- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-752-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14515-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos ir atsakovo R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1437-430/2015 pagal ieškovo Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. R. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. R. 53 513,46 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010 m. liepos 13 d. buvo sudaryta Rangos sutartis stogo dangos keitimo darbams atlikti. Atsakovas (rangovas), veikiantis pagal verslo liudijimą, Rangos sutartimi įsipareigojo atlikti namo stogo dangos keitimo darbus, esamos dangos ir grebėstų ardymą, priešvėjinės plėvelės SILVER 75 ir naujos BORGA trapecijos lakštais skardinės dangos įrengimą. Šalys susitarė, kad rangovas privalo atlikti darbus savo rizika, neviršydamas sąmatos, savo priemonėmis, kad rangovas atsako už blogą atliktų darbų kokybę. Sutartimi susitarta, jog bendra darbų kaina su PVM yra 94 000 Lt, darbų atlikimo terminas 2010 m. liepos 25 d., darbų pridavimo terminas – 2010 m. rugsėjo 25 d., sutartyje numatytas avansinis mokėjimas. Objekto pridavimas turėjo būti įformintas atliktų darbų pridavimo aktu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad darbų atlikimo kaina yra užaukštinta, be to, bendrijos nariai nebuvo pajėgūs skirti tokias dideles lėšas stogo pakeitimui, todėl 2010 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta rangos sutartis, kurioje darbai palikti tie patys, tačiau sumažinta kaina. Sutarta darbų kaina su PVM buvo 68 196 Lt, liko avansinis 31 000 Lt mokėjimas statybinių medžiagų pirkimui, 34 000 Lt turėjo būti sumokėta per tris dienas nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Pradėjus vykdyti stogo remonto darbus, buvo pastebėti atsakovo darbų netikslumai, kainų skirtumai dėl 1 kv. m. ploto įkainojimo. Stogo plotas buvo orientacinis, tačiau vėliau buvo tiksliai nustatytas plotas ir paaiškėjo, kad 1 kv. m. kaina yra 35 Lt. Buvo pastebėta, kad atsakovas didina atliekamų darbų plotą ir sunaudotų medžiagų kiekį bei kainą, o bendrija turi permokėti. Pagal sutartį atsakovas reikalavo 31 000 Lt sumos statybinių medžiagų įsigijimui, tačiau iš dokumentų matyti, kad sunaudotos medžiagos 23 251 Lt sumai, todėl yra bendrijos permoka pervedant avansinį mokėjimą. 2010 m. lapkričio 16 d. užsakovui buvo pervesta 16 000 Lt. Iš viso ieškovas atsakovui sumokėjo 47 000 Lt, tačiau atsakovas darbus atliko nekokybiškai, liko neužbaigtų darbų. Iš atliktų darbų aktų paaiškėjo, kad atsakovas uždengė tik ¾ stogo dangos, todėl yra permoka atsakovui. Stogo danga buvo sugadinta, tapo nesandari. Bendrija turėjo ieškoti kito rangovo stogo darbams atlikti. Ieškovas 2011 m. spalio 12 d. sudarė sutartį su UAB „Edmuna“ dėl likusios stogo dangos pakeitimo, buvo sudaryta sąmata 53 513 Lt sumai. Ieškovas sumokėjo 47 000 Lt už rangovo atliktų darbų broką, minėtus darbus reikia daryti iš naujo, o tai kainuotų 53 513 Lt. Kad atsakovo darbai atlikti nekokybiškai patvirtina Stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo kaštų skaičiavimo aktas Nr. 141105.
