Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-152-838/2022 pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo suinteresuotiems asmenims A. T. ir M. T., bankroto administratorius I. L., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė L. N., antstolis Z. Z., antstolė R. V., antstolė A. R. Ž., antstolė V. V., antstolė L. P., antstolė V. D., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, J. S., R. R., akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, uždaroji akcinė bendrovė „Plius Plius Baltic“, OU, Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Ž. J., V. B., D. B., R. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Realm Juridical“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Realm Juridical“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-152-838/2022, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai pagal galimybes siekia susirasti geriau apmokamus darbus ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, nepagrįsta. Pareiškėjas per 2 metus dalyvavo viename konkurse ir užėmė antrą vietą. Pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, teigė, jog dar dalyvavo papildomai dviejuose konkursuose, bet įrodymų nepateikė. Kreditorius patikrinęs nustatė, kad valstybės tarnyboje šiuo metu 1 601 laisvų darbo vietų Klaipėdos mieste, o pareiškėjas per 2 metus dalyvavo 3 konkursuose. Tai akivaizdžiai paneigia pareiškėjo pastangas siekti gauti geriau apmokamą darbą. Pareiškėjas nori dirbti tik „prestižinius“ darbus, vadovauti įmonėms / įstaigoms, tačiau dėl šių aplinkybių visiškai yra pamirštami kreditorių interesai. Asmuo, norintis bankrutuoti, turėtų dėti pastangas patenkinti kreditorių interesus kuo didesne apimtimi, o ne dirbti vadovaujančiose pozicijose už perpus mažesnį atlyginimą. Toks elgesys neatitinka kreditorių interesų bei jų teisių. Pareiškėjų bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

8.2. Laikotarpiu po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui skirtos 39 administracinio nusižengimo baudos, kurių bendrą sumą sudaro 1 891,00 Eur, jų skolininkas nemoka. Todėl pareiškėjas nesilaiko FABĮ 16 straipsnio nuostatų, neperduoda teismui 2023 m. kovo 7 d. patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose skolininkas – M. T.. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino, nes nurodė, jog pareiškėjas neva padengė 29 paskirtas baudas. Už pareiškėją dalį baudų sumokėjo trečiasis asmuo, tai reiškia, jog pareiškėjas didina savo finansinius įsipareigojimus, o ne juos mažina. Vieną kreditorių (VMI) pakeičia kitu – D. T.. Vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl kitų neva sumokėtų sumų, pažymi, jog pateikti įrodymai niekaip nepagrindžia, jog baudos tikrai sumokėtos. Teismas pareiškėją įpareigojo pateikti įrodymus, jog baudos yra sumokėtos, pareiškėjas pateikė įrodymus tik dėl 5 (penkių) baudų sumokėjimo (kurias apmokėjo trečiasis asmuo), o dėl kitų baudų pateiktos tik ekrano nuotraukos, kurios nelaikytinos oficialiais dokumentais, pagrindžiančiais baudų sumokėjimą. Galiausiai reikėtų įvertinti ir tai, jog 1 358,17 Eur suma pareiškėjas net nedisponuoja. Jų šeimai nustatyta 700,00 Eur būtinųjų išlaidų. Pareiškėjo alga apie 500,00 Eur, tai keltinas klausimas, kaip tokia suma galėjo atsirasti pas pareiškėją. Jeigu gavo dovanų / laimėjo ar kitaip uždirbo, tuomet turėjo būti tikslinamas planas, o ne sumokėta už gautas administracines baudas.

8.3. Teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovė kėlė klausimą, kodėl į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą mokėjimai atliekami per UAB „Perlas Finance“ mokant grynaisiais pinigais, iš kokių lėšų atliekami tie mokėjimai. Pareiškėjas teigė, jog pavedimą galėjo atlikti vieną kartą, tačiau, patikrinus bankroto administratoriaus pateiktą išrašą, matyti, kad tokie veiksmai atliekami buvo kelis kartus laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio 11 d. Kreditorius mano, kad pareiškėjai galbūt slepia pajamas ir nepagrindžia, kur išleidžia būtinosioms išlaidoms skiriamas lėšas. Vos gavus į banko sąskaitą piniginių lėšų, šios iškart išgryninamos. Tokiu elgesiu pirmiausia yra patiriama papildomų piniginių išlaidų, nes pinigų išėmimas yra apmokestinta paslauga, kuri pildomai kainuoja. Kai gaunamos ir taip nedidelės pajamos, dar kaskart išgryninant pinigus nuskaičiuojama po 1,80 Eur, patiriamos nebūtinos papildomos išlaidos. Taip elgiantis kreditoriai negali sekti, kur pareiškėjai išleidžia lėšas, skirtas būtiniausiems poreikiams patenkinti, ar jos tikrai leidžiamos tikslingai.

