Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Daliai Antanavičienei, vertėjaujant Anai Rastenienei, Evelinai Kulik, Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, be pilietybės, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas (teistumas neišnykęs):

1) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Z. sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, 2025 m. birželio 11 d. apie 18.47 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 prom.), žodinio konflikto metu iš virtuvės patalpų paėmęs peilį atsinešė jį į kambarį ir du kartus dūrė juo G. R. į pilvą bei du kartus į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam tris durtines pjautines odos – poodžio žaizdas: vieną – pilvo viršutinio trečdalio kairėje pusėje bei dvi – nugaros kairėje pusėje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kiauryminę pilvo apatinio trečdalio kairės pusės žaizdą su plonažarnės sužalojimu – sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais S. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. Z. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Neturi kuo daugiau papildyti. Be to, patvirtina, kad tai buvo vienas smūgis į pilvo dešinės pusės apatinę dalį. Šį suduotą smūgį prisimena, pripažįsta, kad nuo šio smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Pažymi, kad tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo susistumdymo. Jis rinkosi savo daiktus ir bandė išeiti su savo daiktais, nukentėjusysis priėjo prie jo, sudavė jam į ausį, o tada jis paėmė peilį ir sudavė smūgį į pilvo sritį, neatmetė galimybės, kad galėjo būti keli smūgiai (2 t., b. l. 168-169).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 12 d. įtariamuoju apklaustas S. Z. parodė, kad kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad turi neįgalumą, yra darbingas tik 30 proc. Adresu (duomenys neskelbtini) gyveno anksčiau 4 metus. Prieš šiuos Naujus metus išėjo iš šio namo, o į jį atėjo gyventi G. R., kuris jam pažįstamas tik iš matymo. Šiame bute jis buvo palikęs savo daiktus – drabužius. Ir kažkaip būdamas netoliese, sumanė 2025 m. birželio 11 d. užeiti į šiuos namus pasiimti savo daiktus. Buvo pavartojęs alkoholio. Šiame name, žinojo, kad gyvena V. S.. Jam renkantis savo daiktus, tas G. R., kuris matė, kad buvo neblaivus, jam be jokios priežasties trenkė per dešinę ausį. Jis užpyko, paėmė peilį, gulėjusį ant stalo, ir tiesiog spontaniškai, norėdamas pagąsdinti, nesitaikydamas į gyvybiškus organus, tiesiog sudavė G. R. smūgį peiliu. Jis buvo priešais, nepastebėjo, kur pataikė, numetė peilį, susirinko daiktus ir išėjo pas save į namus, kur gyvena – (duomenys neskelbtini). Ten pas jį vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie jį ir sulaikė. Niekur slapstytis neketina, pateiks savo kontaktą – telefono numerį. Dėl savo poelgio labai gailisi (2 t., b. l. 28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 29 d. įtariamuoju apklaustas S. Z. parodė, kad alkoholį vartoja retai. Turi neįgalumą, 2021 metais asmens su negalia teisių apsaugos agentūra jam nustatė 70 proc. darbingumą. Ankščiau 3 metus gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Iš šio adreso išsikraustė 2024 metų spalio mėnesį. Kiek jam žinoma, šiuo adresu apsigyveno jam pažįstamas G. R.. 2025 m. birželio 11 d. jis, pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, apie 18:49 val., būdamas netoliese minėto adreso, sugalvojo užeiti ir pasiimti savo likusius daiktus, t. y. drabužius. Buvo neblaivus, prieš tai buvo išgėręs 0.5 l degtinės. Apie savo apsilankymą G. R. neinformavo. Jam užėjus minėtu adresu į namus, ten buvo G. R. ir dar vienas vyriškis V., kuris, kiek jam žinoma, gyvena tame pačiame pastate. G. R. reiškė jam nepasitenkinimą, jog atėjo pas jį į namus. Tarp jų iškilo žodinis konfliktas. Jam renkantis savo daiktus, G. R. tris kartus trenkė jam per dešinę ausį, dėl ko jis supyko ir paėmė virtuvėje esantį peilį, kuriuo būdamas piktas sudavė priešais jį stovinčiam G. R. vieną smūgį į kairės pusės pilvo dalį, norėdamas jį tiesiog pagąsdinti. Peiliu nesitaikė į gyvybiškai svarbius organus. Tuo metu jokio kraujo jis nematė, buvo labai susijaudinęs. Po šių veiksmų padėjo peilį ant stalo ir susirinkęs savo asmeninius daiktus išėjo pas save į namus adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl savo tokių veiksmų labai gailisi. Kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi jis G. R. peiliu dūrė tik vieną kartą, tikrai ne 4 kartus kaip parašyta pranešime apie įtarimą (2 t., b. l. 52-55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 12 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. R. parodė, kad 2025 m. birželio 11 d. apie 18.30 val. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu buvo draugas, su kuriuo gyvena, t. y. V. S.. Jis vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent alų, buvo išgėręs apie 1,5 l alaus. Tuo metu atėjo pažįstamas S. Z., kuris anksčiau šiuo adresu gyveno. Atėjo pasiimti savo daiktų, daiktus buvo jam sudėję į maišus. Jis atidarė namo duris, kadangi V. S. sunkiai vaikšto, S. Z. užėjo į namą, nuėjo į kambarį. V. S. klausė, ko šis atėjo, jis irgi kažką pasakė, ko pasėkoje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Galimai buvo ir grumtynės, bet jis nelabai pamena viską, kas įvyko, galimai, dėl vėlesnių įvykių – sužalojimo. S. Z. nubėgo į virtuvę, pasiėmė virtuvinį peilį, gan ilgą, rankena juodos spalvos, plastikinė, bei dūrė jam pirmą smūgį į pilvą, arčiau kairės pusės. Jis po dūrio pradėjo kristi ir galimai tuo metu jam S. Z. dar smūgiavo peiliu į nugaros sritį, tačiau to jau nepamena. Negali pasakyti, ar buvo praradęs sąmonę, nepamena. Įvykio aplinkybes pamena kaip per miglą. Pamena, kad kažkuriuo momentu V. S. pasakė, kad iškvietė GMP. Pamena, kad atvyko GMP ir policija. Šiuo metu yra po operacijos, jam yra sunku kalbėti, nes yra įvestas vamzdelis į nosį, be to, galimai dar veikia narkozė. Taip pat sunku papasakoti įvykio aplinkybes, nes kaip jau minėjo, po pirmo gauto smūgio peiliu į pilvo sritį, įvykio aplinkybės kaip per miglą. Taip pat nori pasakyti, kad S. Z. nerišliai kalba, todėl ką jis sakė žodinio konflikto metu ir dūrio peiliu metu, sunku suprasti. Anksčiau, maždaug prieš metus laiko, tarp jo ir S. Z. buvo konfliktas, kuriuo metu S. Z. grasino jam susidorojimu, sakė, kad vis tiek jį nužudys. Jis dėl šių garsinimų į policiją nesikreipė. Po įvykio GMP jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo atlikta skubi operaciją. S. Z. sutrikdė jo sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą, dėl ko jis civilinį ieškinį teiks, kai pilnai pasveiks. Daugiau pasakyti nieko neturi, pasveikęs parodymus galės duoti papildomai, galimai ir įvykio aplinkybes labiau prisimins (1 t., b. l. 155-158).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 5 d. liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis G. R. parodė, kad S. Z. pažįsta nuo senų laikų. Anksčiau bendraudavo, sutardavo gerai, tačiau kai šis pieš maždaug 8 metus grįžo iš kalėjimo (kiek žino, teistas už nužudymą, kuriame praleido apie 8 metus), grįžo labai pasikeitęs. Kiek jam žinoma, prieš maždaug 2-3 metus S. Z. gyveno adresu, kuriuo šiuo metu jis gyvena (virš 1-erių metų) – (duomenys neskelbtini). S. Z., kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini) pas kažkokią močiutę. O jam jo pažįstamas V. S. (kuris buvo įvykio metu ir matė visą įvykį, buvo blaivus) minėtu adresu leido jam kartu su juo gyventi. 