- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1853-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02053-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Belor“
- Kreditorius
- JSC Alfa Bank
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą antstoliui L. L. dėl 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Belor“, išieškotojas JSC Alfa Bank.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) pateikė skundą antstoliui L. L. (toliau – antstolis), kuriame prašo panaikinti 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661 ir įpareigoti antstolį iš naujo įvertinti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų paketą.
2. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu patvarkymu nustatyta jam priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo verte. Teigia, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, aklai vadovavosi 2020 m. gegužės 10 d. ekspertizės aktu ir netinkamai nustatė UAB „(duomenys neskelbtini) ” paprastųjų vardinių akcijų paketo vertę bei įkainojo jį žemesne nei rinkos verte. Tikina, kad nors pareiškėjas prieštaravimus pateikė prieš beveik tris savaites, tačiau antstolis iki pat skundo padavimo dienos dėl jų nėra priėmęs jokio patvarkymo – nei skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nei motyvuotai atsisakyti tai padaryti. Be to, ekspertę ir išieškotoją sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kadangi ekspertė ne kartą vertino išieškotojo JSC „Alfa Bank“ verslo ir akcijų rinkos vertę, o tai, pareiškėjo manymu, sudaro pakankamą pagrindą abejoti ekspertės nešališkumu. Teigia, jog ekspertizės akte pateikiami teiginiai neatitinka tikrovės, kas daro įtaką ir galutinės išvados teisingumui. Šiuo atveju skundžiamas patvarkymas turi būti panaikintas, o antstolis įpareigotinas iš naujo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų paketo įkainojimą.
3. Antstolis skundo netenkino ir perdavė jį teismui. Patvarkyme nurodo, kad skolininko skundas yra nepagrįstas, o skundžiamas patvarkymas priimtas pagrįstai ir teisėtai. Priešingai nei nurodo skolininkas, antstolis išsprendė klausimą vykdomojoje byloje dėl skolininko prieštaravimų, priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo ir minėtą patvarkymą jam išsiuntė. Teigia, kad skolininkas elgiasi nesąžiningai ir skundu siekia vilkinti išieškojimo procesą. Skolininkas kategoriškai nebendradarbiauja, atsisakė pateikti informaciją ir dokumentus, inicijavo teisminius procesus, teikdamas nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų ir prašymus, įskaitant ir šį nepagrįstą skundą su prašymu taikyti neproporcingas-neekonomiškas laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai piktnaudžiauja turimomis teisėmis. Antstolio teigimu, tokie skolininko veiksmai sudaro pagrindą skirti jam 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant JSC „Alfa Bank“ ir UAB „Belor“ naudai. Tikina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661 imtasi visų teisėtų priemonių, siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tuo pačiu nepažeidžiant proceso šalių teisėtų interesų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) JSC „Alfa Bank“ atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad skolininko skundas yra nepagrįstas ir iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis neva neatsižvelgė į skolininko pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės ir nesiėmė veiksmų, kad turtas būtų pakartotinai įvertintas. Suinteresuoto asmens teigimu, yra priešingai, nes antstolis atsižvelgė tiek į skolininko, tiek į išieškotojos UAB „Belor“ pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės ir priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Skolininko skundas yra bandymas, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, vilkinti išieškojimo procesą. Pažymi, jog teismai, nagrinėjantys skolininko ir išieškotojo ginčus, jau ne kartą yra konstatavę skolininko nesąžiningą elgesį ir siekį vilkinti teisminius procesus.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Belor“ atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o dalyje dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo – procesą pagal pareiškėjo skundą nutraukti. Nurodo, kad antstolis, atsižvelgdamas į UAB „Belor“ ir pareiškėjo prieštaravimus dėl turto vertės, 2020 m. birželio 16 d. (likus 6 dienoms iki pareiškėjo skundo pateikimo) priėmė patvarkymą skirti papildomą ekspertizę, nustatant turto vertę. Tikina, kad, priėmus atitinkamą patvarkymą, nebeliko skundo dalyko, nes 2020 m. birželio 16 d. buvo pripažinta, kad turto vertė galimai nustatyta netinkamai. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai skundu reikalauja turtą vertinti iš naujo, skunde nenurodoma jokių naujai atsiradusių aplinkybių, kurioms paaiškėjus, būtų reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę, taigi, nėra ir pagrindo iš naujo pradėti visos turto vertės ekspertizės nustatymo, juolab, esant nenuginčytam 2020 m. birželio 16 d. antstolio patvarkymui dėl papildomos ekspertizės skyrimo. Tuo tarpu pareiškėjo dėstomos aplinkybės apie ekspertės šališkumą jau buvo nagrinėtos teismo ir pripažintos nepagrįstomis.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo, su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmetė. Taipogi teismas netenkino antstolio prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui.
