- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-11-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00078-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- V. R., A. G., N. B.
- Ieškovas
- G. K., M. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. R., A. G. ir N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių G. K. ir M. K. ieškinį atsakovėms V. R., A. G., N. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bendraieškės G. K. ir M. K. (toliau – bendraieškės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Širvintų r. sav., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal MB „KADASTRINIAI.LT“ matininko G. Š. 2021 m. sausio 5 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą; priteisti iš atsakovių V. R., A. G. ir N. B. (toliau – atsakovės) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bendraieškės bendrosios dalinės nuosavybės teise iš Lietuvos Respublikos nusipirko 2318/4600 dalį 0,46 ha žemės sklypo, esančio Širvintų r. sav., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (penkiabučio gyvenamojo namo teritorijoje, todėl juo naudojasi visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyventojai). Atsakovės yra sudarę pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dalies įsigijimo ir yra žemės sklypo bendraturtės: 1) atsakovei A. G. priklauso 567/2300 žemės sklypo dalys (1134 kv. m²) 2) atsakovei N. B. – 591/4600 žemės sklypo dalys (591 kv. m²) 3) atsakovei V. R. – 557/4600 žemės sklypo dalys (557 kv. m²). Bendraieškių valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priede – žemės sklypo plane – nenustatytos / nepažymėtos konkrečios žemės sklypo vietos, kuriomis jos galėtų disponuoti atskirai nuo kitų asmenų, besinaudojančių valstybinės žemės sklypu. Likusia žemės sklypo dalimi besinaudojančios atsakovės savo naudojamas žemės sklypo dalis išdėstę taip, kad bendraieškės negali įgyvendinti nuosavybės teisės pilna apimtimi, ją iš esmės suvaržant.
3. Ieškiniu siūloma nustatyto naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka visų bendraturčių interesus. Pagal plane numatytą naudojimosi tvarką kiekvienai bendraturtei užtikrinama galimybė racionaliai naudotis jai tenkančia žemės sklypo dalimi, išlaikant, kiek tai objektyviai įmanoma, pagal iki šiol žemės sklype susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu praktiką bei užkirsti kelią dėl to tarp bendradurčių kilusiems konfliktams. Bendraieškių planas buvo patikslintas tiek atsižvelgiant į atsakovės Al. G. pateiktą planą, tiek į kitų atsakovių bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją.
4. Pagal pateiktą naudojimosi tvarką (remiantis patikslintu 2021 m. sausio 5 d. naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo planu) išskirtos žemės sklypo dalys individualiam naudojimui, taip pat žemės sklypo dalis bendram naudojimui (plane pažymėta indeksu „BN ), sudaranti 1059 kv. m². Bendro naudojimo žemės sklypo dalies išskyrimas (įvertinus susiklosčiusią naudojimosi bendru kiemu praktiką) užtikrina visoms žemės sklypo bendraturtėms galimybę prieiti prie jų individualiam naudojimui skirtų žemės sklypo dalių (A, B ar C), patekti į nuosavybės teise priklausančius žemės sklype esančius pastatus ir kitus statinius bei juos eksploatuoti. Patikslintame plane individualiam naudojimui buvo išskirtos taisyklingos (kiek įmanoma) formos žemės sklypo dalys; taisyklingų dalių išskyrimas svarbus siekiant užtikrinti, kad nustatyta naudojimosi tvarka faktiškai veiktų ir žemės sklype būtų galima identifikuoti ir pažymėti kiekvienos bendraturtės individualiam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis. Individualiam naudojimui dalys išskirtos tokiu būdu, kad kiekviena bendraturtė turėtų galimybę per savo buto langus matyti savo naudojamą žemės sklypo dalį, taip pat užtikrina patogų priėjimą prie tų dalių iš joms priklausančių butų. Naudojimosi tvarka pakoreguota numatant, kad bendraturtėms galimybę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurioje jos yra įsirengę daržus, augina vaismedžius bei įvertinant susiklosčiusią infrastruktūrą, t. y. suklotas takų plyteles, įrengtas tvoras. Nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri visiškai atitiktų iki šiol susiklosčiusį naudojimąsi, objektyviai vertinant, nėra galimybės. Visų pirma, iki šiol tarp šalių nebuvo nustatyta jokia naudojimosi tvarka. Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas tik 2019 metais. Nustatant naudojimosi suformuotu žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių negali būti remiamasi iki žemės sklypo suformavimo susiklosčiusia tvarka, nes situacija iš esmės pasikeitė: suformuotas žemės sklypas, išskirtos jo dalys, priklausančios šalims. Bendraieškių siūloma nustatyti naudojimosi tvarka optimaliai atitinka visų bendraturčių interesus teises ir teisėtus interesus bei susiklosčiusį naudojimąsi.
