Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo Vileišio g. 30 savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti žalą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas patyrė reikalaujamą 53 513, 46 Lt žalą. Ieškovas remiasi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ išvada dėl defektų, tačiau išvadoje nurodytos sumos, paskaičiavimai ir paskirtis visiškai nepagrindžia jokios žalos. Žalos taip pat nepagrindžia ieškovo pateikta UAB „Edmuna“ sąmata;Dėl teismo taikyto arešto buvo užblokuotos visos jo turimos banko sąskaitos, dėl ko jis negali normaliai naudotis esminėmis teisėmis į normalų gyvenimą; Byloje netinkamai įvertintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl buvo pažeisti suformuotoje teismų praktikoje prašymui spręsti taikyti standartai, dėl ko nutartis turi būti panaikinta. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas vien didelės sumos aplinkybės pagrindu yra neteisėtas, nes byloje esantys įrodymai leidžia padaryti preliminarią išvadą apie byloje pareikšto reikalavimo įrodinėjimo problemą, kadangi byloje esantys įrodymai niekaip nepagrindžia ieškinio pagrindo ir dalyko. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik tuo faktu, kad ieškinio suma yra didelė, o kitokių aplinkybių visai netyrė, todėl prezumpcijos aplinkybe vedamas teismas padarė išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Skundžiama nutartis ir jos motyvai yra paremti ne įrodytomis aplinkybėmis, bet ieškinio faktiniu pagrindu, kuris yra absoliučiai prieštaringas ir nėra pagrįstas jokiu ryšiu su byloje esančiais įrodymais;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 53 513, 46 Lt žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, taip pat, be ieškinio dydžio kriterijaus, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui vertinti atsakovo įmonės finansinį stabilumą (patikimumą). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė išsamių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, tik nurodė, jog atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos nėra tiksliai fiksuojamos, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti, ar reikalaujama priteisti suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Kita vertus, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, kad atsakovas yra pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo, t.y. galimai nėra stabilias ir fiksuotas pajamas kiekvieną mėnesį gaunantis asmuo, teismo prezumpcija dėl ieškinio sumos atsakovui reikšmingumo nelaikytina visiškai nepagrįsta. Šiuo atveju sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo reali grėsmė galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas, siekdamas paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį byloje kartu su atskiruoju skundu turėjo galimybę pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad ieškinio suma pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tačiau apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl savo geros finansinės padėties, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad apeliantui priklausantis turtas ženkliai viršija ieškovo ieškinio reikalavimus, dėl ko ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepasunkėtų ir netaptų neįmanomas. Todėl konstatuotina, jog apeliantas didelės ieškinio sumos, kaip realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, prezumpcijos nepaneigė (CPK 12, 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmos instancijos teismas nesprendžia šalių ginčo iš esmės, tačiau turi įsitikinti, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantas neginčija, jog tarp šalių buvo susiklostę ginčo rangos teisiniai santykiai. Iš atskirojo skundo medžiagos nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimo dėl žalos, patirtos dėl netinkamai atsakovo atliktų sutartinių įsipareigojimų, atlyginimo pagrindimui pateikė VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ išvadą dėl atsakovo atliktų darbų defektų, pateikė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Edmuna“, kuris taisė atsakovo atliktų darbų broką. Atsižvelgiant į išvardintus byloje esančius duomenis, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tuo tarpu spręsdamas procesinį klausimą dėl ieškinio užtikrinimo išsamaus įrodymų vertinimo teismas neatlieka. Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų priemonių taikymo būtinumą šiuo atveju patvirtina ir tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. priėmė teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimus atsakovui iš dalies tenkino – priteisė iš atsakovo 4 321, 27 Eur, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei 125, 87 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš atsakovo valstybei priteisė 130 Eur žyminio mokesčio. Nors LITEKO sistemos duomenimis minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės garantuoja tinkamą teismo sprendimo įgyvendinimą. Kadangi teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.