- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- e2-9062-476/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01135-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone specialistėms Renatai Kizienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Raseinių rajone, dėl bažnyčios(konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje akto įrašo panaikinimo bei šio įrašo panaikinimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. K. patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp A. K. ir L. (P.) K., santuokai iširus dėl sutuoktinio A. K. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių dukterų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. K., motinos gyvenamojoje vietoje; 3) Nustatyti skyrium gyvenančio A. K. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką: 3.1. A. K. su nepilnametėmis dukromis M. K., D. K. ir A. K. bendrauja I ir III mėnesio savaitgalį (arba II ir IV mėnesio savaitgalį pasirinktinai) nuo šeštadienio 10 val iki sekmadienio 19 val., su teise išsivežti dukras su nakvyne. 3.2.Dukterų ir tėvo bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis neribojamas; 4) priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eurų dydžio išmokomis kiekvienai dukrai nuo 2024 m. sausio 1 d. iki dukterų pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Įpareigoti A. K. pervesti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims į L. K. asmeninę banko sąskaitą. Pavesti L. K. uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti A. K. pervedamą materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims; 5) buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; 6) L. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. vardu registruotus pagal 2022 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2006 m. gruodžio 5 d., sutinkamai su 2020 m. rugpjūčio 27 d. Povedybine sutartimi (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine L. K. nuosavybe. 7) įpareigoti L. K. asmeniškai vykdyti 2022 m. gruodžio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VCM212116JDPA su AS Inbank filialu; 8) Panaikinus (duomenys neskelbtini) įrašą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti santuokines pavardes: K. ir K..
Ieškinyje nurodyta, kad sudarydama santuoką su atsakovu ieškovė tikėjosi, kad jų šeima bus tvirta, tačiau jos lūkesčiai nepasiteisino, atsakovas nebuvo lojalus šeimai, o paskutiniu metu sužinojo apie atsakovo neištikimybę. Taikytis su atsakovu neketina, bendro gyvenimo kartu neplanuoja. Jos ir nepilnamečių dukterų tarpusavio santykiai yra labai geri ir artimi. Mergaitės pageidauja toliau gyventi su ieškove. Gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, neatitiktų dukrų interesų. Nedraus atsakovui išsivežti dukras iš jų gyvenamosios vietos, taip pat kad bendravimo metu mergaitės pabendrautų ir su artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės (pvz. seneliais). Mano, kad sugebės užtikrinti dukroms tinkamas gyvenimo, ugdymo sąlygas ir patenkinti jų poreikius, jei iš atsakovo būtų išieškoma po 250,00 Eurų kiekvienai dukrai. Dukterų poreikius sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui (renginiai, ekskursijos, knygos, vaikų amžių atitinkantys žaislai, lavinantys žaidimai ir pan.) dalis būsto išlaikymo išlaidų). Vienos dukters išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500-600 Eurų. Vien išlaidos maistui sudaro vidutiniškai 9-10 Eur per dieną (270-300 Eur), drabužiams - vidutiniškai 50 Eur per mėnesį, avalynei - 30-40 Eur/mėn., higienos prekėms (šampūnas, dantų priežiūros priemonės, skalbimo-valymo priemonės ir pan.) 40-50 Eur, būsto išlaikymo išlaidos (elektra -30-40 Eur, vanduo 20 Eur), vaistams vitaminams – 20-30 Eur. Vieną mėnesį išlaidų gali nebūti, kitą mėnesį, ypatingai keičiantis sezonams, išlaidos drabužiams, avalynei būna ir didesnės. Dvi dukros D. ir A. lanko šokių būrelį. Būrelis mokamas, per mėnesį kainuoja po 30 Eur kiekvienai. M. lanko šaulių būrelį, užsiėmimai būna nemokami, tačiau vasaros stovyklos yra mokamos, vidutinė stovyklos kaina 2023 m. buvo 50 Eur penkių dienų savaitė. Ji yra dirbanti. Jos darbo užmokestis yra artimas minimaliam. Atitinkamais laikotarpiais gauna socialinę pašalpą, išmokas vaikams, sausio-vasario mėn. gavo šildymo išlaidų kompensaciją. Atsakovas materialinio išlaikymo neteikia nuo 2024 m. sausio 1 d..
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais, patikslino, kad nutraukus santuoką nori, kad jai liktų pavardė, buvusi iki sudarant santuoką, ir kad vyriausiajai dukrai nebūtų priteistas išlaikymas, kadangi atsakovas ją augino, ja rūpinosi, tačiau jis nėra jos biologinis tėvas. Papildomai paaiškino, kad A. K. įsivaikino vyriausiąją ieškovės dukrą. Santuoką prašo nutraukti dėl nuolatinių nesutarimų, o galutinai nusprendė nutraukti santuoką – atsakovui dar jų santuokos metu pradėjus gyventi su kita moterimi. Taikytis nepageidauja, jie gyvena atskirus gyvenimus, atsakovas greitu metu turės dar vieną dukrą su kita moterimi. Vaikų tėvas nuo 2024 m. sausio mėn. neteikė išlaikymo. Atsakovas prisideda prie mažiausios dukros išlaikymo tik, jai būnant jo namuose. Periodiškai išlaikymo neteikia, net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Yra sudariusi vartojimo kredito sutartį 5 000 Eur savo reikmėms.
Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. 2024-08-02 teismo posėdžio metu parodė, kad jį skaudino, kad gimus jų pirmai dukrai, ieškovė nuolat bendravo su savo buvusiu vyru. Jis pradėjo vartoti alkoholį. Negalėjo į ją žiūrėti. Ieškovė bendravo su kitais vyrais. 2023 m. liepos mėn. susidomėjimą kitiems vyrams akivaizdžiai rodė savo pusseserei. Jį tai žemino. Prašomas priteisti išlaikymas yra per didelė našta jam. Dėl vaikų gyvenamosios vietos jis sutinka. Skolų jis turi antstoliams.
Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Institucija) su ieškiniu sutiko, išvadoje nurodė, kad šalių dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių interesus, pritaria ieškovės ieškinyje siūlomai atsakovo bendravimo tvarkai su vaikais.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė ieškinį. Papildomai nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis sudarytų galimybę tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo
Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka trunka 7 metus, tačiau šalių paaiškinimais nustatyta, kad santuokiniai ryšiai nutrūko, šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, susitaikyti neketina.
Šalių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytą teisės procedūrą. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis, 38 straipsnio 4 dalis, 43 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kt.), panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)sudarytą santuoką panaikinimo, faktiškai iširus šalių santuokai, atsakovui pradėjus gyvenimą su kita moterimi, atsakovas prieštaravimų neišreiškė, kas lemia, jog sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ves bendrą ūkį, todėl šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia ir patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–178, 185 straipsniai).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti bažnytinės santuokos tarp šalių įrašą pripažįstant, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas santuokos sudarymo metu pradėjo bendrą gyvenimą su kita moterimi, kuri šiuo metu laukiasi bendro jų vaiko. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, kadangi ji bendravo su kitais vyrais.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Teismo vertinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) ieškovė įrodė, kad yra pagrindas panaikinti bažnytinės santuokos tarp šalių įrašą esant atsakovo kaltei, kadangi atsakovas vos tik ieškovei išsikėlus iš namų, nerodęs jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, pradėjo gyventi su kita moterimi, kuri, be kita ko, šiuo metu laukiasi jų bendro vaiko. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ne tik ieškovės duoti paaiškinimai, tačiau ir Institucijos pateiktose Vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuoti psichologės ir šalių nepilnamečių dukrų pokalbiai. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Atsakovas šioje civilinėje byloje objektyviais duomenimis nepagrindė, jog šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Priešingai teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog susitaikymo termino netaikymas nėra tikslingas būtent dėl to, kad atsakovas savo gyvenimą sieja su kita moterimi. Esant nustatytoms sprendime anksčiau nurodytoms aplinkybėms ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir bažnytinės santuokos tarp šalių įrašas naikinamas pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).
Panaikinus bažnytinės santuokos įrašą šalims paliktinos pavardės: ieškovei iki santuokos turėta pavardė – P., atsakovui – K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų
Pagal CK 3.83 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.
Šalys 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarė povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. ASR1808 kurios 3.1 punkte numatyta, kad visas turtas, šalių įgytas iki santuokos sudarymo, lieka jas įgijusių šalių asmenine nuosavybe; 3.2. punkte numatyta, kad turtas įsigytas Šalių nuo santuokos sudarymo dienos iki šios sutarties sudarymo lieka bendrąja jungtine šalių nuosavybe; 3.3. punkte numatyta, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės ir pareigos, kuris bus įgytas po šios sutarties sudarymo, priklausys asmeninės nuosavybės teise tam iš sutuoktinių, kurio vardu bus įsigytas (registruojamas turtas ir įregistruotas viešame registre), kad asmeninės nuosavybės teise kiekvienam iš sutuoktinių priklausys visos pajamos, gautos iš jo veiklos ar iš jam priklausančio turto, draudimo išmokos, pašalpos, pensijos, lėšos bankų sąskaitose, vertybiniai popieriai, akcijos, dividendai ir kitas turtas.
Ieškovės vardu 2022 m. birželio 29 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 1/8 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 28 d. transporto priemonė „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, ieškovė su AS Inbank filialu 2022 m. gruodžio 16 d. sudarė paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VCM21216JDPA.
Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu (turtas, dovanotas sutuoktiniui po santuokos sudarymo, pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe), šalių sudaryta povedybine sutartimi, anksčiau nurodytas turtas po bažnytinės santuokos įrašo panaikinimo pripažintinas asmenine L. K. nuosavybe, o įgyta prievolė AS Inbank filialui – asmenine L. K. prievole.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo
CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais.
Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas tokiam reikalavimui iš esmės neprieštaravo, nereiškė priešpriešinių reikalavimų dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Institucijos atstovė nurodė, kad ieškovė yra sudariusi sąlygas augti, vystytis ir nepilnamečių poreikiams tenkinti, nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jų interesus. Išdėstyto pagrindu šalių dukrų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
Atsakovui nepasiūlius kitokios nei ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarkos, Institucijai pritarus ieškovės siūlomai skyrium gyvenančio tėvo ir dukrų bendravimo tvarkai, atsižvelgus į šalių dukrų nuomonę, užfiksuotą Vaiko nuomonės išklausymo aktuose: D. ir M. šiuo metu vengia bendravimo su tėvu, A. bendrauja su tėvu, lankosi jo namuose, tačiau nurodė, kad daugiau laiko norėtų būti mamos namuose, gimus tėčio ir jo dabartinės draugės vaikui, jai nebus smagu būti tėvo šeimoje, teismas nustato ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo ir jo dukrų bendravimo tvarką.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas santuokos nutraukimo bylose yra privalomas (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas, nutraukdamas santuoką, sprendimu turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. minimali mėnesinė alga — 924 Eur (708 Eur atskaičius mokesčius).
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Nustatyta, jog ieškovė dirba individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis apie 700 Eur/mėn., 2024 m. sausio mėnesį jai buvo skirta 519,03 Eur socialinė pašalpa, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. išmoka vaikui – 458,70 Eur/mėn, nuo 2024m. sausio iki 2024 m. vasario mėn. – 153,54 Eur/mėn. šildymo išlaidų kompensacija. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, kreditorinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tuo tarpu teisme duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, bylos metu jis buvo pasyvus, duomenų neteikė. Jis yra jauno amžiaus, duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar yra kitos objektyvios priežastys, kurios sudarytų kliūtis jam dirbti, nėra.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, į byloje nustatytą šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, tenkinantį jų poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kad šiuo atveju šalių dukros gyvena su ieškove, dėl ko turi papildomų išlaidų, teismas sprendžia, kad šalių nepilnametėms dukroms išlaikyti iš atsakovo priteistina po 250,00 Eur. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Dėl to ieškovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pažymi, kad, nors ieškovė teismo posėdžio metu prašė nepriteisti išlaikymo vyriausiajai šalių dukrai M. K., kadangi ji nėra biologinė A. K. dukra, tačiau, kol tėvystė nėra nuginčyta, A. K. išlieka pareiga išlaikyti visas dukras, kurioms yra suteikta jo tėvystė.
Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo jų gyvenimo skyrium pradžios 2024 m. sausio mėnesio. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl išlaikymas dukroms priteistinas nuo 2024 m. sausio 1 d..
Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 375,00 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 36,45 Eur, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 313 Eur (110 Eur reikalavimas dėl santuokos įrašo panaikinimo ir su juo susijusių klausimų, 203 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. (P.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokai iširus dėl sutuoktinio A. K. kaltės.
Panaikinus (duomenys neskelbtini) įrašą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. palikti iki santuokos buvusią pavardę – P., A. K. – K..
Nustatyti nepilnamečių dukterų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. K., motinos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti skyrium gyvenančio A. K. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką: A. K. su nepilnametėmis dukromis M. K., D. K. ir A. K. bendrauja I ir III mėnesio savaitgalį (arba II ir IV mėnesio savaitgalį pasirinktinai) nuo šeštadienio 10 val iki sekmadienio 19 val., su teise išsivežti dukras su nakvyne. Dukterų ir tėvo bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis neribojamas.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 Eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 0 ct) dydžio išmokomis kiekvienai dukrai nuo 2024 m. sausio 1 d. iki dukterų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įpareigoti A. K. pervesti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims į L. K. asmeninę banko sąskaitą. Pavesti L. K. uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti A. K. pervedamą materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims.
Buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti.
L. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. vardu registruotus pagal 2022 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2006 m. gruodžio 5 d., pripažinti asmenine L. K. nuosavybe.
Pripažinti ieškovės L. K. asmenine prievole pagal 2022 m. gruodžio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VCM212116JDPA su AS Inbank filialu, prisiimtus įsipareigojimus.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 313,00 Eur (trijų šimtų trylikos eurų) žyminį mokestį ir 36,45 Eur (trisdešimt šešių eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) už antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis (Įmoka už antrinę teisinę pagalbą).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuokos įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, valstybės įmonei „Registrų centras“, valstybės įmonei „Regitra“ pasidalijimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.