Atsiliepimas
5. Atsakovės pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti iš bendraieškių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendraieškių reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Kitos paskirties sklypai negali būti dalijami ar jiems nustatoma individuali naudojimosi sklypo dalimis tvarka (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnis). Žemės sklypai, skirti namo eksploatacijai, yra bendro savininkų naudojimo objektai; naudojami tik bendrai ir negali būti skirstomi į individualaus naudojimo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas). Įstatymai neleidžia nustatyti nei atidalijimo, nei naudojimosi žemės sklypais tvarkos, kai jie suformuoti teritorijų planavimo dokumentuose pagal naudojimo būdą kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų ar kitos išvardintos teritorijos, o paskirtis – kitos paskirties žemė.
6. Turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, bendraieškėms, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260, turėjus visas galimybes tiek įsigyti nuosavybėn nustatyta tvarka žemės sklypo dalis, tiek reikalauti nustatyti naudojimosi tvarką, jeigu jos manė, kad individuali naudojimosi sklypu tvarka galima. Iš MB „KADASTRINIAI.LT“ matininko G. Š. 2018 m. rugsėjo 25 d. parengto žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka iki jo plano parengimo jau buvo; bendraieškės jos neginčijo ir jokių pretenzijų iki bylos iškėlimo atsakovėms nereiškė. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarius žemės sklypą, kuriame buvo nurodyti ariamos žemės plotai, naudojami šalių, pastarųjų vietos iki šiol nepasikeitė. Atsakovių žemės sklypo planas parodo šalių individualiai naudojamos žemės sklypo dalis (ariama žemės). Kiemu ir kitomis (ne ariamos žemės) žemės sklypo dalimis (užstatyta teritorija) šalys visą laiką naudojosi bendra tvarka. Bendraieškės klaidingai teigia, kad atsakovės siekia naudotis tomis žemės sklypo dalimis, kuriomis naudojosi iki šiol. Nagrinėjamu atveju bendraieškės siekia naudojimosi tvarka įgyti ne tik tas žemės sklypo dalis, kuriomis niekada nesinaudojo, bet ir atimti galimybę naudotis visu kiemu, taip apribojant teismo sprendimu atsakovėms naudotis lygiomis teisėmis bendru daiktu, pažeidžiant ir susiklosčiusią žemės sklypo naudojimo tvarką. Tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka sukeltų konfliktus ir būtų nepatogi. Bendraieškės, teigdamos, kad dabartinė naudojimosi tvarka varžo jų nuosavybės teises, nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškia jų teisių suvaržymas, apsiribodamos deklaratyviais teiginiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-880/2021 patikslintą ieškinį tenkino visiškai; nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Širvintų r. sav., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal MB „KADASTRINIAI.LT“ matininko G. Š. 2021 m. sausio 5 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir priteisė bendraieškių naudai iš atsakovių po 623,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, jog bendraieškių pateiktame plane aiškiai nurodytos žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienai buto savininkei; jos paskirtos pagal žemės sklypo dalies ribojimąsi su bendraturtės turtu. Teismas pažymėjo, jog aplink namą, ūkinius pastatus numatyta bendro naudojimosi žemė, užtikrinant bendraturtėms galimybę prižiūrėti namą ir naudotis ūkiniais pastatais; į bendro naudojimo žemės plotą įtrauktas įvažiavimas ir kiemas, tokiu būdu žemės sklypo savininkėms sudarant galimybę lengvai patekti prie joms priskirtų naudojamos žemės plotų; šis plotas proporcingai padalintas bendraturčių turimiems žemės sklypo plotams.
