Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-792-777/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-08-14
Bylos Nr.: e2A-792-777/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: A. M., J. M.
Atsakovas: I. P., D. P., J. B., I. B.

Kategorijos

2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-792-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00449-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.4.2.9.1. 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), A. M.,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. M. (A. M.), J. M., atsakovų I. P., D. P. (D. P.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir J. M. patikslintą ieškinį atsakovams I. P., D. P., J. B. ir I. B. (I. B.) dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir statinių nugriovimo ir atsakovų I. P., D. P. priešieškinį ieškovams A. M. ir J. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9146, sudarytos tarp atsakovų I. P., D. P. ir atsakovų J. B., I. B. dalį dėl 39,46 kv. m garažo, plane pažymėto G1, adresu (Duomenys neskelbtini), įsigijimo nuosavybėn; pripažinti 39,46 kv. m garažą, plane pažymėtą G1, adresu (Duomenys neskelbtini), ieškovų nuosavybe; įpareigoti atsakovus I. P. ir D. P. nugriauti tvorą, pavėsinę ir šiltnamį, esančius bendrame žemės sklype, adresu (Duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Ieškovų sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad ieškovai naudosis jiems tenkančia žemės sklypo dalimi pagal 2014 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Po ieškovų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad ant ieškovų žemės sklypo dalies esantis nekilnojamojo turto objektas – garažas yra neteisėtai perleistas atsakovams I. P. ir D. P.. Atsakovai J. B. ir I. B. ieškovus buvo informavę, kad garažą perleis ieškovams atskirai pagal vėliau sudarytą negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį neatlygintinai. Tačiau vėliau, atsakovams I. P. ir D. P. įgijus butą, paaiškėjo, kad pagal neteisėtai suformuotą kadastro bylą garažas buvo įtrauktas į atsakovams I. P. ir D. P. parduodamų patalpų sąrašą ir pagal pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį jie tapo garažo savininkais.

2.2. Ieškovų teises taip pat pažeidžia bendrojo naudojimo teritorijoje atsakovų I. P. ir D. P. neteisėtai pastatyta tvora. Teigia, jog tvora yra priskiriama prie nesudėtingų statinių ir pagal statybos techninius reglamentus STR 1:01.03:2017 bei STR 1.05.01:2017 rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) nagrinėjamu atveju yra privalomi. Nurodė, kad tvora yra pastatyta bendrame sklype, negavus ieškovų sutikimo, yra daugiau nei 2 m aukščio, aklina. Tvora užstoja saulę ir ieškovams daro žalą, todėl mano, kad neteisėtos statybos padariniai privalo būti pašalinti.

2.3. 2018 m. liepos 21 d., neturėdami ieškovų kaip bendraturčių sutikimo, atsakovai I. P. ir D. P. neteisėtai bendrame žemės sklype pasistatė pavėsinę, o 2018 m. rugpjūčio 10 d. – šiltnamį. Nurodyti statiniai gadina bendro sklypo vaizdą, užstoja saulę ir mažina bendro sklypo vertę, todėl privalo būti nugriauti.

3. Atsakovai I. P. ir D. P. pateikė priešieškinį kuriuo prašo pakeisti žemės sklypo, adresu (Duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatyti ją pagal UAB „Aidila“ 2018 m. balandžio 25 d. parengtą žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo planą.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

4.1. UAB „Aidila“ 2018 m. balandžio 25 d. parengtame žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo plane numatyta, jog ieškovai naudotųsi žemės sklypo plane indeksu B pažymėta dalimi (214 kv. m), C1 dalimi (29/604 kv. m), C2 dalimi (21/604 kv. m), atsakovai naudotųsi žemės sklypo plane indeksu A pažymėta dalimi (269 kv. m), C4 dalimi (49/604 kv. m), o žemės sklypo plane indeksu C3 pažymėta dalimi (11/604 kv. m) šalys naudotųsi bendrai ir ši dalis bus iš esmės naudojama atsakovams patekti į savo žemės sklypą (pravažiuojamoji kelio dalis). Mano, jog taip nebūtų pakeista anksčiau nustatyta šalių naudojimosi žemės sklypo dalimis A ir B tvarka, o tik pasikeistų C dalies naudojimosi tvarka.

4.2. Taip šalys išspręstų ginčą dėl esamos tvoros nugriovimo (šiuo metu ginčo tvora ribojasi su C dalimi, o, pakeitus tvarką, tvora ribotųsi su žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu C4 ir A), taip pat nekiltų konfliktų dėl automobilių statymo, t. y. ieškovai privalėtų savo automobilius statyti žemės sklypo dalyse, pažymėtose indeksais C1 ir C2, o atsakovai – C4. Mano, jog tokiu būdu atsakovams nebūtų trukdoma įvažiuoti į garažą, kuriame įrengtas atsakovams priklausantis dujų katilas ir vandens šildytuvas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovų A. M. ir J. M. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus I. P. ir D. P. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, adresu (Duomenys neskelbtini), 2017 m. tarp žemės sklypo dalių, pažymėtų indeksais A ir C, pastatytą tvorą ir 2018 m. žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu A, pastatytus šiltnamį ir pavėsinę; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Atsakovų I. P. ir D. P. (D. P.) priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo atmetė.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad iš byloje esančios 2014 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo daikto, adresu (Duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/15471 matyti, kad ieškovų butui yra priskirta 18 patalpų, tarp kurių nėra garažo. Šių rašytinių įrodymų, tarp jų ir oficialiųjų rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią, pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu neįgijo nuosavybės teisių į ginčo garažą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai savo paaiškinimuose nurodė turėję lūkestį, jog ginčo garažas jiems bus perleistas ateityje, o ne konkrečių teisių į ginčo garažą turėjimą. Pažymėjo, kad pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Teigia, jog, ieškovams nepateikus rašytinio susitarimo su atsakovais J. B. ir I. B., teismas konstatavo, kad galiojančio ir šalis saistančio susitarimo dėl garažo perleidimo ieškovams ateityje nebuvo.

6.2. Nurodė, kad ginčijama 2015 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams I. P. ir D. P. buvo perleistas savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu (Duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas tuo pačiu metu kaip ir ieškovų butas. Teigia, jog iš 2014 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto kadastro bylos akivaizdu, kad ginčo garažas yra priskirtas atsakovų butui. Atsižvelgiant į tai, kad abu butai buvo suformuoti tuo pačiu metu, prieš ieškovams A. M. ir J. M. ir atsakovams I. P. ir D. P. įsigyjant savo butus, ieškovų lūkestis, jog garažas galės ateityje būti savarankišku civilinės apyvartos objektu ir kokiu nors teisiniu pagrindu bus perleistas ieškovams, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

6.3. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Teigia, jog, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, tai, kad ieškovams pagal nustatytą naudojimosi tvarką yra priskirta naudotis žemės sklypo dalis B, nereiškia, kad ši žemės sklypo dalis nebėra bendroji nuosavybė ir kad ant jos gali būti tik išimtinai ieškovams priklausantys statiniai (jų dalys).

