Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2020-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-1064-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
e2-1064-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00046-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Maisto slėnis“
Atsakovas
Tauragės „Šaltinio“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1064-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00046-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maisto slėnis“ ieškinį atsakovei Tauragės „Šaltinio“ progimnazijai dėl atsakovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo nutraukti viešojo pirkimo „Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 499467) procedūras panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 499467) procedūras.

2. Ieškovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pasiūlymą, jį atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. peržiūrėjo ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešė, kad visos pirkime dalyvaujančios įmonės atitinka kvalifikacinius reikalavimus, tačiau 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė be motyvų nusprendė pirkimą nutraukti. Teigia, kad atsakovei 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė pretenziją, tačiau ji 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės buvo atmesta.

3. Ieškovė dėl pirkimo procedūrų nutraukimo nurodo, kad perkančioji organizacija turėtų teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu būtų nustatyta, kad: 1) atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) tos aplinkybės turi būti kliūtimi sudaryti pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė sprendime dėl pirkimo procedūrų nutraukimo nurodė, kad atsakovė turi atsisakyti švediško stalo, atsirado būtinybė mokinius maitinti dviem pamainomis; maistas turės būti patiektas vienkartinėse pakuotėse; atsakovė nusprendė įdiegti elektroninį atsiskaitymo būdą. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodytos priežastis negali būti laikomos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, ir kliūtimi sudaryti pirkimo sutartį.

4. Ieškovė dėl atsakovės sprendimo atsisakyti švediško stalo principo nurodė, kad atsakovė sprendimą dėl pirkimo nutraukimo priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d., o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas sprendimus dėl švediško stalo principo uždraudimo priėmė po Pirkimo nutraukimo, tai yra 2020 m. rugpjūčio 17 d., todėl konstatuotina, kad atsakovė negalėjo motyvuoti pirkimo nutraukimo aplinkybėmis, kurios iš esmės atsiras ateityje. Aplinkybės, susijusios su švediško stalo principo uždraudimu, neegzistavo sprendimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo priėmimo metu, todėl atsakovės sprendimas dėl pirkimo nutraukimo vadovaujantis švediško stalo principo uždraudimu yra nepagrįstas bei neteisėtas, be to, švediško stalo principo uždraudimas galėjo būti įgyvendintas atliekant sutarties pakeitimą Pirkimo sutarties 9.3.3 punkto pagrindu.

5. Ieškovė dėl atsakovės sprendimo mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistą patiekti vienkartiniuose induose nurodė, kad atsakovė minėtą sprendimą grindžia teisės aktais, kurie buvo priimti anksčiau nei pradėtos pirkimo procedūros, todėl atsakovė paskelbdama pirkimą privalėjo įvertinti teisės aktų reikalavimus ir pirkimą organizuoti pagal naujausius teisės aktus. Be to, nė viename iš atsakovės nurodytų teisės aktų nebuvo įpareigojimo mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistą patiekti vienkartiniuose induose. Tai reiškia, kad atsakovės sprendimas organizuoti mokinių maitinimo procesą kyla ne iš teisės aktų reikalavimų, be to, atsakovė galėjo inicijuoti sutarties pakeitimą pirkimo sutarties 9.3.3 ir 9.4 punktų pagrindais.

Šalies argumentai

6. Ieškovė dėl atsakovės sprendimo numatyti elektroninį atsiskaitymo būdą nurodė, kad atsakovė šį sprendimą grindžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų 1.9 punktu. Ieškovė teigia, kad atsakovė minėtą sprendimą priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d., o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas sprendimus dėl švediško stalo principo uždraudimo priėmė po Pirkimo nutraukimo, tai yra 2020 m. rugpjūčio 17 d., todėl konstatuotina, kad atsakovė negalėjo motyvuoti pirkimo nutraukimo aplinkybėmis, kurios iš esmės atsiras ateityje, be to, ekstremaliosios situacijos vadovo sprendimuose nebuvo įpareigojimo numatyti elektroninį atsiskaitymo būdą. Tai reiškia, kad atsakovės sprendimas kitaip organizuoti mokinių maitinimo procesą kyla ne iš teisės aktų reikalavimų, be to, pirkimo sutartis tiesiogiai įtvirtino sutarties keitimo galimybę pasikeitus teisės aktams.