9. Teismo vertinimu, nei vienos bendraturtės interesai esmingai nėra pažeisti, o tvarka atitinka proporcingumo kriterijus, yra racionali ir efektyvi. Iš plano matyti, kad atsakovei N. B. atitenka 455 kv. m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „E“. Teismo posėdžio metu N. B. nurodė, kad naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi sutinka; be to, prie namo yra pasistačiusi malkinę, prie kurios numatyta bendro naudojimo žemė, todėl bendraieškių sudaryta naudojimosi tvarka atitinka jos interesus.
10. Teismo nurodė, jog atsakovei V. R. naudojimosi tvarkos plane numatyta 429 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „D“; nors ji nurodo, kad norėtų naudotis atsakovei N. B. numatyta žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide „E“, žemės sklypo dalis pažymėta raide „D“ ribojasi su atsakovės V. R. butu. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad žemės sklypo dalyje, pažymėtoje plane raide „E“, yra atsakovės V. R. drabužių džiovykla, kurią lengvai galima perkelti į kitą vietą; daugiau šioje sklypo dalyje jokių įrenginių, statinių nėra; taip pat atsakovė V. R. žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „D“, pradėjusi statytis pavėsinę, todėl realiai šiuo metu naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „D“. Nors atsakovė V. R. nurodė, kad dalyje jai tenkančio žemės sklypo po krūmais yra asfaltas, išvažiuojamojo posėdžio metu jokio asfalto nebuvo matyti. Taip pat plane numatyta bendrojo naudojimo žemė, kuria atsakovė V. R. gali patekti prie ūkinių pastatų.
11. Teismas, vertinant atsakovei A. G. tenkančią žemės sklypo dalį, pažymėjo, kad jai žemės sklype numatyti penki žemės sklypo plotai, pažymėti raide „C“. Iš atsakovės A. G. pateikto faktinio naudojimosi žeme plano ir bendraieškių pateikto žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo dalis, pažymėta raide „C“, kurios plotas 299 kv. m², apima priešais namą atsakovės A. G. naudojamą ariamą žemę; į žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „C“, kurios plotas 145 kv. m², kitoje namo pusėje taip pat patenka šiuo metu atsakovės A. G. naudojama ariama žemė; be to, šioje vietoje yra jos buto langai. Žemės sklypo dalis, pažymėta raide „C“, kurios plotas 340 kv. m² taip pat apima didesnę atsakovės A. G. naudojamos ariamos žemės dalį ir tik nedidelė jos dalis atitenka bendraieškei G. K., tačiau dalį šios žemės kompensuoja bendraieškės M. K. ariamos žemės dalis, kuri patenka į nurodytą atsakovei A. G. atitenkančią žemės sklypo dalį; be to, šioje žemės sklypo dalyje yra atsakovės A. G. tualetas. Žemės sklypo dalis, pažymėta raide „C“, kurios plotas 76 kv. m², yra prie atsakovės A. G. vištidės ir šiuo metu naudojama. Taigi bendraieškių pateiktoje naudojimosi tvarkoje maksimaliai atsižvelgta į atsakovių interesus.