6.4. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą statybą leidžiančiam dokumentui gauti taip pat turi būti pateiktas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Darė išvadą, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimas yra būtinas ir statant nesudėtingus statinius, nepriklausomai nuo to, ar jiems pagal įstatymą reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

6.5. Nurodė, kad atsakovai I. P. ir D. P. neneigia aplinkybės, kad dėl sutikimo statyti tvorą, šiltnamį ir pavėsinę davimo į ieškovus apskritai nesikreipė. Pažymėjo ir tai, kad, pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką, įrodinėjimo, kad bendraturčiai nepagrįstai atsisako duoti atitinkamą sutikimą, našta tektų atsakovams, šiuo atveju atsakovai atsisakymo duoti sutikimą neginčijo, nes į bendraturčius dėl jo apskritai nesikreipė, jokių konkrečių įrodymų, kad ieškovai nepagrįstai atsisako duoti tokį sutikimą, nepateikė. Darė išvadą, jog teismui konstatavus, kad statiniai buvo pastatyti neteisėtai, neturint žemės sklypo bendraturčių sutikimo, kuris yra reikalingas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, yra pagrindas atsakovus įpareigoti minėtus statinius nugriauti.

6.6. Nurodė, kad atsakovų prašoma nustatyti nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka yra iš esmės sumažinama šalių bendrai naudojama žemės sklypo teritorija C. A. į šios teritorijos dislokaciją, pirmosios instancijos teismas laikė tikėtinomis ieškovų nurodytas aplinkybes, kad bendrai naudotis palikus tik teritoriją C3 bus reikšmingai apsunkintos ieškovų galimybės prieiti prie statinio, manevruoti transporto priemonėmis stovėjimo aikštelėje, taigi atsiras kliūčių efektyviam naudojimuisi nuosavybe.

6.7. Nurodė ir tai, kad, tiek ieškovams, tiek atsakovams įsigyjant jiems nuosavybės teise priklausančius butus su atitinkamomis žemės sklypo dalimis, kiekvienam iš bendraturčių buvo žinoma, kad teritorija C bus naudojama bendrai, tai sukūrė bendraturčiams lūkestį, kad ši tvarka bus stabili ir keičiama tik išimtiniu atveju, taip pat pareigą šios tvarkos laikytis. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad bendraturčių ginčas dėl nuosavybės teisių į garažą nėra susijęs su naudojimosi žemės sklypo dalimi C tvarka, todėl nelaikytinas svarbia priežastimi keisti C dalies naudojimosi tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovai I. P. ir D. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir ieškovų patikslintą ieškinį atmesti visiškai, o priešieškinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Nurodė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus (nuotraukas) matyti, jog ginčo pavėsinė ir šiltnamis neturi fundamento, juos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Teigia, jog minėti daiktai niekada nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl darė išvadą, jog pavėsinė ir šiltnamis priskirtini prie kilnojamųjų daiktų ir jiems negali būti taikomos statybos techninio reglamento nuostatos.

8.2. Nurodė, kad pagal šiuo metu nustatytą ir viešame registre įregistruotą žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), adresas (Duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką atsakovai naudojasi žemės sklypo plane indeksu A pažymėta dalimi (269 kv. m), ieškovai naudojasi žemės sklypo plane indeksu B pažymėta dalimi (214 kv. m), o žemės sklypo plane indeksu C pažymėta dalimi (121 kv. m) šalys naudojasi bendrai. Mano, jog yra patvirtinta tvarka, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudojasi bendraturčiai, o ieškovų prašomi nugriauti pavėsinė ir šiltnamis yra pastatyti ant žemė sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu A, t. y. ant atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies. Mano, kad atsakovai turi teisę naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi be ieškovų sutikimo ir jame statyti kilnojamuosius daiktus savo nuožiūra.

8.3. Nurodė, kad, ieškovams ir atsakovams įsigijus butus su jiems priklausančiais žemės sklypais iš atsakovų (Duomenys neskelbtini), atsakovai I ir D. P. kartu su ieškovais įrengė šalių naudojamus žemės sklypus skiriančią tvorą iš vidinės kiemo pusės. Teigia, jog nuo pat įsikėlimo dienos ieškovai buvo informuoti (žodžiu), kad atsakovai planuoja atsitverti savo naudojamo žemės sklypo dalį iš įvažiuojamosios kiemo pusės. Nurodė, kad tokiam atsakovų pageidavimui ieškovai niekada neprieštaravo, todėl, bendromis šalių jėgomis įrengę tvorą iš vidinės namo pusės, atsakovai padarė išvadą, jog ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą ieškovams statyti tvorą iš kitos namo pusės. Pažymėjo, jog, tik pateikus teisme ieškinį dėl garažo (taip pat ir reikalavimą dėl įrengtos tvoros), atsakovai buvo informuoti apie ieškovų nesutikimą statyti tvorą.

8.4. Pažymėjo, kad ginčo tvora buvo įrenginėjama ne vieną dieną, atsakovai savo jėgomis mūrijo ir statė tvorą ir viso tvoros statymo laikotarpiu ieškovai nepareiškė nė vienos pretenzijos ir (ar) pastabos, todėl mano, kad dabartiniai ieškovų veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, kadangi jų tikslas yra iš esmės pakenkti kaimynams pasinaudojant teisiniais formalumais.

8.5. Nurodė, kad ieškovai įvairias būdais siekia pažeisti atsakovų asmeninę erdvę, stebi, filmuoja atsakovų turtą bei asmeninį gyvenimą (negavę atsakovų sutikimo įsirengė vaizdo ir garso filmavimo kameras bendrai nuosavybei – sklypui stebėti). Teigia, jog akivaizdu, kad atsakovai turi teisę į asmeninę erdvę, turi teisę atsiriboti nuo atsakovų nuolatinio persekiojimo ir stebėjimo įsirengdami tvorą.

Šalies argumentai

8.6. Nurodė, kad tarp šalių yra ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl, siekdami išvengti tolesnių ginčų, atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti (pakoreguoti) bendro žemės sklypo naudojimosi tvarką, susijusią su C dalies naudojimu. Nurodė, kad nebūtų pakeista pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo planą anksčiau nustatyta šalių naudojimosi žemės sklypo dalių, plane pažymėtų indeksais A ir B, naudojimosi tvarka, o tik pasikeistų C dalies naudojimosi tvarka. Mano, jog taip šalys iš esmės išspręstų konfliktą dėl automobilių statymo, t. y. ieškovai privalėtų savo automobilius statyti žemė sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu C2 ir C1 (ką iš esmės ieškovai dažniausiai ir daro), o atsakovai – C4, taip pat nebūtų kito pobūdžio ginčų, susijusių žemės sklypo naudojimosi tvarka.