8.4. Pareiškėjai gaudami tokias mažas pajamas netgi nesugeba tinkamai vykdyti patvirtinto mokumo plano. Kreditorius pagal planą šią dieną nėra gavęs jam priklausiusių mokėjimų, tai tik patvirtina, jog pareiškėjai netinkamai vykdo planą ir yra pagrindas nutraukti pareiškėjams bankroto bylą. Per 2 metus pareiškėjai sugebėjo padengti skolą tik pirmosios eilės kreditoriui, visiškai ignoruodami antrosios eilės kreditorius, jiems per 2 metus neskiriant lėšų. Tokia situacija sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjai ne tik nededa pastangų atsiskaityti su kreditoriais, bet priešingai, savo veiksmais parodo sąmoningą elgesį, nukreiptą į mažesnių pajamų gavimą, todėl jie negali būti laikomi sąžiningais šiuo aspektu. Kreditorius mano, jog pirmiau nustatytos aplinkybės atitinka FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 punkte nustatytas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo sąlygas, todėl yra pakankamas pagrindas pareiškėjų bankroto bylą nutraukti.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI palaiko suinteresuoto asmens UAB „Realm Juridical“ atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-152-838/2022. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą (ar pats pareiškėjas nepablogino savo turtinės padėties), reikėtų atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Renginių centras“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 31 d. Teismas šia nutartimi nustatė, kad bendrovės vadovas privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą bei jų 367 838,08 Eur kreditinius reikalavimus, vėlesnėmis nutartimis kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas. Pareiškėjas nuo pat bendrovės įkūrimo daugiau nei dešimt metų buvo ne tik bendrovės akcininkas, bet ir vadovas, tačiau bankroto administratoriui nei bendrovės dokumentų, nei turto neperdavė, todėl teismas pareiškėjui skyrė 300 Eur baudą. Teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. priimtu sprendimu už akių nusprendė priteisti bendrovei iš pareiškėjo 118 779,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 118 779,22 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendrovės bankroto proceso metu iš dalies buvo patenkinti tik bendrovės pirmosios eilės kreditorių reikalavimai, jiems išmokėjus 8 952,14 Eur gautų lėšų iš Garantinio fondo. Liko nepatenkinti kreditiniai reikalavimai 377 813,80 Eur. Teismas 2019 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino bendrovės veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, bendrovė 2019 m. gegužės 7 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, neįvykdytas 78 819,68 Eur bendrovės prievoles VMI nurašė.

9.2. 2023 m. gegužės 19 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, jog 1-uoju darbotvarkės klausimu „Kreditorių ir bankrutuojančių asmenų supažindinimas su mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaita“ kreditorių balsų dauguma nutarta „nutarimo variantui nepritarti“ („Prieš“ balsavo – 100,00 proc. (VMI ir UAB „Realm Juridical“) visų teismo patvirtintų kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos).

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas M. T. ir A. T. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, prašo priimti papildomus rašytinius įrodymus. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Prie atsiliepimo į kreditorės UAB „Realm Juridical“ prašymą nutraukti bankroto bylą yra pridėti nuorašai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) sistemos, iš kurių matyti, kad pareiškėjas bankroto proceso metu dirbo VšĮ Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centre ir VšĮ „Projektas LT“. Taip pat nemokumo administratorius mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu kas pusmetį kreditoriams ir teismui teikdavo plano vykdymo eigos ataskaitas, iš kurių priedų matyti, kad pareiškėjas visada dirbo.

10.2. Pareiškėjui buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas. Buvo skirtas stacionarus gydymas Klaipėdos ir Palangos ligoninėse. Tačiau, nepaisant minėtų aplinkybių, pagal galimybes pareiškėjas ir toliau dirba. Nors kreditorė UAB „Realm Juridical“ prašo nutraukti abiejų pareiškėjų bankroto bylą, tačiau atskirajame skunde ir savo pateiktame prašyme daugiausia pasisako tik dėl pareiškėjo. Šiuo atveju, siekiant nutraukti abiejų asmenų bankroto bylą, turėtų būti pateikti argumentai ir dėl pareiškėjos. Vasaros pradžioje pareiškėja turėjo dažnas panikos atakas, nerimo sutrikimus ir nemigą. Jai buvo labai sunku dirbti, nes nuolat jautė nuovargį, sunkiai sekėsi sukoncentruoti dėmesį. Minėtos psichologinės problemos pareiškėjai kilo dėl ilgai trunkančios pareiškėjo depresijos, kai pareiškėjui pablogėdavo sveikata, pareiškėjai vienai tekdavo rūpintis namų ūkiu, vaikais ir kitomis iškylančiomis problemomis. Pareiškėjai atsirado stiprūs nugaros skausmai, pereinantys į koją, klubo sąnarį. Jai buvo sunku vaikščioti, jai buvo diagnozuota stuburo (duomenys neskelbtini). Tačiau, nepaisant nurodytų sveikatos problemų, pareiškėja plano įgyvendinimo metu vykdė individualią veiklą, dirbo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, UAB „Adseva“ ir VšĮ Klaipėdos turizmo informacijos centre. Be to, pareiškėja yra gavusi SMK aukštosios mokyklos pasiūlymą nuo 2024 metų prisijungti prie jų prekinio ženklo EduAction veiklos kaip komunikacijos projektų vadovė. Pareiškėja su VšĮ „Geras vardas“ yra pasirašiusi (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už konsultavimo paslaugas ji kas mėnesį papildomai gaus 200,00 Eur. Minėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėja deda pastangas gauti didesnes pajamas ir taip kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pareiškėjai kreditorių reikalavimų tenkinimui į depozitinę banko sąskaitą yra įnešę daugiau lėšų nei plane numatyta minimali suma.

