- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-383-589/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00792-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Bruneros“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Bruneros“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Epsilon LT“, S. P.
- Kategorijos
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.4.2.3Proceso atnaujinimas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Bruneros“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3833-1215/2025 pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Bruneros“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivasa“ ieškinį dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei viešajai įstaigai „Bruneros“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Epsilon LT“ ir S. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ (toliau – ir pareiškėja, ir atsakovė) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023 ir bylą nagrinėti pakartotinai, priimti naują sprendimą, naikinantį ankstesnįjį teismo sprendimą, kadangi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ivasa“ ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir iš UAB „Ivasa“ priteisti VšĮ „Bruneros“ naudai 4 241,10 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir tvirtino, kad UAB „Ivasa“ atstovai žinomai melagingai kreipėsi pateikdami ieškinį teismui, tikslu prasiskolinusio kliento S. P. įsipareigojimus dėl automobilio nuomos perkelti VšĮ „Bruneros“, tokiu būdu atgaunant beviltišką skolą, kuri susidarė dėl S. P. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei dėl UAB „Ivasa“ atstovų neatidumo, neįsitikinant, ar S. P. turi reikiamus įgaliojimus sudaryti automobilio nuomos sutartį juridinio asmens vardu.
3. Pareiškėja nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023 jos atstovas teikė teismui prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas S. P. atžvilgiu ir bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, nes baudžiamojoje byloje tiriama ir situacija tiesiogiai susijusi su UAB „Ivasa“ ieškinio dalyku. Taip pat pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu prašė apklausti S. P.. Pareiškėjos atstovo prašymai teismo nebuvo tenkinti. Šiai dienai baudžiamoji byla S. P. atžvilgiu baigta, tame tarpe dėl epizodo, susijusio su UAB „Ivasa“ ieškinio (civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023) dalyku. Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes civilinėje byloje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, ryšium su šalies duotais žinomai melagingais paaiškinimais.
4. Pareiškėja teigė, kad S. P., ikiteisminio tyrimo metu neigusi kaltę, baudžiamosios bylos Nr. 1-959-767/2024 teisminio nagrinėjimo metu pripažino jai inkriminuojamą veiką dėl savo įsipareigojimų materialinės naštos pagal automobilio nuomos sutartį su UAB „Ivasa“ apgaule perkėlimo VšĮ „Bruneros“. Nuosprendžiu VšĮ „Bruneros“ naudai nepriteistos sumos, susijusios su automobilio nuomos iš UAB „Ivasa“ aplinkybėmis. S. P. prisipažinimas baudžiamojoje byloje patvirtina, jog civiliniai teisiniai santykiai buvo susiformavę tarp jos (fizinio asmens) ir UAB „Ivasa“. UAB „Ivasa“ suprato galimų nusikalstamų veikų jos atžvilgiu įvykdymą, tačiau nusprendė bandyti susigrąžinti pinigus iš mokios įmonės VšĮ „Bruneros“, o ne iš S. P..
5. Pareiškėja taip pat teigė, kad civilinėje byloje prašė apklausti trečiąjį asmenį S. P., teismas byloje pripažino trečiojo asmens S. P. dalyvavimą byloje būtinu, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nusprendė priešingai. S. P. parodymai būtini norint tinkamai įvertinti ginčo situaciją šioje civilinėje byloje. Būtent dėl S. P. neteisėtų veikų iškelta ir ginčo civilinė byla. Pareiškėja negali būti atsakinga už S. P. padarytas nusikalstamas veikas ir / ar prisiimtų civilinių pareigų nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos VšĮ „Bruneros“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėja savo pareiškime įrodymų, kad kažkas iš šalių, liudytojų teikė melagingus parodymus ir tai patvirtintų įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nepateikė, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nenurodė, kokie įteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, o pareiškimą grindžia aplinkybėmis, kad S. P. pripažino kaltę. Tokiu būdu pareiškėja siekia iš naujo įrodinėti, kad ji (pareiškėja) buvo netinkama atsakovė byloje. S. P. išnagrinėtoje civilinėje byloje apskritai neteikė jokių paaiškinimų, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti melagingi jos ar kitos šalies paaiškinimai.
