- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-342-921/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- V. A., uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aldasa“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldasa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių V. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldasa“ dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. A. ir uždaroji akcinė bendrovė (tolius – UAB) „Novus LT“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Aldasa“ dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartis Nr. 21/P11 (toliau – ir Sutartis) buvo faktiškai sudaryta tarp ieškovės (užsakovės) V. A. ir atsakovės (Sutartyje – „Gamintojo“) UAB „Aldasa“; 2) pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo Sutarties įvykdymo), įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei to laiku neįvykdžius, suteikti teisę ieškovei atlikti tai atsakovės sąskaita pasitelkus kitus rangovus; 3) priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės sumokėtą 4 654 Eur sumą (t. y. 4 054 Eur – Sutarties kaina ir 600 Eur – montavimo pagal 2021 m. kovo 8 d. kvitą LC 19725 kaina); 4) priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad būtent ieškovė V. A. buvo faktinė užsakovė pagal Sutartį, nes ji, o ne UAB „Novus LT“, užsakė ginčo gaminius asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip vartotojo ginčas su verslininku. Ieškovių teigimu, atsakovė neginčija parengusi, surašiusi ir užpildžiusi tipinę Sutartį, žinodama, jog Sutartis turėjo būti sudaryta V. A. vardu. Atsakovė netinkamai (galimai nesąžiningai) Sutarties preambulėje kaip užsakovę įrašė UAB „Novus LT“, todėl nėra pagrindo laikyti, jog Sutartis sudaryta su UAB „Novus LT“. Esant ginčui dėl Sutarties šalies (užsakovo), Sutarties nuostatos turi būti traktuojamos ieškovės naudai. Todėl ieškovės reiškia bendrus reikalavimus dėl Sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir dėl Sutarties pripažinimo sudaryta faktiškai su V. A.. Ieškovių teigimu, ginčas kilo dėl sumontuotų langų montavimo trūkumų (trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų ir kt.) ir netinkamai pagamintų (netinkamų dydžių) bei nesumontuotų langų ir durų. Atsakomybė už netinkamai atliktus matavimus tenka atsakovei, kurios meistrai matavo langus užsakymo metu. Atsakovės sumontuotų langų ir durų trūkumai, užfiksuoti eksperto dr. D. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros akte Nr. A21-0014 (toliau – Apžiūros aktas). Apžiūros akte nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų langai neatitinka statybos techninių reglamentų, o trūkumų pašalinimo vertė yra 2 279 Eur (tai sudaro 56,21 proc. Sutarties kainos (4 054 Eur)). Sumontuotų langų trūkumų pašalinimo vertė – 650,33 Eur. Nesumontuotų langų ir durų trūkumų pašalinimo vertė – 629,04 Eur. Taigi, nesumontuotų langų ir durų trūkumų (netinkami dydžiai) pašalinimo vertė – 1 629,04 Eur. Kadangi dėl nustatytų trūkumų buvo sumontuoti tik atitikusių dydžių langai, o langų ir durų matavimus atliko atsakovė, ieškovių vertinimu, yra pagrindas Sutartį nutraukti dėl netinkamo jos įvykdymo. Ieškovės nurodė, kad atsakovė langus perdarė savo sąskaita ir sumontavo, tačiau neatitikusių dydžių langus ir duris atsisakė perdaryti, jie liko nesumontuoti. Atsakovė turi savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to laiku nepadarius, suteikti teisę tai atlikti ieškovėms jos sąskaita ir kitų rangovų jėgomis. Atsakovė turi grąžinti visą sumokėtą sutarties kainą – 4 054 Eur, atlyginti neturtinius nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė UAB „Novus LT“ pati pateikė gaminio matmenis (jie nurodyti Sutarties priede Nr. 1) ir įsipareigojo dalyvauti atliekant apmatavimo darbus, priimti sprendimą dėl matuojamų gaminių architektūrinės-konstrukcinės dalies, priimti atliktus darbus ir pasirašyti užsakymo eskizą (Sutarties 1.3 ir 5.2 punktai). Byloje pateiktas D. K. apžiūros aktas nepatvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kadangi langų montavimas nėra baigtas dėl to, kad ieškovė UAB „Novus LT“ atsisakė leisti atsakovei užbaigti montavimo darbus, o iš dalies atliktų montavimo darbų tinkamumas nevertintinas montavimo tinkamumo prasme. Vitrininiai langai pagaminti tokio aukščio, koks nurodytas Sutarties priede Nr. 1, todėl atsakovė neturėjo pareigos pagaminti