10.3. Iš bankroto administratoriaus 2022 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. spalio 26 d. plano vykdymo eigos ataskaitų matyti, kad pirmosios eilės kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimas jau yra padengtas 769,59 Eur suma. Taigi bendrai kreditorių reikalavimų tenkinimui, pagal bankroto administratoriaus teiktų plano vykdymo eigos ataskaitų duomenis, pareiškėjai yra skyrę 3 672,61 Eur sumą. Bankroto administratoriui teikiant plano vykdymo eigos ataskaitas buvo įvertintos pareiškėjų pajamos iki 2023 m. rugsėjo 1 d., t. y. už nepilnus 19 plano vykdymo mėnesių. Bankroto administratorius jau yra pateikęs paaiškinimus, kodėl nebuvo pervestos lėšos antrosios eilės kreditoriams. Antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo tenkinami, nes proporcingai apskaičiuoto mažiausio mokėjimo suma nesiekė 1,45 Eur (kai mokėjimus netikslinga atlikti dėl bankų taikomų mokesčių). Vien iš depozitinės sąskaitos likučio (2 903,02 Eur) kreditorei UAB „Realm Juridical“ pagal plano nuostatas bankroto administratorius turės pervesti 46,12 procentų, t. y. 1 338,87 Eur sumą, o planas dar bus vykdomas ir toliau, taigi susidarys dar didesnė suma. Taip pat bus paskirstomos lėšos ir kitiems kreditoriams.

10.4. Paaiškinimai dėl pareiškėjui skirtų administracinių baudų jau buvo teikti keletą kartų. Pareiškėjui baudos buvo skirtos todėl, kad jis skolintu automobiliu važiavo Lietuvoje ir nepasižiūrėjo, kad automobilio techninės apžiūros galiojimo laikas yra pasibaigęs. Taigi įvairiose vietose automobilį užfiksavo kameros ir didelis kiekis baudų buvo skirtos iš esmės už tą patį pažeidimą. Minėtos baudų sumos yra pareiškėjo skolos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, todėl jos netraukiamos į kreditorių reikalavimų sąrašą ir išieškomos bankroto proceso metu. Apmokant dalį baudų pareiškėjui pagalbą suteikė sesuo D. T., būtent todėl pavedimuose ji nurodoma kaip mokėtoja. Tačiau didžioji dalis baudų apmokama iš pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos sumos. Iš pareiškėjo el. banko duomenų matyti, kad jo sąskaitoje rezervuota 1 358,17 Eur suma. Šią sumą vykdydami baudų išieškojimą yra rezervavę antstoliai G. P. ir A. R. Ž. Minėtos lėšos, kurios šiuo metu rezervuotos, buvo skirtos iš pareiškėjų šeimai nustatytos sumos būtinųjų poreikių tenkinimui. Taigi jokie kreditorių teisėti interesai bankroto proceso metu nebuvo pažeisti.

10.5. Pareiškėjai darbo užmokesčius ir kitas pajamas gauna į savo banko sąskaitas, o šių sąskaitų išrašus periodiškai pateikia bankroto administratoriui, kuris atitinkamai minėtus išrašus išanalizuoja ir papildomai prideda prie plano vykdymo eigos ataskaitų. Tai, kad didelė dalis gaunamų pajamų iš banko sąskaitos išsiimamos grynaisiais, nereiškia, kad yra siekiama nuslėpti pareiškėjų gaunamas pajamas. Sukauptas ir neišnaudotas lėšas pareiškėjai yra įnešę į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę banko sąskaitą pasinaudojant UAB „Perlas Finance“ paslaugomis. Šį klausimą nagrinėjant bylai pateikti dokumentai ir prie plano vykdymo eigos ataskaitų bankroto administratoriaus pridėti dokumentai patvirtina pareiškėjų pastangas gauti didesnes pajamas ir taip kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą nemokumo administratorius prašo atmesti UAB „Realm Juridical“ atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-152-838/2022 palikti nepakeistą. Nemokumo administratorius palaiko fizinių asmenų pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą ir šiame atsiliepime nebekartoja fizinių asmenų nurodytų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsiliepimas į atskirąjį skundą ir grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su šiais įrodymais, tačiau pareiškėjas įrodinėdamas konkrečias aplinkybes šiuos įrodymus galėjo pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės, dėl kurių neva jis negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nepaneigia buvus galimybei šia teise pasinaudoti. Aptartos situacijos kontekste apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir pridėti juos prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2054-838/2021 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-00477-2021-4) pareiškėjams A. T. ir M. T. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą. Šia nutartimi teismas nemokumo administratoriumi paskyrė I. L.. Remiantis civilinės bylos Nr. e2FB-2054-838/2021 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-00477-2021-4) medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų kreditoriai yra: UAB „Intrum Lietuva“ – 151 445,00 Eur; J. S. – 11 698,20 Eur; R. R. – 85 106,80 Eur; „Swedbank“, AB, – 4 852,40 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 3 90,41 Eur; „PlusPlus Baltic“, OU, Lietuvos filialas – 4 634,51 Eur; UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras – 165,36 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM – 2 626,00 Eur; Ž. J. – 3 500,00 Eur; V. B. – 3 000,00 Eur; D. B. – 5 092,94 Eur; R. Ž. – 139 00,00 Eur; UAB „Realm juridical“ – 118 779,22 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ – 55,71 Eur ir UAB „Ignitis“ – 102,96 Eur. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2054-838/2021 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-00477-2021-4) patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Bendra įsiskolinimų suma – 314 916,96 Eur. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjai nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi.

18. Teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančių pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (kuris svarstytas 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime). Iš 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimas neįvyko, nesusidarius kvorumui. Tačiau jame dalyvavo pareiškėjų kreditoriai apeliantas ir VMI, kurie balsavo prieš pareiškėjų mokumo atkūrimo plano patvirtinimą.

19. 2023 m. rugpjūčio 23 d. suinteresuotas asmuo UAB „Realm Juridical“ kreipėsi į teismą dėl A. T. ir M. T. bankroto bylos nutraukimo. Tačiau teismas skundžiama nutartimi trečiojo asmens prašymo netenkino. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, atskirajame skunde iš esmės argumentuoja, kad konkrečiu atveju egzistuoja FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 punkte nustatytos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo sąlygos, todėl yra pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygų

20. FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bankroto byla gali būti nutraukta, kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

21. Aptariamas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas susijęs su bankrutuojančio fizinio asmens pareigos teikti informaciją (ne)vykdymu. Asmuo, siekdamas, kad jo bankroto procedūra būtų sėkmingai užbaigta, o bankroto procesas nenutrauktas, turi laikytis jam įstatymo nustatytų pareigų, tokių kaip administratoriaus prašomos informacijos pateikimas, sąžiningas mokumo atkūrimo plane nustatytų sąlygų vykdymas, teisingos ir išsamios informacijos apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus teikimas, informavimas apie pasikeitusią finansinę būklę ir kitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018).

22. Bankrutuojančio fizinio asmens pareigos įtvirtintos FABĮ 16 straipsnyje, didžioji jų dalis skirta informacijai teikti ir bankroto administravimo veiksmams atlikti. Operatyvus informacijos teikimas bankroto administratoriui ir kitiems subjektams yra reikšmingas užtikrinant sklandų bankroto procesą. FABĮ 16 straipsnio 6 punkte nustatyta bankrutuojančio fizinio asmens pareiga, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis: pareiškėjai netinkamai vykdo FABĮ 16 straipsnyje nustatytas pareigas, nesistengia susirasti geriau apmokamo darbo tam, kad būtų galima gauti didesnes pajams ir atsiskaityti su kreditoriais; po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui skirtos 39 administracinio nusižengimo baudos, kurių bendrą sumą sudaro 1 891,00 Eur; už pareiškėją dalį baudų sumokėjo trečiasis asmuo, o tai reiškia, jog pareiškėjas didina savo finansinius įsipareigojimus, o ne juos mažina; pareiškėjai galbūt slepia pajamas ir nepagrindžia, kur išleidžia būtinosioms išlaidoms skiriamas lėšas, kadangi, vos gavus į banko sąskaitą piniginių lėšų, šios iškart išgryninamos; pareiškėjai gaudami tokias mažas pajamas nesugeba tinkamai vykdyti patvirtinto mokumo plano; kreditorė pagal planą šią dieną nėra gavusi jai priklausiusių mokėjimų, tai tik patvirtina, jog pareiškėjai netinkamai vykdo planą ir yra pagrindas nutraukti pareiškėjams bankroto bylą.

24. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti bankrutuojančių asmenų nesąžiningumo, nebendradarbiavimo su bankroto administratoriumi, gaunamų pajamų slėpimu ar piktybišku mokumo atkūrimo plano pažeidinėjimu.

25. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. Taigi fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo: 1) atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; 2) per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti plano projektą bankroto administratoriui; 3) pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus; 4) visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą už naudojimąsi fizinio asmens autoriaus teisėmis, už naudojimąsi teise į fizinio asmens išradimą, gautą palikimą, išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje; 5) nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka; 6) pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių; 7) bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus; 8) gyvenamosios vietos pakeitimo atveju ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti bankroto administratoriui naujos gyvenamosios vietos adresą; 9) pasiūlyti skiriamo bankroto administratoriaus kandidatūrą šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju ir tvarka; 10) pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą; 11) ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikti bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus. Jeigu fizinis asmuo, vykdantis individualią ir (ar) ūkininko veiklą, turi sąskaitą (nedepozitinę) individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti, jis turi taip pat teikti bankroto administratoriui išrašus ta pačia tvarka; 12) tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą; 13) bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras; 14) atlikti kitus šio įstatymo nustatytus veiksmus.