12. Teismas sprendė, kad bendraieškės, rengdamos žemės sklypo naudojimosi tvarką, maksimaliai, kelis kartus tikslindamos, atsižvelgė į kitų bendraturčių interesus, naudojamus žemės sklypus, racionaliai paskirstė šalims naudotis skirtą žemę. Teismo teigimu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai atsakovės A. G. argumentas, kad nustačius bendraieškių prašomą naudojimosi tvarką, bus pažeistos jos teisės, nes bendraieškei G. K. priklausančioje žemės sklypo dalyje stovi atsakovės A. G. šiltnamis ir tako plytelės. Teismas pažymėjo, jog nustatant racionalią naudojimosi tvarką, tam tikri nedideli nepatogumai, tokie kaip poreikis persikelti šiltnamį, yra visiškai pateisinami, nes tai nesukelia didelių nepatogumų; atsakovė A. G. teismo posėdžio metu pati nurodė, kad šiltnamį jau reikia griauti, nes jis senas; išvažiuojamo teismo posėdžio metu nustatyta, jog šiltnamis neturi pamato, jį galima perkelti realiai jam nepakenkus, o atsakovės A. G. nurodytos plytelės – tai dvylika šaligatvio plytelių, padėtų ant žemės, kurias nesunkiai galima pernešti į norimą vietą. Taigi naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka šalių interesus ir neproporcingai nepažeidžia nei vienos bendraturtės teisių.
13. Teismas nurodė, jog nepagrįstas atsakovių argumentas, kad naudojimosi tvarkoje neteisingai paskirstyta bendro naudojimosi žemė, nes bendraieškėms priklauso 70 kv. m² ploto ūkinis pastatas ir šis plotas turi būti neįskaičiuojamas atsakovėms. Teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad į bendro naudojimosi žemę bendraieškės įskaičiavo ir po ūkiniu pastatu, kuris priklauso joms, esančią žemę; prie šio pastato patatyti dar penki priestatai, kuriais naudojasi atsakovės, jos jų nėra įteisinusios, nėra aiškūs jų plotai; bendro naudojimosi žemė, numatyta aplink pastatą, skirta patekti į juos; bendraieškėms tokio žemės sklypo aptarnauti ūkinį pastatą nereikia. Teismas pabrėžė, jog be to, prie gyvenamojo namo sienos pastatyta atsakovės N. B. malkinė, kuri, kaip ir patekimas prie jos, įtraukta į bendro naudojimosi žemę. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad bendraieškių pateikta naudojimosi tvarka atitinka šalių interesus, jų nepažeidžia, padaryta remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, o ją tikslinti galima atsakovėms išmatavus ir įregistravus jų naudojamus ūkinius pastatus. Teismas nurodė, jog nagrinėjant bylą atsakovės nesiėmė jokių veiksmų, kad pateiktų savo alternatyvią naudojimosi tvarką, nenurodydamos reikšmingų argumentų netvirtinti bendraieškių parengtos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
14. Teismas nesutiko su atsakovių teiginiu, kad kitos paskirties žemės sklype negalima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003, nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, o kitos paskirties žemės sklypų prie daugiabučių namų atidalinti negalima. Teismas pažymėjo, jog nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kitos paskirties žemėje; šiuo atveju kasacinis teismas aiškino apie reikiamų dokumentų naudojimosi tvarkai panašumą su dokumentais, rengiamais atidalijant žemės sklypą, t. y. išaiškino, kad pagal analogiją, sudarant ir patvirtinant taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prie šios sutarties parengtam planui taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atidalijimo atveju; nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui tenkinanti dalis turi būti aiškiai atribota, nurodant kiekvienam bendraturčiui skiriamos naudojimui žemės sklypo dalies ribas; šiuo atveju bendraieškių plane tai ir buvo padaryta.
15. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties, nes šalys nebuvo nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o atsakovės žemės sklypo savininkėmis tapo tik 2020 metais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-880/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Tarp šalių buvo nusistovėjusi faktinės žemės sklypo naudojimo tvarka. To neginčijo ir bendraieškės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Rašytinės sutarties sudarymas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos neprivalomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnis). Pagal CK 1.71 straipsnį sutarties sudaryta esant konkliudentiniams veiksmams. Atsakovėms šiltnamių / plytelių perkėlimas, tvorų, apsaugančių nuo iš miško ateinančių žvėrių, ardymas sudarytų didelių nepatogumų.