kitokio aukščio langų. Atsakovė nepažeidė Sutarties, neatliko neteisėtų veiksmų, o nesant civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Be to, atsakovės nuomone, Sutartis nelaikytina vartojimo rangos sutartimi. Sutartis sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Novus LT“, o ne ieškovės V. A. su atsakove, todėl ieškovei V. A. nepriklauso reikalavimo teisė pagal pareikštą ieškinį. Pažymėjo, kad sudarant Sutartį nebuvo susitarta dėl langų ir durų montavimo ir apdailos darbų. Iš Sutarties priedo Nr. 1. matyti, kad UAB „Novus LT“ pareiškė norą sumontuoti langus ir duris tuomet, kai jie jau buvo pristatyti. Visi gaminiai buvo perduoti UAB „Novus LT“, todėl ieškinyje nepagrįstai teigiama, jog sumontuoti ir nesumontuoti langai ir durys turi trūkumų. Reikalavimas priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, kadangi ieškovė V. A. nėra sutarties šalis ir objektyviai negalėjo įgyti reikalavimo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad Sutartis faktiškai sudaryta tarp ieškovės UAB „Novus LT“ ir atsakovės UAB „Aldasa“ ir kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo Sutarties vykdymo). Reikalavimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti ginčo langus bei duris atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovės UAB „Novus LT“ naudai 2 554,90 Eur defektų šalinimo išlaidų. Atmetė reikalavimus iš atsakovės priteisti 4 054 Eur sumą, 600 Eur sumą už montavimą bei reikalavimą dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Priteisė iš atsakovės ieškovės V. A. naudai 2 780 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Novus LT“ atsakovės naudai 2 062 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvalifikuoti teisinius santykius kaip vartojimo. Teismas, įvertinęs tai, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei pagaminti gaminius pagal prie Sutarties pridėtą individualų ieškovei pritaikytą projektą ir tik po to juos pristatyti bei sumontuoti, t. y. būtent atsakovės darbai, o ne prekių pardavimas, sudarė esminę jos prievolių, kylančių iš Sutarties, dalį, ginčo Sutartį kvalifikavo kaip statybos rangos sutartį.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė Sutarties 5.1 punktu įsipareigojo atlikti matavimo darbus, nes ji yra savo srities profesionalė, todėl nusprendė, jog būtent atsakovė yra atsakinga už gaminių matmenų teisingumą ir jai kilo pareiga įvertinti objekto, kuriame bus montuojami gaminiai, ypatumus. Atsakovė, atlikusi matavimus, priėmė sprendimus, todėl ji turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su gaminių montavimu. Taip pat atsakovė yra patyrusi verslininkė, veiklą vykdo 23 metus, todėl ji suvokė ar privalėjo suvokti, kokiomis sąlygomis sudarė Sutartį ir kokias pareigas prisiėmė, ir atsakovei kaip verslininkei yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Be to, Sutarties šalys papildomai sutarė, jog atsakovės darbai apima ir Sutartyje nurodytų gaminių sumontavimą, todėl Sutarties priede Nr. 1 nurodyta nuostata, kad tuo atveju, kai klientas gaminio matmenis pateikė pats, gamintojas už tai neatsako, netaikoma. Teismas nusprendė, kad atsakovės sumontuoti langai ir durys turi trūkumų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, kadangi tiek jos gaminiai, tiek montavimo darbai turėjo defektų ir, kaip patvirtino ekspertas, kad būtų pasiektas tinkamas rezultatas, nepakanka montavimo procese sureguliuoti durų ir langų (kaip teigė atsakovė), o reikia atlikti nurodytus defektų šalinimo darbus, kurių kaina yra 2 554,90 Eur.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovė Sutartį įvykdė netinkamai ir ieškovė iš esmės negavo tai, ko tikėjosi pagal Sutartį, atsakovė per protingą laikotarpį nepašalino visų gaminių ir darbų trūkumų, todėl nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalimi, nutraukti Sutartį.
8. Teismas vertino, kad racionaliausias ir teisingiausias būdas yra pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo, priteisti ieškovei defektų šalinimo kainą. Pažymėjo, kad ieškovė pagal Sutartį sumokėjo atsakovei 4 654 Eur, o defektų šalinimo kaina pagal Ekspertizės aktą sudaro 2 554,90 Eur, t. y. daugiau nei pusę Sutarties kainos. Teismas nusprendė, kad šalių sudaryta Sutartis negali būti išsaugota, todėl priteisė ieškovei UAB „Novus LT“ Ekspertizės akte nustatytą defektų šalinimo kainą – 2 554,90 Eur.