Atsakovas R. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje nesilaiko įrodinėjimo pareigos, neįrodo savo ieškinio pagrįstumo ir neteisėtai siekia perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui. Ieškovas negali pagrįsti jokios žalos, ieškovas jokios žalos nėra patyręs. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, kuriuo jie būtų susiję su ieškovo nurodyta žala. Be to, ieškovas yra praleidęs tiek 1 metų ieškinio senaties terminą, tiek 3 metų bendrą ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 4 321,27 Eur, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 4 321,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. gegužės 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų taisymo ir ieškinio senaties termino taikymo.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniais numatytą reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti darbus, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, tačiau iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normaliai apžiūrėti daiktą ir jis nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus. Tai, kad Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, jog priimdamas darbus užsakovas turi atlikti objekto apžiūrą, nurodydamas pastebėtus darbų defektus, nereiškia, kad ieškovas tokiu būdu prisiėmė apžiūros metu nenustatytų, tačiau vėliau paaiškėjusių trūkumų riziką ar atsisakė teisės reikšti pretenzijas dėl paaiškėjusių trūkumų. Tą ieškovo poziciją, kad jis reiškė pretenzijas dėl darbų trūkumų patvirtina tiek į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tokie kaip: 2011 m. birželio 29 d. pretenzija, 2011 m. birželio 2 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas (atsakovas dalyvavo susirinkime, kuriame buvo svarstomi stogo remonto darbų trūkumai ir pripažino, kad darbai atlikti su trūkumais), ieškovo atstovo – bendrijos pirmininko paaiškinimai. Tuo tarpu atsakovo pozicija dėl pretenzijų reiškimo vertintina kaip nenuosekli ir tik kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas kelis kartus keitė savo paaiškinimų dėl pretenzijų reiškimo turinį, galiausiai pripažindamas, jog ieškovo atstovas – bendrijos pirmininkas jo ieškodavo telefonu ir kvietė atvykti. Teismo vertinimu, faktą dėl daugkartinių pretenzijų reiškimo ir atsakovo nereagavimo į pretenzijas šioje byloje galima pripažinti įrodytu, kadangi byloje esančių įrodymų pagrindu susiformavo teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 185 str.).
Teismas nurodė, kad rangovas, atlikdamas rangos darbus, privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ne tik vadovaudamasis jam pateiktais užsakovo dokumentais, t. y. užduotimi ir bendrosiomis sąlygomis, tačiau taip pat ir normatyviniais dokumentais (CK 6.681 str., 6.684 str.), tačiau šiuo atveju, kaip pripažino teismo posėdžio metu atsakovas, jis ne tik nesivadovavo jokia projektine dokumentacija, bet jam net ir nebuvo žinoma apie „STR STR 2.05.02:2008 Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571, ir taikomo plokštiesiems ir šlaitiniams stogams virš gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, nustatytus reikalavimus. Tai, kad atsakovas, būdamas stalius, neturėdamas specialiųjų žinių, ėmėsi atlikti stogo, kurį teismo posėdžio metu apklaustas specialistas T. M. priskyrė prie sudėtingos konstrukcijos stogų, remonto darbus vertintina kaip sau prisiimta neatsakinga rizika. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju esmingai svarbu tai, kad atsakovo atliktų darbų defektų faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3531-391/2014 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijai ir R. R., trečiasis asmuo UAB „Edmuna“, dėl žalos atlyginimo. Minėtame teismo sprendime buvo pripažinta, kad ieškovės (vienos iš bendraturčių) buto patalpos laikotarpyje nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. pavasario buvo užliejamos lietaus ir sniego vandeniu per namo stogą dėl atsakovo R. R. atliktų nekokybiškų namo stogo keitimo darbų ir dėl jų netinkamo užkonservavimo, o atsakovo R. R. nurodytos aplinkybės, kad darbų jis negalėjo įvykdyti dėl bendrijos laiku nepervesto avanso, neatleidžia atsakovo R. R. nuo atsakomybės už netinkamai atliktus stogo keitimo darbus. Taigi, teismas konstatavo, kad faktas, jog atsakovo atlikti stogo keitimo darbai yra nekokybiški, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 str. 4 d.).
Atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad užsakovui pakanka įrodyti defekto faktą, ir įvertinęs anksčiau nurodytą, teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, jo atlikti stogo remonto darbai yra su trūkumais, kuriuos reikia ištaisyti, todėl atsakovui tenka pareiga atsakyti dėl atliktų darbų trūkumų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog trūkumai atsirado dėl užsakovo (byloje – ieškovo) arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 3 d.).
Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas patikslintą ieškinį, pateikė Stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo kaštų skaičiavimo aktą Nr. 141105 ir teismo prašo priteisti iš atsakovo 53 513,46 Lt nuostoliams atlyginti. Minėto akto lokalinėje sąmatoje išskirtini trejų tipų darbai: kraigo tiesinimas, stogo užbaigimo darbai, kiti darbai ir tiesioginės bei netiesioginės išlaidos. Teismas sprendė, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, t. y. sienų išardymas ir apkalimas medinėmis dailylentėmis, medinių sienų aliejinis dažymas, su šiais darbais susijusių darbų: fasadinių pastolių/ bokštelio įrengimas ir išardymas, statybinių šiukšlių išvežimas, nesietinas su atsakovo vykdytais stogo remonto darbais ir darbais, dėl kurių buvo susitarta Sutartyje, todėl nėra teisinio pagrindo 1 160,79 Eur sumą, reikalingą šiems darbams atlikti, priteisti iš atsakovo. Be to, stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo kaštų skaičiavimo akte nurodyti ir kiti darbai, kurių atsakovas neatliko (ginčo dėl to, kad atsakovas neatliko visų sutartų darbų, byloje nėra) ir už kuriuos ieškovas nesumokėjo. Darbai, susiję su namo pietvakarinėje dalyje nepakeista stogo danga, namo pietiniame ir šiauriniame fasade nepakeistu nauju skliauto karnizu, t. y. senų karnizų išardymas, naujų įrengimas, šlaitinių stogų grebėstų atskirų vietų keitimas, skliausto karnizų išardymas ir įrengimas, karkaso išardymas ir įrengimas, laštakio ardymas ir tvirtinimas (bendra suma – 1 443,03 Eur), nesietini su darbų trūkumų šalinimo išlaidomis.
Teismas nurodė, kad pagal Stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo kaštų skaičiavimo aktą papildomos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, tokios kaip soc. draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, papildomų mechanizmų vertė, pelnas ir kt. sudaro 3 975,65 Eur. Kadangi teismas ieškinio reikalavimą atliktų darbų trūkumų šalinimo dalyje, kuri sudaro 2 410,35 Eur, tenkino, atitinkamai proporcingai sumažino ir tiesioginių bei netiesioginių išlaidų dalis, nurodytas sąmatos 1-3 skyriuje. Pagal sąmatą tiesioginės bei netiesioginės išlaidos sudarė 79,28 % visų darbų vertės, todėl prie priteistos 2 410,35 Eur dydžio trūkumų šalinimo išlaidų sumos teismas pridėjo 79,28 % tiesioginių bei netiesioginių išlaidų vertės, kas sudaro 1 910,92 Eur, iš viso ieškovui priteisdamas 4 321,27 Eur sumą.
CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas nustatė, kad ieškovas nuosekliai siekė trūkumų ištaisymo ir reiškė pretenzijas telefonu atsakovui. Nors ieškovo tikėjimą, kad atsakovas trūkumus ištaisys, reaguodamas į telefonines pretenzijas, teismas vertino kaip pernelyg patiklų, tačiau, anot teismo, svarbu ir tai, kad atsakovas, esant daugkartinėms pretenzijoms, negalėjo tikėtis, kad ieškovas negins pažeistos teisės. Be to, atsakovas ir nebuvo atsakęs, kad neketina šalinti trūkumų, t. y. atsakovo neveikimas sąlygojo ieškovo sužinojimą apie teisės pažeidimą. Ieškovo iniciatyva 2013 m. liepos 25 d. statinių technikos priežiūros inžinierius R. S. surašė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog visiškai nevykdytas eksperto A. K. 2010 m. rugsėjo 10 d. aktas, stipriai įdubusi kraigo konstrukcija, blogai ir nesandariai sudėti latakai, stogo šlaitų atbrailos neužtaisytos ir kt. Taigi, nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. eksperto A. K. akto surašymo iki 2013 m. liepos 25 d. statinių technikos priežiūros inžinierius R. S. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų apžiūros akto surašymo ieškovas nuosekliai siekė darbų trūkumų šalinimo, ragindamas atsakovą tai padaryti. Stogo remonto trūkumų nustatymui reikalingos specialios žinios, todėl tik specialistui užfiksavus darbų trūkumus ieškovas subjektyviai galėjo įvertinti teisės pažeidimo faktą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, laikantis save šios srities specialistu, net ir teisminio nagrinėjimo metu pasisakė, kad darbus atliko be trūkumų, o Stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo kaštų skaičiavimo akte Nr. 141105 nurodytą darbų broką nelaikė darbų trūkumais. Įvertinęs nurodytą, teismas konstatavo, kad teisės pažeidimo momentas buvo darbų priėmimo aktų pasirašymas, tačiau teisės pažeidimo sužinojimo data – 2013 m. liepos 25 d. statinių technikos priežiūros inžinieriaus R. S. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų apžiūros akto surašymo data ir ši data laikytina ieškininės senaties termino pradžia. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad buvo pateikti įrodymai, jog atsakovui buvo sumokėta už atliktus darbus pagal aktus už 340 kv. m. stogo remonto kartu su medžiagomis, iš viso 44 663 Lt. Nepriteista suma už darbus, susijusius su namo pietvakarinėje dalyje nepakeista stogo danga, namo pietiniame ir šiauriniame fasade nepakeistu nauju skliauto karnizu, iš viso 1 443,03 Eur. Šie darbai sietini su broko taisymu. Taigi yra aiški ieškovo permoka, nes pagal sudarytą 2010 m. spalio 14 d. rangos sutartį, tai turėjo atlikti atsakovas, kuriam buvo sumokėta kaip už atliktus darbus. Atsakovas, gavęs apmokėjimą, paliko neatliktus darbus, ką pats pripažino bendrijos narių susirinkime. Atsakovas atliko ¾ stogo remonto darbų, o ¼ remonto darbų atliko kitas rangovas. Nepriklausomi ekspertai užfiksavo nebaigtus darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovas, taip pat užfiksavo atsakovo atliktų darbų defektus. Išvadoje aiškiai nustatytas stogo dangos plotas, tai yra 380 kv. m., iš kurių ¼ pakeista kitos įmonės ir nenagrinėjama, akte fiksuota ¾ dalies stogo defektai, nebaigti darbai. Teismas, išbraukdamas 1 443,03 Eur sumą, nenurodė, kodėl ši suma nesietina su darbų trūkumų šalinimu, ar nėra tokių trūkumų šalinimo, ar šiuos darbus atliko kitas rangovas. Be to, pagal byloje esančius įrodymus, priteisiant iš atsakovo nuostolius vienai iš butų savininkų, buvo aiškiai nustatyta, kokie padaryti sužalojimai, jų priežastinis ryšys, tai pateikta į bylą, nustatyta statinio techninio prižiūrėtojo R. S.: „nepadaryta lietaus vandens nuvedimo sistema, nėra latakų, lietvamzdžių“. Vadinasi, esant tokiam brokui, vanduo bėgo ant sienų, jas pūdė, nusilupo dažai, todėl reikėjo ardyti sienas, apkalti iš naujo medinėmis dailylentėmis, perdažyti gerais dažais. Taigi teismas taip pat be pagrindo išbraukė 1 319 Lt ir 578,15 Lt. Be to, logiškai mąstant, kaip trijų aukštų name galima atlikti statybos remonto darbus be fasadinių pastolių, bokštelio įrengimo, jų išardymo, kas kainavo 1 270,56 Lt, bei statybos šiukšlių išvežimo (838 Lt). UAB „Edmunda“ pateikė sąmatą 53 513 Lt broko ištaisymui ir nebaigtiems atsakovo darbams užbaigti. Teismas negalėjo išbraukti ieškovo turėtų išlaidų, kurias ieškovas sumokėjo atsakovui, to jis neginčijo, o visas ginčas buvo dėl ieškinio senaties taikymo. Teismas be jokių argumentų mažino priteisiamą sumą, neatskleidė bylos esmės, pats pradėjo vertinti grynai techninio pobūdžio klausimus, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl senaties netaikymo prieštarauja tiek teisiniam reguliavimui, tiek kasacinio teismo išaiškinimams. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus momento, taigi minėta norma, priešingai nei sprendė teismas, numato objektyvųjį momentą, o subjektyvus momentas (suvokimas) šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovas pretenziją dėl trūkumų pateikė 2011 m. birželio 29 d., o atsakovas su minėta pretenzija 2011 m. rugsėjo 7 d. kategoriškai nesutiko. Taigi byloje padaryta aiški teisės taikymo ir aiškinimo klaida dėl senaties taikymo pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį. Be to, apeliantas, atsikirsdamas į ieškinį, teikė argumentus ir dėl bendrojo ieškinio senaties termino taikymo. Trejų metų ieškinio senaties termino nustatymo taisyklės numato subjektyvų momentą, t. y. nuo sužinojimo momento yra pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Pats teismas nustatė, kad ieškovas žinojo nuo 2010 m. rugsėjo 10 d., tad teisė į ieškinį atsirado 2010 m. rugsėjo 10 d. Viso bylos nagrinėjimo metu apeliantas akcentavo, kad darbai yra perduoti ir jokios pretenzijos dėl konkrečių darbų nebuvo pareikštos darbų priėmimo-perdavimo metu. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Ieškovas darbus priėmė, nustatyti trūkumai yra akivaizdūs ir vizualūs, todėl ieškovas yra netekęs teisės remtis trūkumų faktu, tuo pačiu ir reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tuo pagrindu. Dėl šios priežasties negali kilti ir apelianto atsakomybė pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Teismas neteisingai pritaikė senatį reglamentuojančias teisės normas ir tuo netinkamai pritaikė įrodinėjimo nuostatas įvertindamas byloje esančius ir reikšmingus įrodymus tuo klausimu. Be to, patenkinęs 27,88 proc. ieškinio reikalavimų, teismas neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrija prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas gana nuosekliai išdėstė, kodėl byloje negali būti taikoma ieškinio senatis. Atsakovas pamiršo, kad stogo remonto darbams yra taikomas net dešimties metų garantinis terminas. Atsakovas negalėjo nuginčyti teismo nustatytos ieškovo sužinojimo apie teisės pažeidimą datos (2013 m. liepos 25 d.). Atsakovas nepaiso Stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo kaštų skaičiavimo akto ir nori išvengti atsakomybės, prašydamas taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Ieškovas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų įvertinti esminiai apeliacinių skundų argumentai bei patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl ieškovo prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo – atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rangovo pareigos apmokėti užsakovui statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
Dėl ieškovo Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos apeliacinio skundo
Ieškovas (darbų užsakovas) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (rangovo) 53 513 Lt nuostolių atlyginimą, t. y. stogo remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidas, o prašomą priteisti sumą grindė UAB „Edmunda“ sudaryta sąmata. Kita vertus, ieškovas pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikęs VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengtą Stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo, kaštų skaičiavimo aktą Nr. 141105 (toliau – Skaičiavimo aktas), kuriame nustatyta, kad stogo defektų taisymo ir užbaigimo darbų suma yra 31 040,13 Lt. Pastaruoju aktu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Argumentų, kodėl teismas minėtu Skaičiavimo aktu neturėjo remtis, apeliaciniame skunde ieškovas nepateikė, priešingai, savo apeliacinio skundo argumentus ir pats grindė minėtame akte nurodytais skaičiavimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo, kaštų skaičiavimo aktu, todėl atskirai nepasisako dėl UAB „Edmunda“ pateiktos sąmatos taikymo.
Stogo įrengimo nebaigtų darbų ir defektų fiksavimo, kaštų skaičiavimo akto lokalinėje sąmatoje išskirti trijų tipų darbai: kraigo tiesinimas, stogo užbaigimo darbai ir kiti darbai, taip pat nurodytos tiesioginės bei netiesioginės išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, susiję su namo pietvakarinėje dalyje nepakeista stogo danga, namo pietiniame ir šiauriniame fasade nepakeistu nauju skliauto karnizu: senų karnizų išardymas, naujų įrengimas, šlaitinių stogų grebėstų atskirų vietų keitimas, skliauto karnizų išardymas ir įrengimas, karkaso išardymas ir įrengimas, laštakio ardymas ir tvirtinimas (bendra suma – 1 443,03 Eur), nesietini su darbų trūkumų šalinimo išlaidomis, o yra nauji darbai, kurių atsakovas apskritai neatliko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai naujų (t. y. tų, kurių atsakovas nebuvo atlikęs) darbų kainos neįtraukė į ieškovui priteisiamą sumą, nes, byloje sprendžiant ginčą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tai išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad visi minėti darbai yra nesusiję su atsakovo atliktų darbų defektų šalinimu, konkrečiai, laštakio ardymo ir tvirtinimo darbai. Kaip matyti iš Skaičiavimo akto išvadų (1 punktas), užfiksuoti pakeistos stogo dangos ir jos detalių (atliktų darbų) defektai, be kita ko, yra netaisyklingai sumontuotas laštakis. Taigi, laštakio ardymo ir tvirtinimo darbai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra susiję su atsakovo atliktų darbų defektų šalinimu, atitinkamai jų išlaidos priteistinos ieškovui.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priteisti ieškovui 1 160,79 Eur kitų darbų išlaidų, o būtent, sienų išardymo ir apkalimo medinėmis dailylentėmis, medinių sienų aliejinio dažymo, fasadinių pastolių/ bokštelio įrengimo bei išardymo ir statybinių šiukšlių išvežimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad, tarp šalių nebuvus susitarimo dėl namo sienų remonto (apkalimo naujomis medinėmis dailylentėmis), o byloje sprendžiant ginčą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo, sienų remonto išlaidų priteisimas, pagal byloje pareikštus reikalavimus, yra negalimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nurodytos fasadinių pastolių/ bokštelio įrengimo bei išardymo ir statybinių šiukšlių išvežimo išlaidos yra susijusios su sienų remonto darbais. Ieškovas pastarosios teismo išvados nepaneigė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra priešingai, t. y. kad minėtos išlaidos yra susijusios ne su sienų remonto, bet stogo defektų taisymo darbais.
Dėl atsakovo R. R. apeliacinio skundo
Atsakovas tvirtina, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.
Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nurodyta norma yra specialioji ir negali būti aiškinama kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).
Taigi atsakovas yra teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią – pastarąja laikė ne pareiškimo apie trūkumus dieną, bet 2013 m. liepos 25 d. statinių technikos priežiūros inžinieriaus R. S. stogo remonto darbų apžiūros akto surašymo datą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės atsakovui reiškė telefonu, tačiau į bylą taip pat pateikta viena rašytinė 2011 m. birželio 29 d. pretenzija. Ieškinys teisme pareikštas 2014 m. balandžio 24 d., taigi praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Pagal įstatymą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Vis dėlto, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas tikėjosi atsakovo bendradarbiavimo, ne kartą kreipėsi į jį dėl trūkumų šalinimo, kad darbai atlikti daugiabučiame gyvenamajame name (t. y. liečia visus to namo gyventojus), yra pakankamas pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galimai pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas taip pat remiasi CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nurodyta teisės norma nėra aktuali, t. y. pagrindo ja remtis nėra. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad, šalims 2010 m. liepos 13 d. sudarius pirminę rangos sutartį bei atsakovui pagal ją atlikus darbus, 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo atlikta stogo dangos keitimo darbų apžiūra, kurios metu ekspertas A. K. konstatavo bei akte išvardijo atliktų darbų trūkumus; 2010 m. spalio 14 d. šalys sudarė naują rangos sutartį dėl tų pačių darbų atlikimo; duomenų, kad ieškovas būtų besąlygiškai priėmęs galutinius atsakovo darbus, ir taip praradęs teisę remtis darbo trūkumų faktu, byloje nėra.
Argumentų dėl Skaičiavimo akto lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų priteisimo atsakovas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kitų, t. y. pirmiau neaptartų, išlaidų priteisimo pagrįstumo nevertina.
Dėl procesinės bylos baigties
Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui laštakio ardymo ir tvirtinimo darbų išlaidas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, padidinant priteistą darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą iki 2 682,98 Eur (2 410,35 Eur + 272,63 Eur = 2 682,98 Eur), o tiesiogines ir netiesiogines išlaidas iki 2 127,07 Eur, iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 4 810,05 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys patenkintas 31 proc. Atsižvelgiant į tai perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 434,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 134,73 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ((434,62 Eur x 31 proc.)/ 100 = 134,73 Eur).
Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1042,63 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Įvertinęs atsakovui byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl atsakovui, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo priteisiama 719,41 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiama 144,15 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ((465 Eur x 31 proc.)/ 100 = 144,15 Eur).
Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 4 proc., todėl iš atsakovo, proporcingai teismo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, valstybei priteisiama 13,40 Eur už ieškovo apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ((335 Eur x 4 proc.)/ 100 = 13,40 Eur) (CPK 96 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 150 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti – padidinti ieškovui Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijai iš atsakovo R. R. priteistą pinigų sumą iki 4 810,05 Eur.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijai, j. a. k. 300153853, naudai 4 810,05 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt eurų penki euro centai), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 4 810,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. gegužės 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 134,73 Eur (šimtas trisdešimt keturi eurai septyniasdešimt trys euro centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui R. R. iš ieškovo Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos 719,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. R. 144,15 Eur (šimtas keturiasdešimt keturi eurai, penkiolika euro centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“
Priteisti iš atsakovo R. R. 13,40 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turto arešto) mastą (Turto arešto akto kodas: (duomenys neskelbtini)) iki 4 810,05 Eur.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.