2025 m. birželio 11 d. vakare S. Z. atvyko pas juos į namus ir pradėjo landžioti per spintas ir pan. Tiek V. S., tiek jis šiam aiškino, kad išeitų. Kiek prisimena, tarp jų iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, šis užėjo pro atidarytas duris be pakvietimo. Žodinio konflikto metu jis kambaryje atsisėdo ant sofos, tuo tarpu S. Z. nuo šaldytuvo paėmė naminį peilį ir be jokios priežasties, ne mažiau 4 kartų dūrė jam į pilvo sritį. Po ko, V. S. paėmė kambaryje esančią „kačergą“ ir pradėjo vyti S. Z. iš namų, po ko šis išėjo. Šiam išėjus, V. S. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją pagalbą. Jis įvykio metu buvo neblaivus, buvo išgėręs degtinės. Netrukus atvykus greitajai pagalbai, medikai jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kurioje buvo atlikta pilvo operacija. Ligoninėje gydėsi dar apie savaitę laiko. Iš Respublikinės Vilniaus Universitetinės Ligoninės jį išleido ketvirtadienį, t. y. 2025 m. birželio 19 d. Po ko, dėl sužalojimų ir susiūtų žaizdų lankėsi Naujininkų poliklinikoje, kurioje jam buvo išimti siūlai iš susiūtos žaizdos. Dėl patirtų sužalojimų šeimos daktarė jam išrašė nedarbingumą apie 10 dienų. Šiuo metu pagal poreikį vartoja vaistus nuo skausmo. Tačiau jokiose gydymosi įstaigose dėl patirtų sužalojimų nebesilanko, lankėsi tik Naujininkų poliklinikoje adresu Dariaus ir Girėno g. 18, Vilniuje. Po įvykio su S. Z. nebendravo ir jo nematė. Dėl įvykio ir patirtų sužalojimų jis turi pretenzijų S. Z., kadangi dėl S. Z. veiksmų buvo nedarbingas, patyrė didelius skausmus, taip pat teko lankytis pas gydytojus ir vartoti nuo skausmo vaistus. Kiek žino iš kaimynų pasakojimų, S. Z. prieš ateinant pas jį į kambarį buvo neblaivus, jis pas kaimyną Z. vartojo alkoholinius gėrimus, pas jį atsinešė vieną butelį degtinės, po ko, nuėjo iki parduotuvės ir parnešė dar butelį degtinės. Daugiau apie patį įvykį nieko papasakoti negali, kadangi viskas įvyko labai greitai ir dėl patirtų sužalojimų mažai ką prisimena. Dėl patirtų sužalojimų nori pareikšti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 161-164).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Namas priklauso jo geriems pažįstamams, kurie leidžia jam čia gyventi, nes rūpinasi ūkiu ir kitais dalykais. Šiuo metu savininkai yra užsienyje. Šiandien, t. y. 2025 m. birželio 11 d. maždaug pietų metu, pas jį į svečius atėjo G. R., kuris atėjo jau šiek tiek išgėręs. Kartu jie negėrė, tiesiog sėdėjo ir bendravo. Maždaug apie 18.45 val. pas jį į namus atėjo jam pažįstamas vyras S. Z.. Namuose durys galimai buvo praviros, nerakintos, todėl S. Z. galėjo pro jas užeiti. S. Z., užėjęs į kambarį, kažką pradėjo kalbėti, tačiau jis jo nesuprato. Vaikščiojo po kambarį, lyg kažko ieškodamas. G. R. kreipėsi į S. Z. su klausimu, kada įstatys pirmo aukšto kambario langą, kadangi prieš kelis metus S. Z. buvo jį išdaužęs. S. Z. nerišliai kalbėdamas nuėjo į virtuvės patalpas, iš ten paėmė peilį. Kur peilis buvo, tiksliai atsakyti negali. Peilis buvo su juoda rankena ir metaline geležte. Rankoje laikydamas minėtą peilį, kažką nerišliai kalbėdamas priėjo prie G. R.. G. R. atsistojo, S. Z. prie jo priartėjo labiau, tarp jų prasidėjo grumtynės, kurių metu, matė kaip S. Z. bandė su peiliu sužaloti G. R.. Kiek kartu bandė S. Z. durti į G. R., jis nematė, kada sužalojo G. R., nematė. Abu vyrai parkrito ant žemės. Jis, norėdamas sustabdyti grumtynes, nuėjo paimti žarsteklį, kuriuo trinktelėjo S. Z. per galvą, kad šis pasitrauktų nuo G. R.. S. Z. atsistojęs išbėgo iš namo. Kur šis pasišalino, jis nematė. Nedelsiant pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. S. Z. buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Ar S. Z. su savimi turėjo kažkokių daiktų, jis nematė. Iškart pamatė, kad G. R. kairės pusės šonas buvo sužeistas, bėgo kraujas. Davė jam servetėlių. Laukė greitosios pagalbos. G. R. visą laiką buvo su apatiniais, kadangi namuose buvo pakankamai šilta, tiesiog ant pečių dar buvo užsimetęs striukę. Atvykę medikai apžiūrėjo G. R. ir išvežė jį į ligoninę. Kodėl S. Z. užsipuolė G. R., jis nežino. S. Z. žino tik iš matymo, kadangi jis yra čia vietinis. Kažkada seniau buvo sugėrovas (1 t., b. l. 175-178).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 21 d. liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad 2025 m. birželio 12 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu S. J. ir specialistu A. Š.. Tarnybą vykdė tarnybiniu policijos automobiliu „Volkswagen Transporter“, identifikuojantis policijos pajėgų vieneto Nr. V1921. Apie 18.54 val. gavo Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime apie įvykį nurodyta: „Prieš kelias min. į namus įsiveržė pranešėjui nepažįstamas vyras ir draugui peiliu dūrė į pilvo sritį. Pasišalino. Sužeistas vyras žino kur gyvena užpuolikas. Laukia. GMP info“. Apie 18.59 val. atvykus į įvykio vietą, gyvenamojo namo kambaryje, pastebėti du asmenys sėdintys prie stalo. Buvo nustatytos jų tapatybės: G. R. ir V. S.. Buvo pastebėta, kad G. R. dėvi tik apatines kelnaites, o jo kūnas buvo sukruvintas rudos spalvos dėmėmis, kaip įtarė krauju. Atidžiau vertinant asmenį pastebėta, kad ties jo kairės pusės šonkauliais yra matoma kraujuojanti žaizda. Asmuo buvo sąmoningas. Bendraujant su abiem asmenimis, V. S. žodžiu nurodė, kad užpuolikas yra jiems abiem gerai žinomas S. Z.. Taip pat V. S. nurodė, kad S. Z. dažnai lankosi pas juos ir jie kartu vartoja alkoholį. Paklausus asmenų, kur šiuo momentu yra nurodytasis S. Z., abu asmenys nurodė, kad pastarasis pasišalino iki atvažiuojant policijos pareigūnams. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad jį S. Z. padūrė be jokios priežasties. Iš nukentėjusiojo paaiškinimo nustatyta, kad nusikaltimo įrankis (peilis) liko įvykio vietoje, prie stalo, tik peilio geležtė, be rankenos. Taip pat G. R. GMP darbuotojams žodžiu paaiškino, kad pats nukentėjusysis išsitraukė peilį iš dūrio vietos ir numetė ant žemės. Į įvykio vietą buvo atvykusi GMP (brigada – 0895). Medikai nukentėjusiajam asmeniui suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir skubiai išvežė į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Dirbant pagal pranešimą, įtariamąjį S. Z. sulaikė adresu (duomenys neskelbtini). Po ko suprato, prieš atvykstant į įvykio vietą, tą patį asmenį matė viename iš šalia esančių namų, kurį buvo pastebėję, su dviračiu. Sulaikę minėtą asmenį suprato, kad tai tas pats asmuo. Su asmeniu buvo bendrauta, kuris pačio įvykio neneigė ir prisipažino, kad peiliu padūrė žmogų. Apie visas įvykio aplinkybes buvo informuotas Vilniaus AVPK OVS, į įvykio vietą priskirtas Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos ekipažas V1748, kurio sudėtyje buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Įvykio vieta apsaugota bei nepakeista (1 t., b. l. 181-184).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. birželio 11 d. 18.51 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), į namus įsiveržė pranešėjui nepažįstamas vyras ir draugui dūrė peiliu į pilvo sritį. Pasišalino. Sužeistas vyras žino kur gyvena užpuolikas (1 t., b. l. 28-31).

Iš 2025 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta patalpos apžiūra dviejų aukštų name adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra patalpa Nr. 1, dviejų aukštų name. Namas yra gatvės gale, kiemo teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, nesaugoma. Namo kairėje pusėje yra laiptai, kurių viršuje yra medinės durys, kurios yra atidarytos. Už medinių durų yra koridorius, kurio dešinėje pusėje yra praėjimas į apžiūrimą patalpą. Už praėjimo yra patalpa Nr. 1, kurios kairėje pusėje yra medinės durys, už kurių yra vonios ir tualeto patalpa. Patalpoje Nr. 1 yra svetainė sujungta su virtuve. Dešinėje pusėje nuo praėjimo yra sofa, stalas, 2 foteliai, išskleista sofa lova, spinta, televizorius bei kiti daiktai. Prie stalo, ant grindų yra aptikta tamsios spalvos peilio geležtė be rankenos. Geležtės ilgis 20 cm. Geležtė buvo paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 1, kuri užplombuota plomba Nr. 026018. Tarp stalo ir išskleistos sofos lovos ant grindų yra raudonos spalvos skysčio dėmių. Ant kuprinės, kuri yra atremta į fotelį, taip pat yra raudonos spalvos skysčio dėmių. Ant išskleistos sofos lovos patalynės krašto yra raudonos spalvos skysčio dėmė, nuo kurios paimta nuoplova, kuri supakuota į pakuotę Nr. 2, kuri užplombuota plomba Nr. 026017. Ant fotelio yra aptiktas žalios spalvos džemperis bei tamsios spalvos liemenė su raudonos spalvos skysčio dėmėmis. Ant fotelio, kuris yra prie stalo nuo įėjimo pusės yra aptiktas pilkos spalvos džemperis su gobtuvu, ant kurio yra raudonos spalvos skysčio dėmių bei kairėje drabužio pusėje yra aptiktas pažeidimas. Žalios spalvos džemperis, tamsios spalvos liemenė, bei pilkos spalvos džemperis buvo paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 3, kuri užplombuota plomba Nr. 026019. Kairėje patalpos Nr. 1 pusėje yra virtuvės patalpa, kurioje yra virtuvės komplekto spintelės bei buitinė technika. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 36-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2026/2025 (01) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose G. R. konstatuoti sužalojimai: viena kiauryminės pilvo apatinio trečdalio kairės pusės žaizda su plonžarnės sužalojimu ir trys durtinės pjautinės odos – poodžio žaizdos: viena – pilvo viršutinio trečdalio kairėje pusėje bei dvi – nugaros kairėje pusėje. Žaizdos padarytos duriančiai pjaunančiais daiktais, keturiais atskirais trauminiais poveikiais, kurie būdingi kito asmens suduotiems smūgiams duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, kelių – keliolikos valandų laikotarpyje iki kreipimosi į ligoninę (2025 m. birželio 11 d. 19:38 val.). Trys durtinės pjautinės odos – poodžio žaizdos viena pilve ir dvi nugaroje vertinamos nežymiu sveiktos sutrikdymu, kiauryminė pilvo apatinio trečdalio kairės pusės žaizda su plonžarnės sužalojimu vertinama sunkiu sveiktos sutrikdymu remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktu (1 t., b. l. 80-81).

Iš 2025 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta BPC garso įrašo apžiūra. Apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas, pavadinimu „2025_06_11_18-47-02_37063378029“. Įrašas yra 04:13 min. trukmės. Atliekama įrašo stenograma. BPC – BPC operatorė; GMP – Greitosios medicinos pagalbos operatorė; V – Skambinantis vyras: BPC – 112. V — Laba diena. BPC – Laba. V — Prašau, ir policijos, ir greitosios, jeigu galima. BPC — Kas atsitiko? V – Atėjo, na taip, pažįstamas iš matymo. Atėjo, va na, mano pažįstamą peiliu sužalojo ir pabėgo. BPC — Pabėgo. Koks adresas čia? V– (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini). Tai jūsų pažįstamą sužeidė? V – Taip, taip, va jis priešais mane, sako, ranka tirpsta, ir bloga jam, alpsta. BPC – Kiek jam metų? V — Jam, na, (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) metai. O tas, kuris sužeidė, tas pabėgo? V – Taip, tas pabėgo, bet aš… Tai buvo, na, minutės reikalas čia, sekundės reikalas. BPC – O kur jį sužeidė peiliu? V – Na, žemiau širdies, na, iš kairės pusės va. Iš priekio jis jam sudavė su peiliu. BPC — Ten prispaudėte, kad nekraujuotų? V – Taip, taip, na tai, ką turim, tą prispaudžiam. Viskas kruvina jau. BPC – Gerai, o dabar. Jūs nepažįstate to žmogaus, kuris… V – Apytiksliai pažįstam. Va tas, kuris jį sužeidė, jis apytiksliai žino, kur jis gyvena. Adreso tai aš nežinau. BPC – gerai. Jūsų vardas ir pavardė kaip? V – Vardas V., vardas V., pavardė S.. BPC — O viskas tai įvyko?… V – Va ką tik, va ką tik, ir aš iš karto jums skambinti pradėjau. BPC – V., o pavardė kokia? V – S.. BPC – S.… Nepadėkite ragelio, aš sujungsiu jus su greitąja, pasakys, ką reikia daryti. Gerai? V – Gerai. BPC – Tuoj, nepadėkite ragelio. V – Gerai, nededu. /autoatsakliklis sako lietuviškai: „Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“/ V — Ne, ne, nededu, nededu.

/autoatsakliklis sako lietuviškai: „Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“/ GMP – Greitoji pagalba klauso. V — Laba diena. GMP – Sveiki. Pakartokite, prašau, adresą. V – (duomenys neskelbtini). GMP – Nuosavas namas, taip. Taip, ten vyras, kiek metų? V – (duomenys neskelbtini) metai jam. GMP – Gerai. Sakykite, prašau, kas būtent atsitiko? V – Jis jį peiliu sužeidė. GMP – Į kurią vietą? V – Na prie širdies, bet žemiau, na aš nežinau, koks ten gylis. GMP – Na gerai, dabar ten kraujuoja? Jis guli? V — Ne, jis sėdi, skudurą laiko. GMP – Paguldykite ir laikykite, šaltį galima iš viršaus uždėti, iš šaldiklio ką nors šaltą ir taip uždėti. Paguldykite jį į patogią padėtį, gerai? Kaip jam patogiau. Paguldykite. V — Atsigulk, atsigulk, Gen. GMP – Paguldykite ir šaltį uždėkite. Jis sąmoningas? Kvėpuoja normaliai? V — Sąmoningas, bet taip sako, taip, šiek tiek, silpna darosi. GMP – Kaip nors neleiskite jam eiti, paguldykite kaip nors atsargiai, gerai? Medikai ir policija važiuoja, laukite, prašau. Jeigu kas nors pablogės, jeigu kas nors pablogės iki mūsų atvykimo, perskambinkite, prašau, 113 ir mes suteiksime daugiau instrukcijų, gerai? Dabar uždėkite šaltį ir laukite, gerai? V – Taip, gerai. GMP – Laukite, prašau (1 t., b. l. 91-95).