7. Teismas sutiko su antstolio 2020 m. liepos 7 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininko motyvai dėl skundžiamo patvarkymo yra nepagrįsti. Antstolis išsprendė klausimą vykdomojoje byloje dėl skolininko prieštaravimų, priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės paskyrimo ir minėtą patvarkymą išsiuntė skolininkui.
Atsiliepimas
8. Sutiko su suinteresuoto asmens JSC „Alfa Bank“ atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininko skundas yra nepagrįstas ir iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis neva neatsižvelgė į skolininko pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės ir nesiėmė veiksmų, kad turtas būtų pakartotinai įvertintas. Antstolis atsižvelgė tiek į skolininko, tiek į išieškotojos UAB „Belor“ pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės ir priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, kuriame aiškiai nurodė, kad šis patvarkymas priimamas atsižvelgiant į pateiktus prieštaravimus, taip pat patvarkymas dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo adresuotas ir išsiųstas skolininkui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Sutiko su išieškotoju, kad Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, paminėti civilinėse bylose Nr. e2-147-943/2019 ir Nr. e2A-244-407/2018 dėl skolininko nesąžiningumo yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju.
Atsiliepimas
10. Sutiko su suinteresuoto asmens UAB „Belor“ atsiliepime nurodytais argumentais, kad antstolis, atsižvelgdamas į UAB „Belor“ ir pareiškėjo prieštaravimus dėl turto vertės, 2020 m. birželio 16d. (likus 6 dienoms iki pareiškėjo skundo pateikimo) priėmė patvarkymą skirti papildomą ekspertizę, nustatant turto vertę. Sutiko, kad skolininko skundas buvo pateiktas jau po to, kai antstolis pripažino skolininko ir UAB „Belor“ prieštaravimų pagrįstumą, ir, išspręsdamas prieštaravimus, skyrė papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Priėmus patvarkymą, nebeliko skundo dalyko, nes 2020 m. birželio 16 d. buvo pripažinta, kad turto vertė galimai nustatyta netinkamai. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai skundu reikalauja turtą vertinti iš naujo, skunde nenurodoma jokių naujai atsiradusių aplinkybių, kurioms paaiškėjus, būtų reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę, taigi, nėra ir pagrindo iš naujo pradėti viso turto vertės ekspertizės nustatymo.
11. Nurodė, kad skolininko motyvai dėl ekspertės nešališkumo kartojasi kaip ir jo 2019 m. liepos 8d. pateiktame pareiškime, kuris Marijampolės apylinkės teismo neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr.2VP-5664-329/2019 buvo atmestas, konstatuojant, kad skolininko argumentai nepagrindžia teismo ekspertės D. A. šališkumo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, įvertinęs įstatymines nuostatas, teismų praktiką ir visumą nurodytų aplinkybių, sprendė, kad antstolio 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“ yra teisėtas, antstolis nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų.
13. Teismas, įvertinęs antstolio prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui, sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog pareiškėjas įstatymo jam suteikta procesine teise naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų, todėl baudos neskyrė.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“ ir įpareigoti antstolį iš naujo įvertinti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų paketą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skolininkui, išieškotojai, antstoliui bei teismui pripažinus ekspertizės aktą nepagrįstu, antstolio L. L. 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“ turėjo būti panaikintas, o vykdomojoje byloje paskirta pakartotinė ekspertizė.
1.2. Teismas, nurodydamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai dėl skolininko nesąžiningumo yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju, šių savo išvadų niekaip nemotyvavo. Apeliantui neaišku, kaip ir kodėl su nagrinėjama byla nesusijusioje kitoje byloje pateiktas konkrečios susiklosčiusios situacijos teisinis vertinimas turėtų būti aktualus nagrinėjamai bylai. Apelianto teigimu, teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai pasisakė dėl skolininko procesinio nesąžiningumo.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
2.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas.
2.2. Apelianto pateikiami argumentai neįrodo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo JSC „Alfa Bank“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Antstoliui priėmus patvarkymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo nebeliko ginčo dalyko, t. y. į visų suinteresuotų asmenų, tame tarpe ir skolininko prieštaravimus dėl ekspertizės aktu nustatytos turto vertės yra atsižvelgta, antstoliui nusprendus patikslinti bendrovės akcijų rinkos vertę, nustatytą ekspertizės akte.
3.2. Antstolis patvarkymu bendrovės akcijų rinkos vertę nustatė pagal ekspertizės akte nustatytą vertę, todėl akivaizdu, jog neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų.
3.3. Skolininkas su skundu ir su atskiruoju skundu nepateikė naujų duomenų ar skaičiavimų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta paskiriant atlikti papildomą ekspertizę. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, o skolininko teiginiai dėl vykdomojoje byloje neva neteisingai įvertinto turto yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.
3.4. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai dėl skolininko nesąžiningumo aktualūs ir šios bylos kontekste, kadangi visos bylos yra susijusios, t. y. bylas sieja tie patys subjektai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis bei tai, kad skolininkas, reikšdamas akivaizdžiai neapgrįstus skundus, siekia to paties tikslo – vilkinti išieškojimą iš jam priklausančio turto.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“, su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Vykdomosios bylos Nr. 0187/18/00661 duomenimis nustatyta, kad antstolis L. L. iš skolininko V. K. atlieka skolos išieškojimo veiksmus išieškotojo JSC „Alfa-Bank“ naudai. Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. 2019 m. birželio 28 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo paskyrė ekspertizę skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vienetai, rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę antstolis pavedė atlikti teismo ekspertei D. A. (v. b. t. 1, b. l. 206-205). 2020 m. gegužės 19d. antstolio kontoroje gautas ekspertizės aktas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta skolininkui priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vienetai paprastųjų vardinių akcijų rinkos vertė – 5 540 000 Eur (penki milijonai penki šimtai keturiasdešimt tūkstančių eurų) (v. b. t. 2, b. l. 715). Antstolis 2020 m. gegužės 22 d. priėmė patvarkymą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad skolininkui nuosavybės teise priklausančių 85 450 001 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė – 5 540 000 Eur (penki milijonai penki šimtai keturiasdešimt tūkstančių eurų) (v. b. t. 2, b. l. 725-724). Skolininkas 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“, su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0187/18/00661 bei panaikinti antstolio 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“ ir įpareigoti antstolį iš naujo įvertinti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų paketą (v. b. t. 3, b. l. 849-843). Skundą grindė aplinkybėmis, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, aklai vadovavosi ekspertizės aktu ir netinkamai nustatė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų paketo vertę bei įkainojo jį žemesne, nei rinkos verte. Pareiškėjo manymu, ekspertizės akte pateikiami teiginiai neatitinka tikrovės, o tai daro įtaką galutinės išvados teisingumui. Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti apylinkės teismui.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įstatymines nuostatas, teismų praktiką ir visumą aplinkybių, sprendė, kad antstolio 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“ yra teisėtas, antstolis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria visiškai.
21. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė skundą dėl antstolio priimto patvarkymo, kuriuo buvo nustatyta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų paketo vertė, prašė įpareigoti antstolį iš naujo šį turtą įvertinti. Pareiškėjo manymu, antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, aklai vadovavosi ekspertizės aktu, taip pat ekspertizės akte pateikiami teiginiai neatitinka tikrovės, o tai daro įtaką galutinės išvados teisingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu paminėti faktą, jog pareiškėjas skundą dėl antstolio 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo pateikė 2020 m. birželio 22 d., t. y. po to, kai antstolis, tenkinęs išieškotojos UAB „Belor“ ir paties pareiškėjo prieštaravimus dėl turto įkainojimo, 2020 m. birželio 16 d. priėmė patvarkymą skirti papildomą ekspertizę tikslu patikslinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertę nustatytą ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Ši nustatyta aplinkybė reiškia, kad antstolis atsižvelgė į išieškotojos UAB „Belor“ ir pareiškėjo prieštaravimus dėl įkainoto turto, dėl to ir paskyrė papildomą ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, jog antstoliui, priėmus 2020 m. birželio 16 d. patvarkymą, nebeliko skundo dalyko, kadangi minėtu patvarkymu buvo pripažinta, kad turto vertė galimai nustatyta netinkamai.
24. Pažymėtina, kad areštuoto turto įkainojimo procedūra vykdymo procese nustatyta CPK 681-682 straipsniuose. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Šiuo konkrečiu atveju antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad pareiškėjo (skolininko) turto vertė yra 5 540 000 Eur, kuri atitinka ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini) ekspertės nustatytą turto kainą. Tai reiškia, kad skundžiamas patvarkymas „Dėl turto vertės nustatymo“ priimtas vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis priimtas neteisėtai ar nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po papildomos ekspertizės atlikimo, pareiškėjas, manydamas, kad ekspertizė atlikta neobjektyviai ir ekspertė nustatė per mažą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų paketo rinkos vertę, turės teisę dėl atliktos papildomos ekspertizės, vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, teikti prieštaravimus, siekiant apginti savo pažeistas teises.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
26. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“, su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinės teisės normų, pareiškėjo, kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.