos 6 d. grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.; neporiniais metais per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 18 val.; neporiniais metais rugpjūčio 15 d. (Žolinę) mergaitė praleidžia su tėvu, rugpjūčio 14 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką rugpjūčio 15 d. grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.

52.3. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą G. C. su vaiku papildomai bendrauja: poriniais metais – po 3 pirmąsias vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienas, dukrą paima10 val. ir trečią dieną grąžina 19 val., o neporiniais metais – 3 paskutines vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienas, dukrą paima 10 val. ir trečią dieną grąžina 19 val.; vaiko vasaros atostogų metu – 15 dienų iš eilės, apie suplanuotų atostogų laiką iki birželio 15 d. praneša dukros motinai.

43. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).

45. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iki vaikui sueis treji metai nustatė minimalią bendravimo tvarką – kas antrą sekmadienį po dvi valandas.

46. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog nustatyta minimali ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku iki jam sukaks treji metai pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek ieškovo interesus dalyvauti vaiko auklėjime bei priežiūroje. Mažo amžiaus vaikas, matydamas tėvą tik kas antrą savaitgalį ir tik po dvi valandas, nesukurs ryšio su tėvu. Sutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.

47. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

48. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nepilnamečiam vaikui buvo beveik 1 metai. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas su nepilnamečiu vaiku per pirmuosius gyvenimo metus matėsi keletą kartų, todėl jam nėra žinomas vaiko režimas, ieškovas nėra įgijęs vaiko priežiūros įgūdžių ir pan. Tačiau teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, jog nustatyta itin minimali ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus pažinti tėvą, sukurti su juo artimą ryšį. Byloje yra pateikti ieškovą teigiamai charakterizuojantys įrodymai, nėra įrodymų, jog ieškovas turėtų sveikatos ar elgesio problemų, dėl kurių jis galėtų padaryti žalos nepilnamečiam vaikui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio pagrindo nustatyti minimalią ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką iki vaikui sueis treji metai nėra.

49. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

50. Ieškovas siūlo nustatyti tokią pereinamuoju laikotarpiu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną sekmadienį nuo 15 val. iki 17 val. su galimybe šį laiką praleisti vienam su dukra, nedalyvaujant pašaliniams asmenims; po to ieškovas pusę metų su dukra praleidžia vieną kartą per savaitę trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir kas antrą (neporinį) šeštadienį nuo 12 val. iki 16 val., pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristato į jo gyvenamąją vietą.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iš dalies koreguotina, kad atitiktų nepilnamečio vaiko amžių, jo raidą ir sukurtų sąlygas sustiprinti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra tikslinga nustatyti ne trijų mėnesių, o šešių mėnesių laikotarpį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai ieškovas bendrauja su vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 16 val. iki 18 val. Be to, tikslinga, jog šiuo laikotarpiu ieškovui bendraujant su vaiku dalyvautų ir atsakovė, kadangi vaikas yra itin mažo amžiaus, nepripratęs prie ieškovo. Po to, iki vaikui sueis treji metai, ieškovas su dukra praleidžia vieną kartą per savaitę trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir kas antrą (neporinį) šeštadienį nuo 16 val. iki 19 val. (kadangi nuo 12 val. iki 16 val. įprastai yra vaiko pietų miegas, be to tikslinga pailginti bendravimo laiką nuo dviejų iki trijų valandų nes tai labiau atitiktų vaiko interesus) pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą.

52. Ieškovas taip pat prašė nustatyti maksimalią bei labai detalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nuo to laikotarpio, kai jam sueis dveji metai, atsakovė tokią tvarką prašė nustatyti ne nuo dvejų metų amžiaus, o nuo trejų metų amžiaus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino atsakovės reikalavimą nustatyti maksimalią bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku nuo trejų metų amžiaus.

53. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas nustatė bendravimo tvarką su ieškovu tik nuo tada, kai vaikui sukaks treji metai.

