- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e2-536-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00260-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- R. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bendraieškės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BENDIDA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei bendraieškės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BENDIDA“ ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme priimtas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) netiesioginis ieškinys, kuriuo ieškovė prašo iš atsakovo R. G. bendraieškės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „BENDIDA“ naudai priteisti 160 004,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė VMI 2022 m. kovo 24 d. parengiamajame teismo posėdyje informavo, kad Kauno apygardos teismui yra pateiktas pareiškimas dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Ieškovės nuomone, teismas turėtų įvertinti, ar nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta byla dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip būtų išvengta tų pačių aplinkybių vertinimo du kartus skirtingose bylose.
3. Ieškovės BUAB „BENDIDA“ vertinimu, civilinės bylos stabdymui iki bus išnagrinėtas pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindo nėra. Šioje byloje yra sprendžiama dėl konkrečių įmonės vadovo veiksmų, dėl netinkamo dalyvavimo įmonės veikloje, nepaisant rezultato dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Byla dėl žalos atlyginimo gali būti nagrinėjama lygiagrečiai civilinei bylai dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
4. Atsakovo R. G. vertinimu, yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą. Išvada dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti reikšminga sprendžiant priteistino žalos atlyginimo dydžio klausimą, jis gali būti mažinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-449-587/2022 iki įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022.
6. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir pateiktus dokumentus, civilinė byla sustabdytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamu netiesioginiu ieškiniu ieškovė VMI prašo priteisti žalos atlyginimą bendraieškei BUAB „BENDIDA“ iš atsakovo R. G.; reikalavimas yra grindžiamas ieškovės VMI atliktais mokestiniais patikrinimais. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022 nagrinėjamas pareiškėjos BUAB „BENDIDA“, atstovaujamos bankroto administratorės, pareiškimas dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuotais asmenimis byloje įtraukti dalyvauti įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavę asmenys. Reikalavimas šioje byloje, be kitų įrodymų, taip pat grindžiamas VMI mokestinių patikrinimų duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo nesant pagrindo civilinių bylų sujungimui, nes bylų nagrinėjimo dalykai tarpusavyje nėra susiję, kiekviena byla gali būti išnagrinėta atskirai, tačiau aplinkybės, susijusios su VMI atliktais mokestiniais patikrinimais, bus nagrinėjamos abejose bylose. Siekiant išvengti tų pačių aplinkybių vertinimo du kartus skirtingose bylose, teismas laikė tikslinga civilinę bylą Nr. e2-449-587/2022 sustabdyti iki įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Bendraieškė BUAB „BENDIDA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. B2-809-587/2022 atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas bylą sustabdė tik formaliais pagrindais, kadangi nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti bylą – nei kokie kitoje byloje nustatyti konkretūs faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai, nei kokie faktai teismui apskritai yra reikalingi, kurių negali nustatyti pats teismas.
9.2. Bendrovės tyčinio bankroto tyrimas bei konkrečiai atsakovo R. G. vaidmens ir atsakomybės dėl žalos bendrovei nustatymas nėra taip susiję, kad sudarytų pagrindą stabdyti ginčo klausimo nagrinėjimą. Nors abejose bylose vertinamos aplinkybės iš dalies susijusios su buvusio įmonės vadovo veiksmais, tačiau vien tai nesudaro pakankamo pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą. Abejose bylose nagrinėjamos aplinkybės vertinamos skirtingais aspektais, kadangi skiriasi bylų įrodinėjimo dalykas. Tyčinio bankroto byloje tikrinami privedimo prie bankroto požymiai ir prezumpcijos, o konkrečių įmonės valdymo organų atsakomybė nėra nustatinėjama. Tam, kad būtų išspręstas įmonės tyčinio bankroto klausimas, turi būti nustatinėjami ne vien tik konkretūs veiksmai ar sandoriai, lėmę įmonės bankrotą, tačiau ir įvertinta aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visuma. Tuo tarpu žalos atlyginimo byloje sprendžiama išimtinai dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o jas nustačius, sprendžiamas žalos atlyginimo priteisimo klausimas. Todėl nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas tyčinio bankroto klausimas, nagrinėjamoje byloje bet kokiu atveju turės būti atskirai ir papildomai įvertintos ir išanalizuotos atsakovo R. G. civilinės atsakomybės sąlygos.
9.3. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais. Sustabdžius bylą jos nagrinėjimas gali užsitęsti neproporcingai ilgą laiką, byla dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra didelės apimties, pareiškimas nagrinėjamas dar tik pirmoje instancijoje, dėl priimtos nutarties neabejotinai bus duodami skundai – kas neproporcingai prailgins minėtos civilinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ši civilinė byla, bus priverstinai sustabdyta mažiausiai dvejiems metams iki bus priimtas galutinis sprendimas tyčinio bankroto byloje.
9.4. Nagrinėjamos bylos sustabdymą teismas motyvavo tuo, jog abejose bylose nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su VMI atliktais mokestiniais patikrinimais, todėl tokiu būdu yra siekiama išvengti tų pačių aplinkybių vertinimo du kartus, tačiau teismas taip pat pripažino, kad bylų dalykai tarpusavyje nėra susiję, kiekviena byla gali būti išnagrinėtina atskirai, todėl bylų sujungti nėra pagrindo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė VMI atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. VMI visiškai pritaria skundžiamos nutarties argumentams.