7. Rašytiniais paaiškinimais atsakovė Tauragės „Šaltinio“ progimnazija prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė dėl sprendimo teisėtumo nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymą pateikė ieškovė. Nurodo, kad atsakovė yra priversta atsisakyti švediško stalo principo dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos, atsižvelgiant į ugdymo proceso įgyvendinimo ypatumus 2020–2021 mokslo metais, atsirado būtinybė mokinius maitinti dviem pamainomis (daugiau nei 1000 mokinių dėl viruso plitimo grėsmės ir todėl keliamų reikalavimų vienu metu mokyklos negalės lankyti), maistą pateikiant vienkartiniuose induose (valgykloje dėl viruso plitimo grėsmės jie negalės valgyti – maistą vyresnieji mokiniai privalės neštis į savo klases, o priešmokyklinių klasių mokiniams kitame korpuse pietūs bus vežami vienkartiniuose induose), ir šie du faktoriai padidins sąnaudas ir pasiūlymuose pateikiamos sumos turėtų skirtis nuo šiuo metu pateiktų sumų. Taip pat perkančioji organizacija, atžvelgdama į anksčiau nurodytas priežastis, siekia numatyti elektroninį atsiskaitymo būdą – banko kortelėmis ir elektroniniais mokinio pažymėjimais, siekiant sumažinti mokinių kontaktą su nepedagoginiais darbuotojais. Atitinkamos padėties negalima ištaisyti, kadangi pirkimui Tiekėjai pateikė pasiūlymus, todėl pirkimo dokumentų (sąlygų) koreguoti negalima.

9. Atsakovė dėl sprendimo atsisakyti švediško stalo principo nurodo, kad ekstremalioji situacija yra aukščiausios kategorijos būsena, kai reikia reaguoti nedelsiant. Šių metų rugpjūčio 14 d. (penktadienis) buvo paruošti sprendimų projektai, kurie nedelsiant buvo patvirtinti rugpjūčio 17 d. (pirmadienį), tai yra vos po keleto darbo valandų. Šiuo atveju atsakovė tinkamai įgyvendindama teisės aktus ir esamą situaciją teisėtai priėmė sprendimą nutraukti pirkimą, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta, racionaliausiais ir ekonomiškai naudingiausiais variantas buvo nutraukti pirkimą.

10. Atsakovė dėl sprendimo mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistą patiekti vienkartiniuose induose nurodo, kad ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovė nusprendė mokinius maitinti dviem pamainomis. Šią sąlygą atsakovė vykdė vadovaudamasi teisės aktais, o būtent sprendimais. Teigia, kad sutarties pakeitimas nebūtų įmanomas, kadangi nebūtų galimybės nustatyti paslaugos kainos ir tai pažeistų kitų tiekėjų interesus, o kartu ir pirkimo principus.

Atsiliepimas

11. Atsakovė dėl sprendimo numatyti elektroninį atsiskaitymo būdą nurodo, kad atsakovė galėjo nutraukti pirkimą dėl to, kad nutarė numatyti elektroninį atsiskaitymo būdą, kadangi tai numatė minėti Sprendimai, o tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendimų 1.9 punktas. Teigia, kad sprendimų projektus atsakovė žinojo, o keisti sutarties sąlygas su nauja technine specifikacija ir papildomais kaštais būtų nebeįmanoma. Dėl to reikėtų nutraukti sutartį, būtų neracionalu ją sudaryti žinant, kad turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Ieškinys atmetamas.

12. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2020 m. liepos 28 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 499467) (toliau – Pirkimas). 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiūlymą Pirkime pateikė ieškovė. 2020 m. rugpjūčio 10 d. 13.02 val. atsakovė peržiūrėjo ieškovės pasiūlymą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė pranešė, kad visos Pirkime dalyvaujančios įmonės atitinka kvalifikacinius reikalavimus. 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė nusprendė Pirkimą nutraukti, nurodydama, jog vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalimi, kadangi atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo procedūrų pradžios. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl Pirkimo nutraukimo ir paprašė panaikinti atsakovės priimtą sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas Pirkimas. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad pretenzija yra atmesta, nurodė konkrečias aplinkybes, kurių, atsakovės vertinimu, nebuvo galima numatyti iki Pirkimo procedūrų pradžios, kurios sudarė pagrindą nutraukti ginčo Pirkimą.

13. Tarp šalių iškilo ginčas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo nutraukiant Pirkimą. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą priėmimo metu neegzistavo objektyvios aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių nebuvo galima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu jos ir būtų egzistavusios, dėl šių aplinkybių reikalingus pakeitimus buvo galima atlikti Pirkimo sutarties 9.3.3 ir 9.4 punktų pagrindu, pakeičiant jau sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė įrodinėjo, jog jos nurodomos aplinkybės buvo tos aplinkybės, kurios jai sudarė pagrindą nutraukti Pirkimą vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, kadangi atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo procedūrų pradžios, tai yra įsigaliojo teisės aktai, kurių reikalavimų neatitiko atsakovės paskelbto Pirkimo sąlygos.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, tai yra įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas).

15. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje toliau nurodomas nustatytas faktines aplinkybes, kurios nustatytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė turėdama įrodinėjimo pareigą nuginčijo atsakovės nurodytus Pirkimo nutraukimo pagrindus dėl švediško stalo maitinimo principo ir elektroninio atsiskaitymo būdo (16–34 punktai).

16. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašte „Dėl 2020-08-21 pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti pirkimą“ ir teismui savo pateiktuose paaiškinimuose nurodė aplinkybes, dėl kurių atsakovė kaip Perkančioji organizacija privalėjo nutraukti Pirkimą, kurių nebuvo galima numatyti:

1) Perkančioji organizacija turi atsisakyti maitinimo švediško stalo principu;

2) atsirado būtinybė mokinius maitinti dviem pamainomis;

3) maistas turės būti patiektas vienkartinėse pakuotėse;

4) Perkančioji organizacija nusprendė įdiegti elektroninį atsiskaitymo būdą.

17. Atsakovė šias pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių, kaip ji nurodo, privalėjo nutraukti Pirkimą, sieja su Lietuvos Respublikoje dėl ekstremaliosios situacijos priimtais norminiais aktais, kurie nustatė ar pateikė rekomendacijas, kaip turi būti organizuojamas moksleivių maitinimas ekstremaliosios situacijos Lietuvos Respublikoje metu.

17. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis VPĮ įtvirtintų sąlygų.

18. VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

19. Nurodyta įstatymo formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, tai yra ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės yra vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, tai yra dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; kt.).

20. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti iš teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

21. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016). Skaidrumo principo neatitinka pirkimo dokumentų aiškinimas ir taikymas, neatitinkantis pradinio jų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016). Kasacinis teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, nuosekliai formuoja praktiką, kad lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia ir perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams; lygiateisiškumo principas pažeidžiamas, jeigu skirtingiems tiekėjams nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017).

22. Viešojo pirkimo vykdytojas turi užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi, objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiūra lanksčiai aiškinti ir vertinti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

23. Esant formuojamai teismų praktikai (20–22 punktai), perkančioji organizacija, siekdama įgyvendinti pirkime VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus ir tokiu būdu nepažeisti imperatyviųjų teisės normų, turi pareigą laikytis teisės aktų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų.

24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą Nr. V-1838 „Dėl pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ ir sprendimą Nr. V-1839 „Dėl pradinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimai), kurių 1.1 punktu nutarė įpareigoti švietimo įstaigų vadovus organizuoti švietimo įstaigų darbą laikantis šių reikalavimų. Šiuose Sprendimuose, be kitų reikalavimų, buvo nustatyti reikalavimai ir mokinių maitinimui mokyklose.

25. Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovė, kaip atitinkanti šį reikalavimą, turėjo pareigą vadovautis 24 punkte nurodytais Sprendimais.