Iš 2025 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta peilio geležtės bei rankenos apžiūra. Apžiūros objektas yra peilis be rankenos (paimtas 2025-06-11 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini)): ilgis apytiksliai 19 cm (geležtės ilgis), plotis apytiksliai 2.5 cm, spalva: juoda geležtės dalis, sidabrinis jungiamasis elementas tarp geležtės ir rankenos. Geležtė juoda, tikėtina, kad pagaminta iš nerūdijančio plieno arba kitų atsparių medžiagų. Jungiamoji dalis – sidabrinės spalvos, galimai metalas. Matomos nusidėvėjimo žymės ant juodos geležtės paviršiaus (nuo kasdienio naudojimo). Pėdsakai: rudos spalvos dėmės ant sidabrinio jungiamojo elemento, galimai kraujo pėdsakai. Peilis žymėtas „BLAUMANN“, kas rodo, kad tai yra virtuvinis kasdienio naudojimo peilis, tai standartinis virtuvinis peilis be rankenos, skirtas kasdieniam naudojimui. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 129-135).

Iš 2025 m. liepos 22 d. – 2025 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Body kamerų įrašų apžiūra, apžiūrimi 5 vnt. Body kamerų vaizdo ir garso įrašai.

Vaizdo įrašas: PSS-20250611-185858UTC+0300.mp4. Įrašas yra 30 min. trukmės. Pareigūnas (P) – Vyras (V) – Pareigūnas 2 (Pa) – Vyras 2 (V2): P – informuojame, kad atliekamas vaizdo ir garso įrašas. Kaip atrodė tas, kuris… prieikite V – aš žinau, kur jis gyvena. Jis yra sėdėjęs už žmogžudystę. Beje, irgi savo draugą nužudė peiliu. P – informuojame, kad atliekamas vaizdo ir garso įrašas. Kaip atrodė tas, kuris… prieikite. V – aš žinau, kur jis gyvena. Jis yra sėdėjęs už žmogžudystę. Beje, irgi savo draugą nužudė peiliu. P – sakykite jo vardą ir adresą.V – adreso tai aš nežinau, S. Z.. P – kokia gatvė maždaug? V – už geležinkelio ten, irgi nuosavas namas. Pareigūnas su kitu vyru kalba lietuviškai, klausia ar su peiliu. Vyriškis patvirtina. Policijos pareigūnas klausia, o kur rankena. Vyras nurodo. Policijos pareigūnas atsako, kad čia ne rankena, o geležtė. V – kažkur čia. P – tik rankomis nelieskite, gerai? Nuo 03:31. P – kaip jis atrodo, kaip apsirengęs? V – na plikas, jis blogai kalba, išvis beveik nekalba. Pa – tatuiruotas? P – kaip apsirengęs? Rankinę turėjo, gobtuvą? V – rankinę turėjo. V2 – kuprinę. V – juodai kažkaip apsirengęs. Rankinę kažkokią griebė, maišą. Atvyksta GMP medikai. Pareigūnas vaikšto aplink namą. P – o jis ne su dviračiu čia pas jus buvo? V – aš nemačiau, bet jis dažnai dviračiu važinėja. P – ar ne? V – taip P – jūs dviračių neturite? Nevažinėjate. V – ne ne, bet aš mačiau iš padangų, kad jis čia važinėjo, gal prieš pora dienų, daugiau čia niekas nevažinėja. P – jis lieknas, ar ne? V – ne, toks tvirtas. Pareigūnas vaikšto po gyvenamųjų namų rajoną, bendrauja su kaimynais, pareigūnai kalba tarpusavyje. Nuo 19:11. Pa – čia jis? Čia jo dviratis? V – gal ir jo, taip. P – jis taip buvo apsirengęs? V – na tamsiai, o batų tai aš nepastebėjau. Jis, jis, jis taip ir vaikšto susikūprinęs, jis. Pareigūnai kalba tarpusavyje. GMP medikų automobilyje apžiūrimas nukentėjusysis. Policijos pareigūnai klausia vyriškio, ar jis žino gatvės pavadinimą, kurioje gyvena jį padūręs asmuo. Vyriškis nurodo, kur lėktuvai ten skrenda. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Vaizdo įrašas: PSS-20250611-185918UTC+0300.mp4. Įrašas yra 30 min. trukmės. Pareigūnas (P) – Vyras (V) P – kam peiliu dūrė? V – ten, ten sėdi jis. P – o kur tas, kas dūrė? V – pabėgo. Ten kažkur peilis guli. <Toliau vyksta tie patys pokalbiai, kaip ir vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250611- 185858UTC+0300“, filmuojama kito pareigūno kūno kamera>. Nuo 10:55 P – o jūs matėt viską? V – taip. P – dokumentą savo parodykite, kur jis? Nukentėjęs vyras su medikais eina iki GMP automobilio, pareigūnai kalba tarpusavyje. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Vaizdo įrašas: PSS-20250611-192859UTC+0300.mp4. Įrašas yra 30 min. trukmės. Pareigūnas (P) – Vyras (V). Pareigūnai ieško iš įvykio vietos pasišalinusio asmens, pareigūnas rusiškai bendrauja su kaimynais, kaimynai teigia nepažįstantys asmens vardu S. Z.. Pareigūnai nuvyksta prie kito namo, kur bendrauja su pagyvenusia moterimi ir prašo pakviesti asmenį vardu S.. Vaizdo įrašo 17 min. iš namų išeina vyriškis. P – ateik čia, nesislėpk. Rankas kad matyčiau. Praeik su mumis, duokite jam striukę. V –<neina suprasti> P – S. Z.? V – taip. P – žinote, ką padarėte? V –<neina suprasti> P – ką kaimynui padarėte. V –<neina suprasti> Pareigūnai klausia moters jos adreso, vyras ieško savo striukės, pasako adresą. Pareigūnai paaiškina vyrui dėl ko jis yra sulaikomas, ką atsako vyras suprasti neina. Toliau policijos pareigūnai automobilyje bendrauja tarpusavyje.