9. Teismas ieškovės reikalavimą, pripažinus Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo Sutarties įvykdymo), įpareigoti pastarąją savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to nepadarius laiku, suteikti teisę tai atlikti ieškovei ir grąžinti visą sumokėtą Sutarties kainą – 4 054 Eur vertino kaip neproporcingą ir suteikiantį jai dominuojančią padėtį atsakovės atžvilgiu. Teismas įvertino byloje konstatuotą faktą, kad abi šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nesiekė išsaugoti Sutarties. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad negali neįvertinti fakto, jog Ekspertizės akte nustatyta, kad dalis gaminių gali būti naudojami pagal paskirtį ir buvo pagaminti tinkamai, ir to, kad ekspertizės atlikimo metu nebuvo galimybės patikrinti dviejų nesumontuotų nevarstomų langų matmenų, kadangi ieškovės nesudarė galimybės ekspertui apžiūrėti ginčo gaminių. Taip pat teismas, nenustatęs vartojimo santykių, netenkino ieškovės V. A. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. I. V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl atmesto reikalavimo pripažinti Sutartį vartojimo, taikyti restituciją bei priteisti neturtinę žalą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: pripažinti 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. 21/P11 vartojimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“; taikyti restituciją natūra ir ieškovei V. A. priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“ likusią nepriteistą 2 099,10 Eur sumą, o taip pat įpareigoti atsakovę UAB „Aldasa“ savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei UAB „Aldasa“ to per nustatytą terminą neįvykdžius – suteikti teisę tą atlikti ieškovei V. A. atsakovės UAB „Aldasa“ lėšomis; priteisti ieškovės V. A. naudai iš atsakovės UAB „Aldasa“ 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti UAB „Novus“ ir V. A. bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
10.1. Teismas pripažinęs užsakovės teisę Sutartį nutraukti dėl esminio rangovo pareigų pažeidimo ir tenkinęs ieškovės reikalavimą nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės, nepaisė CK nuostatų, numatančių sutarties nutraukimo pasekmes, ir nepagrįstai vadovavosi favor contractus principu nutrauktai sutarčiai.
10.2. Teismas nepagrįstai, paneigdamas CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, faktiškai įpareigoja šalis toliau vykdyti pripažintiną nutraukta Sutartį, t. y. paliekant ginčo objektą name ir priteisiant ieškovei išlaidas, reikalingas defektų pašalinimui. Tokie Sutarties nutraukimo padariniai prieštarauja ir nuosavybės teisės įgijimo pagrindams, kadangi nutraukus Sutartį langų ir durų savininke laikytina atsakovė, o ieškovės nuosavybės teisių į ginčo objektus neįgyja. Todėl Sutarties objektas (sumontuoti langai, durys) po Sutarties nutraukimo turi būti grąžinti atsakovei, taikant restituciją natūra.
10.3. Priteisdamas defektų šalinimo išlaidas teismas pakeitė ieškinio dalyką ir priėmė siurprizinį sprendimą. Teismas nusprendė dėl kitokio ieškovės teisių gynimo būdo, nors tokia išimtis nėra nustatyta įstatyme. Be to, sprendime priteista defektų šalinimo išlaidų suma nėra pakankama ir negrąžina ieškovės į padėtį iki pažeidimo, kadangi 2 554,90 Eur išlaidos pagal teismo argumentus yra skirtos padengti trūkumų šalinimo išlaidas. Tačiau dalis darbų nebuvo atlikta, o ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad defektų šalinimo suma nėra galutinė, kadangi apskaičiuotos defektų šalinimo išlaidos apima vien tik medžiagas ir dėl nebaigtų darbų apskaičiuoti tikslias defektų šalinimo išlaidas kol kas neįmanoma. Todėl teismas turėjo išsiaiškinti, kokia suma dar turi būti investuota tam, kad darbas būtų atliktas iki galo (neatliktų darbų apimtyje, nes dalies langų montavimas net nepradėtas).
10.4. Teismas nepagrįstai Sutarties nekvalifikavo vartojimo sutartimi ir netaikė vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės normų.
10.5. Teismas, kvalifikuodamas Sutartį, nepagrįstai rėmėsi tariamu nesąžiningu ieškovės elgesiu. Atsakovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė, besiskelbianti turinti ilgą 23 metų patirtį langų ir durų mažmeninėje rinkoje, todėl pagal teismų praktikoje nuosekliai nurodomą verslininkui taikomą atidumo ir rūpestingumo standartą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, juolab, kad suklaidinimas buvo sąmoningas (ar net tyčinis) ieškovės veiksmas. Ieškovė niekada nėra nurodžiusi užsakymą pateikianti įmonės vardu, o priešingai, ieškovė susirašinėjime su atsakove aiškiai nurodė prašanti Sutartį sudaryti su ja kaip fiziniu asmeniu.