26. Pirkimo sąlygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) 1.21 punkte įtvirtintas reikalavimas mokinius maitinti privalomai diegiant švediško stalo principą. Techninėje specifikacijoje numatytas vienintelis maitinimo organizavimo būdas – švediško stalo principas, nenumatant kitų alternatyvų. Tuo tarpu Sprendimų (24 punktas) 1.4 punkte yra nustatyta, kad maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

27. Techninės specifikacijos 3.1 punkte numatyta, kad už mokamą maitinimo paslaugą mokiniai su tiekėju atsiskaito grynaisiais pinigais. Kaip matyti iš Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties projekto (sąlygų 4 priedas), ši nuostata turi būti įtvirtinta ir sutarties 4.5 punkte. Tuo tarpu Sprendimų (24 punktas) 1.9 punkte nustatyta, kad mokiniai neturėtų tiesioginio kontakto su darbuotojais, į kurių pareigas neįeina tiesioginis darbas su mokiniais.

28. Teismo vertinimu, esant nurodytoms Pirkimo sąlygoms ir priimtiems teisės aktams (24–27 punktas), atsakovei tęsiant Pirkimą ir sudarant sutartį, būtų pažeistos Sprendimų nuostatos dėl mokinių maitinimo organizavimo (24 punktu), o atsakovei sudarius Pirkimo sutartį ir po to, keičiant Pirkimo sutarties sąlygas, kaip nurodo ieškovė, atsakovė, teismo vertinimu, nesilaikytų savo pačios paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, tai yra neįgyvendintų Techninės specifikacijos 1.21 punkto, 4.5 punkto, 3.1 punkto reikalavimų.

29. Be to, teismas nesutinka su ieškovės vertinimu, jog šie reikalavimai, tai yra mokinių maitinimas kitokiu principu nei švediško stalo, atsiskaitymas kitu principu nei grynaisiais pinigais gali būti įgyvendinti, atliekant Pirkimo sutarties pakeitimą Pirkimo sutarties 9.3.3 ir 9.4 punktų pagrindu. Teismo vertinimu, nurodyti Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis“ projekto 9.3.3 ir 9.4 punktai, reglamentuojantys pirkimo sutarties keitimą, gali būti taikomi tik tuomet, kai pirkimo sutartis jau yra pasirašyta ir kai aplinkybių, dėl kurių būtina keisti sutartį, nebuvo įmanoma numatyti iki sutarties pasirašymo. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės atsirado iki Pirkimo sutarties pasirašymo, tai yra jos jau buvo, o esant tokiai situacijai VPĮ numato Pirkimo nutraukimo institutą, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, o ne Pirkimo sutarties sudarymą, jau egzistuojant tokioms aplinkybėms, ir jos pakeitimą iš karto, įgyvendinant jau iki Pirkimo sutarties sudarymo buvusias aplinkybes.

30. Taip pat teismas nesutinka su ieškovės vertinimu, jog šioje Pirkimo procedūrų stadijoje aplinkybės, susijusios su koronaviruso valdymu, negali būti pagrindas nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi Pirkimo sutarties galiojimas yra ilgas, o teisės aktai, kuriais yra valdoma ekstremalioji situacija, yra keičiami dažnai, tai nereiškia, kad kiekvieno pokyčio metu bus būtina nutraukti Pirkimo sutartį ir organizuoti naujus pirkimus. Teismo vertinimu, sudarius Pirkimo sutartį ir atsiradus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, VPĮ 89 straipsnis numato Pirkimo sutarties keitimo institutą, kuriuo būtų pagrindas naudotis, o ne Pirkimo sutarties nutraukimą ir naujo pirkimo organizavimą.

31. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu tai, kad vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija, kartu ir tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturi reikšmės tai, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai bus laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

33. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė Pirkimą nutraukė 2020 m. rugpjūčio 14 d. (penktadienis), o Sprendimai buvo priimti 2020 m. rugpjūčio 17 d. (pirmadienis), nes atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, tokia teise galėjo pasinaudoti bet kuriuo metu iki Pirkimo sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad tokios aplinkybės iki Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo atsirado.