Vaizdo įrašas: PSS-20250611-195859UTC+0300.mp4 . Vaizdo ir garso įrašas yra 21 min. 27 s. trukmės. Pareigūnas (P) – Vyras (V) – Pareigūnas (Pa). Pareigūnai prašo vyro užrašyti savo asmens kodą. Pareigūnai klausia vyro, kam jis dūrė kitam vyrui peiliu. Ką atsako vyras nesuprantama. Pa – daiktus pasiimti? V – taip. O jis man bam, bam. P – o tu peiliu? V – taip. Pa – vieną kartą? V – <neina suprasti> Pa – tu čia gyvenai? Tris dienas Pareigūnai kalba tarpusavyje. Pa – o tu mus matei, kaip mes važiavome? V – ne. Pa – na kaip ne 11 įrašo minutėje pareigūnai tikrina vyro neblaivumą, kalba tarpusavyje. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (1 t., b. l. 140-147).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).???

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, pripažintini liečiamais, leistinai ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo S. Z., nukentėjusiojo G. R. ir liudytojų V. S. ir R. R. parodymai, įvykio vietos vaizdo įrašai, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis S. Z. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo S. Z. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo G. R. paaiškinimų duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų V. S. ir R. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados ir kt.) visumos nustatyta, kad 2025 m. birželio 11 d. apie 18.47 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,53 prom.), žodinio konflikto metu iš virtuvės patalpų paėmęs peilį atsinešė jį į kambarį ir du kartus dūrė juo G. R. į pilvą bei du kartus į nugarą, padarydamas nukentėjusiajam tris durtines pjautines odos – poodžio žaizdas: vieną – pilvo viršutinio trečdalio kairėje pusėje bei dvi – nugaros kairėje pusėje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kiauryminę pilvo apatinio trečdalio kairės pusės žaizdą su plonažarnės sužalojimu – sunkų sveikatos sutrikdymą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2062/2025 (01)) sukėlė nukentėjusiajam G. R. fizinį skausmą bei sunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, surinkti įrodymai patvirtina, kad S. Z. jam inkriminuotus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius įgyvendino tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis S. Z. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir neigiamą socialinę reikšmę, numatė, kad dėl jų nukentėjusysis G. R. gali patirti sveikatos sutrikdymą, bet, panaudodamas fizinį smurtą, buvo abejingas kilsiantiems pavojingiems padariniams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. Z. įvykdyta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatyta viena bausmė – laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis S. Z. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. S. Z. suprato savo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį G. R. neteisėtumą, jis suprato, kad sužalojimui padaryti pasirinko ne tik sveikatai, bet ir gyvybei pavojingą įrankį – 20 cm geležtės ilgio peilį, kad dūrė į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvo viršutinio trečdalio kairę pusę, suprato, kad neišvengiamai sužalos kito žmogaus sveikatą, tačiau nedetalizavo sužalojimo mąsto. Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis kaltinamasis praeityje teistas, tame tarp ir už nusikaltimus žmogaus gyvybei bei smurtinį nusikaltimą (2 t., b. l. 66-72). Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis S. Z. per penkerių metų laikotarpį baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dalis paskirtų baudų apmokėta (2 t., b. l. 73-89). Sodros duomenimis nedirbantis (2 t., b. l. 64). Byloje nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Byloje yra pateikti duomenys iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2021 m. liepos 5 d. sprendimas „Dėl S. Z. darbingumo lygio“, nustatyta, kad įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Darbingumo lygio terminas – nuo 2021 m. birželio 29 d. (1 t., b. l. 106-115). Be to, pateiktas medicininis išrašas iš Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2024 m. rugsėjo 6 d. S. Z. diagnozuotas smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės (2 t., b. l. 173-174).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamajam S. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu 2025 m. birželio 11 d. 20.14 val. nustatytas 1,53 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 6-7).