26. Iš byloje esančios 2023 m. gegužės 3 d. pareiškėjų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos matyti, kad 2022 m. rugsėjo – 2023 m. vasario mėnesiais imtinai bankrutuojančių asmenų gautų lėšų suma sudarė 5 002,84 Eur, minėtos lėšos pagal plane nustatytą tvarką panaudotos fizinių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui, administravimo išlaidų apmokėjimui ir kreditorių finansinių reikalavimų dengimui. 2023 m. spalio 27 d. pareiškėjų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitoje nurodoma, kad 2023 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais imtinai bankrutuojančių asmenų gautų lėšų suma sudarė 6 502,53 Eur, minėtos lėšos pagal plane nustatytą tvarką panaudotos fizinių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui, administravimo išlaidų apmokėjimui ir kreditorių finansinių reikalavimų dengimui. Konkrečiu atveju matyti, kad bankrutuojančių asmenų gautų lėšų suma nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. per metus, padidėjo 1 499,69 Eur. Minėtose ataskaitose nurodoma, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys, siekdami susirasti geriau apmokamus darbus, domėjosi darbo pasiūlymais, skelbiamais interneto portaluose ir laikraščiuose. Pareiškėja siekia didinti vykdomos individualios veiklos apimtis ir taip gauti didesnes pajamas. Taip pat fiziniai asmenys yra pateikę dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas dalyvavo konkurse Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų direktoriaus pareigoms užimti, tačiau konkurse liko antras. Taip pat iš minėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja yra įsidarbinusi VšĮ Klaipėdos turizmo informacijos centre ir yra gavusi pasiūlymą prisijungti prie Socialinių mokslų kolegijos organizuojamo tarptautinio projekto. 2024 m. sausio 16 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas pareiškėjas nurodė, kad siekė įsidarbinti Kretingalės kultūros centro direktoriaus pareigose, dalyvavo Klaipėdos Žvejų kultūros centro skelbiamame konkurse ir kituose konkursuose ir darbo ieškojęs privačiame sektoriuje. Pareiškėjas teigė, jog siekia susirasti darbą, atitinkantį jo turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, todėl bet koks kitas darbas, kurio jis negeba dirbti, jam yra netinkamas, nepriklausomai nuo to, ar pajamos būtų didesnės (teismo posėdžio garso įrašas nuo 12.10 iki 20.23).

27. Aptariamos situacijos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto byla pareiškėjams yra iškelta 2021 m. kovo 23 d., vertinant pareiškėjų siekį susirasti geriau apmokamus darbus, jų dedamas pastangas ir išnaudojamas galimybes gauti didesnes pajamas, teismas iš dalies sutinka su apeliantės dėstomais argumentais, kad jos konkrečiu atveju yra nepakankamos, turint omenyje tai, kad bankroto byla iškelta prieš trejus metus, o pareiškėjų pajamos per tą laikotarpį padidėjo tik 1 499,69 Eur. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus apie tai, kad jie yra prastos sveikatos. Pareiškėjas 2024 m. sausio 16 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja posėdyje nedalyvaus, kadangi tą dieną ji dėl sveikatos problemų gydėsi ligoninėje. Pareiškėjas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat akcentavo ir tai, kad jiems šis bankroto procesas sukelia daug neigiamų emocijų, streso, įtampos, dėl kurių pareiškėjų sveikatos būklė būna prasta. Teigė, kad jie iki iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekė visomis išgalėmis savarankiškai atsiskaityti su turimais kreditoriais ir tik supratę, kad to padaryti nepajėgs, kreipėsi į teismą su prašymu jiems iškelti fizinio asmens bankroto bylą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 12.10 iki 20.23). Iš byloje esačių duomenų, t. y., (duomenys neskelbtini) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto NI Palangos klinikos Streso ligų skyriaus dienos stacionaro išrašo, pažymos, kad A. J.-T. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio lanko individualią psichoterapiją pas psichoterapeutę J. D., adresu (duomenys neskelbtini), „Geštalto studija“, e.sveikatos pateiktų išrašų apie pareiškėjų sveikatos problemas, matyti, kad pareiškėjų tiek psichologinė, tiek ir fizinė sveikata yra prasta. Aptartu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai gaunamų pajamų ne mažina, o priešingai jas didina, nors ir ne žymiai, turint omenyje tai, kad jie yra prastos sveikatos, tačiau vis tiek dirba, iš esmės neturi pagrindo sutikti su tuo, kad pareiškėjai pažeidžia FABĮ 16 straipsnio 10 punkto nuostatas.

