- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- T-863-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64873-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- M. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, prašymą dėl nuosprendžiais skirtos bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas peržiūrėti jo atžvilgiu visas baudžiamąsias bylas nuo 2014 metų iki 2018 metų, sumažinti jam skirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, jos pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos 2011 m. gruodžio 3 d., t.y. nuo tos dienos, kai buvo sulaikytas dėl nužudymo ir į bausmės laiką įskaičiuoti visą jo bausmės atliktą laiką pagal BK 63 straipsnio 9 dalį. Prašymas motyvuojamas naujai įsigaliojusiais baudžiamojo kodekso pakeitimais, kuriais baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik viršijus 5 MGL dydžio žalą.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-960/2016 M. Š. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 289 straipsnį (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus nuteistojo M. Š. skundą.
Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1598-873/2016 M. Š. buvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio4 1 dalį ir jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 27 d.
2020 m. rugpjūčio 20 d. nuteistasis M. Š. pateikė papildomą prašymą, kuriame teigia, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo netinkamai subendrintos skirtos bausmės. Nuteistojo manymu, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės apėmimo būdu turi būti subendrintos su bausme, paskirta už nužudymą, nes griežtesnė bausmė visada apimą švelnesnę ir tokiu būdu jam skirta laisvės atėmimo bausmė negalėtų viršyti 11 metų laisvės atėmimo. Nuteistojo teigimu, teismai neteisingai jam bendrino nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikydami BK 64 straipsnį, jas iš dalies sudedami. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad paskutiniu Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė taip pat buvo subendrinta pagal BK 64 straipsnį neteisingai ir paskirta galutinė 15 metų 7 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir neįskaičiuojant į bausmės atlikimo laiką jo faktiškai atliktą bausmę nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Jeigu teismas jam į bausmės atlikimą įskaičiuotų faktiškai jo atliktą bausmės laiką nuo 2011 m. gruodžio 30 d., tai jo neatlikta laisvės atėmimo bausmė būtų tik apie 6 metus ir toks terminas, nuteistojo manymu, yra adekvatus jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Dabar išeina, kad jam iš viso yra paskirta net apie 24 metus laisvės atėmimo, o tai protu yra nesuvokiama. Taip pat nuteistasis jo atžvilgiu prašo taikyti naująją BK 75 straipsnio redakciją ir spręsti klausimą dėl galimybės jam iš dalies atidėti realų bausmės vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į šį prašymą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nuteistasis M. Š. be kita ko prašo peržiūrėti visus jo atžvilgiu 2014-2018 metų laikotarpiu priimtus nuosprendžius, sumažinti jam šiais nuosprendžiais skirtas subendrintas bausmes, nes, nuteistojo teigimu, yra naujai įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik viršijus 5 MGL dydžio žalą. Taip pat jis mano, kad nuosprendžiais skirtos bausmės jam buvo subendrintos neteisingai, taikant BK 64 straipsnį. Jis mano, kad bausmės jam turėtų būti bendrinamas pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir už nužudymą paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė turėtų apimti kitais nuosprendžiais paskirtas švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, taip pat į atliktos bausmės laiką jam turėtų būti įskaičiuojamas visas jo įkalinimo vietoje išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 30 d., kuomet jis buvo suimtas dėl nužudymo.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, paprastai gali taikyti teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija (tam tikrais atvejais įstatymas numato išimtis, kai tokio pobūdžio klausimai gali būti sprendžiami apeliacine ar kasacine tvarka) (BPK 362¹ str. 1 d.). Tad vadovaujantis šia įstatymo nuostata, pirmosios instancijos teismui, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui nesuteikta jokia įstatyme numatyta galimybė peržiūrėti kitų tos pačios pakopos ar aukštesnės instancijos teismų priimtų ir jau įsiteisėjusių nuosprendžių galimybės jų atžvilgiu taikyti atsakomybę švelninti įstatymą aspektu (nuteistasis prašo peržiūrėti visus jo nuosprendžius, priimtus 2014-2018 metų laikotarpiu), todėl šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas tik dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžių, priimtų nuteistojo M. Š. atžvilgiu.
Kaip jau minėta, prašyme nuteistasis M. Š. be kita ko prašė taikyti pasikeitusias BK nuostatas, susijusias su MGL dydžiu.