9. Teismas pažymėjo, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023 ginčą sprendė vertindamas ieškovės ir atsakovės (pareiškėjos) sutartinius santykius ir atsakovės (pareiškėjos) atsakomybę kildino iš sutarties, kuri pasirašyta tarp ieškovės UAB „Ivasa“ ir atsakovės (pareiškėjos), o aptariamas įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje šių aplinkybių niekaip nekeičia, nes ieškovė reikalavimą reiškė remdamasi sutarties uždarumo principu kitai sutarties šaliai. Aplinkybes, kad S. P. neturėjo įgaliojimo atsakovės (pareiškėjos) vardu pasirašyti sutarties, pareiškėja buvo nurodžiusi dar bylą nagrinėjant iš esmės, dėl jų buvo išsamiai pasisakyta (sprendimo 24-26 pastraipos) ir konstatuota, kad ieškovė neturėjo pagrindo abejoti, kad S. P. veikė VšĮ „Bruneros“ vardu. Dėl šių teismo išvadų pritariamai pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas, kartu vertinęs ir pačios atsakovės (pareiškėjos) procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo metu. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu melagingų parodymų, leidžiančių visiškai kitaip vertinti ieškovės ir atsakovės (pareiškėjos) santykius, nenustatyta. Tai, kad S. P. baudžiamojoje byloje pripažino savo kaltę savaime nereiškia, kad sprendimas civilinėje byloje pagrįstas melagingais parodymais ar remiantis suklastotais dokumentais. Sprendimu atsakovei (pareiškėjai) taip pat buvo išaiškinta teisė regresiniu ieškiniu kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja VšĮ „Bruneros“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartį.
11. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis. Pažymi, kad teismas vengė plačiau pasisakyti apie pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir vertino kartu su prašymu pateikto teismo nuosprendžio tik paskirus sakinius / teiginius, o ne turinį bei jo visetą.
12. Tvirtina, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. P. atžvilgiu baudžiamojoje byloje, teismas buvo įspraustas į tam tikrus rėmus (buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje, pareiškėjos manymu, buvo padaryta elementaria logika nepaaiškinamų išvadų: verslo rizikų valdymo ir negatyvių pasekmių kompensavimo funkcija buvo priskirta klientui; kurioje nebuvo apklausta S. P., nors teismas ir buvo pripažinęs šio procesinio veiksmo būtinybę; kurioje nebuvo sustabdytas procesas, iki kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje, nors to proceso metu buvo reikalauta ir t. t.). Teismas baudžiamojoje byloje netyrė įrodymų, nes S. P., ikiteisminio tyrimo metu neigusi kaltę, bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltę staiga nusprendė pripažinti visiškai. Dėl to nebuvo detalizuota visa eilė aplinkybių, susijusių su ginčo automobilio nuoma iš UAB „Ivasa“.
13. Teigia, kad teismas pareiškėjos civilinio ieškinio dėl šioje byloje aptariamo epizodo baudžiamojoje byloje nepriteisė (dėl kitų nusikaltimų epizodų ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi), nors aprašomojoje dalyje aiškiai nurodė, jog atitinkama pinigų suma buvo priteista iš VšĮ „Bruneros“ civilinėje byloje Nr. e2A-470-1042/2023. Akivaizdu, kad teismas baudžiamojoje byloje dėl aptariamo epizodo tiesiog nerado racionalaus sprendimo, nes civilinėje byloje teismų priveltos loginės klaidos buvo kliuviniu, trukdžiusiu tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
14. Akcentuoja, kad teismas nuosprendžiu aiškiai pabrėžė, jog išsinuomodama ginčo transporto priemonę iš UAB „Ivasa“, S. P. veikė ne VšĮ „Bruneros“ vardu ir ne šios įmonės naudai. Skundžiamoje teismo nutartyje konstatuojama priešingai. Atnaujinus procesą civilinėje byloje, niekieno teisės ir teisėti interesai nenukentėtų, proceso atnaujinimui neprieštarauja nei ieškovė UAB „Ivasa“, nei trečiasis asmuo S. P..
15. Mano, kad apklausti S. P. tiesiog privalu, juolab, kad šiai dienai įsiteisėjus nuosprendžiui baudžiamojoje byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios iš esmės paneigia teismo padarytas išvadas civilinėje byloje. S. P. civilinėje byloje neapklausta. Teismo išvados, neapklausus šio asmens, yra pagrįstos tik spėlionėmis. Juolab, kad S. P. baudžiamojoje byloje, duodama savo parodymus bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodė priešingas aplinkybes, kas ir vertintina, kaip naujos aplinkybės. Jeigu ne teismo (nagrinėjusio civilinę bylą Nr. e2-481-1051/2023) procesinės klaidos, su tokia situacija, tikėtina, pareiškėja nebūtų susidūrusi.
16. Pažymi, kad UAB „Ivasa“ atstovai, suprasdami, kad pinigus lengviau bus išreikalauti iš VšĮ „Bruneros“, būtent šią įmonę patraukė atsakovu civilinėje byloje, nors puikiai suvokė, kad UAB „Ivasa“ atžvilgiu S. P. įvykdė nusikalstamą veiką. Tai puikiausiai iliustruoja UAB „Ivasa“ el. laiškas S. P., kuriame ji nedviprasmiškai nurodė, jog „Jeigu išsidirbinėjat tai skambinu buhalterei kad paliktu Bruneros sąskaita. Tegu kaba ten pas juos“(kalba netaisyta).
17. Taip pat mano, kad S. P. parodymai, užfiksuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, vienareikšmiškai ir neginčijamai įrodo, kad teismo sprendimas civilinėje byloje buvo priimtas skubotai, nesurinkus ir nepatikrinus visų bylai ištirti ir teisėtam sprendimui priimti reikalingų duomenų.
18. Trečiasis asmuo UAB „Epsilon LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos VšĮ „Bruneros“ atskirąjį skundą tenkinti.
Atsiliepimas
19. Nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais. Mano, kad pagrįsti yra pareiškėjos argumentai apie tai, kad teismas, nagrinėjęs prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, praktiškai neanalizavo pareiškėjos pateiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tiesiog atkartojo motyvus, išsakytus teismų, išnagrinėjusių ginčo civilinę bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos VšĮ „Bruneros“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos VšĮ „Bruneros“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos VšĮ „Bruneros“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023, konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu melagingų parodymų, leidžiančių visiškai kitaip vertinti ieškovės ir atsakovės (pareiškėjos) santykius, nenustatyta, tokių nenurodė ir pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo, o tai, kad S. P. baudžiamojoje byloje pripažino savo kaltę savaime nereiškia, jog sprendimas civilinėje byloje pagrįstas melagingais parodymais ar remiantis suklastotais dokumentais. Pareiškėja, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jos prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023 nurodytų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirojo skundo argumentus laiko nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį.
23. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99).
25. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad, siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (žinomai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021).
26. Susipažinęs su nagrinėjamos bylos duomenimis, įsiteisėjusių Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023 ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-470-1042/2023 turiniu bei šių bylų duomenimis, taip pat įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-959-767/2024, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintos kaip sudarančios pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
27. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepateikė ir nenurodė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi UAB „Ivasa“, S. P. paaiškinimai, liudytojų parodymai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių būtų priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas minėtoje civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Tai, kad S. P. baudžiamojoje byloje pripažino savo kaltę savaime nereiškia, jog sprendimas civilinėje byloje pagrįstas melagingais parodymais ar remiantis suklastotais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti.
28. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja civilinės bylos atnaujinimo siekia CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau dalį tiek prašymo dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirojo skundo motyvų grindžia išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-481-1051/2023 padarytais procesinės teisės normų pažeidimais, neapkausiant S. P., netenkinant pareiškėjos prašymo stabdyti civilinės bylos Nr. e2-481-1051/2023 nagrinėjimą, iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas S. P. atžvilgiu ir bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, netinkamai taikytu ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu sprendžiant dėl tinkamo atsakovo. Tokios pareiškėjos nurodomos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte apibrėžiamą proceso atnaujinimo pagrindą, kuriuo pareiškėja nesirėmė prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje. Be to, CPK 366 straipsnio 9 punkte nurodoma, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju, civilinė byla, kurios proceso atnaujinimo pareiškėja siekia, yra išnagrinėta apeliacine tvarka, todėl CPK 366 straipsnio 9 punkto pagrindu procesas apskritai negali būti atnaujinamas.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti neaptarti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.