- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-1956-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18063-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. B., L. B.
- Atsakovas
- A. K., L. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, I. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-880-615/2021 pagal ieškovų V. B. ir L. B. ieškinį atsakovėms A. K. ir L. V., dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kadastro duomenų kadastro žemėlapyje patikslinimo, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, I. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. B. ir L. B. ieškiniu, 2019 m. spalio 29 d. pareikštu atsakovėms A. K. ir L. V., pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti ieškovams V. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB ,,Ramlina“ 2018 m. rugsėjo 12 d. parengtus žemės sklypo planus.
2. Kauno apylinkės teisme 2021 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovų L. B. ir V. B. bei atsakovių A. K. ir L. V. 2021 m. spalio 5 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygoms ir civilinę bylą Nr. e2-880-615/2021 nutraukė.
4. Kadangi šalys taikos sutarties 4 punkte nurodė, jog nesutaria dėl teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, ir teismo prašė jas paskirstyti, teismas, įvertinęs tai, kad šalys tarpusavio kompromisą dėl taikaus ginčo išsprendimo rado po itin ilgai trukusios teisminės mediacijos, įvairių tarpusavio kompromisų būdu, sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienoms iš kitų nepriteistinos. Teismas taip pat nusprendė nepriteisti iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 31,90 Eur, valstybei, atsižvelgdamas į tai, kad šalys civilinę bylą abipusių nuolaidų būdu baigė taikos sutartimi, taip sumažindamos bylinėjimosi teisme kaštus. Be to, teismas, nustatęs, kad ieškovas V. B. sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, sudarius taikos sutartį, grąžino jam 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovai V. B. ir L. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį dalyje, kuria teismas atsisakė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti iš esmės – priteisti ieškovams L. B. ir V. B. iš atsakovių A. K. ir L. V. ieškovų pirmos instancijos teisme patirtas 2 740,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai taip pat prašo priteisti jiems iš atsakovių A. K. ir L. V. sumokėtą ir negrąžintą žyminio mokesčio dalį 18,75 Eur sumoje bei patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Anot apeliantų pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių bylinėjimosi išlaidos vienoms iš kitų nepriteistinos, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, o būtent:
1.1. Sudarydamos taikos sutartį, šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui, ir nurodė, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas prašo paskirstyti. Todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti išimtį įtvirtinančią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti bylinėjimosi išlaidas paskirstyti.
1.2. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir šioje dalyje įtvirtintą taisyklę aiškinančia kasacinio teismo praktika, t. y. turėjo būti įvertintos priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu;
1.3. Ieškovai nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų atsisakė, susiklosčius aplinkybėms, kurios priklausė nuo atsakovių elgesio – atsakovės, perdavus ginčą spręsti mediacijoje, atliko joms priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ko pasekoje nebeliko ginčo ir kliūčių ieškovams įregistruoti jiems priklausančių sklypų ribas. Kad žemės sklypo matavimų atsakovės nebūtų galėjusios atlikti anksčiau, t. y. iki ieškovai kreipėsi į teismą, atsakovės teismui nepateikė. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės buvo nulemtos atsakovių pasirinkto procesinio elgesio, todėl joms ir tenka pareiga atlyginti ieškovams patirtas išlaidas;
1.4. Tiek taikos sutartyje, tiek ir prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovai nurodė, jog nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme jie patyrė 2 740,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovams L. B. ir V. B. iš atsakovių A. K. ir L. V.. Be to, remiantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, iš atsakovių ieškovams priteistinas sumokėtas ir negrąžintas žyminis mokestis 18,75 Eur sumoje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės A. K. ir L. V. apeliacinės instancijos teismo prašo ieškovų V. B. ir L. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį bei priteisti iš ieškovų V. B. ir L. B. atsakovių A. K. ir L. V. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. Pirmos instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teisingai vadovavosi CPK 3 straipsnio 8 dalimi, 94 straipsniu ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų vienoms iš kitų nepriteisė;
2.2. Apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės buvo nulemtos atsakovių pasirinkto procesinio elgesio, todėl joms ir tenka pareiga atlyginti ieškovams patirtas išlaidas. Priešingai, atsakovės nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o savo teises ir teisėtus interesus civilinėje byloje gynė leistinais būdais, pateikiant į bylą atsiliepimą ir dubliką, kartu su priedais, rašytiniais įrodymais, kuriais pagrindė savo poziciją procesiniuose dokumentuose;
2.3. Atsakovės akcentuoja, kad tik ilgai vyksiančios mediacijos metu, sprendžiant tarp šalių iškilusius ginčus dėl žemės sklypo ribų, buvo surasti kompromisiniai sprendimai - atsakovės kreipėsi į UAB „Ramlina“ geodezinius matavimus atliekantį matininką ir tik atlikus jų žemės sklypo geodezinius matavimus ir įregistravus duomenis VĮ „Registrų centre⁴, po to ieškovai atliko savo žemės sklypų geodezinius matavimus ir juos atlikęs matininkas teisingai nustatė ieškovų abiejų žemės sklypų, besiribojančių su atsakovių sklypu, bendras ribas, kurios buvo detaliai išvardintos taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose, nurodant besiribojančių taškų 1, 2, 3, 5, 6 koordinates, ir tokiu būdu buvo išspręstas ginčas tarp šalių. Atsakovės pažymėjo, kad taikos sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytos besiribojančių taškų koordinatės skiriasi nuo ieškovų ieškinyje 4 lape nurodytų ribų ties taškais koordinatėmis, kadangi jos nėra vienodos ir tapačios, o tai reiškia, kad atsakovės nesutiko su ieškovų parengtu gretimu žemės sklypu ir jo koordinatėmis, bet vėliau buvo tarp šalių surastas kompromisinis sprendimas dėl žemės sklypų ribų ir buvo pakeistos besiribojančių žemės sklypų posūkio taškų koordinatės, kurios buvo įrašytos į taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, patvirtinant taikos sutartį, nuspręsta šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų vienoms iš kitų nepriteisti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pirmosios instancijos teismas nusprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų vienoms iš kitų nepriteisti, atsižvelgdamas į tai, kad šalys tarpusavio kompromisą dėl taikaus ginčo išsprendimo rado po itin ilgai trukusios teisminės mediacijos, įvairių tarpusavio kompromisų būdu. Apeliantai yra įsitikinę, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, juolab, kad ieškovai jas patyrė iš esmės dėl atsakovių pasirinkto procesinio elgesio. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apeliantų argumentais.