16.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo dalimi, priklausančia bendraieškei M. K., galima kompensuoti atsakovei A. G. šiltnamiui ir lysvėms naudojamą ariamos žemės plotą, neteisinga, nes bendraieškės M. K. naudojama žemės sklypo dalis nėra ariama žemė, o kitos paskirties žemė ir tam, kad būtų galima ją naudoti ariamai žemei, reikėtų keisti žemės naudojimo paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnis), šalinti statinius, versti senas tvoras, įdirbti žemę, atvežti juodžemį. Tas pats pasakytinai ir apie atsakovei A. G. priskiriamą 146 kv. m² ploto žemės sklypo dalį, kurioje yra tik apie 16 kv. m² ploto ariamos žemės dalis, naudojama gėlynui.
16.3. Teisminė praktika suformuota taip, kad naudojimasis daiktu niekam nesukeltų nepatogumų, tokia tvarka būtų visiems patogi, racionali ir nebūtų priežastimi konfliktams kilti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įvedė naujus kriterijus – didelis ir nedideli nepatogumai, kuriuo pritaikius galima nukrypti nuo teisingumo ir sąžiningumo principų.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Pirmosios instancijos teismas naudojimosi tvarką pagal projektą nustatė remdamasis tuo, kad per langus matomi naudojami žemės sklypai. Tačiau naudojimosi žemės sklypu patogumas priklauso nuo maksimalios naudos gavimo. Tuo tarpu atsakovei A. G. tenkanti dalis išskaidyta į penkias dalis, iš kurių per langą matosi tik viena – 146 kv. m² ploto, kur yra 16 kv. m² ploto gėlynas ir prijungta krūmais apaugusi ne žemės ūkio paskirties 130 kv. m² dalis. Kitos žemės sklypo dalys jai yra nematomos pro langą, tuo tarpu atsakovei V. R. skiriama žemės sklypo dalis yra galinėje namo dalyje, kurioje langų išvis nėra. Todėl toks pirmosios instancijos teismo vertinimas, kaip nesudarantis nepatogumų, yra nepagrįstas.
16.5. Po ūkiniu pastatu esanti 77 kv. m² žemė, kaip ir statinys, priklauso bendraieškei M. K., todėl projekte ši žemės sklypo dalis su pastatu negalėjo būti pažymėta kaip bendro naudojimo objektas. Atsakovės nei pačiu pastatu, nei po juo esančia 77 kv. m² ploto žeme nesinaudojo; jokio sandorio dėl naudojimosi (nuomos, panaudos, kt.) su bendraieške M. K. nėra sudariusios ir naudotis nenori. Nustačius naudojimąsi po šiuo pastatu esančiu žemės sklypu ar pastatu, po 15,40 kv. m² sumažėja atsakovėms skiriamos individualiai naudotis žemės sklypo dalys.
16.6. Naujas projektas (2021 m. sausio 5 d.) su atsakovėmis nebuvo derintas; jos nekviestos atliekant matavimus.
16.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės nesiėmė jokių veiksmų, kad pateiktų savo alternatyvią naudojimosi tvarką, nenurodė reikšmingų argumentų, paneigiančių bendraieškių parengtos naudojimosi žemės sklypu tvarkos tvirtinimo poreikį. Alternatyvos parengti kitą naudojimosi žeme projektą nebuvo, nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai esant optimaliausiai ir nesukeliančiai konfliktinių situacijų.
16.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad bendraieškės nepraleido ieškinio senaties termino. Iš Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymo ir jo priedų matyti, kad ginčo žemės sklypo ribos jau buvo patvirtintos; taip pat galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260, leidžiantis išsipirkti prie gyvenamųjų namų naudojamą žemės sklypo dalį bendrojon dalinėn nuosavybėn. Taigi bendraieškės turėjo galimybę realizuoti savo teisę išsipirkti žemės sklypo dalis ir reikalauti nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką.