10.6. Teismas nepasisakė ir nevertino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Sudarydama sutartį su profesionaliai veikiančia įmone (atsakove), ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad prekės bus parduotos bei darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai, tačiau paslauga nėra įvykdyta iki šiol (sumontuoti langai yra su montavimo trūkumais, kiti langai ir durys išvis nėra įstatyti). Dėl to ieškovė patyrė ir dar patirs nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų dėl atsakovės netinkamos kokybės gaminių ir darbų, todėl prašoma priteisti neturtinė žala, kurios dydis nustatytas įvertinus teismų priteistus neturtinės žalos dydžius panašiose bylose.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė taip pat yra pateikusi apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo, išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka, patenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti iš ieškovės V. A. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Apeliacinį skundą pateikė tik ieškovė V. A., nurodydama, kad su sprendimu iš dalies nesutinka, tačiau kita ieškovė UAB „Novus LT“ apeliacinio skundo nepateikė. Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose netinkamai nurodo procesinę UAB „Novus LT“ padėtį. Nurodo, kad UAB „Novus LT“ yra trečiasis asmuo, nors byloje ši bendrovė yra ieškovė.
11.2. Ieškovė nepagrįstai sureikšmina favor contractus principą. Teismas sprendimu pripažino Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo sutarties įvykdymo), todėl sprendime nėra jokių išvadų, susijusių su Sutarties išsaugojimu ir favor contractus principo taikymu, juolab su šiuo principu susijusio sprendimo sutartį išsaugoti ir jos nenutraukti.
11.3. Restitucijos taikymo klausimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga. Teismas sprendime motyvavo, kad priteisiant ieškovei defektų šalinimo kainą, tokiu gynimo būdu nebūtų sureikšminti vienos šalies interesai, o, priešingai, toks būdas būtų proporcingas abiejų šalių interesams.
11.4. Teismo sprendimas priteisti ieškovei UAB „Novus LT“ defektų šalinimo išlaidas nėra laikomas siurpriziniu sprendimu. Teismas turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.
Atsiliepimas
11.5. Atsakovė nesutinka su ieškovės nuomone dėl Sutarties kvalifikavimo vartojimo rangos sutartimi. Šalių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas yra išnagrinėtas ir išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2396-661/2022 apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą. Jokių naujų įrodymų, kurie teismui sudarytų pagrindą spręsti kitaip, ieškovė nepateikė.
11.6. Aplinkybės, nurodytos apeliacinio skundo 60–63 punktuose, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Aldasa“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti dėl neatskleistos bylos esmės ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; tuo atveju, jeigu pagal byloje pateiktus įrodymus, bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme – panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės UAB „Novus LT“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiais argumentai:
12.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės sumontuoti langai ir durys turi trūkumų. Atsakovė nėra pabaigusi langų ir durų montavimo darbų, jie nėra perduoti užsakovui pasirašant gaminių ir jų montavimo darbų perdavimo ir priėmimo aktą, todėl spręsti apie darbų rezultato (gaminių ir jų montavimo darbų) kokybę teismui nebuvo teisinio pagrindo. Visi teismo sprendime nurodyti montavimo darbų „trūkumai“, t. y. nebaigti montavimo darbai turi būti pabaigti ir perduoti užsakovui montavimo darbus pabaigus. Taigi, darbų rezultato kokybė yra vertinama perdavimo užsakovui momentu, o ne anksčiau. Todėl spręsdamas dėl nesumontuotų ir nebaigtų montuoti gaminių trūkumų teismas netinkamai taikė CK 6.663 straipsnio 1 dalies, CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatas.
12.2. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad langų ir durų matmenys atitinka matmenis, pateiktus Sutarties priede Nr. 1. Apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad defektų neaprašė ir trūksta dangtelių, kurių nelaikė defektais. Todėl nepagrįstai kokybė buvo įvertinta anksčiau nei perdavimo užsakovui momentu. Teismas pagal eksperto išvadas turėjo pareigą spręsti, kad atsakovės langai ir durys pagaminti be defektų ir atitinka Sutartį, kas reiškia, kad rangovo atliekamų darbų kokybė atitinka rangos sutarties sąlygas.
12.3. Teismas sprendime rėmėsi Ekspertizės akto išvadomis, kurios yra nenuoseklios ir prieštaringos. Ekspertas akte nurodė ir teismo posėdyje paaiškino nenustatęs gaminių defektų, tačiau teismas sprendime nurodė priešingai, pažymėdamas, kad teismo posėdyje ekspertas patvirtino nustatytus gaminių defektus, kadangi bloko lauko durų ir nevarstomo lango negalima sumontuoti, o langų Nr. 1 ir Nr. 5 permontavimas yra būtinas, kadangi reikia išimti stiklo paketus ir padaryti papildomus tvirtinimo taškus, tik tada galima atlikti sandarinimo darbus.