10. Pirmiausia, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai atsisakė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, nors ir itin lakoniškai motyvuodamas, iš esmės paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nusprendė palikti kiekvienai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu vertinant ar toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėtina, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė apeliantai, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, t. y. lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai).
12. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčas byloje buvo kilęs dėl to, kad ieškovai siekė nustatyti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių Kauno r., (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB ,,Ramlina“ 2018 m. rugsėjo 12 d. parengtus žemės sklypo planus. Atsakovės nesutiko su ieškovų reikalavimais, tvirtindamos, kad pagal ieškovų pateiktus UAB „Ramlina“ parengtus žemės sklypų planus kinta ne tik ieškovams priklausančių žemės sklypų, bet ir gretimo, atsakovėms priklausančio, žemės sklypo plotai bei esamos ir atžymėtos ribos, o taip pat pietinėje pusėje žemės sklypai persidengtų 2 kv. m.
14. Bylos narinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys 2020 m. lapkričio 19 d. išreiškė norą pasinaudoti teismine mediacija. Kol vyko teisminė mediacija, atsakovės A. K. ir L. V. kreipėsi į UAB „Ramlina“ matininką R. G., kad būtų atlikti kadastriniai matavimai joms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. 2021 m. balandžio 09 d. buvo įregistruoti A. K. ir L. V. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kadastriniai matavimai, ir, atlikus minėtus kadastrinius matavimus, buvo nustatytos tikslios koordinatės žemės sklypo ribos, kurios ribojasi su ieškovų V. B. ir L. B. žemės sklypais. Atsakovėms A. K. ir L. V. įregistravus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, ieškovai, V. B. ir L. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrių dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kadastrinių matavimų suderinimo bei suderintus kadastrinius matavimus įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2021 m. rugsėjo mėn. Taigi, abi bylos šalys atliko šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus – ieškovai V. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., ir nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., bei atsakovai – A. K. ir L. V. žemės sklype su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., todėl civilinėje byloje Nr. e2-880-615/2021 neliko ginčo dėl bendros žemės sklypų ribos.
15. Nors apeliantai yra įsitikinę, jog būtent atsakovių procesinis elgesys, kuomet jos anksčiau neatliko savo žemės sklypo kadastrinių matavimų ir apskritai ieškinio nepripažino, nulėmė ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Akcentuotina, kad ginčas byloje buvo baigtas ne dėl to, kad ieškovė visiškai atsisakė savo reikalavimų ar, kad atsakovės geranoriškai sutiko su ieškovų reikalavimais iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ginčas šioje byloje pasibaigė tik dėl to, kad šalys ginčą išsprendė kompromiso keliu, t. y. gera valia susitarė, kad kadastrinius matavimus atliks tiek atsakovės, tiek ieškovai, tokiu būdu išspręsdami ginčą dėl bendros žemės sklypų ribos. Tačiau tai savaime nereiškia nei to, kad ieškinys atsakovių atžvilgiu buvo pareikštas nepagrįstai, nei to, kad teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, neabejotinai būtų nustatęs ieškiniu prašomas žemės sklypų ribas. Taigi, tvirtinti, jog atsakovės, nesutikdamos su ieškiniu, elgėsi netinkamai, nėra pagrindo. O tai, kad atsakovės teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos anksčiau negalėjo atlikti žemės sklypo matavimų, nėra teisiškai reikšminga, kadangi joks teisės aktas neįpareigojo žemės sklypų savininkus iki tam tikros datos atlikti kadastrinius matavimus. Pabrėžtina, kad būtent mediacijos metu, atsakovės kompromisų būdu nusprendė juos atlikti ir tokiu būdu užbaigti ginčą taikiai. Toks jų sprendimas negali būti laikomas vėlyvu ir traktuojamas kaip netinkamas. Todėl, nenustačius šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas tai šaliai, kuri jas patyrė, yra pagrįstas ir teisėtas.
16. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
17. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ir pagrįstai šalims vienai iš kitos nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamą nutartį naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų atskirojo skundo netenkinus, yra pagrindas spręsti atsakovių pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, priteisimo.
19. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos (po 200 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 626,56 Eur). Tačiau, įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, joje sprendžiamas tik bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas), apimtį (bylos apimtis nėra didelė), pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (atsakovės pateikė vieną bendrą atsiliepimą, kuriame išsamiai išdėstyti jų argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kiekvienai atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 50 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. K. iš ieškovo V. B. ir ieškovės L. B. po 50 Eur (penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti atsakovei L. V. iš ieškovo V. B. ir ieškovės L. B. po 50 Eur (penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.