28. Dėl paskirtų baudų apeliantė nurodė, kad laikotarpiu po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui skirtos 39 administracinio nusižengimo baudos 1 891 Eur sumos, kurių jis nemoka, iš jų – 26 baudos buvo skirtos per vieną dieną (2023-04-13). Pirmosios instancijos teismas nurodytų argumentų nevertino, nes nurodė, jog pareiškėjas neva padengė 29 paskirtas baudas. Tačiau pareiškėjo M. T. pateikti įrodymai (jau po įvykusio teismo posėdžio) nepagrindžia, jog sumokėtos 29 baudos. Pažymi, kad turėjo būti sumokėtos 39 baudos. Be to, dalį baudų – 5 baudas – sumokėjo trečiasis asmuo D. T.. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek bankroto administratorius nurodė, jog baudos sumokėtos iš būtinųjų išlaidų. Pateikti duomenys pagrindžia, kad už pareiškėją moka trečiasis asmuo, tai reiškia, jog pareiškėjas didina savo finansinius įsipareigojimus, vieną kreditorių (VMI) pakeičia kitu – D. T., o ne juos mažina. Be to, pareiškėjo M. T. pateikti įrodymai dėl kitų neva sumokėtų sumų niekaip nepagrindžia, jog baudos tikrai sumokėtos, tai tik įrodo, jog lėšos rezervuotos, todėl neatmestina galimybė, jog tokiai sumai yra uždėtas turto areštas, ir todėl rašo, jog tokia suma rezervuota, tačiau, nesant pridėtų pavedimų kopijų, mano, jog pareiškėjas šią dieną yra sumokėjęs už 5 baudas. Nurodė, kad 2024-01-16 teismo posėdžio metu teismas įpareigojo pateikti įrodymus, jog baudos yra sumokėtos, pareiškėjas pateikė įrodymus tik dėl 5 (penkių) baudų sumokėjimo (kurias apmokėjo trečiasis asmuo), o dėl kitų baudų pateiktos tik ekrano nuotraukos, kurios nelaikytinos oficialiais dokumentais, pagrindžiančiais baudų sumokėjimą. Akivaizdu, jog pareiškėjas nėra įvykdęs teismo įpareigojimo, tai jau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti nutarties atmesti UAB „Realm Juridical“ prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo. Iš esmės apeliantė nurodė, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu šiuo aspektu.

29. Dėl apeliantės argumentų atsiliepime į skundą pareiškėjai nurodė, kad apmokant dalį baudų M. T. pagalbą suteikė sesuo D. T., būtent todėl pavedimuose ji nurodoma kaip mokėtoja (M. T. nedidina jokių savo įsipareigojimų). Tačiau didžioji dalis baudų apmokama iš jų būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos sumos. Teismo posėdžio metu M. T. nurodė, kad baudos yra apmokėtos, o po to patikslino, kad jo asmeninėje banko sąskaitoje yra rezervuotos lėšos šių baudų apmokėjimui. Tai patvirtina ir bylai pateikti dokumentai (mokėjimų kopijos ir nuorašai iš M. T. el. banko sistemos) iš kurių matyti, kad jo sąskaitoje rezervuota 1 358,17 Eur suma. Šią sumą vykdydami baudų išieškojimą yra rezervavę antstoliai G. P. ir A. R. Ž. M. T. nežinomos aplinkybės, kodėl antstoliai lėšas yra tik rezervavę ir jų neperveda išieškotojui. Šios aplinkybės nuo M. T. nepriklauso, tačiau minėti duomenys patvirtina, kad lėšos baudų sumokėjimui yra skirtos. Šios lėšos skirtos iš jų šeimai nustatytos sumos būtinųjų poreikių tenkinimui. Pareiškėjų vertinimu, jokie kreditorių teisėti interesai bankroto proceso metu nebuvo pažeisti.

30. 2024 m. sausio 16 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas pareiškėjas dėl 39 administracinio nusižengimo baudų susidarymo aplinkybių nurodė, kad baudas gavo, kadangi naudojosi skolintu įmonės automobiliu ir keliavo po Lietuvą nežinodamas, kad automobilio techninė apžiūra yra pasibaigusi, taip jis buvo fiksuotas 29 radarų, dėl to ir gavo minėto dydžio administracines baudas. Remiantis byloje esančia medžiaga, t. y. SEB banko (DOK-2679) išrašais, nustatyta, kad D. T. VMI mokėjo įmokas už pareiškėją, įmokų bendrą sumą sudaro 267,00 Eur (iš viso 5 mokėjimai). Pareiškėjas 2024 m. sausio 16 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė teismui ekrano fotonuotraukas ir nurodė, kad jo sąskaitoje yra reikiama pinigų suma baudoms sumokėti ir ją yra rezervavę antstoliai. Iš byloje esančių ekrano fotonuotraukų (DOK-2679) matyti, kad tai yra pareiškėjui priklausančios el. banko sąskaitos išrašas. Iš pateikto banko išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjo sąskaitoje rezervuota 1 358,17 Eur suma. Šią sumą yra rezervavę antstoliai G. P. ir A. R. Ž.

31. Aptariamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad likusios baudos dalis dėl pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų nebus sumokėta. Kadangi pateikti duomenys patvirtina, kad 1 358,17 Eur suma skirta baudoms yra rezervuota, o tai, kad ji tuo metu (išrašo pateikimo metu) dar nebuvo nurašyta antstolių, nesudaro pagrindo teigti, jog baudos nebus sumokėtos. Šiuo aspektu nurodytos aplinkybės bei pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl baudų sumokėjimo iš esmės neturi esminės įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Byloje nepateikta duomenų, už kokius konkrečiai pažeidimus skirtos baudos. Pareiškėjas nurodė, kad konkretus pažeidimų skaičius susidarė už tapačius pažeidimus ir baudos skirtos už tapačius pažeidimus. Nors pareiškėjas nurodydamas konkrečius argumentus turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl padarytų pažeidimų, todėl labiau tikėtina pareiškėjo paaiškinimais.

