- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-899-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03867-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- asociacijos „Už harmoningą aplinką“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, H. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos „Už harmoningą aplinką“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Už harmoningą aplinką“ prevencinį ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir H. K. dėl uždraudimo žemės sklype vykdyti veiklą, kuria būtų daromas poveikis žemės sklype esantiems medžiams, želdiniams ir natūraliam paviršiui iki bus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė asociacija „Už harmoningą aplinką“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydamas uždrausti kitos paskirties 0,77 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir priklausančiame atsakovui H. K. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vykdyti veiklą, kuria būtų daromas poveikis žemės sklype esantiems medžiams, želdiniams ir natūraliam paviršiui iki bus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės asociacijos „Už harmoningą aplinką“ prevencinį ieškinį. Teismas nurodė, kad:
2.1. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Ieškovė neįrodinėja, kokiu būdu atsakovo veiksmai, kertant nuosavybės teise priklausančiame sklype augmeniją, pažeis ieškovės teisę į saugią, ramią bei švarią aplinką;
2.2. Asociacija, reikšdama prevencinio pobūdžio ieškinį, siekia ne tiek augmenijos, esančios privačiame žemės sklype žemės paviršiaus išsaugojimo, o viešojo administravimo subjektų veiklos revizavimo, užtikrinant galimai esančio gamtinio karkaso apsaugą, vykdant komercinės paskirties objekto statybos darbus;
2.3. Gamtinio karkaso apsaugos pažeidimo vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, todėl užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Ieškinį kito asmens interesais gali pareikšti prokuroras arba kitos valstybės ir savivaldybių institucijos (CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalys);
2.4. Teisės aktai draudžia asociacijai vykdyti valstybės ar savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų bei valstybės tarnautojų viešojo administravimo funkcijas, ginti viešąjį interesą. Teismas konstatavo neįrodytą ieškovės suinteresuotumą šioje byloje reikšti atitinkamus ieškinio reikalavimus, nes asociacija teisme neturi teisės kelti reikalavimų, susijusių su viešuoju interesu, dėl to ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip pareikštą tokios teisės neturinčio asmens (CK 1.138 str., CPK 2 str. 1 d., 5 str., 137 str. 2 d. 1 p., 8 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė asociacija „Už harmoningą aplinką“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Asociacija tinkamas subjektas pareikšti ieškinį, ginant savo narių interesus. Asociacijos įstatuose aiškiai įtvirtinus tikslus, kuriems ji įsteigta, bei nurodžius, kad Asociacija turi teisę savo narių vardu kreiptis į bendrosios ir administracinės kompetencijos teismus, tuo tikslu parengti ir pateikti visus procesinius dokumentus, atstovauti teisme ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu;
3.2. Ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti tik tai, ar nėra procesinių kliūčių ieškinio priėmimui, o ne vertinti Asociacijos ar jos narių materialinį teisinį suinteresuotumą;
3.3. Vien tai, kad Asociacijos prevencinio ieškinio reikalavimai iš dalies susiję ir su viešuoju interesu, negalėjo lemti išvados, jog pareikštu ieškiniu Asociacija gina ne savo narių, o viešuosius interesus. Prevenciniame ieškinyje buvo grindžiama kaip bus padaryta žala būtent Asociacijos nariams, o ne visuomenei ar teisinei sistemai apskritai;
3.4. jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl to, kieno interesus ar teises gina Asociacija, teismas pirmiausia turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, o ne iš karto atsisakyti priimti Asociacijos ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prevencinį ieškinį atsisakyta priimti kaip pareikštą tokios teisės neturinčio asmens (CK 1.138 str., CPK 2 str. 1 d., 5 str., 137 str. 2 d. 1 p., 8 p.).
7. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovės, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovė, prevenciniu ieškiniu teigdama esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 13, 15 punktai).
8. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas.).
9. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, prevencinio ieškinio atveju, sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, kaip teisės kreiptis į teismą sąlygos, teisiškai reikšminga yra tai, ar ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla pačiai ieškovei, ar kitiems asmenims. Jei ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla kitiems asmenims, tai ieškovė laikytina neturinčia teisinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nebent įrodytų savo teisę ginti viešąjį interesą. Ieškovei, pareiškusiai reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu, turinčiu reikalavimo teisę, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aiškindamas aptariamą nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, nėra nagrinėtinas teismuose, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019). Tuo atveju, jei asmuo teikia ieškinį, kurio išsprendimas paveiks kito asmens, o ne ieškovės, subjektines teises, yra laikoma, kad ieškovė nėra suinteresuota bylos baigtimi ir jo ieškinį atsisakytina priimti.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė asociacija „Už harmoningą aplinką“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu dėl uždraudimo žemės sklype vykdyti veiklą, kuria būtų daromas poveikis žemės sklype esantiems medžiams, želdiniams ir natūraliam paviršiui iki bus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė prevenciniame ieškinyje nurodo tikėtiną galimybę atsakovui jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype Džiaugsmo g. 116, Vilnius, kuris ribojasi su kitais kaimynystėje esančiais sklypais, pradėti ruošti sklypą, kertant medžius, želdinius, ardant žemės paviršių, komercinės paskirties objekto statybai.
12. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nepagrindė savo suinteresuotumo reikšti reikalavimus. Kaip matyti iš ieškinio turinio, pateiktų priedų prie ieškinio, ginčo sklype nėra pradėta vykdyti veikla, o yra vykdoma tik pradinė komercinės paskirties pastato projektinių pasiūlymų svarstymo stadija, byloje nėra duomenų apie tolimesnius komercinės paskirties pastato statybos etapus. Ieškovė nepagrindė, kokiu būdu asociacijos narių interesai buvo ar yra pažeidžiami dėl to, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype tikėtina bus pradėtas ruošti sklypas komercinės paskirties objekto statybai, kai ginčo sklype nėra pradėta vykdyti veikla. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė taip pat neįrodinėja kokiu būdu atsakovo veiksmai, kertant nuosavybės teise priklausančiame sklype augmeniją, pažeis jų teisę į saugią, ramią bei švarią aplinką. Pažymėtina, jog prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovė turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir, kad dėl jų gali atsirasti žala. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė neteisėtų veiksmų įrodymų, ieškovės teiginiai, kad ginčo žemės sklypas yra asociacijos narių žemės sklypų gretimybėje ir tuo pagrindu asociacijos nariai turi tiesioginį teisinį materialinį suinteresuotumą dėl to, kas bus daroma su žemės sklypu ar kas jame statoma bei argumentai, kad kertant nuosavybės teise priklausančiame sklype augmeniją, pažeis jų teisę į saugią, ramią bei švarią aplinką, taip pat akcentuojama aplinkybė, kad ginčo sklypas, priklausantis atsakovui, galimai yra ties gamtinio karkaso lokalinio vidinio stabilizavimo arealo zonos riba ir galimai patenka į šią zoną, dėl ko turi būti rengiamas atitinkamos teritorijos detalusis planas, savaime nepatvirtina jų suinteresuotumo reikšti tokio pobūdžio reikalavimus.
13. Ieškovė pareikštame prevenciniame ieškinyje neatskleidė atsakovų jau realiai atliekamų teisę pažeidžiančių veiksmų, nepagrindė savo subjektyvių teiginių dėl realaus pavojaus, jog atsakovai ketina ateityje įvykdyti neteisėtus veiksmus, dėl kurių gali būti padaryta žalos.
14. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Atsižvelgiant į nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
15. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį procesinių teisės normų nepažeidė, ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį.