Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Kiržgalvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui R. T. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalys pasirengimo bylos nagrinėjimui metu taikiai išsprendė klausimą dėl tėvystės nustatymo – atsakovas CK 3.142 str. nustatyta tvarka pripažino G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę, tą patvirtina į bylą pateikta G. V. gimimo įrašo kopija, iš kurios matyti, kad vaiko gimimo įraše yra įrašyti duomenys apie tėvą R. T. (b. l. 18). Dėl šios priežasties 2017-10-26 vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovė per savo atstovę atsisakė ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atstovės prašymas dėl atsisakymo ieškinio reikalavimų dalyje dėl tėvystės nustatymo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Ieškovei išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė nurodė sutinkanti sumažinti reikalavimą dėl išlaikymo iki 100 Eur per mėnesį ir paaiškino, kad dukra yra 8 metų amžiaus, eina į antrą klasę Janapolės pagrindinėje mokykloje, nemokamai lanko baseiną, mokamų būrelių nelanko. Dukra nešioja akinius ir jos regėjimas prastėja. Kitų sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių dukra neturi. Jos pajamos yra darbo užmokestis ir vaiko pinigai. Dirba „Maximoje“, alga apie 360 Eur ir gauna 30 Eur vaiko pinigus už abu vaikus. Kadangi dirba Telšiuose, darbo dienomis su mažuoju vaiku gyvena nuomojamame bute. Buto nuoma 30 Eur, komunaliniai mokesčiai maždaug 80 Eur. savaitgaliais grįžta pas tėvus į Jonapolę. Dukrą darbo dienomis prižiūri seneliai, jos tėvai, kurie daug prisideda prie dukros išlaikymo. Kas trys mėnesiai dukrą vežioja pas gydytojus privačiai dėl regėjimo, apsilankymo kaina 15 Eur. Dukrai reikalinga pagal sezoną apranga, avalynė. Rūbus perka dėvėtus. Mergaitė nori telefono, kompiuterio, bet neperka, nes neturi finansinių galimybių. Akinių vaikui neturėjo iš ko nupirkti, todėl ėmė kreditą. 2017 m. spalio mėnesį atsakovas sumokėjo 80 Eur laikino išlaikymo, lapkričio mėnesį - 60 Eur.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė palaikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Nurodė, kad sunki tėvo materialinė padėtis neeliminuoja pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos problemų, jis yra darbingas. Mano, kad 100 Eur išlaikymo suma nėra pakankama, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaiko ir kitus savo vaikus, bent tokio dydžio išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteistas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 18). Šalys nėra susituokusios ir kartu negyvena. Nepilnametė šalių dukra G. V. gyvena su ieškove, ieškovė taip pat turi sūnų M. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35, 47).

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192-3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas turi teisę, bet ne pareigą vadovautis minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, atsižvelgęs į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Kita vertus, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus – sūnų M. V. ir dukrą G. V. (b. l. 4). Ieškovė su sūnumi M. V. darbo dienomis gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu Vilniaus g. 12-38, Telšiai. Per mėnesį, ieškovės teigimu, ji patiria apie 110 Eur būsto nuomos ir išlaikymo išlaidų. Savaitgaliais ir kitomis poilsio dienomis gyvena pas tėvus Jonapolėje, kur gyvena ir dukra G. V., prižiūrima ieškovės tėvų. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 5), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 4). Ieškovė dirba UAB Maxima LT, gaunamas darbo užmokestis apie 380 Eur (b. l. 38, 40). Taip pat ieškovė gauna 30,40 Eur per mėnesį išmoką vaikui (b. l. 41). Duomenų apie skolinius įsipareigojimus ieškovė nepateikė, nurodė, kad buvo paėmusi kreditą dukters akinių pirkimui. Atsakovas nurodė gyvenantis nuomojamame bute Klaipėdoje ir teigė patiriantis apie 200 Eur būsto nuomos ir išlaikymo išlaidų per mėnesį. Atsakovo paaiškinimais, jis kartu su drauge taip pat nuomojasi gyvenamąjį namą Raseiniuose. Atsakovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b. l. 31-32). Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 33). Atsakovas nuo 2017-10-03 dirba UAB „Vilkita“ mūrininku (b. l. 36), už 2017 m. spalio mėn. jam išmokėta 196,16 Eur darbo užmokestis (b. l. 36, 37, 44). Iš atsakovo yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 86,88 Eur sūnui A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35), atsakovas taip pat yra įsipareigojęs ir nurodė mokantis 86,88 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą sūnui N. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Atsakovo paaiškinimais, dabartinė draugė taip pat laukiasi jo vaiko, kuriam taip pat bus reikalingas išlaikymas. Paskolų atsakovas nurodė neturintis.