33. Atmetami kaip nepagrįsti ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjai galbūt slepia pajamas ir nepagrindžia, kur išleidžia būtinosioms išlaidoms skiriamas lėšas, kadangi, vos gavus į banko sąskaitą piniginių lėšų, šios iškart išgryninamos. Iš pareiškėjų mokumo atkūrimo plano matyti, kad pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 700,00 Eur suma. Ši suma susideda iš: 100,00 Eur – išlaidos būstui; komunaliniams mokesčiams – 60,00 Eur; transporto išlaidoms – 100,00 Eur; maistui – 400,00 Eur; išlaidos vaikų poreikių tenkinimui – 20,00 Eur; vaistams, vitaminams ir higienos prekėms – 10,00 Eur; rūbams ir avalynei – 10,00 EUR; kitoms reikmėms. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi šią sumą patvirtino, kadangi patvirtino pareiškėjų mokumo atkūrimo planą. Teismo vertinimu, įstatymas nenumato pareigos pareiškėjams teikti detalizuotą ataskaitą kreditoriams, kur ir kaip jie išleidžia lėšas, skirtas būtinosioms šeimos išlaidoms. Konkrečiu atveju pareiškėjų prašoma 700,00 Eur suma, skirta šeimos aprūpinimui, nėra didelė, todėl vertinti, kad pareiškėjai grynindami lėšas galbūt jas siekia nuslėpti, nėra pakankamo pagrindo. Be to, įstatymas nedraudžia pareiškėjams laisvai disponuoti teismo patvirtintomis fizinio asmens bankroto proceso metu būtinosiomis šeimos išlaidoms skirtomis lėšomis, taigi ir jas išsigryninti. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad civilinėje byloje skolininko sąžiningumas yra preziumuojamas, ši prezumpcija taikoma ir nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, todėl byloje kreditoriai arba bankroto administratorius turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ numatytą pagrindą nutraukti jo bankroto bylą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys būtų pateikę neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita, ir dėl to plane numatytos priemonės galėtų būti neįvykdytos.

34. Pareiškėjų mokumo atkūrimo plane nustatyta, kad pagal FABĮ bankrutavusiems fiziniams asmenims yra nustatomos sumos, skirtos jų būtiniesiems poreikiams tenkinti (šiuo konkrečiu atveju 700,00 Eur), visos kitos šias sumas viršijančios fizinių asmenų bankroto proceso metu gautos pajamos (laimėjimai, papildomos pajamos, darbo užmokesčio dalis, pinigai po turto realizavimo ir kt.) bus įneštos į fizinių asmenų bankroto bylai administruoti atidarytą depozitinę sąskaitą – Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, depozitinės sąskaitos valdytojas – nemokumo administratorius I. L.. Minėtame plane taip pat nurodoma, kad mokėjimo dieną visos depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, t. y. kas mėnesį iki mokėjimo dienos periodiškai iš M. T. ir A. T. gautos lėšos (kurios viršija jų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą), bus paskirstytos kreditoriams laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos pagal formulę. M. T. ir A. T. nuo plano patvirtinimo teisme dienos, nepaisydami savo gaunamų pajamų ir būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytos sumos, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugų apmokėjimui įsipareigoja kas mėnesį skirti ne mažesnę kaip 90,00 Eur sumą (kas pusmetį ne mažesnę kaip 540,00 Eur sumą). Iš bylai pateiktų bankrutuojančių fizinių asmenų „Swedbank“, AB, sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio 11 d. matyti, kad pareiškėjai nemokumo administratoriui į depozitinę sąskaitą įnešė 2022 m. vasario 24 d. 84,70 Eur; 2022 m. balandžio 1 d. 240,00 Eur; 2022 m. spalio 4 d. 720,00 Eur; 2023 m. balandžio 6 d. 720,00 Eur; 2023 m. spalio 5 d. 720,00 Eur, iš viso 2 484,70 Eur. Taigi aptartu atveju matyti, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys į depozitinę banko sąskaitą yra pervedę visas lėšas, skirtas administravimo išlaidų apmokėjimui ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, todėl nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad pareiškėjai nesugeba tinkamai vykdyti patvirtinto mokumo plano.

35. Apeliantės argumentai, kad ji pagal planą šią dieną nėra gavusi jai priklausiusių mokėjimų, pareiškėjai netinkamai vykdo planą, todėl yra pagrindas nutraukti pareiškėjams bankroto bylą, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis pareiškėjų mokumo atkūrimo plano duomenimis nustatyta, jog apeliantė yra antro etapo antrosios eilės kreditorė, taigi jos kreditiniai reikalavimai bus tenkinami eiliškumo tvarka, t. y. patenkinus pirmosios eilės kreditorių reikalavimus. Patenkinus pirmosios eilės kreditorių reikalavimus, pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo tenkinami, nes proporcingai apskaičiuoto mažiausio mokėjimo suma nesiekė 1,45 Eur (kai mokėjimus netikslinga atlikti dėl bankų taikomų mokesčių). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. gegužės 3 d. pareiškėjų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos 8 punkte nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 iki 10 dienos kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo tenkinami, nes proporcingai apskaičiuoto mažiausio mokėjimo suma nesiekė 1,45 Eur (kai mokėjimus netikslinga atlikti dėl bankų taikomų mokesčių). Lėšos sukauptos ir saugomos depozitinėje sąskaitoje. Esant pakankamai lėšų, mokėjimai kreditoriams bus atliekami kitą artimiausią mokėjimo dieną, numatytą plane, ir ši informacija apeliantei yra žinoma. Aptartu atveju su paminėtomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, apeliantės argumentai nepagrįsti, kadangi byloje esantys duomenys, t. y. 2023 m. gegužės 3 d. pareiškėjų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaita, tai paneigia.

36. Suinteresuotas asmuo VMI pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, t. y. ar pats pareiškėjas nepablogino savo turtinės padėties, reikėtų atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Renginių centras“, pareiškėjas nuo pat bendrovės įkūrimo daugiau nei dešimt metų buvo ne tik bendrovės akcininkas, bet ir vadovas, tačiau bankroto administratoriui nei bendrovės dokumentų, nei turto neperdavė, todėl teismas pareiškėjui skyrė 300 Eur baudą. Teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. priimtu sprendimu už akių nusprendė priteisti bendrovei iš pareiškėjo 118 779,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 118 779,22 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimose bylose nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo elgesio neperduodant įmonės dokumentų įmonės bankroto administratoriui, kai už tokius veiksmus, neveikimą buvo skiriama bauda, arba trečiojo asmens minimo teismo sprendimo už akių priėmimas ir taikyta civilinė atsakomybė – iš pareiškėjo priteista žala įmonei – buvo konkrečiose bylose nustatinėjamos aplinkybės. Iš dalies sutiktina su trečiojo asmens dėstomais argumentais, kad galbūt pats pareiškėjas galėjo tokiu elgesiu pabloginti savo turtinę padėtį, tačiau konkrečiu atveju tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas ir šie argumentai teisinės reikšmės šiuo atveju neturi. Remiantis civilinės bylos Nr. e2FB-2054-838/2021 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-00477-2021-4) medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriumi (duomenys neskelbtini) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Atsižvelgiant į tai, kad Kreditavimo sutartis nebuvo tinkamai ir laiku įvykdyta, susidarė įsiskolinimas. Taip pat (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, bankas nutraukė su pareiškėju sudarytą kreditavimo sutartį, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ąjį notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą ir 2017 m. liepos 17 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), o priverstinis skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstolio J. P. kontorai. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-780-777/2019 dėl skolos priteisimo iš skolininkės A. T., 2019 m. gegužės 10 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolės R. V. kontorai. Aptariamu atveju galbūt VMI nurodytos aplinkybės ir turėjo įtakos aptartai situacijai, dėl ko pareiškėjai nebegalėjo vykdyti savo kreditinių įsiskolinimų, tačiau, remiantis šios bylos duomenimis, nei suinteresuotas asmuo VMI, nei apeliantė pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta pareiškėjams iškelti bankroto bylą, neskundė, todėl šiuo metu suinteresuoto asmens VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl konkretaus pareiškėjo elgesio praeityje, sprendžiant konkretų prašymą, nedaro įtakos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

38. Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad kreditorė UAB „Realm Juridical“ prašo nutraukti jų abiejų bankroto bylą, tačiau atskirajame skunde ir savo pateiktame prašyme daugiausiai pasisako tik dėl M. T., o dėl A. T. motyvų nepateikia. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais pareiškėjų argumentais. Sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto nutraukimo vertintina ne tik tai, kokius veiksmus atlieka pareiškėjas siekdamas tinkamai įgyvendinti FABĮ 16 straipsnyje nustatytas bankrutuojančio fizinio asmens pareigas, vertintina ir tai, kokias pastangas deda pareiškėja siekdama tinkamai įgyvendinti fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą.

39. Iš esmės, apeliantės vertinimu, pareiškėjų bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, todėl kreditorė mano, kad jos nurodytos aplinkybės atitinka FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 punkte nustatytas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo sąlygas, t. y. kai paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Todėl mano, kad dėl šių aplinkybių yra pakankamas pagrindas A. T. bei M. T. bankroto bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir įvertinta, nėra pagrindo su apeliantės išvadomis sutikti.

40. Aptartų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad konkrečiu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti bankrutuojančių asmenų nesąžiningumo, nebendradarbiavimo su bankroto administratoriumi, gaunamų pajamų slėpimo ar piktybiško mokumo atkūrimo plano pažeidinėjimo. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti bankrutuojančių asmenų nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta FABĮ 16 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6 punkte padarytų pareiškėjų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

41. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.