- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-1213-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00817-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- N. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos N. P. ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. P. (toliau – ieškovė, pareiškėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. T. (toliau – atsakovė), prašydama pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. vasario 9 d. sudarytus paskolos sandorius – ieškinyje išvardintus 22 ieškovės išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius (įskaitant ir paskutinį 2017 m. vasario 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 118 318 Eur sumai) bendrai 46 376,04 Eur sumai – nesudarytais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pareikšto ieškinio turiniu, prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3541-590/2017 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei N. P. dėl 118 318 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, kurioje ieškovė J. T. savo reikalavimus grindė šalių nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sudarytomis paskolos sutartimis, įforminamomis vienas po kito atsakovės N. P. išrašomais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais (t. y. ir tais pačiais vekseliais, kuriuos pareiškėja prašė pripažinti nesudarytais reiškiamu ieškiniu). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovės J. T. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės N. P. ieškovės J. T. naudai 53 211,88 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 868,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-62-943/2020, atmetė atsakovės N. P. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl pastarosios nutarties atsakovė N. P. pateikė kasacinį skundą, bet jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakyta priimti. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu ieškovei J. T. 2020 m. vasario 6 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.
Šalies argumentai
4. Teismas pripažino, kad reiškiamu ieškiniu pareiškėja nurodo identiškas faktines aplinkybes, kaip ir minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, teigdama, jog jos nurodyti vekseliai nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo, nes juose neužfiksuotas pinigų perdavimo – priėmimo faktas, jog realiai ji nėra gavusi iš ieškovės J. T. 53 211,88 Eur dydžio paskolos, yra gavusi tik 6 835,84 Eur, todėl paskolos sandoriai 46 376,04 Eur sumai laikytini nesudarytais.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas konstatavo, kad naujai pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama iš naujo peržiūrėti tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie jau buvo teismų vertinami ir analizuojami ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, ir kurioje galutiniais, įsiteisėjusiais, res judicata galią turinčiais procesiniais sprendimais aiškiai konstatuota, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai pareiškėjos naujai pareikštu ieškiniu prašomų pripažinti nesudarytais vekselių pagrindu, kad pinigus pagal šiuos vekselius ieškovė buvo faktiškai gavusi, atitinkamai paskolos sandoriai negali būti laikomi nesudarytais.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja teikiamu ieškiniu siekia pakeisti/panaikinti/dar kartą peržiūrėti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3541-590/2017, taip pat sustabdyti jo vykdymo procesą (ieškinyje reiškiamas ir prašymas taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant priverstinį sprendimo vykdymą). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė esant pagrindui ieškinį atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų kriterijų – ginčo šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo viseto, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog faktinis pareiškėjos naujai pareikšto ieškinio pagrindas siejamas su visomis aplinkybėmis, o taip pat ir reikalavimais, dėl kurių jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pripažįstant paskolos teisinių santykių, t.y. paskolos sandorių, egzistavimo faktą.
7.2. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3541-590/2017, inicijuotoje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei N. P. dėl 118 318 Eur dydžio skolos priteisimo pagal 2017 m. vasario 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, minėtas vekselis dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo buvo pripažintas negaliojančiu, dėl ko teismas taikė sandorio negaliojimo teisines pasekmes – priteisė iš atsakovės N. P. ieškovės J. T. naudai 53 211,88 Eur dydžio skolą. Kiti pareiškėjos pasirašyti paprastieji neprotestuoti vekseliai, kurie ginčijami šioje civilinėje byloje, ankstesnėje byloje nebuvo vertinami. Išnagrinėtoje civilinėje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog šalis nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 31 d. siejo paskolos teisiniai santykiai. Tačiau teismai nevertino atskirų paskolos sandorių sudarymo, jų galiojimo klausimo bei juos patvirtinančių pinigų priėmimo – perdavimo.
7.3. Išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėja nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl paskolos sandorių pripažinimo nesudarytais, nes ji laikėsi pozicijos, jog paskolos teisniai santykiai jos ir ieškovės J. T. nesiejo. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu konstatavus prejudicinį faktą, jog ginčo šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, pareiškėjai atsirado galimybė pareikšti reikalavimą ir ginčyti paskolos teisinius santykius, nes nesant nustatytų paskolos teisinių santykių ieškovė neturėjo galimybės dėl jų pareikšti jokių reikalavimų.