Nagrinėjamoje byloje, kaltinamajam S. Z. už numatytą nusikaltimą numatytą tik laisvės atėmimo bausmė. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog S. Z. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas nustatytinas – 5 metai laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. Z. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – iki 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 11 d. 19.50 val. iki 2025 m. birželio 13 d. 14.35 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 16-19; 35-37), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. Z. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Dėl civilinio ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3 677,84 Eur turtinei žalai atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas G. R., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Civilinė ieškovė prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 111-113). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo G. R. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 124-125). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasai 3 677,84 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Taip pat pateiktas nukentėjusiojo G. R. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos dydžio (1 t., b. l. 167), 2025 m. rugpjūčio 35 d. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 168). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl S. Z. veiksmų patyrė sužalojimus, dėl kurių patyrė 2 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 167).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Z. nurodė, kad dėl pareikšto civilinio ieškinio 2 000 Eur dydžio, nesutinka ir prašo mažinti. Jam šiuo metu yra nustatytas 70 proc. darbingumas, 30 proc. – nedarbingumo. 2021 m. buvo nustatytas nedarbingumas ir išduotas nedarbingumą patvirtinantis dokumentas – neįgalumo pažymėjimas (2 t., b. l. 169).

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika.

Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo institutu negalima įgyvendinti nubaudimo funkcijos.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu sunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam padarytos trys durtines pjautines odos – poodžio žaizdas: vieną – pilvo viršutinio trečdalio kairėje pusėje bei dvi – nugaros kairėje pusėje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei kiauryminę pilvo apatinio trečdalio kairės pusės žaizdą su plonažarnės sužalojimu – sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į gydytoją, kad nustatytų gydymą dėl patirtų sužalojimų. Taikytas gydymas, infuzoterapija, analgetikai pagal poreikį, revizija. Spręsta dėl torakalinės chirurgijos gydytojo konsultacijos (1 t., b. l. 65). Specialisto išvadoje nustatyta G. R. konstatuoti sužalojimai: viena kiauryminės pilvo apatinio trečdalio kairės pusės žaizda su plonžarnės sužalojimu ir trys durtinės pjautinės odos – poodžio žaizdos: viena – pilvo viršutinio trečdalio kairėje pusėje bei dvi – nugaros kairėje pusėje. Žaizdos padarytos duriančiai pjaunančiais daiktais, keturiais atskirais trauminiais poveikiais, kurie būdingi kito asmens suduotiems smūgiams duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, kelių – keliolikos valandų laikotarpyje iki kreipimosi į ligoninę (2025 m. birželio 11 d. 19:38 val.). Trys durtinės pjautinės odos – poodžio žaizdos viena pilve ir dvi nugaroje vertinamos nežymiu sveiktos sutrikdymu, kiauryminė pilvo apatinio trečdalio kairės pusės žaizda su plonžarnės sužalojimu vertinama sunkiu sveiktos sutrikdymu remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktu (1 t., b. l. 80-82).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios, ir paprastai svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, įprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-300-222/2017; Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-397/2023).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – dūrių peiliu, nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, nepatogumų dėl operacijos ir kito gydymo, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti gyvenamojoje vietoje, kito žmogaus akivaizdoje, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą, tačiau ilgalaikių padarinių nekonstatuota. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, nevedęs, išlaikytinių asmenų neturi, šiuo nuosprendžiu skirtinas pakankamai ilgas laisvės atėmimas.

Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu prašomas priteisti nukentėjusiajam atlygintinos 2 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Taigi nukentėjusiojo G. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo S. Z. priteistina 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. pažyma Nr. APD-2025-11727 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad VGTP tarnyba 2025 m. spalio 20 d. gavo advokato A. Svilos prašymą Nr. ATP-2025-44584 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. Z. pagal 2025 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. KTS-2025-06645. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 491,67 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. Z. nepriteistinos.

S. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke, ant galinio antrojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – pakuotė su peilio geležte, pakuotė su viduje esančia nuoplova ir vokas Nr. 9, su viduje esančią nuoplova, kurie pagal 2025 m. liepos 22 d. nutarimą patalpinti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. Z. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Z. galutinę 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 11 d. 19.50 val. iki 2025 m. birželio 13 d. 14.35 val. (dvi dienos), išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. Z. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

S. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžiui įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinei ligonių kasos naudai priteisti iš S. Z. 3 677,84 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt keturių centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už G. R. gydymą“.

Nukentėjusiojo G. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. Z. priteisti jam 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esančią kompaktinę laikmeną, kuri yra įdėta į voką, kuris yra prisegtas prie antrojo tomo galinio bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – pakuotė su peilio geležte, pakuotė su viduje esančia nuoplova ir vokas Nr. 9, su viduje esančią nuoplova, kurie pagal 2025 m. liepos 22 d. nutarimą patalpinti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.