Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad atsakovas 2017 m. balandžio 4 d. bendro naudojimo teritorijoje, tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, t. y. neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 1 drebulę (12 cm skersmens 1 m aukštyje) ir 1 drebulės viršūnę (18 cm skersmens 1 m aukštyje), taip pat sužalojo 3 drebules (14 cm skersmens 1 m aukštyje? 31 cm skersmens 1 m aukštyje, 32 cm skersmens 1 m aukštyje). Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D187, 9 punktą, Priklausomųjų želdinių apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D162, 7.4. punktą, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir padarė 642,00 Eur dydžio žalą.

2.2. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika).

2.3. Atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei atsiradusia turtine žala, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovas privalo atlyginti valstybei padarytą žalą. Be to, dėl neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantas (atsakovas) A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo priteista piniginė suma dėl trijų drebulių sužalojimo, prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo tik 1 nupjautos drebulės (12 cm skersmens 1 m aukštyje) ir 1 nupjautos drebulės viršūnės (18 cm skersmens 1 m aukštyje) žalos atlyginimą, siekiantį 180,00 Eur.

9. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniai argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi byloje trūksta faktinių įrodymų, kaltinant apeliantą dėl 3 drebulių (14 cm skersmens 1 m aukštyje; 31 cm skersmens 1 m aukštyje; 32 cm skersmens 1 m aukštyje) sužalojimo padarymo. Byloje nėra pateikta vaizdo medžiaga ar kiti faktiniai duomenys, kurie įrodytų atsakovo kaltę sužalojus šias 3 drebules. Pažymi, kad prie šio žemės sklypo yra nedidelis miškas, parkas, taip pat vandens telkinys, kuriame gyvenantys laukiniai gyvūnai galėjo sužaloti minėtas 3 drebules; taip pat šis plotas yra viešas ir laisvai prieinamas, todėl bet kuris asmuo galėjo sužaloti ar kitaip paveikti tuos medžius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde atsakovas sutinka ir neginčija 2 drebulių: 1 (12 cm skersmens) nupjautos drebulės 1 m aukštyje ir 1 (18 cm skersmens) nupjautos drebulės viršūnės 1 m aukštyje kirtimo fakto, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas žalos atlyginimas ir už 3 drebulių (14 cm skersmens 1 m aukštyje; 31 cm skersmens 1 m aukštyje; 32 cm skersmens 1 m aukštyje) sužalojimą. Esminis apelianto argumentas tas, kad tiek jo neteisėti veiksmai, tiek kaltė, sužalojus minėtas 3 drebules, nėra įrodyta, todėl sprendimas šioje dalyje priimtas neteisėtai ir nepagrįstai.

15. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą už 3 (14 cm skersmens 1 m aukštyje; 31 cm skersmens 1 m aukštyje; 32 cm skersmens 1 m aukštyje) sužalotas drebules, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

17. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, toliau – AAĮ, 4 straipsnio 1 dalis). Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (AAĮ 9 straipsnis). Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (AAĮ 34 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ŽĮ) 14 straipsnio 2 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai gali būti sunaikinti ar pažeisti ir pablogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Taigi, kaip ir minėta, visas minėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai 2017 m. balandžio 4 d. neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad bendro naudojimo teritorijoje, tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), nupjauta 1 drebulė (12 cm skersmens 1 m aukštyje) ir 1 drebulės viršūnė (18 cm skersmens 1 m aukštyje), sužalotos 3 drebulės (14 cm skersmens 1 m aukštyje? 31 cm skersmens 1 m aukštyje, 32 cm skersmens 1 m aukštyje). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-152. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, atlikęs neplaninio patikrinimo metu nustatyto pažeidimo padarymo aplinkybes, 2017 m. gegužės 5 d. surašė būtent atsakovui administracinio nusižengimo protokolą (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu 2017 m. gegužės 11 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo būtent atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 1 drebulę (12 cm skersmens 1 m aukštyje) ir 1 drebulės viršūnę (18 cm skersmens 1 m aukštyje), sužalojo 3 drebules (14 cm skersmens 1 m aukštyje? 31 cm skersmens 1 m aukštyje, 32 cm skersmens 1 m aukštyje). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu atsakovas prisipažino padaręs minėtą administracinį pažeidimą, jo atžvilgiu priimto nutarimo, kuriame be kita ko, konstatuojamas neteisėtas 2 medžių nukirtimas ir 3 medžių sužalojimas, įstatymų nustatyta tvarka neskundė ir neginčijo, šis nutarimas yra įsiteisėjęs.