16.9. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovių argumento, kad negalima nustatyti individualios naudojimosi tvarkos žemės sklypui, skirtam gyvenamojo namo eksploatacijai, o ne patiems gyventojams aptarnauti.
16.10. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bendraieškės į bylą nepateikusios jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų faktą, taip pat teisinių paslaugų sutarties. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie rašytiniai įrodymai būtų, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteisiamos tik už procesinius veiksmus, susijusius su 2021 m. sausio 7 d. patikslinto ieškinio pateikimu.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą bendraieškės prašo jį atmesti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-880/2021 nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Apeliaciniame skunde atsakovės nepagrindžia nei materialinės, nei procesinės teisės normų pažeidimo priimant sprendimą. Taip pat apeliaciniame skunde atsakovės motyvuotai nepagrindžia, kaip sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, o apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami tie patys argumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau įvertino ir dėl jų pasisakė sprendime.
17.2. Apeliaciniu skundu atsakovės visiškai nepagrįstai žemės sklypo planą prilygina nustatytai žemės naudojimosi tvarkai.
17.3. Atsakovių prielaidos dėl žemės sklype nusistovėjusios ir ilgalaikės naudojimosi tvarkos, dėl kurios neva nekildavo konfliktų, neatitinka tikrovės. Būtent konfliktiniai santykiai privertė ieškoves siekti nustatyti naudojimosi tvarką.
17.4. Atsakovės nepagrindžia kaip konkrečiai sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia jų kaip žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
17.5. Nustatyti naudojimosi tvarką, identišką iki ieškinio pareiškimo buvusiai padėčiai, objektyviai vertinant, nėra galimybės, situacijai pasikeitus iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus (toliau – NŽT Širvintų skyrius) vedėjo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 44SK-5-(14.44.110.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų seniūnijoje, Širvintų rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys (žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini)).
20. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 44VĮ-225-(14.44.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties dalies valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Širvintų r. sav., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pardavimo G. K. ir M. K.“ nustatytos perkamo žemės sklypo plano dalys bendrojoje nuosavybėje: bendraieškei G. K. – 1181/4600 dalys, bendraieškei M. K. – 1137/4600 dalys. Šie žemės sklypai parduoti bendraieškėms pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Sutartimi nustatyta, kad bendraieškės bendrosios dalinės nuosavybės teise iš Lietuvos Respublikos valstybės nusipirko 2318/4600 dalis 0,46 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Širvintų r. sav., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypo dalis bendraieškėms perėjo nuo žemės sklypo perdavimo dienos.
21. Žemės sklypas yra penkiabučio gyvenamojo namo teritorijoje, todėl juo naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyventojos – atsakovės V. R., N. B., A. G.. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės yra sudarę pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dalies įsigijimo: atsakovė A. G. – dėl 567/2300 žemės sklypo dalių (1134 kv. m²); atsakovė N. B. – dėl 591/4600 žemės sklypo dalių (591 kv. m²); atsakovė V. R. – dėl 557/4600 žemės sklypo dalių (557 kv. m²).
22. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priede – žemės sklypo plane – nenustatytos / nepažymėtos konkrečios žemės sklypo vietos, disponuojamos bendraturčių atskirai nuo kitų asmenų, besinaudojančių valstybinės žemės sklypu.
Žemesnės instancijos teismas
23. Bendraieškės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Širvintų r. sav., Širvintų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) naudojimosi tvarką pagal MB „KADASTRINIAI.LT“ matininko G. Š. 2021 m. sausio 5 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, sprendė, kad bendraieškės, rengdamos žemės sklypo naudojimosi tvarką, maksimaliai, kelis kartus tikslindamos, atsižvelgė į kitų bendraturčių interesus, naudojamus žemės sklypus, racionaliai paskirstė šalims naudotis skirtą žemę, tuo tarpu tam tikri nedideli nepatogumai, tokie kaip poreikis persikelti šiltnamį, yra visiškai pateisinami, nes tai nesukelia didelių nepatogumų.