8.7. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, mano, kad esminis šios bylos ginčas yra dėl garažo priklausomybės ir pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, o atsakovų patirtos 2 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai iš esmės susiję su ieškiniu. Teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimą dėl garažo laikė neturtiniu, tačiau akivaizdu, jog prašymas priteisti atitinkamą nuosavybę yra turtinis ginčas (patys ieškovai nurodo, jog ginčo garažo vertė 5 792 Eur). Mano, jog atsakovų patirtos 2 000 Eur išlaidos advokato teisinei apmokėti turėjo būti paskirstytos taip: 1 800 Eur, kiek tai susiję su ieškiniu, 200 Eur, kiek tai susiję su priešieškiniu.

Atsiliepimas

9. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad tarp šalių yra ginčas ne dėl viso žemės sklypo naudojimosi, o dėl ieškovams priklausančios indeksu B pažymėtos dalies neteisėto naudojimosi. Teigia, jog priešieškinio 5 punkte atsakovai nurodo, kad naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, ir žemės sklypo dalimi (121 kv. m.), plane pažymėta indeksu C, bendrai po 1/2 dalį su ieškovais. Tačiau faktiškai jie neteisėtai ir be ieškovų leidimo dar nuolat naudojasi ir apie 50 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, taip pažeisdami savo buto pirkimo–pardavimo sutarties 5.1, 6.1, 6.15 punktus.

10.2. Mano, jog reikšdami tokį priešieškinį atsakovai bando įteisinti savo tvorą – padaryti taip, kad tvora nors kažkiek atitiktų STR 1.05.01:2017 reikalavimus, nors ji buvo pastatyta 2017 metais be ieškovų leidimo / sutikimo. Teigia, jog tvora yra neteisėtai pastatyta bendrame žemės sklype, todėl net ir indeksu C pažymėtos dalies padalijimo atveju atsakovų tvora vis tiek ribotųsi su indeksu C1 pažymėta dalimi.

10.3. Nurodė, kad 2014 metais, kada vyko namo, adresu (Duomenys neskelbtini), padalijimas į butus (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini) vėlesniam jų pardavimui, žemės sklypas (Duomenys neskelbtini) jau buvo padalytas į indeksais A, B ir C (bendro naudojimo) pažymėtas dalis. Teigia, jog indeksu C pažymėta dalis buvo suformuota bendrai naudotis atitinkama apimtimi, o ne priskirta nė vienam butui / šaliai todėl, kad tik tokiu būdu butų, adresais (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini), savininkai turi galimybę nevaržomai patekti į valdomą turtą.

10.4. Teigia, jog, padalijus C dalį atsakovų prašomu būdu, ieškovai netektų galimybės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia B dalimi prie įvažiavimo į garažą, būtų būtina iškelti dujų skaitiklį, būtų neįmanoma atlikti jokio namo fasado remonto, ieškovai neprieitų prie savo laiptų iš atsakovų pusės ir panašiai. Teigia, jog indeksu C pažymėtos dalies padalijimas, užtikrinantis prieigą prie ieškovų nuosavybės, paliekant galimybę automobiliams saugiai pravažiuoti, apsisukti bei juos statyti, neįmanomas.

10.5. Nurodė, kad atsakovų priešieškinyje nurodyti argumentai dėl C dalies padalijimo yra vienašališki, naudingi tik atsakovams: (I) siūloma žemės sklypo nustatymo tvarka pažeidžia teisės norminius aktus, kadangi atitinka tik atsakovų pageidavimus; (II) ieškovams ir dabar priklauso C dalyje 14 indeksu pažymėta dalis, o dėl neteisingai nurodytų indeksais A, B ir C pažymėtų dalių ribų ieškovų dalis yra sumažinta; (III) ginčas dėl tvoros niekaip nesusijęs su indeksu C pažymėtos dalies dalijimu, o atsakovai, greičiausiai, ir toliau pažeidinėtų žemės sklypo naudojimosi tvarką, kaip jie daro dabar, pvz., pasukimo į garažą metu atsakovai užvažiuotų ant C2 dalies; (IV) toks žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės pažeistų ieškovų interesus, nes neleistų ieškovams nevaržomai patekti į jų valdomą turtą; (V) tarp šalių nekyla nesutarimų dėl indeksu C pažymėtos dalies, kol atsakovai tvarkingai ir racionaliai stato automobilius. Mano, kad atsakovų siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas atitinka tik jų norus ir reikalavimus, todėl bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos, susijusios su C dalies naudojimu, keisti neįmanoma.

10.6. Nurodė, kad tvora yra pietų pusėje daugiau nei 2 metrų aukščio, aklina, pastatyta nesilaikant ažūriškumo reikalavimų, be ieškovų sutikimo. Atkreipė dėmesį, kad tvora pastatyta bendrame ieškovų ir atsakovų I. ir D. P. sklype, todėl ieškovų pritarimas buvo būtinas. Teigia, jog tvora užstoja saulę ir atsakovams daro žalą, todėl neteisėtos statybos padariniai privalo būti pašalinti. Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 14, 27 straipsnius, statydamas statinius bendrame sklype, statytojas privalo gauti bendraturčio sutikimą.

10.7. Teigia, jog pačioje tvoros statybos pradžioje 2017 m. vasarą ieškovai klausė atsakovų I. ir D. P., kokius darbus jie vykdo. Teigia, jog sužinoję, kad atsakovai stato tvorą, ieškovai pranešė atsakovams, kad yra kategoriškai prieš tvoros statybą tarp indeksais A ir C pažymėtų dalių, ir išvardijo argumentus, pasakė, kad be ieškovų sutikimo atsakovai negali vykdyti jokių statybos darbų bendrame žemės sklype (Duomenys neskelbtini).

10.8. Nurodė, kad atsakovai meluoja, jog ieškovai pasistatė savo dalyje pavėsinę. Teigia, jog ieškovai nupirko savo butą su jau buvusia pavėsine, ką patvirtina buto (Duomenys neskelbtini) vertinimo aktas (buvo pridėtas prie bylos). Teigia, jog atsakovai I. ir D. P. pastatė pavėsinę ir šiltnamį 2018 m. vasarą jau šitos bylos dėl garažo ir tvoros nagrinėjimo metu, jau susipažinę su 2018 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad jokie statybos darbai negali būti vykdomi be bendraturčių sutikimo.

10.9. Nurodė, kad pavėsinė ir šiltnamis yra pritvirtinti prie tvoros (pavėsinė neturi galinės sienos ir tvora tarnauja kaip pavėsinės galinė siena), tvora sujungia pavėsinę ir šiltnamį su žeme. Pritvirtinti prie tvoros pavėsinė ir šiltnamis taip pat pažeidžia STR reikalavimus, nustatytus rytinėms tvoroms, dėl azūriškumo (turi praleisti ne mažiau kaip 25 proc. šviesos). Be to, pažymėjo, kad pavėsinė turi komunikacijas (yra atvestas vanduo, įrengta kanalizacija, elektra) ir yra inžinerinis statinys. Teigia, jog pagal STR 1.01.03:2017 18 punkto nuostatas, objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Mano, kad atsakovų pavėsinės ir šiltnamio matmenų įvertinimo koeficientas K yra daugiau negu 10, todėl abu objektai laikomi nesudėtingais statiniais ir juos reglamentuoja anksčiau minėtas STR ir Statybos įstatymas, kuriuos, kaip ir ieškovų teises, atsakovai pažeidė, statydami pavėsinę ir šiltnamį bendrame žemės sklype.

Šalies argumentai

11. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9146, sudarytą tarp atsakovų I. ir D. P. bei J. ir I. B. dėl 39,46 kv. m garažo, plane pažymėto G1, adresu (Duomenys neskelbtini), įsigijimo nuosavybėn ir pripažinimo ieškovų asmenine nuosavybe, ieškinį tenkinti visiškai; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

12.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų ir atsakovo I. B. ikisutartinius santykius dėl ginčo garažo įsigijimo. Teigia, jog ieškovai nesudarė preliminariosios rašytinės sutarties dėl garažo, kadangi tuo metu, kada ieškovai tarėsi su atsakovais J. ir I. B. dėl savo 1 kotedžo pirkimo, buvo tik namas (Duomenys neskelbtini) su priestatu. Nurodė, kad atskirų nekilnojamojo turto vienetų (butų (Duomenys neskelbtini)-1 ir (Duomenys neskelbtini)-2) dar nebuvo suformuota ir rašytinėje sutartyje neįmanoma buvo apibūdinti, ką ieškovai ketina įsigyti. Teigia, jog dėl tos pačios priežasties nebuvo mokėta jokių rankpinigių.

12.2. Nurodė, kad abudu vekseliai buvo išrašyti 2015 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto šeštajame notaro biure pas notarę L. P. buto (Duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo metu. Teigia, jog I. B. prašymu vienas iš vekselių buvo išrašytas atgaline data, t. y. 2014 m. gruodžio 20 d., o tai, kad abu vekseliai buvo išrašyti 2015 m. kovo 13 d. pas notarę, gali patvirtinti pati notarė L. P., jos padėjėja, kuri spausdino abu dokumentus, ir ekspertizė, kuri patvirtins, kad abu vekseliai atspausdinti vienu metu to paties spausdintuvo, ant vienodo popieriaus, pasirašyti tais pačiais tušinukais tą pačią dieną.

12.3. Teigia, jog 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu atsakovas I. B. melavo dėl vekselių. Teigia, jog jis pateikė klaidingą informaciją apie vekselių išrašymo datas ir jų apmokėjimo datas ir būdus. Ieškovų manymu, jis taip bandė suklaidinti teismą Nurodė, kad 2014 metų gruodį ieškovai neturėjo jokio pagrindo skolintis pinigų iš atsakovų J. ir I. B., nes tada dar nebuvo aišku, ar ieškovai apskritai pirks iš atsakovų J. ir I. B. nekilnojamąjį turtą. Teigia, jog tuo metu ieškovai dar neturėjo banko sprendimo dėl paskolos ir BAB „Snoras“, kuriam buvo įkeistas visas pastatas (Duomenys neskelbtini), su priestatu, dar nedavė savo sutikimo atsakovams J. ir I. B. parduoti pastatą (Duomenys neskelbtini), arba jo dalis.

12.4. Dėl atsiskaitymo už butą (Duomenys neskelbtini)-1, nurodė, kad atsakovas I. B. teismo posėdžių metu sutiko su tuo, kad trūkstamą sumą po bankinių pervedimų (30 000 Eur ir 7 703,59 Eur) ir ieškovų kreditoriaus „Swedbanko“ sumokėtų 78 197,41 Eur atsakovai (Duomenys neskelbtini) paskolino ieškovams (ieškovai išrašė du vekselius atsakovams J. ir I. B.), o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad gavo 57 869 Eur grynaisiais. Kadangi dviejų vekselių bendra suma yra 33 661 Eur + 30 000 Eur = 63 661 Eur, o už butą (Duomenys neskelbtini)-1, iš jų yra gauta tik 57 869 Eur, tai likusi suma – 5 792 Eur yra sumokėta už garažą.

12.5. Nurodė, kad atsakovų pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodytas žemės sklypo plotas 0,03295 ha, kuriuo įsipareigojo naudotis atsakovai I. ir D. P., sudaro A dalies 269 kv. m ir 1/2 dalį C dalies, 60,5 kv. m, iš viso 329,5 kv. m. Tačiau teigia, kad ginčo garažo patalpa yra už A ir C dalių ribos. Mano, kad atsakovai I. ir D. P. nuolat naudojasi ir jiems nepriskirta dalimi B, kuria naudotis jie neturi jokios teisės ir negali ja naudotis be ieškovų sutikimo.

12.6. Nurodė, kad garažas nebuvo faktiškai atskirtas nuo ieškovų buto – liko praėjimas iš buto (Duomenys neskelbtini)-1 į garažą (tokio praėjimo iš garažo į butą (Duomenys neskelbtini)-2 nėra), vamzdžiai. kuriais vanduo teka į garažo kriauklę, nebuvo atjungti nuo ieškovų vandentiekio, garažo langai išeina į ieškovų privatų kiemelį, garažo ventiliacija priklauso butui (Duomenys neskelbtini)-1.

12.7. Teigia, jog, pagal R. T. projektavimo įmonės namo (Duomenys neskelbtini) priestato (kuris vėliau buvo išskirtas kaip butas (Duomenys neskelbtini)-2) projektinę dokumentaciją ir gyvenamojo (vieno buto) namo (Duomenys neskelbtini), naujų nekilnojamo turto kadastro objektų formavimo (į du butus) schemos aiškinamąjį raštą, „kiekvienam butui atskirai yra įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros ir dujotiekio tinklai su apskaitos įranga“. Tai yra ieškovų apeliacijos / ieškinio nepatenkinimas ves prie tolesnio ne tik ieškovų teisių ir interesų pažeidimo, bet ir projektinė dokumentacija neatitiks faktinių aplinkybių.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai I. ir D. P. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

14.1. Nurodė, kad ginčo turtas (garažas) atsakovams I. ir D. P. priklausančiam butui priskirtas dar 2014 m. gruodžio 8 d., suformavus atitinkamą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2. Teigia, jog pagal ieškovams ir atsakovams I. ir D. P. priklausančių butų kadastrinių duomenų bylas ir pačių ieškovų pateiktus VĮ Registrų centre užfiksuotus oficialius duomenis matyti, kad ginčo garažas atsakovams I. ir D. P. priklausančiam butui buvo priskirtas iki 2015 m. kovo 15 d., t. y. iki ieškovams nusiperkant butą, adresu (Duomenys neskelbtini).