10.2. Iš civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022 priimtos 2022 m. balandžio 11 d. nutarties matyti, kad VMI atliktų patikrinimų vertinimas ir vadovų veiksmų neteisėtumas, vykdant mokestines prievoles, iš tiesų buvo vertinamas, kas patvirtina skundžiamos nutarties argumentų pagrįstumą.
Šalies argumentai
10.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad sustabdžius civilinę bylą jos nagrinėjimas gali užsitęsti neproporcingai ilgą laiką. Civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022 jau yra priimta galutinė nutartis ir nors ji nėra įsiteisėjusi, labiau tikėtina, kad byla dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu bus išnagrinėta pakankamai greitai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas sustabdė bylą fakultatyviuoju pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės VMI pateiktą informaciją ir šalių poziciją, išreikštą šiuo klausimu, sustabdė nagrinėjamą bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su bylos sustabdymu, teigdama, kad teismas sustabdymo pagrindus taikė formaliai, nenurodęs jokių objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nepagrindžia egzistuojant pagrindą sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
13. Civilinės bylos sustabdymo apibrėžtis reglamentuota CPK 162³ straipsnyje. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
14. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011). Be to, pažymėtina, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2022).
15. Nagrinėjamu atveju teismas, gavęs iš ieškovės VMI informaciją apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą, kurioje sprendžiama dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, sprendė dėl pagrindų nagrinėjamai bylai sustabdyti egzistavimo. Iš esmės tokiu atveju sustabdymo pagrindas yra įtvirtintas CPK 163 straipsnyje prie privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų: pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020).
16. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byla stabdytina CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina, taigi, iš esmės teismas pripažino neegzistuojant privalomojo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto bylos stabdymo pagrindo. Skundžiamos nutarties turinys rodo, kad darydamas tokią išvadą teismas tik formaliai rėmėsi aplinkybe, jog yra nagrinėjama civilinė byla dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje reikalavimas, be kita ko, grindžiamas VMI atliktų mokestinių patikrinimų duomenimis, todėl, siekiant išvengti tų pačių aplinkybių vertinimo du kartus skirtingose bylose, nagrinėjama byla stabdytina. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė ir jokių konkrečių priežasčių bei motyvų, dėl ko atitinkamas aplinkybių vertinimas ir įrodymų tyrimas negali būti atliekamas šiame civiliniame procese.
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė VMI netiesioginiu ieškiniu prašo priteisti bendraieškei BUAB „BENDIDA“ iš atsakovo R. G. 160 004,70 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro R. G. vadovavimo BUAB „BENDIDA“ laikotarpiu už nedeklaruotą 289 180,38 Eur mokėtiną PVM apskaičiuota 110 458,42 Eur delspinigių suma ir 49 546,24 Eur PVM bauda, paskaičiuota proporcingai vadovavimo laikotarpiu priskaičiuotam PVM, nuo kurio skaičiuojamas PVM baudos dydis. Reikalavimas grindžiamas VMI atliktais mokestinio patikrinimo aktais; įrodinėjamas civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas.
18. Civilinėje byloje Nr. B2-809-587/2022 (dabar bylos Nr. B2-1192-924/2022) BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas nagrinėjamas pagal įrodinėjamų tyčinio bankroto požymius sudarančių veiksmų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas. BUAB „BENDIDA“ nemokumo administratorė prašė bankrotą pripažinti tyčiniu, remdamasi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais. Civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nebuvo įtvirtinto reikalavimo nustatyti kaltus dėl tyčinio bankroto asmenis. Todėl, nors abejose bylose vertinamos aplinkybės iš dalies susijusios su buvusio įmonės vadovo veiksmais, nepriklausomai nuo to, kaip bus išspręstas tyčinio bankroto klausimas, nagrinėjamoje byloje bet kokiu atveju turės būti atskirai ir papildomai įvertintos ir išanalizuotos atsakovo R. G. civilinės atsakomybės sąlygos.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo diskrecijos teisė stabdyti bylą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; kt.).
20. Vadinasi, esant situacijai, kai nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau nagrinėjamoje byloje, tai bylą sustabdyti vien dėl fakto, kad tam tikri analogiški įrodymai bus vertinami ir kitoje byloje, yra visiškai netikslinga ir neproporcinga. Toks bylos sustabdymas akivaizdžiai prieštarauja pacituotai kasacinio teismo praktikai.
21. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-809-587/2022 išnagrinėta 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi pripažinus BUAB „BENDIDA“ bankrotą tyčiniu, tačiau, išnagrinėjęs kreditorės SIA „Pirmas“, suinteresuoto asmens R. G., suinteresuotų asmenų S. Z. ir O. Š., kreditorės UAB „Spectator“ atskiruosius skundus Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį panaikino ir BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. 2-630-910/2022). Civilinė byla nauju numeriu – Nr. B2-1192-924/2022 paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. rugpjūčio 24 d. 9.00 val. Kauno apygardos teisme. Taigi, objektyviai jos išnagrinėjimas užtruks.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, netinkamai aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvaus bylos sustabdymo instituto taikymo pagrindą ir tikslus, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakoma stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu (buvęs bylos Nr. B2-809-587/2022, dabar bylos Nr. B2-1192-924/2022) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-449-587/2022 nagrinėjimą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl BUAB „BENDIDA“ bankroto pripažinimo tyčiniu; bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.