7.4. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas tik vieno, t.y. 2017 m. vasario 9 d. vekselio galiojimo, ir iš to išplaukiančių pasekmių klausimas, o šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl paskolos sandorių ginčijimo – pripažinimo nesudarytais, kuris anksčiau nebuvo nagrinėjamas, todėl bylos (ginčo) dalykas nėra ir negali būti tapatus ankstesnės bylos dalykui. Tai, kad materialusis santykis tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ankstesnėje civilinėje byloje yra kildinamas iš tų pačių šalis siejančių santykių, pareiškėjai negali būti užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises kitu teisiniu pagrindu bei gynybos būdu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl ieškinio tapatumo
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį konstatavęs, kad pareiškėja siekia pakeisti/panaikinti/dar kartą peržiūrėti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3541-590/2017 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tai yra dėl jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, asmuo jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė yra grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis). Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau, negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Šioje normoje sakoma, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
11. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019). Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
12. Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad jos inicijuojamas naujas ginčas yra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3541-590/2017 išnagrinėtam ginčui, ir tvirtina, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėja nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl paskolos sandorių pripažinimo nesudarytais, nes ji rėmėsi pozicija, jog paskolos teisniai santykiai jos ir ieškovės J. T. nesiejo. Pareiškėjos manymu, Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3541-590/2017, konstatavus prejudicinį faktą, jog ginčo šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, pareiškėjai atsirado galimybė pareikšti reikalavimą ir ginčyti paskolos teisinius santykius, ko ji ir siekia reiškiamu ieškiniu. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas tik vieno, t.y. 2017 m. vasario 9 d. vekselio galiojimo klausimas, o šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl paskolos sandorių ginčijimo – pripažinimo nesudarytais, kuris anksčiau nebuvo nagrinėjamas.
13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl ieškinių, pareikštų išnagrinėtoje ir šioje civilinėje byloje, dalyko netapatumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šioje byloje reiškiamo ieškinio, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties turiniu nustatė, kad ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3541-590/2017), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės N. P. 118 318 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad galutinė atsakovės N. P. skola ieškovei J. T. su visomis palūkanomis buvo apskaičiuota ir įtraukta į vieną ir paskutinį paskolos dokumentą, t. y. 2017 m. vasario 9 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurį savo ranka surašė ir pasirašė pati atsakovė N. P.. Atsakovė N. P., ginčydama jai pareikštus reikalavimus, teigė, jog ieškinyje nurodytos sumos ji iš ieškovės J. T. niekada nėra gavusi, o 2017 m. vasario 9 d. vekselis buvo išrašytas ieškovei patikinus, kad pastarasis išrašomas tik formaliai, siekiant užsitikrinti skolos grąžinimą, ir vykdymui jis nebus atiduotas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei J. T. iš atsakovės N. P. priteisė 53 211,88 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 13 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat konstatavo, kad 2017 m. vasario 9 d. pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis yra negaliojantis, nes nebuvo patvirtintas notaro. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, 2020 m. sausio 30 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei nurodė, kad byloje esančių dokumentų turinys atskleidžia, jog tarp ieškovės J. T. ir atsakovės N. P. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, tokia išvada buvo padaryta vadovaujantis šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais (vekseliais, telefoniniais susirašinėjimais tarp šalių). Priešingai, nei teigia pareiškėja, ši nustatyta aplinkybė suponuoja pagrindą išvadai, kad teismai, išnagrinėtoje civilinėje byloje konstatavę paskolinių santykių tarp šalių egzistavimą, vertino bei analizavo ne tik 2017 m. vasario 9 d. vekselio galiojimą, bet ir kitų, ieškovės J. T. į bylą pateiktų, vekselių įrodomąją reikšmę.
14. Apibendrinant anksčiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nors išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl 2017 m. vasario 9 d. vekselio galiojimo, tačiau išvada dėl paskolinių santykių tarp ieškovės J. T. ir atsakovės N. P. egzistavimo buvo padaryta vadovaujantis kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (taip pat ir kitais vekseliais), o šioje byloje reiškiamu ieškiniu pareiškėja siekia pripažinti vekselius (kurių pagrindu teismai išnagrinėtoje byloje konstatavo esant šalių paskoliniams santykiams) nesudarytais, visgi galutinis pareiškėjos tikslas yra išvengti prievolės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3541-590/2017) įvykdymą. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad naujai pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama iš naujo peržiūrėti tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie jau buvo teismų vertinami ir analizuojami ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, ir kurioje galutiniais, įsiteisėjusiais, res judicata galią turinčiais procesiniais sprendimais aiškiai konstatuota, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kad pinigus pagal šiuos vekselius atsakovė N. P. buvo faktiškai gavusi. Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik instancine tvarka, bet ne naujos bylos inicijavimu.
15. Pareiškėja atskirajame skunde neginčija, kad ankstesniame ir šiame procese ji rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškinio reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau tik papildytais ar (ir) patikslintais faktais, vis tiek reiškia tapatų ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjos naujai pareikštas ieškinys yra tapatus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3541-590/2017 išnagrinėtam reikalavimui. Išnagrinėtoje civilinėje byloje jau yra įvertinta, ar pareiškėja turi prievolę, kilusią paskolinių santykių pagrindu, atsiskaityti su J. T., ir ši pareiga teismo sprendimu jai yra nustatyta.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
18. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.