14.2. Teigia, jog ginčo garažas nėra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamo turto objektas, o yra neatsiejama atsakovų I. ir D. P. buto dalis ir turi tą patį bendrą unikalų numerį. Nurodė, kad garaže įrengti inžineriniai tinklai, būtini tinkamam atsakovams I. ir D. P. priklausančio buto funkcionavimui, todėl be ginčo garažo atsakovų I. ir D. P. priklausančiame bute nebūtų galimybės nei gyventi, nei buto naudoti pagal paskirtį. Mano, jog yra akivaizdu, kad garažas turi tiesioginį funkcinį ryšį ne su ieškovų butu, o su atsakovams I. ir D. P. priklausančiu butu.

14.3. Nurodė, kad LR CK 6.401 straipsnis numato, jog šalys gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Mano, jog tokiu būdu ieškovai galėjo sudaryti preliminariąją rašytinę sutartį dėl būsimo objekto pirkimo, o jos (sutarties) nesudarę neteko teisinio pagrindo įrodinėti faktą, jog turėjo teisę įsigyti ginčo garažą pagal neva žodinį susitarimą su J. ir I. B..

14.4. Nurodė, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai I. ir D. P. žemės sklypus nusipirko su nustatyta naudojimosi tvarka. Teigia, jog ieškovai įsigydami butą sutiko su 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Aidila“ parengtu sklypo padalijimo planu ir jam neprieštaravo. Teigia, jog kadangi ieškovams ir atsakovams I. ir D. P. priklausantys butai turi bendrą sieną, ieškovų stogo dalis bei virš garažo įrengti dar trys ieškovams priklausančio buto aukštai, kurie iš dalies taip pat stovi ant atsakovams I. ir D. P. priklausančio žemės sklypo (užima net 15.92 kv. m atsakovams priklausančio žemės sklypo, schemoje pažymėta A), todėl esamas sklypų padalijimas yra teisingas, o ieškovų pretenzijos į atsakovams I. ir D. P. priklausančio turto dalį yra nesąžiningos.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašo ieškovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

16.1. Nurodė, kad, ieškovų teigimu, preliminarioji sutartis pasirašyta nebuvo, kadangi kotedžo (buto) įgijimo metu atskiri nekilnojamojo turto vienetai, t. y. butai (Duomenys neskelbtini)-1, (Duomenys neskelbtini)-2, pasak ieškovų, suformuoti nebuvo. Teigia, jog atsakovų I. P. ir D. P. nusipirktas butas yra įregistruotas 2014 m. gruodžio 8 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) ir 2014 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Pažymėjo, jog ginčijama 2015 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams I. P. ir D. P. buvo perleistas savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu (Duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas tuo pačiu metu kaip ir ieškovų butas.

16.2. Nurodė, kad ginčo garažas nėra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamo turto objektas, o yra neatsiejama atsakovų I. P. ir D. P. buto dalis ir turi tą patį unikalųjį numerį. Teigia, jog garaže įrengti inžineriniai tinklai, būtini tinkamam atsakovams I. P. ir D. P. priklausančio buto funkcionavimui, t. y. įrengta šildymo sistemos dalis (dujinis katilas ir vamzdynas), vandenį tiekiantis vamzdynas su vandens filtravimo sistema, nutiesti interneto ir televizijos kabeliai. Teigia, jog garažo apšvietimas prijungtas prie atsakovų I. P. ir D. P. buto elektros skydinės. Iš esmės be ginčo garažo atsakovams I. P. ir D. P. priklausančiame bute nebūtų galimybės gyventi, naudoti buto pagal paskirtį.

16.3. Mano, jog ieškovai neteisingai vertina jiems naudotis priskirtos žemės sklypo dalies teisinį statusą. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas atsakovų priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, netenkinta ieškovų ieškinio dalis dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tačiau tenkinta ieškinio dalis dėl tvoros, pavėsinės bei šiltnamio nugriovimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19. Ieškovai prašė bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

20. (duomenys neskelbtini) straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

21. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. R. T. projektavimo įmonės atliktą gyvenamojo (vieno buto) namo (Duomenys neskelbtini), naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (į du butus) schemą. Teisėjų kolegija išanalizavusi prašomą pridėti naują įrodymą konstatuoja, jog ieškovų prašoma pridėti gyvenamojo (vieno buto) namo (Duomenys neskelbtini), naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (į du butus) schema yra sudaryta 2014 metais, todėl akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme minėtas įrodymas egzistavo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog apeliaciniame skunde ieškovai nenurodo jokių argumentų, kad ieškovai būtų teikę šį įrodymą pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas būtų nepagrįstai atsisakęs tokį įrodymą priimti. Be to, nenurodo jokių argumentų, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo prie bylos pridėti ieškovų pateiktą gyvenamojo (vieno buto) namo (Duomenys neskelbtini), naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (į du butus) schemą, todėl ji prie bylos nepridėtina.

22. 2019 m. liepos 10 d. teisme taip pat gautas atsakovų I. ir D. P. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo prašoma prie bylos pridėti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. sausio 15 d. sprendimą dėl I. P. 2018 m. rugsėjo 19 d. skundo Nr. 3R-53 (2.13-1.) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pranešimą dėl I. P. pranešimo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktus naujus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovai abu naujai pateikiamus įrodymus gavo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Tai reiškia, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. bylą jau išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog minėti naujai pateikti įrodymai buvo išsiųsti kitoms proceso šalims ir pasiūlyta pateikti nuomonę dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos. Jokių pastabų ar prieštaravimų dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos gauta nebuvo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovų naujai pateiktus įrodymus pridėti prie bylos, todėl jie pridėtini.

Dėl 2015 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9146 dalies panaikinimo

23. Pagal CK 6.224 straipsnį sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinta negaliojančia CK pirmosios knygos nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

24. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 2 ir 4 dalys). Doktrinoje sandorių negaliojimas apibrėžiamas kaip asmens veiksmas, kuris nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie nurodyti įstatyme ir susiję su jo negaliojimu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu panaikina teisinę jo galią. Negaliojantis sandoris, nesukeldamas tų teisinių pasekmių, kurios turėjo būti pasiektos vykdant sudarytą sandorį, sukelia kitokio pobūdžio teisines pasekmes, sandoris negalioja, todėl viskas turi būti grąžinta į padėtį, buvusią iki jo sudarymo (Dambrauskaitė, A. S. negaliojimo teisinės pasekmės. Vilnius: Justitia, 2009, p. 31, 126). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų padarinių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo padarinius (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp atsakovų J. B. ir I. B. (pardavėjų) ir ieškovų A. M. ir J. M. (pirkėjų) 2015 m. kovo 13 d. buvo pasirašyta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai A. M. ir J. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgijo butą, adresu (Duomenys neskelbtini), ir 549/1208 dalis žemės sklypo, adresu (Duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plane pažymėta B (214 kv. m), C (1/2 iš 121 kv. m). Taip pat nustatyta, kad 2015 m. liepos 17 d. tarp atsakovų J. B. ir I. B. (pardavėjų) bei atsakovės I. P. (pirkėjos) buvo pasirašyta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai I. P. ir D. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, adresu (Duomenys neskelbtini), ir 659/1208 dalis žemės sklypo, adresu (Duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Aidila“ parengė ginčo žemės sklypo, esančio adresu (Duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą.

26. Iš byloje esančių ieškovų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovai prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 17 d. tarp atsakovų J. B. ir I. B. (pardavėjų) bei atsakovės I. P. (pirkėjos) pasirašytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovams I. P. ir D. P. perleistas garažas. Ieškovai A. M. ir J. M. teigia, kad garažas turėjo būti vėliau neatlygintinai perleistas jiems, nes toks buvo ieškovų ir atsakovo I. B. susitarimas.

27. Ieškovai savo apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovų ir atsakovo I. B. ikisutartinius santykius dėl ginčo garažo įsigijimo. Teigia, jog kotedžo pirkimo metu atskirų nekilnojamojo turto vienetų (butų (Duomenys neskelbtini)-1 ir (Duomenys neskelbtini)-2) dar nebuvo suformuota, todėl rašytinėje sutartyje neįmanoma buvo apibūdinti, ką ieškovai ketina įsigyti. Teigia, jog dėl tos pačios priežasties nebuvo mokėta jokių rankpinigių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2015 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkto, ieškovų įsigyto buto registravimo pagrindas yra 2014 m. gruodžio 8 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 2 ir 2014 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Tai reiškia, jog tuo metu, kai ieškovai įsigijo butą, adresu (Duomenys neskelbtini), minėtas butas jau buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai teigia, jog negalėjo sudaryti rašytinės preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi buvo neįmanoma apibūdinti, ką ieškovai ketina įsigyti. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad iš byloje esančios 2014 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo daikto, adresu (Duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/15471 matyti, jog ieškovų butui yra priskirta 18 patalpų, tarp kurių garažo nėra.

28. Dar daugiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų dėstoma pozicija dėl ginčo garažo įsigijimo nėra nuosekli. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad vienu atveju ieškovai teigia, jog dėl to, kad nebuvo įmanoma apibūdinti, ką ieškovai siekia įsigyti, nebuvo mokėta jokių rankpinigių, tačiau kartu apeliaciniame skunde gana plačiai analizuodami mokėjimo už perkamą butą aplinkybes teigia, jog už ginčo garažą sumokėjo 5 792 Eur. Konstatuotina, kad tokios ieškovų nurodomos aplinkybės laikytinos prieštaringomis, todėl teisėjų kolegija argumentus, jog už ginčo garažą ieškovai sumokėjo 5 792 Eur, atmeta kaip nepagrįstus.

29. Apeliaciniu skundu ieškovai taip pat teigia, jog abu vekseliai buvo išrašyti 2015 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto šeštajame notaro biure pas notarę L. P. buto (Duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo metu, o šias aplinkybes gali patvirtinti notarė L. P., jos padėjėja, kuri spausdino abu dokumentus, ir ekspertizė, kuri patvirtins, kad abu vekseliai atspausdinti vienu metu to paties spausdintuvo, ant vienodo popieriaus, pasirašyti tais pačiais tušinukais tą pačią dieną. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. (duomenys neskelbtini) straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos A. T. 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai neprašė apklausti nei notarės L. P., nei jos padėjėjos, kuri spausdino abu vekselius, ir neprašė atlikti minėtų dokumentų ekspertizės, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

30. Ieškovų apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovų pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punkte nurodytas žemės sklypo plotas 0,03295 ha, kuriuo įsipareigojo naudotis atsakovai I. ir D. P., sudaro A dalies 269 kv. m ir 1/2 dalį C dalies, 60,5 kv. m, iš viso 329,5 kv. m. Tačiau teigia, kad ginčo garažo patalpa yra už A ir C dalių ribos. Mano, kad atsakovai I. ir D. P. nuolat naudojasi ir jiems nepriskirta dalimi B, kuria naudotis jie neturi jokios teisės ir be ieškovų sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių ginčo namo fotonuotraukų, nekilnojamojo turto kadastro dokumentų bylų bei kitų įrodymų matyti, kad ginčo garažas nėra atskiras statinys, stovintis ant ieškovams priklausančio žemės sklypo, o ginčo garažas yra atsakovams I. ir D. P. priklausančio buto dalis. Be to, ieškovams ir atsakovams I. ir D. P. priklausantys butai turi bendrą sieną, ieškovų stogo dalis bei virš garažo įrengti dar trys ieškovams priklausančio buto aukštai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo teigti, jog atsakovai I. ir D. P. nepagrįstai naudojasi jiems nepriskirta B dalimi. Dar daugiau, ieškovai iš 2014 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo daikto, adresu (Duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/15471 turėjo matyti, jog ieškovų butui yra priskirta 18 patalpų, tarp kurių garažo nėra, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad ginčo garažu naudosis kiti asmenys. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovai I. ir D. P. naudojasi ieškovams paskirta naudotis B žemės sklypo dalimi, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31. Ieškovai nurodo, kad ginčo garažas nebuvo faktiškai atskirtas nuo ieškovų buto – liko praėjimas iš buto (Duomenys neskelbtini)-1 į garažą (tokio praėjimo iš garažo į butą (Duomenys neskelbtini)-2 nėra), vamzdžiai, kuriais vanduo teka į garažo kriauklę, nebuvo atjungti nuo ieškovų vandentiekio, garažo langai išeina į ieškovų privatų kiemelį, garažo ventiliacija priklauso butui (Duomenys neskelbtini)-1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti 2015 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9146 dalį negaliojančia. Iš byloje esančios 2015 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei proceso šalių paaiškinimų matyti, jog ginčo pastatas kaip vienas vienetas pradėtas statyti 1998 metais ir baigtas 2005 metais. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punktą ieškovų įsigyto buto registravimo pagrindas yra 2014 m. gruodžio 8 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 2 ir 2014 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Iš minėto sutarties punkto ir Nekilnojamojo turto registro išrašo 10.3 punkto matyti, kad pirmiau minėtos deklaracijos ir kadastro duomenų bylos pagrindu ieškovų įsigytas butas buvo suformuotas kaip naujas nekilnojamasis daiktas, o tai reiškia, kad vienas nekilnojamojo turto objektas buvo padalytas į du atskirus. Esant nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad butas, esantis adresu (Duomenys neskelbtini), galėjo turėti funkcinį ryšį su ginčo garažu, tačiau, minėtą nekilnojamąjį turtą suskirsčius į du atskirus nekilnojamojo turto objektus ((Duomenys neskelbtini)-1 ir (Duomenys neskelbtini)-2), ginčo garažas funkciniu ryšiu buvo susietas su atsakovams I. ir D. P. priklausančiu butu, esančiu adresu (Duomenys neskelbtini). Nors ieškovai teigia, kad garažas nebuvo faktiškai atskirtas nuo ieškovų buto, t. y. liko praėjimas iš buto (Duomenys neskelbtini)-1, į garažą, vamzdžiai, kuriais vanduo teka į garažo kriauklę, nebuvo atjungti nuo ieškovų vandentiekio, garažo ventiliacija priklauso butui (Duomenys neskelbtini)-1, tačiau tokių ieškovų teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovai į bylą yra pateikę durų fotonuotrauką ir nurodo, kad šios durys veda į ginčo garažą, tačiau minėta nuotrauka yra neinformatyvi, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti 2015 m. liepos 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9146 dalį negaliojančia ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai).