21. Nors apelianto pagrindinis argumentas, kad 3 drebulių jis nežalojo, o byloje trūksta įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę dėl šių medžių sužalojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti.

22. Kaip matyti, ieškovas ieškinį grindžia el. laiškais, kuriais pranešama, jog atsakovas A. M. galimai savavališkai kerta medžius, esančius šalia (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktu bei fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuotas pažeidimas, įskaitant ir 3 drebulių sužalojimo faktas, ir tuo pagrindu 2017 m. gegužės 5 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, bei 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 11 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VILANN-99257909-17, kuriame Departamentas, žodinio proceso tvarka dalyvaujant administracinės atsakomybėn traukiamam A. M., išnagrinėjo bylos aplinkybes, įskaitant ir paties A. M. identiškus nagrinėjamoje civilinėje byloje reiškiamus atsikirtimus, bei pripažino A. M., vis dėlto padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

23. Nors pastarojo nutarimo skirti administracinię nuobaudą negalima laikyti prejudiciniu faktu (t. y. aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti) nagrinėjamoje byloje, kadangi tai nėra teismo sprendimas (CPK straipsnio 182 straipsnio 3 punktas) (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-488-755/2018, 27 pastraipa), tačiau vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, ieškovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, Administracinio nusižengimo protokolas bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas administracinio nusižengimo byloje), vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus oficialius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo A. M. neteisėtus veiksmus, įskaitant ir 3 ginčo drebulių sužalojimo faktą, ir byloje esant jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų (išskyrus subjektyvius paties atsakovo paaiškinimus), atsakovui pareiga paneigti šias aplinkybes.

24. Kaip matyti iš į bylą pateiktų 2017 m. balandžio 4 d. Patikrinimo akto Nr. VR-14.7-152 bei 2017 m. gegužės 5 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kuriuose nustatyta, jog A. M. neteisėtai, t. y. neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė 1 drebulę ir 1 drebulės viršūnę, taip pat sužalojo 3 drebules ir tokiais savo veiksmais pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D187, 9 punktą, Priklausomųjų želdinių apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D162, 7.4. punktą, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, - atsakovas dėl šiuose duokumentuose nurodytų aplinkybių bei nustatytų pažeidimų (įskaitant dėl 3 sužalotų drebulių) neteikė jokių pastabų, paaiškinimų ar nesutikimo. Nors bylos nagrinėjimo administracine tvarka metu A. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, jog nepripažįsta, kad būtų kaip nors sužalojęs 3 drebules, tačiau sprendžiant iš 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-VILANN-99257909-17, nagrinėjant bylą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinės atsakomybėn traukiamam A. M., asmuo pripažino padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje (įskaitant ir 3 ginčo drebulių sužalojimą), už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę skųsti priimtą nutarimą ANK 621 – 623 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo, kas teismui leidžia preziumuoti, jog sutiko su priimtu nutarimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis bei nurodytais motyvais.

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto numatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikia į bylą jokių įrodymų, galinčių paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes, atsakovas tik nurodo bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, kas 3 drebulių jis nesužalojo ir kad tą galėjo padaryti bet kuris kitas asmuo ar net gyvūnas, tačiau neteikia jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių prieš tai minėtus oficialius rašytinius (lot. prima facie) įrodymus, todėl nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja esant labiau tikėtina, jog 3 ginčo drebulių sužalojimą (14 cm skersmens 1 m aukštyje? 31 cm skersmens 1 m aukštyje, 32 cm skersmens 1 m aukštyje) padarė būtent atsakovas A. M..

27. Kadangi apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės neginčija priteistos gamtai padarytos žalos dydžio apskaičiavimo metodikos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (atsakovo) A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.