Atsiliepimas
12.4. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl eksperto išvadų patikimumo, kadangi ekspertizės metu vertinti sumontuoti gaminiai, nors gaminiai turėjo būti eksperto vertinti kaip nesumontuoti arba nebaigti montuoti. Dėl šios priežasties teismo ekspertas apskritai privalėjo atsisakyti vertinti gaminių montavimo darbų kokybę, o teismas ekspertizės išvadas privalėjo vertinti kritiškai. Be to, teismas turėjo kritiškai vertinti Ekspertizės akto išvadas ir tuo aspektu, jog ekspertas neturėjo teisinio pagrindo vertinti darbų kaip užbaigtų ir spręsti dėl neatitikimų, taikomų užbaigtiems darbams. Kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
12.5. Ekspertizės akto išvadų prieštaringumą patvirtina ir tai, kad Ekspertizės akte ekspertas vertino didesnį, kaip 70 cm atstumą tarp tvirtinimo taškų kaip montavimo darbų trūkumą, tačiau paaiškino priešingai, t. y. kad atstumai tarp tvirtinimo taškų paliekami didesni ir tai taip pat įvardino kaip montavimo darbų trūkumą. Tuo tarpu teismas pritarė eksperto išvadai dėl neišlaikytų atstumų tarp tvirtinimo elementų, kurie buvo numatyti ir atsakovės taisyklėse, nurodydamas juos kaip akivaizdžius trūkumus. Be to, ekspertizės išvada nepagrįsta ir tuo aspektu, jog supainiotos sąvokos „atstumai tarp tvirtinimo taškų“ ir „atstumai tarp plokštelių“.
12.6. Nepagrindęs savo išvados, kodėl esant nesumontuotiems ir nebaigtiems montuoti gaminiams, spręsta, kad montavimo darbai turi trūkumų, teismas neįvykdė pareigos tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą bei tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą.
12.7. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė yra atsakinga už gaminių matmenų teisingumą ir jai kilo pareiga įvertinti objekto, kuriame bus montuojami gaminiai, ypatumus. Byloje nustatyta, kad visų gaminių matmenys atitinka šalių sudarytą Sutartį, todėl rangovo atliekamų darbų kokybė atitiko Sutarties sąlygas. Byloje nenustatyta, kad matavimus atsakovė atliko netinkamai. Sprendimus dėl gaminių, jų matmenų, varstymo krypties, kainos ir kitų sutarties sąlygų priėmė ir patvirtino abi ginčo sutarties šalys, o ne vien atsakovė. Atsakovė kaip rangovė pagal Sutartį nėra atsakinga už užsakovo sprendimus dėl grindų dangos pasirinkimo ir įrengimo.
12.8. Atsakovė pagrindė, kad langai yra pagaminti pagal Sutarties sąlygas. Ekspertas nurodė, kad langai defektų neturi, todėl teismas privalėjo spręsti, kad langų defektų šalinti nereikia. Langai nėra sumontuoti (nėra užbaigti montavimo darbai), todėl nebuvo pagrindo nesumontuotų langų vertinti kaip sumontuotų langų.
12.9. Teismo priteista iš atsakovės suma susidėjo ir iš 861,47 Eur sumos už grindų lygio pažeminimo darbus, tačiau atsakovė nėra atsakinga už užsakovo sprendimus dėl grindų dangos pasirinkimo ir įrengimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė privalo kompensuoti ieškovei išlaidas už grindų lygio pažeminimo darbus.
12.10. Priteista iš atsakovės 1 243,89 Eur suma už naujus nevarstomus langus ir lauko duris taip pat nepagrįstai, kadangi atsakovė buvo pagaminusi duris pagal Sutarties reikalavimus, atsidarančias į išorę, po to ieškovės reikalavimu savo lėšomis pakeitė durų varstymo kryptį. Nė vienas variantas ieškovei netiko, todėl trečia durų varstymo kryptis neegzistuoja. Eksperto atsakyme į 4 klausimą (ekspertizės akto 48 lapas) nurodyti du variantai pašalinti „defektą“: pažeminti grindų lygį arba pagaminti naujus lauko duris ir nevarstomus langus. Esant alternatyviems eksperto pasiūlymams, teismas galėjo pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų, tačiau sprendime teismas taikė abi alternatyvas ir abiejų alternatyvių sprendimų įgyvendinimo kainą priteisė iš atsakovės.
12.11. Teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo sutarties vykdymo). Teismas turėjo pagrindą atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą visa apimtimi. Sutartis liktų nenutraukta, tai atitiktų atsakovės siekį išsaugoti Sutartį, ir atsakovei išliktų pareiga užbaigti gaminių montavimo darbus, perduoti gaminius ir jų montavimo darbus ieškovui perdavimo – priėmimo aktu.