54. Atsakant į šį ieškovo argumentą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikslinga nustatyti detalią ir konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nuo trejų metų amžiaus, kadangi iki trejų metų amžiaus vaikai paprastai yra itin prisirišęs prie mamos. Be to, atsižvelgiant į tai, jog bendravimo tvarka yra labai detali – numatytas bendravimas su nakvynėmis, ne tik savaitgaliais, didžiausių metų švenčių, bet ir valstybinių švenčių dienomis, darytina išvada, jog mažesniam nei trejų metų amžiaus vaikui dėl raidos ypatumų gali būti sudėtinga prisitaikyti prie tokios detalios bendravimo tvarkos.

55. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku nuo trejų metų amžiaus.

56. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies, kodėl netenkino ieškovo prašomų nustatyti įpareigojimų atsakovei užtikrinti nepilnamečio vaiko bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis, pranešti apie nepilnamečio vaiko išvykimą į kitą miestą ar šalį, informuoti apie lankomas ugdymo įstaigas, sveikatos būklę.

57. Ieškiniu ieškovas prašė nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nurodyti, jog:

67.1. jei dėl pateisinamų priežasčių (vaiko ligos, dalyvavimo renginyje ir kt.) ieškovas negali pasimatyti šiame grafike numatyta tvarka su dukra, šis laikas perkeliamas į artimiausią kitą abiejų šalių suderintą laiką;

67.2. ieškovas, dukrai būnant su mama, turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis telekomunikacijų, elektroninio ryšio ar kt. priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), ir kiekvienas iš tėvų, vaikui būnant pas jį, privalo užtikrinti vaikui galimybę naudotis tokiomis priemonėmis;

67.3. įpareigoti atsakovę iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, pranešti ieškovui elektroniniu paštu ar SMS apie numatomą savo išvykimą į kitą miestą ar šalį,

67.4. įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą elektroniniu paštu ar SMS apie dukters sveikatos būklę, jos lankomas ugdymo įstaigas ir užsiėmimus.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai ieškovas prašo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas nepilnamečiam vaikui esant su mama, bendrauti su tėvu kiekvieną dieną, bet kokiomis telekomunikacijų, elektroninio ryšio ar kt. priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.). Pažymėtina, jog nepilnametis vaikas šiuo metu yra tik vienų metų amžiaus, tokio amžiaus vaikas dar negeba koncentruoti dėmesio ilgą laiką, nekalba, todėl negalėtų bendrauti ryšio priemonėmis. Be to, naudojimasis ryšio priemonėmis tokio mažo amžiaus vaikams yra žalingas jų raidos tinkamam vystymuisi. Tokios pačios nuomonės dėl ryšio priemonių naudojimo bendravimui su ieškovu laikosi ir institucija, teikianti išvadą byloje.

59. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, netikslinga nustatyti įpareigojimą atsakovei ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pranešti ieškovui elektroniniu paštu ar SMS apie numatomą savo išvykimą į kitą miestą ar šalį. Nepilnamečio vaiko tiek tėvas, tiek mama turi teisę savo nuožiūra leisti laisvalaikį su nepilnamečiu vaiku (atostogauti, išvykti ir pan.). Įpareigojimas atsakovei kiekvieną kartą su vaiku išvykstant iš Klaipėdos miesto ar atostogauti į užsienį informuoti ieškovą būtų perteklinis jai skirtas įpareigojimas, visiškai nesusijęs su apelianto teise bendrauti su jo nepilnamečiu vaiku.

60. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo nustatyti papildomus įpareigojimus atsakovei, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, įpareigoti informuoti ieškovą elektroniniu paštu ar SMS apie dukters sveikatos būklę, jos lankomas ugdymo įstaigas ir užsiėmimus ir įpareigoti šalis bendradarbiauti, jeigu dėl pateisinamų priežasčių (vaiko ligos, dalyvavimo renginyje ir kt.) ieškovas negali pasimatyti grafike numatyta tvarka su dukra, šį laiką perkelti į artimiausią kitą abiejų šalių suderintą laiką. Nors iš teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, jog šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau tiek atsakovei, kaip vaiko mamai, tiek ieškovui, kaip vaiko tėvui, būtina tartis tarpusavyje ir priimti bendrus sprendimus, jeigu viena iš šalių ar vaikas dėl tam tikrų priežasčių negali pasimatyti bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Šiuo metu įrodymų, kad dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių yra ribojama vaiko tėvo teisė bendrauti su jo nepilnamečiu vaiku nėra, todėl ateityje šalims nesusitariant, galimas ginčo sprendimas ir kreipiantis į teismą su ieškiniu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas apie vaiko sveikatos būklę gali sužinoti iš vaiko šeimos gydytojo, taip pat susipažinti su vaiko sveikatos istorija. Atkreiptinas ieškovo ir atsakovės dėmesys į tai, kad abi šalys, būdamos nepilnamečio vaiko tėvais, turėtų sąmoningai tarpusavyje geranoriškai bendradarbiauti spręsdami su vaiku susijusius klausimus.

61. Esant nurodytoms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo keistina.

62. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

63. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo keistina, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65. Kadangi iš dalies pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir iš esmės nustatyta bendravimo tvarka iš dalies patenkinant tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimus, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nekeistinas ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos vienam iš kito.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

66. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

67. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 600,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 132,00 Eur žyminis mokestis, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 350,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

68. Apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta tik 3 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (atmestos apeliacinio skundo dalys dėl išlaikymo ir vaiko pavardės pakeitimo ir tik iš dalies nedidele dalimi patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 318,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Iki D. R., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks treji metai nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

- Šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 16 val. iki 18 val., dalyvaujant atsakovei vaiko mamai G. R.;

- Po to ieškovas, iki vaikui sueis treji metai, su nepilnamečiu vaiku praleidžia vieną kartą per savaitę trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. ir kas antrą (neporinį) šeštadienį nuo 16 val. iki 19 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant į jo gyvenamąją vietą.

Po to, kai D. R., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks treji metai, nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

- porinėmis metų savaitėmis (kas antrą savaitę) ieškovas paima dukrą penktadienį 8 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos, pristato ją į ugdymo įstaigą ir pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jų nelankant, dukrą pasiima penktadienį nuo 17 val. vaiko gyvenamosios vietos ir pristato į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.;

- poriniais metais katalikų šv. Kūčias ir šv. Kalėdas nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu G. C. (gruodžio 24 d. tėvas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 10 val. ir gruodžio 26 d. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą nuo 9 val. iki 10 val.);

- neporiniais metais Naujuosius metus nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu G. C. (sausio 31 d. tėvas dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 17.30 val. ir sausio 1 d. dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 17.30 val.);

- neporiniais metais vasario 16 d. nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu G. C., kuris dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 9.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną dukrą grąžina į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.;

- poriniais metais kovo 11 d. nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu G. C., kuris dukrą paima iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 9.30 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną dukrą grąžina į vaiko gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 19.30 val.;

- neporiniais metais šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu (tėvas vaiką paima švenčių išvakarėse nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę šv. Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val.;

- poriniais metais gegužės 1 d. (Darbo diena) nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu, balandžio 30 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir gegužės 1 d. vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.;

- kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val. nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu;

- neporiniais minėtais birželio 24 d. (Jonines) nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu birželio 23 d., tėvas vaiką paima nuo 17.00 val. iki 17.30 val., vaiką grąžina į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. nuo 18 val. iki 18.30 val.;

- poriniais metais liepos 6 d. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną) nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu, liepos 5 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką liepos 6 d. grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.;

- neporiniais metais per vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 18 val. nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu;

- neporiniais metais rugpjūčio 15 d. (Žolinę) nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu, rugpjūčio 14 d. tėvas vaiką paima nuo 17 val. iki 17.30 val. ir vaiką rugpjūčio 15 d. grąžina į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 18.30 val.

D. R., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą ieškovas su nepilnamečiu vaiku papildomai bendrauja:

- poriniais metais – po 3 pirmąsias vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienas, dukrą paima 10 val. ir trečią dieną grąžina 19 val., o neporiniais metais – 3 paskutines vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų dienas, dukrą paima 10 val. ir trečią dieną grąžina 19 val.

- vaiko vasaros atostogų metu – 15 dienų iš eilės, apie suplanuotų atostogų laiką iki birželio 15 d. pranešdamas dukros motinai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. C. atsakovei G. R. 318,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.