BK 190 straipsnyje yra nustatyta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. ir iki šiol nėra pakeistos. Taigi pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL ir neviršija 250 MGL dydžio sumos. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu M. Š. yra nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2012 metais. Kvalifikuojant jo padarytas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, buvo pritaikytos BK 190 straipsnio nuostatos, kurios galioja iki šiol. Dėl to nėra pagrindo, kaip prašo nuteistasis, šiuo aspektu lengvinti jo teisinę padėtį ir jo aukščiau minėtas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti, nes po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2016 m. balandžio 27 d.) ar įsiteisėjimo neįsigaliojo joks su MGL dydžio pakeitimu susijęs įstatymas, kuris lengvintų jo teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami, atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-3/2006, 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008 ir kt.). Analogiškai ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, pripažintina, kad jokie pakeitimai, švelninantys jo padėtį ir susiję su MGL dydžiu, po šio nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjimo) nebuvo priimti.
Nuteistasis M. Š. taip pat prašo peržiūrėti jam 2014-2018 metų nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimą, nes, jo teigimu, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės turėtų būti subendrinamos ne sudėjimo, o apėmimo būdu su 11 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nužudymą, nes griežtesnė bausmė visada apima švelnesnę ir tokiu būdu jam skirta laisvės atėmimo bausmė negalėtų viršyti 11 metų laisvės atėmimo. Kadangi bausmę jis atlieka nuo 2011 m. gruodžio 30 d. ir šiuo metu jau yra atlikęs beveik 9 metų laisvės atėmimo bausmę, prašo spręsti klausimą dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti naujai įsigaliojusio BK 75 straipsnio redakciją ir atidėti jam likusios bausmės vykdymą.
Pažymėtina tai, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, kuomet nuosprendis yra įsiteisėjęs, nei BK, nei BPK nenumato galimybės pakeisti šią bausmę kitos rūšies bausme ar ją sušvelninti kitaip, nei pagal aiškias ir konkrečias įstatymų nuostatas, numatančias tokią galimybę, pvz., kaip minėta, taikant BPK 362¹ straipsnį, kuris numato galimybę nuteistajam kreiptis dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę ar kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo. Todėl klausimai dėl nuosprendžių subendrinimo teisėtumo yra sprendžiami ne BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka, o paduodant apeliacinį skundą dėl konkretaus nuosprendžio ar nutarties, kuriais, nuteistojo manymu, neteisingai yra subendrintos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir tokius klausimus nagrinėja apeliacinės instancijos teismai. Juolab, kaip minėta, įstatymai nenumato jokios galimybės pirmos instancijos teismui tikrinti kitų pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismų priimtų ir įsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumo bei pagrįstumo. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tad nuteistojo M. Š. prašymo peržiūrėti jo bylas kontekste pažymėtina, kad teismo nuosprendžiui įsiteisėjus jis negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti analizuojami ir motyvuojami kaltės, veiksmų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, negali būti abejojama jo teisingumu ar jis iš naujo patvirtinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis Nr. 1S-223-654/2020). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiais skirtos bausmės nebuvo subendrintos su bausmėmis, paskirtomis kitais nuosprendžiais.
Vertinant nuteistojo prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį ir spręsti klausimą dėl likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatos, lengvinančios asmens teisinę padėtį, gali būti taikomos tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine ar kasacine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-131-628/2016, 1S-248-654/2020 ir kt.). Šiuo atveju nuteistasis prašo taikyti minėtas nuostatas iš esmės jau įsiteisėjusių nuosprendžių (bausmių) vykdymo procese, tačiau tokia galimybė nėra numatyta.
Juolab ir dėl pačio pasikeitusio BK 75 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo turinio pažymėtina, jog nors jis savo pobūdžiu numato galimybę atidėti bausmės vykdymą platesniam asmenų ratui, nei numatė prieš tai galiojusios redakcijos BK 75 straipsnis, visgi pakeitimų, kurie būtų aktualūs nuteistajam, įtvirtinta nebuvo.
Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiais, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, M. Š. skirtos bausmės nebuvo subendrintos su bausmėmis, paskirtomis kitais nuosprendžiais, nes jo atžvilgiu buvo anksčiau priimtų ir neįsiteisėjusių nuosprendžių. Iš pažymos apie M. Š. teistumą matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jis yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam yra paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios jis iki šios nėra atlikęs. Ši neatlikta laisvės atėmimo bausmė už nužudymą vėlesniais nuosprendžiais buvo bendrinama su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskutiniu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 7 mėnesiams ir 11 dienų. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d., Kauno apygardos teismui atmetus nuteistojo skundą. Tačiau, kaip minėta, nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 75 straipsnis numato galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, bei galimybės atidėti (iš dalies atidėti) bausmės už padarytą labai sunkų nusikaltimą ir šios redakcijos BK 75 straipsnis nenumato.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. Š. prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.