Dėl šiltnamio ir pavėsinės nugriovimo

32. Ieškovai patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus I. P. ir D. P. nugriauti atsakovų pastatytą tvorą, pavėsinę ir šiltnamį grindžia tuo, kad šie statiniai pastatyti be ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad statinio sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, ir pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (žr. Lietuvos A. T. 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

33. Atsakovai I. ir D. P. apeliaciniu skundu nurodo, kad iš byloje pateiktus įrodymų (nuotraukas) matyti, jog ginčo pavėsinė ir šiltnamis neturi fundamento, juos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Teigia, jog minėti daiktai niekada nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl darė išvadą, jog pavėsinė ir šiltnamis priskirtini prie kilnojamųjų daiktų ir jiems negali būti taikomos statybos techninio reglamento nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktas fotonuotraukas bei šalių paaiškinimus dėl ginčo pavėsinės ir šiltnamio, konstatuoja, jog pavėsinė yra sukonstruota iš medinių lentų bei sijų, pastatyta ant betoninėmis trinkelėmis išklotos žemės, be pamatų, todėl nėra tiesiogiai susieta su žeme. Ginčo šiltnamis yra sukonstruotas iš skaidrių plastikinių plokščių bei metalinio karkaso, pastatytas ant betoninėmis trinkelėmis išklotos žemės, be pamatų, todėl nėra tiesiogiai susietas su žeme. Tam, kad šiltnamiui ir pavėsinei būtų galima taikyti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jie turėtų atitikti nekilnojamojo daikto požymius, tačiau abu objektai pagal surinkimo požymius vertintini kaip kilnojamieji daiktai. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir į bylą pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. raštas dėl namo (Duomenys neskelbtini), Nr. (21.21.)-SL2-41, kuriame nurodyta, jog sklypo dalyje A, kuri nustatyta naudojimosi tvarkoje, yra pavėsinė bei šiltnamis, kurie priskirtini kilnojamiesiems daiktams pagal požymius, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnyje. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad nurodyti daiktai nėra fiziškai pritvirtinti ar kitaip prijungti prie pagrindo, juos iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, nustačius, jog ginčo pavėsinė ir šiltnamis yra kilnojamieji daiktai, akivaizdu, jog šiems objektams Statybos įstatymo nuostatos netaikomos. Atsižvelgda,as į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo atveju taikė Statybos įstatymo nuostatas, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovai I. ir D. P. privalo nugriauti be bendraturčio sutikimo pastatytą pavėsinę ir šiltnamį ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai).

Dėl tvoros nugriovimo

34. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

35. Tvora – nesudėtingas I grupės statinys, kurio statybai nereikalingas pritarimas statinio projektui (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“, 2 lentelės 3 punktas). Kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, rašytinius sutikimus (susitarimus) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktas). Analogiška norma nustatyta ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kuriuo nurodoma, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

36. Atsakovai I. ir D. P. apeliaciniu skundu teigia, jog nuo pat įsikėlimo dienos ieškovai buvo informuoti (žodžiu), kad atsakovai planuoja atsitverti savo naudojamo žemės sklypo dalį iš įvažiuojamosios kiemo pusės. Nurodė, kad tokiam atsakovų pageidavimui ieškovai niekada neprieštaravo, todėl, bendromis šalių jėgomis įrengę tvorą iš vidinės namo pusės, atsakovai padarė išvadą, jog ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą atsakovams statyti tvorą iš kitos namo pusės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog šios nutarties 35 punkte nurodytose teisės normose (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktas) nustatyta imperatyvaus pobūdžio taisyklė, įpareigojanti statytoją iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Tai reiškia, jog negavus bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbus tokių darbų atlikimas laikytinas neteisėtu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m., kai vyko namo, adresu (Duomenys neskelbtini), padalijimas į butus, žemės sklypas buvo padalytas į indeksais A, B ir C (bendro naudojimo) pažymėtas dalis. Indeksu C pažymėta žemės sklypo dalis buvo suformuota bendrai naudotis, nepriskirta nė vienam butui todėl, kad tik tokiu būdu butų savininkai turi galimybę nevaržomai patekti į valdomą turtą. Ginčo tvorą atsakovai I. ir D. P. pastatė 2017 metais. Nors atsakovai teigia, jog ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą atsakovams statyti ginčo tvorą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų gavę ieškovų (žemės sklypo, esančio adresu (Duomenys neskelbtini), bendraturčių) sutikimą tvoros statybai, todėl darytina išvada, jog atsakovai nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl laikytina, jog ginčo tvora pastatyta neteisėtai ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai).

37. Taip pat nesutiktina ir su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, jog, įrenginėjant ginčo tvorą ne vieną dieną, o ieškovams nepareiškus jokių pretenzijų, dabartiniai ieškovų veiksmai laikytini nesąžiningais. Kaip minėta, įstatymas imperatyviai nustato statytojo pareigą gauti bendraturčio sutikimą. Tai, kad ieškovai ginčo tvoros statybos metu nereiškė jokių pretenzijų, nereiškia, jog atsakovai (statytojai) tinkamai įvykdė savo pareigą gauti bendraturčių sutikimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai)

38. Atsakovų apeliaciniu skundu ginčo tvoros statybas taip pat siekiama pateisinti aplinkybėmis, jog ieškovai įvairias būdais siekia pažeisti atsakovų asmeninę erdvę, stebi, filmuoja atsakovų turtą bei asmeninį gyvenimą (negavę atsakovų sutikimo įsirengė vaizdo ir garso filmavimo kameras bendrai nuosavybei sklypui stebėti). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovų veiksmai dėl vaizdo ir garso filmavimų kamerų įsirengimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento plačiau nepasisako.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo

39. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, įvertino.

40. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

41. Atsakovų apeliaciniu skundu nurodoma, kad tarp šalių yra ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi, o pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo vidinės tvarkos nustatymo planą ne būtų pakeista anksčiau nustatyta šalių naudojimosi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A ir B, tvarka, o tik pasikeistų C dalies naudojimosi tvarka. Mano, jog taip šalys iš esmės išspręstų konfliktą dėl automobilių statymo, t. y. ieškovai privalėtų savo automobilius statyti žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksais C2 ir C1 (ką iš esmės ieškovai dažniausiai ir daro), o atsakovai – C4, taip pat nebūtų kito pobūdžio ginčų, susijusių žemės sklypo naudojimosi tvarka. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog, atsižvelgiant į šios teritorijos dislokaciją, tikėtina, kad bendrai naudotis palikus tik teritoriją C3 bus reikšmingai apsunkintos ieškovų galimybės prieiti prie statinio, manevruoti transporto priemonėmis stovėjimo aikštelėje, todėl atsiras kliūčių efektyviam naudojimuisi nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliaciniu skundu atsakovai iš esmės atkartoja priešieškinio argumentus, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, konstatuoja, jog atsakovai įsigydami butą, adresu (Duomenys neskelbtini), žinojo, kad 2014 m. lapkričio 17 d. UAB „Aidila“ parengė sklypo padalijimo planą, kuriam atsakovai neprieštaravo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi į bylą atsakovų pateiktą naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, daro išvadą, kad naujai pateikti sprendiniai gali sumažinti ieškovų galimybes naudotis jiems priklausančiu turtu, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ((duomenys neskelbtini) 185 straipsniai).

Dėl bylos baigties

42. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai (tarp jų ir atsakovų (Duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo, nes vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismas pakeis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą) teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šiltnamio ir pavėsinės nugriovimo netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl pavėsinės ir šiltnamio nugriovimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

44. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis, 1 549 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 73,08 Eur išlaidų kompensavimas VĮ Registrų centrui, iš viso 1 698,30 Eur (šių išlaidų mokėtojas A. M.).

46. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur advokato išlaidos bei 181,50 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 2 256,60 Eur.

47. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai J. B. ir I. B. turėjo 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (šių išlaidų mokėtojas I. B.).

48. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia (reikalavimas dėl garažo pripažinimo ieškovų nuosavybe yra išvestinis iš pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia) atmestas – 0 proc.; reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti tvorą patenkintas – 100 proc.; reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti pavėsinę ir šiltnamį (šie reikalavimai tarpusavyje susiję, todėl skaičiuojami kaip vienas) atmestas – 0 proc., t. y. 33,33 proc. Priešieškinis, kuriuo buvo pareikštas vienas reikalavimas, atmestas, t. y. – 0 proc. Įvertinus ieškinio ir priešieškinio atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, konstatuotina, kad iš viso ieškovų patenkinta reikalavimų dalis yra 66,66 proc. ((33,33 proc. + 100 proc.) : 2), o iš viso atsakovų I. P. ir D. P. patenkinta reikalavimų dalis yra 33,33 proc. ((66,67 proc. + 0 proc.) : 2).

49. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovams iš atsakovų (Duomenys neskelbtini) turėtų būti priteista 1132,09 Eur (1 698,30 Eur x 66,66 proc.), atsakovams (Duomenys neskelbtini) iš ieškovų turėtų būti priteista 752,13 Eur (2 256,60 Eur x 33,33 proc.). Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, taip pat įvertinus tai, kad ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų mokėtojas yra A. M., lygiomis dalims iš atsakovų ieškovui A. M. priteistina po 189,98 Eur (1132,09 Eur – 752,13 Eur = 379,96 : 2 = 189,98 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovams J. B. ir I. B. byloje buvo pareikštas tik vienas reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia (reikalavimas dėl garažo pripažinimo ieškovų nuosavybe yra išvestinis iš pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia), kuris buvo atmestas, konstatuoja, kad iš ieškovų lygiomis dalimis po 250 Eur atsakovui I. B. (nes jis yra patirtų bylinėjimosi išlaidų mokėtojas) priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis, 1 362,46 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 437,46 Eur (šių išlaidų mokėtojas A. M.)

52. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai (Duomenys neskelbtini) sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

53. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai (Duomenys neskelbtini) turėjo 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (šių išlaidų mokėtojas I. B.).

54. Ieškovų apeliacinis skundas, kuriuo buvo reiškiamas vienas reikalavimas, atmestas – 0 proc., o atsakovų (Duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: reikalavimas panaikinti įpareigojimą atsakovams nugriauti tvorą atmestas – 0 proc.; reikalavimas panaikinti įpareigojimą atsakovams nugriauti pavėsinę ir šiltnamį (šie reikalavimai tarpusavyje susiję, todėl skaičiuojami kaip vienas) patenkintas – 100 proc., reikalavimas dėl priešieškinio patenkinimo atmestas – 0 proc., t. y. 33,33 proc. Įvertinus ieškovų ir atsakovių (Duomenys neskelbtini) apeliacinių skundų patenkintų reikalavimų dalį, konstatuotina, kad iš viso ieškovų patenkinta reikalavimų dalis yra 33,33 proc. ((0 proc. + 66,67 proc.) : 2), o iš viso atsakovų (Duomenys neskelbtini) patenkinta reikalavimų dalis yra 66,67 proc. ((100 proc. + 33,33 proc.) : 2).

55. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovams iš atsakovų (Duomenys neskelbtini) turėtų būti priteista 479,11 Eur (1 437,46 Eur x 33,33 proc.), atsakovams (Duomenys neskelbtini) iš ieškovų turėtų būti priteista 100,01 Eur (150 Eur x 66,67 proc.). Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, taip pat įvertinus tai, kad ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų mokėtojas yra A. M., lygiomis dalims iš atsakovų (Duomenys neskelbtini) ieškovui A. M. priteistina po 189,95 Eur (479,11 Eur – 100,01 Eur = 379,10 : 2 = 189,95 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi argumentais, nurodytais nutarties 50 punkte, taip pat įvertinusi tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestas, konstatuoja, kad iš ieškovų lygiomis dalimis po 150 Eur atsakovui I. B. (nes jis yra patirtų bylinėjimosi išlaidų mokėtojas) priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovai I. P. ir D. P. (D. P.) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti nugriauti žemės sklypo, adresu (Duomenys neskelbtini), dalyje, pažymėtoje indeksu A, 2018 metais pastatytus šiltnamį ir pavėsinę.

Perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės I. P. ieškovui A. M. (A. M.) 189,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovui A. M. 189,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės J. M. atsakovui I. B. (I. B.) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovui I. B. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Kitas pirmosios instancijos sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės I. P. ieškovui A. M. 189,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovui A. M. 189,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės J. M. atsakovui I. B. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovui I. B. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėA. M.