25. Atsakovės su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutiko, teigdamos, jog teisminė praktika suformuota taip, kad naudojimasis daiktu niekam nesukeltų nepatogumų, tokia tvarka būtų visiems patogi, racionali ir nebūtų priežastimi konfliktams kilti; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įvedė naujus kriterijus – didelis ir nedideli nepatogumai, kuriuo pritaikius galima nukrypti nuo teisingumo ir sąžiningumo principų
26. Bendrosios nuosavybės teise suprantama dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
27. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi yra ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. Tai atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
29. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.
30. Nagrinėjamu atveju bendraieškės nurodžiusios, kad likusia žemės sklypo dalimi besinaudojančios gyventojos savo naudojamos žemės sklypus išdėstę taip, jog bendraieškės negali įgyvendinti nuosavybės teisės pilna apimtimi, jų nuosavybės teisė į žemės sklypo dalis yra iš esmės suvaržyta; bendraieškių vertinimu, nustatant naudojimosi suformuotu žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių negali būti remiamasi iki žemės sklypo suformavimo susiklosčiusia tvarka, situacijai iš esmės pasikeitus (suformuotas žemės sklypas, išskirtos žemės sklypo dalys, priklausančios bendraieškėms ir atsakovėms). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog gyvenamasis namas pastatytas 1957 metais, žemės sklypas suprojektuotas ir suformuotas ne naujai statybai, bet jau esamiems ir naudojamiems statiniams naudoti; viena iš bendraieškių statinius nuosavybės teise valdo nuo 1997 metų, kitos pastatų bendraturtės – nuo 2002 metų, 2017 metų, 2018 metų; žemės sklype yra daržai, šiltnamiai, tvoros, kas rodo tam tikrą susiklosčiusią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau MB „KADASTRINIAI.LT“ matininko G. Š. 2021 m. sausio 5 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nenurodyta (legendoje išskiriant topografinius ženklus ir jų reikšmes), kurioje vietoje išdėstyti daržai, šiltnamiai, kita mini infrastruktūra (įskaitant tiek registruotus, tiek neregistruotus nekilnojamojo turto objektus), kas konkrečiai ja faktiškai naudojasi; kiemas priskirtas tik vienai iš bendraieškių – M. K., neaptartos privažiavimo bei automobilių statymo galimybės, takų, aikštelių pločiai, želdynų vietos, kt.
31. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turėjo atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje; įvertinti nesutarimo priežastis, neapsiribojant bendraieškių deklaratyviais teiginiais, jog jos negali įgyvendinti nuosavybės teisės pilna apimtimi, šiai esant iš esmės suvaržytai; siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturtėms, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui; vertinti, ar bendraieškių pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai (visų pirma, ją identifikavus) šalinti; įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraieškių, kaip bendraturčių, esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Byloje taip pat nėra duomenų, jog bendraieškės, įgyvendindamos savo teises, laikėsi joms nustatytos pareigos tikslinant planą visų pirma išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo ir ieškoti priimtiniausio visoms bendraturtėms ginčo sprendimo būdo, atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodant, jog naudojimosi tvarkos planas su atsakovėmis neturėjo būti suderintas (CPK 178 straipsnis).
32. Tuo tarpu pasisakydama dėl ieškinio senaties, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad konkrečiu atveju ji netaikoma, bendraieškėms nuosavybės teise valstybinės žemės sklypo dalis atitinkamai įgijus tik 2019 metais, tokiu būdu realizuojant teisę reikšti reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
34. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
35. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
36. Teisėjų kolegija padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti: 1) nustatyta nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka ir dėl jos kylančios konkrečios nesutarimo priežastys; 2) aptarti dėl tvarkos keitimo galintys atsirasti negatyvūs / pozityvūs padariniai; 3) analizuojama, ar naudojimosi tvarka patogi bendraturtėms, racionali ir tarnauja geresniam nuosavybės valdymui; 4) vertinama, ar bendraieškių pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-117-880/2021 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.