Šalių dukra G. V. yra 8 metų amžiaus, mokosi Janapolės pagrindinėje mokykloje, turi sveikatos problemų dėl regėjimo, reikalingi akiniai. Ieškovė mergaitę išlaiko - perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Be to, vaikas lanko mokyklą, baseiną, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms.

Ieškovė nurodė, jog dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga mažiausiai 200 Eur suma ir sumažino savo prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą nuo 180 Eur iki 100 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, vaiko sveikatos būklę, pačios ieškovės sunkią turtinę padėtį, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, išvadą teikiančios institucijos atstovės išdėstytą poziciją, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį vertintina kaip aiškiai per maža ir neatitinkanti vaiko būtiniausių poreikių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių – šiuo metu išlaikymą moka dar dviems vaikams, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties – atsakovas dirba statybų sektoriuje, yra įgijęs automechaniko ir apdailininko specialybes, o šios profesijos šiuo metu yra vienos iš paklausiausių darbo rinkoje ir gerai apmokamos. Atsakovas nurodo, kad anksčiau važinėdavo dirbti į užsienį ir ateityje ketina važiuoti. Iš duomenų apie atsakovo darbo užmokestį matyti, kad šiuo metu jo oficialios pajamos yra net mažesnės už minimalias. Atsižvelgiant į paties atsakovo nurodomus jo būtinuosius poreikius, tai, kad jis teikia išlaikymą dar dviems vaikams, prisideda prie būsto, kuriame gyvena su drauge, nuomos, abejotina dėl atsakovo tikrųjų gaunamų pajamų. Atsakovas nurodė, kad gyvena iš anksčiau paskolintų pinigų, kad jam padeda tėvai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas neturi sveikatos problemų, jam nėra nustatytas neįgalumas, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei išlaikyti savo vaikus. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ta aplinkybė, kad atsakovas galimai neturi pakankamai pajamų, yra tik netinkamo jo paties elgesio rezultatas dirbant mažai apmokamus darbus ar per mažai dedant pastangų susirasti geriau apmokamą darbą ir nesudaro pagrindo priteisti net mažesnį nei minimalų išlaikymą dukrai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Aplinkybė, kad atsakovas nepakankamai uždirba, tačiau nesiima visų įmanomų priemonių savo materialinei padėčiai pagerinti, negali reikšti, jog yra teisinis pagrindas perkelti vaiko išlaikymo naštą didesne dalimi ieškovei, kuri gauna tik minimalias pajamas, tačiau deda visas pastangas išlaikyti ir tinkami auklėti bei prižiūrėti dukrą. Nors atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui sutinka mokėti tik po 80 Eur per mėnesį, tačiau, tiek teismo, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovės vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius, yra nepakankama.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, suformuota teismų praktika, teismas viršija ieškovės pareikštus reikalavimus ir sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur nuo 2017-08-01 iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, į priteistą išlaikymą įskaitant atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant 2017-10-26 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį (CPK 376 str. 3 d., CK 3.3 str., 3.208 str.).

2017-10-26 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo R. T. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai G. V., mokant kas mėnesį po 80 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2017-10-01 iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje (b. l. 23-23). Vykdydamas šią nutartį atsakovas sumokėjo ieškovei 80 Eur už 2017 m. spalio mėnesį ir 60 Eur už lapkričio mėnesį ir šios sumos, kaip minėta, įskaitytinos į priteistą išlaikymą. Teismo sprendimas yra skubiai vykdytinas (CPK 282 str. 2 d. 1 p.), todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 156,22 Eur (b. l. 16). Be to, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 3,02 Eur. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 32 Eur žyminio mokesčio, 156,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 3,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 140 str. 1 d., 259, 268, 270, 279 str., 282 str. 2 d. 1 p. 293 str. 4 p., teismas

nusprendė:

priimti ieškovės L. V. ieškinio reikalavimo atsakovui R. T. dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo 2017-08-01 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo R. T. sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant 2017-10-26 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė L. V..

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2017-10-26 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės – iš atsakovo R. T. priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., mokant kas mėnesį po 80 Eur periodinėmis išmokomis.

Priteisti iš atsakovo R. T. 32 Eur žyminio mokesčio, 3,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 156,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas 5660, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.