4. I. V. A. atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir sprendimo apskųstą dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie esminiai argumentai:
13.1. Atsakovė skunde kelia klausimą tik dėl vieno esminio Sutarties pažeidimo – montavimo darbų, tačiau sąmoningai neužsimena apie kitą itin reikšmingą pažeidimą, kuris buvo atliktas prieš vykdant langų bei durų montavimo darbus, t. y. langų bei durų matavimo veiksmus. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo tinkamai atlikti matavimo darbus, tam kad vėliau pagaminti langai ir durys galėtų tilpti į jiems skirtas angas ir atitinkamai vėliau tinkamai ir kokybiškai sumontuoti. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, atlikusi netinkamai matavimo darbus, nepagrįstai ir nesąžiningai siekia perkelti atsakomybę dėl matavimo darbų netikslumų užsakovei.
13.2. Atsakovės sutartiniai pažeidimai pasireiškė ne tik paslaugų kokybės aspektu, tačiau atsakovė vėlavo atlikti Sutartimi sulygtus darbus. Ieškovei darbų eigoje nustačius atliekamų darbų trūkumus, vengė komunikuoti, buvo nesąžininga eikvodama abiejų Sutarties šalių laiko sąnaudas, kol bus pašalinti darbų trūkumai, nors jokių aktyvių veiksmų nebuvo imtasi. Atsakovės atšiaurus ir nesąžiningas elgesys lėmė ieškovės prarastą pasitikėjimą atsakove ir norą nutraukti sutartinius santykius.
13.3. Klaidinga atsakovės pozicija, kad langų ir durų kokybė gali būti vertinama ne anksčiau, nei perdavimo užsakovui (ieškovei) momentu. Tokie teiginiai prieštarauja taikytinoms CK normoms, reglamentuojančioms rangos teisinius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės darbai neatitinka vidutinės darbų kokybės reikalavimų. Teismas teisingai vertino ir rėmėsi įprastai statybos darbuose taikomais standartais ir nustatė akivaizdžius trūkumus, kurie pagal apimtį ir defektų šalinimo kaštus vertintini kaip esminiai.
13.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog eksperto išvados prieštaringos. Teismo posėdžio metu ekspertas atsakė į užduotus klausimus, patvirtino Ekspertizės akto turinį. Teismo ekspertas davė konkrečius ir išsamius paaiškinimus, kuriuos atsakovė iškraipydama argumentuoja kaip prieštaringus ir netikslius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacijos objekto
6. Nagrinėjamu atveju ieškovės V. A. ir UAB „Novus LT“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Aldasa“ dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutartis Nr. 21/P11 buvo faktiškai sudaryta tarp ieškovės (užsakovės) V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“; 2) pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo Sutarties įvykdymo), įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei to laiku neįvykdžius, suteikti teisę ieškovei atlikti tai atsakovės sąskaita pasitelktus kitus rangovus; 3) priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės sumokėtą 4 654 Eur sumą; 4) priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad Sutartis faktiškai sudaryta tarp ieškovės UAB „Novus LT“ ir atsakovės UAB „Aldasa“ ir kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo Sutarties vykdymo). Reikalavimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti ginčo langus bei duris atmetė. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Novus LT“ 2 554,90 Eur defektų šalinimo išlaidas. Atmetė reikalavimus iš atsakovės priteisti 4 054 Eur sumą, 600 Eur sumą už montavimą bei reikalavimą dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Priteisė iš atsakovės ieškovei V. A. 2 780 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Novus LT“ atsakovei 2 062 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. I. V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl atmesto reikalavimo pripažinti Sutartį vartojimo, taikyti restituciją bei priteisti neturtinę žalą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: pripažinti 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. 21/P11 vartojimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“; taikyti restituciją natūra ir ieškovei V. A. priteisti iš atsakovės likusią nepriteistą 2 099,10 Eur sumą, o taip pat įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei to per nustatytą terminą neįvykdžius – suteikti teisę tą atlikti ieškovei V. A. atsakovės lėšomis; priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė skundžiamą sprendimą panaikinti dėl neatskleistos bylos esmės ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; tuo atveju, jeigu pagal byloje pateiktus įrodymus, bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme – panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės UAB „Novus LT“ bylinėjimosi išlaidas.
10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-970-603/2024 netenkino ieškovės V. A. apeliacinio skundo, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistos iš atsakovės defektų šalinimo išlaidos ir šią dalį išdėstė taip: „Priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“ <....> ieškovės UAB „Novus LT“ <...> naudai 1 693,43 Eur <...> defektų šalinimo išlaidų.“ Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovės V. A. atsakovei 476 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-469/2024, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl neatliktų montavimo darbų kainos atlyginimo ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
12. Taigi apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neatliktų montavimo darbų kainos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
13. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-469/2024, grąžindamas civilinės bylos dalį dėl neatliktų montavimo darbų kainos priteisimo nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovės V. A. ir UAB „Novus LT“ patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinus Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės ir taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis išmontuoti ir pasiimti ginčo langus bei duris ir priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės visą pagal Sutartį už rangos darbus ir gaminius sumokėtą kainą – 4 654 Eur, iš kurių 600 Eur buvo sumokėti pagal papildomą susitarimą už montavimo darbus.
14. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad: ieškovė (šiuo atveju – V. A.) apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, be kita ko, iškėlė argumentą, kad teismo priteista defektų šalinimo išlaidų suma nepakankama ir negrąžina ieškovės į iki pažeidimo buvusią padėtį, kadangi skirta tik nekokybiškai atliktų darbų ir gaminių trūkumams ištaisyti, nors dalis langų montavimo darbų nebuvo atlikta; kaip matyti iš skundžiamos nutarties (šiuo atveju – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties), apeliacinės instancijos teismas šių ieškovės argumentų nevertino ir dėl neatliktų montavimo darbų kainos priteisimo ar nepriteisimo nesprendė, nors byloje nustatyta ir šalių neginčijama faktinė aplinkybė, kad dalis langų montavimo darbų, už kuriuos ieškovė sumokėjo, rangovės nebuvo atlikta.
15. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi: atnaujino bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iš esmės; pasiūlė šalims per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos pateikti rašytinius paaiškinimus, nurodant faktines aplinkybes: koks tarp Sutarties šalių buvo sudarytas susitarimas dėl montavimo darbų kainos; kokia apimtimi montavimo darbai buvo atlikti tinkamai, kokia netinkamai, kokia apimtimi nebuvo atlikti, nurodant piniginių sumų dydžius. Šalims buvo išaiškinta, kad paaiškinimai turi būti pagrįsti byloje esančiais įrodymais.
16. Atsakovė 2025 m. vasario 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 4 langai (Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7) buvo sumontuoti, bet su trūkumais, kuriuos galima ištaisyti ir juos naudoti pagal paskirtį. Nesumontuoti yra langai H = 203 cm L = 192 cm, durų blokai H = 203 cm L = 160 cm, dvejos lauko durys H = 208 cm L = 100 cm (gaminiai Nr. 2 ir Nr. 3) gali būti sumontuoti ir naudojami pagal paskirtį (Ekspertizės akto 31 psl.). Visi gaminiai ir jų matmenys nurodyti priede Nr. 1 prie Sutarties.
17. Atsakovė teigia, kad visų gaminių montavimo kaina (600 Eur) nustatyta pagal montuotinų gaminių plotą, skaičiuojant kvadratiniais metrais. Sutinkamai su priedu Nr. 1 prie Sutarties, visų gaminių plotas sudaro 32,08 kv. m, todėl vieno kvadratinio metro gaminių montavimo kaina sudaro 18,70 Eur (600 Eur/32,08 kv. m). Žinant, kad sumontuotų gaminių (4 langų Nr. 1, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7) matmenys yra 203x192, 203x172, 203x174, 203x174 (Ekspertizės akto 30 psl.), gaunamas sumontuotų gaminių plotas 14,4536 kv. m, o sumontuotų gaminių montavimo kaina sudaro 270,28 Eur (14,4536 kv. m x 18,70 Eur). Žinant, kad likę gaminiai laikomi nesumontuotais gaminiais, nesumontuotų gaminių montavimo kaina sudaro 329,72 Eur (600 Eur - 270,28 Eur).
18. Ieškovės rašytinius paaiškinimus pateikė 2025 m. vasario 17 d., kuriuose nurodė, kad ieškovės UAB „Novus Lt“ ir atsakovės UAB „Aldasa“ 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutartyje Nr. 21/P11 užsakytų langų (durų) montavimo darbų kaina atskirai nenurodyta.
19. Ieškovės pažymėjo, kad ekspertizės metu nustatyta, jog name su pavėsine, 4 langai yra sumontuoti, bet ne 100 procentu, o 4 (du nevarstomi langai H=208 cm L=152 cm ir dvejos lauko durys H=208 cm L=100 (vienas nevarstomas langas ir vieni lauko durys sudaro vieną bloką (žr. Ekspertizės akto 11 psl., 2.9. pav.) – nesumontuoti (Ekspertizės akto 44 psl.).
20. Byloje nustatyta, kad yra nesumontuoti: 1) langas Nr. 2 (H = 203 cm L = 192 cm (plotas 2,44 kv. m) – montuojamas į angą Nr.2; 2) durys Nr. 3 (H =203 cm L = 160 cm (plotas 3,25 kv. m.) – montuojamos į angą Nr.3; 3) naujai gaminamas nevarstomas langas H = 203 cm L = 152 cm ir lauko durys H = 203 cm L = 100 cm (tai vienas blokas, bendras plotas 5,12 kv. m) – montuojamas į angą Nr. 4; 4) naujai gaminamas nevarstomas langas H = 203 cm L = 152 cm ir lauko durys H = 203 cm L = 100 (tai vienas blokas, bendras plotas 5,12 kv. m) – montuojamas į angą Nr. 8. Nesumontuotų langų, durų ir langų blokų bendras plotas yra 16,09 kv. m (2,44 + 3,25 + 5,12 + 5,12).
21. Ieškovės teigia, kad iš Ekspertizės akto matyti, kad langų montavimo (langai Nr.1 ir 5, kurių bendras plotas 7,38 kv. m) kaina yra 236,52 Eur (Ekspertizės akto 41 psl., 4.4.1 pav., sąmatos eil. Nr.1 su visomis žemiau nurodytomis papildomomis išlaidomis), t. y. 38,78 Eur už vieną kvadratinį metrą lango (236,52/7,38 = 38,78). Tai reiškia, kad skaičiuojant nesumontuotų langų, durų ir lango blokų montavimo darbų kainą reikia remtis vieno kvadratinio metro lango montavimo kaina, kuri nustatyta eksperto, t. y. 38,78 Eur/kv. m, todėl bendra nesumontuotų langų montavimo darbų kaina yra 623,97 Eur (16,09 kv. m x 38,78 Eur = 623,97 Eur). Ieškovės teigia, kad būtent tokią sumą, t. y. 623,97 Eur, būtina priteisti ieškovei UAB „Novus Lt“ iš atsakovės UAB „Aldasa“.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu sprendimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentais, taip pat atsižvelgdamas į šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos dalies dėl neatliktų montavimo darbų kainos atlyginimo esmės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad: ieškovė UAB „Novus LT“ sumokėjo atsakovei pagal Sutartį visą kainą, t. y. ir už gaminius ir už jų montavimo darbus; atsakovė, vykdydama Sutartį, dalį gaminių sumontavimo, o dalis liko nesumontuota, t. y. dalis pristatytų prekių montavimo darbų nebuvo atlikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju turėjo būti ieškovei priteista iš atsakovės tam tikra pinigų suma, kurią ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei už montavimo darbus, kurių pastaroji, vykdydama Sutartį, taip ir neatliko. Nepaisant to, pirmosios instancijos, priimdamas sprendimą priteisė ieškovei iš atsakovės tik tam tikrą sumą, kuri skirta defektų šalinimo išlaidoms padengti. Kaip minėta anksčiau, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-970-603/2024 šią sumą sumažino. Tačiau klausimas dėl nesumontuotų langų montavimo išlaidų atlyginimo taip ir liko neišspręstas.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenustatinėjo reikšmingų aplinkybių, kurios yra svarbios priimant sprendimą dėl to, kokia pinigų suma turi būti priteista ieškovei iš atsakovės už neatliktus montavimo darbus. Tai akivaizdu tiek iš paties ginčijamo sprendimo, tiek iš šalių 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. vasario 17 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų. Šalys pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo visiškai skirtingas aplinkybes, tiek dėl susitarimo už montavimo darbus kainos (atsakovė nurodo, kad buvo susitarta dėl 600 Eur kainos už montavimo darbus; ieškovės nurodo, kad šalys sutartyje kainos už montavimo darbus atskirai nenumatė); tiek dėl nesumontuotų ir sumontuotų darbų apimties; tiek dėl to, kaip turi būti apskaičiuota priteistina ieškovei iš atsakovės suma už neatliktus montavimo darbus; tiek dėl galutinės priteistinos sumos (atsakovė teigia, kad nesumontuotų langų darbų kaina yra 329,72 Eur, tuo tarpu ieškovės teigia, kad – 623,97 Eur).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
25. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino aplinkybių, kurios būtinos sprendžiant klausimą dėl pinigų sumos už neatliktus montavimo darbus priteisimo ieškovei iš atsakovės, t. y. nenustatė: kokią šalys buvo sutarę pinigų suma už montavimo darbus, o kokią už gaminius; kokia apimtimi montavimo darbai buvo atlikti, kokia neatlikti; kokia konkreti piniginė suma turi būti grąžinta ieškovei iš atsakovės dėl to, kad pastaroji neatliko visų montavimo darbų ir kt. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties bylos dalis dėl neatliktų montavimo darbų kainos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės faktiškai visa apimtimi. Tokia situacija neabejotinai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo teisinių santykių kvalifikavimu, reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųsto teismo sprendimo dalį, bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismui bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylą iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl neatliktų montavimo darbų kainos atlyginimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.