34. Apibendrinant darytina išvada, kad dėl nurodytų aplinkybių, tai yra to, jog Perkančioji organizacija turėjo atsisakyti maitinimo švediško stalo principu ir atsirado būtinybė įdiegti elektroninį atsiskaitymo būdą, atsakovei egzistavo sąlygos ginčo Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį nutraukti. Įsigaliojus nurodytiems teisės aktams, atsakovei nebūtų buvę galimybės įgyvendinti Techninės specifikacijos 1.21 punkte, 3.1 punkte, 4.5 punkte nustatytų reikalavimų. Pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas, o be viešojo pirkimo sąlygų keitimo, teismo vertinimu, nebūtų galimybės įgyvendinti teisės aktų, įsigaliojusių po Pirkimo paskelbimo, kuriais atsakovė turėjo pareigą vadovautis, reikalavimų (24 punktas).

35. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė turėdama įrodinėjimo pareigą įrodė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, tai yra tai, jog atsirado būtinybė mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistas turės būti patiektas vienkartinėse pakuotėse, nesudarė kliūčių atsakovei tęsti viešojo pirkimo procedūras toliau, jos nebuvo tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (CPK 178 straipsnis).

36. Nenustatyta, kad, remiantis atsakovės nurodomais teisės aktais (24 punktas), kitais teisės aktais, buvo nustatytas reikalavimas maistą mokiniams patiekti vienkartiniuose induose, organizuoti maitinimą dviem pamainomis.

37. Be to, Techninės specifikacijos 4.4 punkte nustatyta, kad tiekėjas savo lėšomis apsirūpina stalo įrankiais bei indais, tai yra nenumatyta, kad maistas negali būti tiekiamas vienkartiniuose induose. Techninės specifikacijos 1.10.16 punktu draudžiama naudoti susidėvėjusius, ištrupėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus bei aliuminius įrankius ir indus. Techninėse sąlygose nebuvo draudimo naudoti vienkartinius indus. Teismo vertinimu, esant būtinybei maistą tiekti vienkartiniuose induose, įgyvendinant šią nuostatą Pirkimo sąlygos nebūtų pažeistos. Esant poreikiui maitinti mokinius vienkartiniuose induose ilgą laiką, dėl to keičiantis Pirkimo sutarties kainai, būtų galimybė spręsti dėl Pirkimo sutarties pakeitimo, vadovaujantis Pirkimo sutarties VIII dalimi, kur numatyta galimybė spręsti ir dėl Sutarties kainos koregavimo, esant būtinybei pakeisti Paslaugos kokybę ar savybes (9.5.1.2 punktas).

38. Techninėje specifikacijoje nebuvo numatyta, keliomis pamainomis turėtų būti organizuojamas mokinių maitinimas. Techninės specifikacijos 1.19 punkte numatyta, kad maitinimo Paslaugos mokiniams teikiamos kasdien, esant poreikiui kelis kartus per dieną, išskyrus poilsio, švenčių ir mokinių atostogų dienas. Techninės specifikacijos 1.20 punkte, be kitų reikalavimų, nustatyta, kad mokinių maitinimų per dieną skaičių tiekėjas suderina su įstaigos vadovu. Teismo vertinimu, esant būtinumui organizuoti mokinių maitinimą dviem pamainomis, įgyvendinant šią nuostatą Pirkimo sąlygos nebūtų pažeistos, nes atitiktų Techninės specifikacijos 1.19 punkto ir 1.20 punkto reikalavimams.

39. Dėl to (36–38 punktai) darytina išvada, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, tai yra tai, jog atsirado būtinybė mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistas turės būti patiektas vienkartinėse pakuotėse, nesudarė kliūčių atsakovei tęsti viešojo pirkimo procedūras toliau, jos nebuvo tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).

40. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovės ieškinį atmetus, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 592,90 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 592,90 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maisto slėnis“ ieškinį.

Priteisti atsakovei Tauragės „Šaltinio“ progimnazijai 592,90 EUR bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maisto slėnis“.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė