Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Daugiabučio namo P. Vileišio 30 savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo R. R. prašymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu, todėl prašo panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

CPK 144 str. 1 d. numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-29 nutartimi, tenkinant ieškovės Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos prašymą, buvo areštuotas atsakovui R. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 53513,46 Lt sumai (T. 1, b.l. 123-124). Vilniaus apygardos teismas 2016-03-30 nutartimi sumažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-29 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 4 810,05 Eur (T. 2, b.l. 41-49). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 4321,27 Eur, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-30 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimas pakeistas – padidinta ieškovei Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijai iš atsakovo R. R. priteista pinigų suma iki 4 810,05 Eur, taip pat priteista 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 4 810,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 134,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui R. R. iš ieškovės Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos priteista 719,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b.l. 41-49).

Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame nurodė, kad su ieškove visiškai atsiskaitė bei pateikė 2016-06-01 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 4808,60 Eur sumą pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-752-881/2016 (T. 2, b.l. 54-55).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovui visiškai atsiskaičius su ieškove, išnyko pagrindas arešto taikymui.

Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi, apeliantė skunde nurodė, kad atsakovas nesumokėjo visos ieškovui priteistos sumos, taip pat 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, todėl jo teiginiai yra melagingi. Pažymėjo, jog atsakovo atžvilgiu yra ruošiamas kasacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą pakeitė – padidino ieškovei Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijai iš atsakovo R. R. priteistą pinigų sumą iki 4 810,05 Eur, taip pat priteisė 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 4 810,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 134,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui R. R. iš ieškovės Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos priteisė 719,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b.l. 41-49).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad atsakovo R. R. jai pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-752-881/2016 sumokėta suma (4 808,60 Eur) yra mažesnė net už apeliacinio teismo priteistą skolos sumą (4 810,05 Eur), tačiau akcentuoja apeliantui, jog minėta apeliacinio teismo nutartimi iš apeliantės atsakovo naudai taip pat buvo priteista 719,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į iš atsakovo ir iš apeliantės priteistas sumas manytina, jog atsakovas R. R. Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijai skolą kartu su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis sumokėjo įskaitęs jo naudai iš bendrijos priteistą sumą, t.y. 719,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog ir pati apeliantė teismui nepateikė įrodymų, jog yra sumokėjusi atsakovui šią iš jo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Dėl išdėstyto aukščiau, atmetami apeliantės teiginiai, kad atsakovas nesumokėjo visos ieškovui priteistos sumos, taip pat 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi sumažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu mastą iki 4 810,05 Eur sumos. Kadangi atsakovas sumokėjo ieškovei sumą beveik atitinkančią pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumą, manytina, jog tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu prieštarautų ekonomiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas R. R. 2016-06-01 mokėjimo nurodymu ieškovui sumokėjo 4 808,60 Eur (T. 2, b. l. 55), t. y. apeliacinės instancijos teismo nutartį įvykdė geranoriškai, todėl vertintina, kad taikytomis apsaugos priemonėmis buvo pasiektas tikslas (teismo sprendimas įvykdytas), todėl palikus laikinąsias apsaugos priemones galioti bus pažeistas ir proporcingumo principas (atsakovo teisės bus nepagrįstai suvaržytos).

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl išdėstytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.