Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-11-30 · Civilinė byla Nr. e2A-662-589/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
e2A-662-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00861-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-662-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00861-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.16.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3797-1027/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovo D. K. 1 103,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 993,39 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 47 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo D. K. 1 103,77 Eur nuomos mokestį, 99,34 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 203,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 96,38 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB Legal Balance naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021 m. rugsėjo 7 d. asmeniškai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui jis nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 27 d. UAB „Be kredito“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovas D. K. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Huawei-P40, 8/128GB, Silver Frost – 24 mėnesių terminui už 47,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties, todėl pradinė kreditorė 2020 m. gruodžio 27 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. pranešimą, kuriuo atsakovas ragintas sumokėti skolą bei kuriame nurodyta, jog nesumokėjus skolos per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sutartis bus nutraukiama. 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal sutartį. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė 2021 m. sausio 20 d. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą.

5. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas yra skolingas pagal sutartį 1 103,77 Eur nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su pradine kreditore ar ieškove. Iš šių byloje nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, todėl ieškovei, perėmusiai pradinės kreditorės reikalavimo teises, iš atsakovo priteistinas 1 103,77 Eur nuomos mokestis.

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą perėmė iš pradinės kreditorės jau esant sutarčiai nutrauktai, įrodymų apie jos realiai patirtus nuostolius dėl atsakovo vengimo vykdyti sutartinę prievolę byloje nėra. Vertino ir tai, kad sutartimi išnuomoto turto vertė sutarties sudarymo metu buvo 735 Eur, o atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti 1 151,76 Eur nuomos mokestį (47,99 Eur x 24 mėn.), t. y. ieškovės prašomi priteisti 993,39 Eur delspinigiai neproporcingi atsakovo skolos dydžiui bei suteikto turto vertei (ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra didesni nei turto vertė sutarties sudarymo metu bei artimi prašomos priteisti skolos dydžiui). Įvertinęs tai bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas sprendė, kad sutartyje nustatytas 0,5 proc. delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Nurodytų argumentų pagrindu teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 99,34 Eur delspinigius (1 103,77 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Teismas vertino, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

7. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Įvertinęs tai, kad tenkinta 57,37 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo taip pat priteisė 96,38 Eur (168 Eur x 57,37 / 100) bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti apelianto UAB Legal Balance naudai iš atsakovo D. K. 993,39 Eur delspinigius ir 168 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 20 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

9. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Šiuo atveju pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Pažymi, jog išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo CK XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai.

10. Nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir į tai, jog apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantas po reikalavimo perleidimo elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi per protingą terminą.

11. Akcentuoja, jog apelianto pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.

12. Pažymi, jog išdėstyta aukščiau patvirtina, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovo delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Sprendimo už akių dalis dėl kitų išperkamosios nuomos sutarties pagrindu priteistų sumų nėra ginčijama, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitos sprendimo už akių dalies nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas D. K. 2020 m. liepos 27 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą – telefoną Huawei-P40, 8/128GB, Silver Frost –24 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 47,99 Eur (daikto kaina – 735 Eur su PVM) su galimybe išpirkti daiktą anksčiau. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko ir negrąžino išnuomoto daikto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių nusprendė, kad atsakovui, pažeidusiam sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau pripažino sutartinius delspinigius (0,5 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais ir juos sumažino iki 0,05 proc. normos už 180 dienų.

17. Ieškovė apeliacinį skundą motyvuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ilgiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu kreipėsi protingu terminu. Apeliaciniame skunde apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu telefonu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau, apeliantės teigimu, sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

18. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog netesybų dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

20. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė prašomus priteisti delspinigius apskaičiavo vadovaudamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

21. Kaip pagrįstai nurodo pati apeliantė, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo, būtent ir vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, pirmosios instancijos teismas įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį (ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra didesni nei turto vertė sutarties sudarymo metu bei artimi prašomos priteisti skolos dydžiui, todėl šiuo atveju prašoma priteisti delspinigių suma būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam sutarties pažeidimui bei ieškovės nuostoliams). Skundžiamo sprendimo už akių motyvai patvirtina, kad į VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, kas visiškai atitinka jau minėtą teismų praktikoje suformuotą poziciją, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas taip pat prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.

23. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 99,34 Eur, jas, kaip ir pati apeliantė, skaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, patvirtinančių, jog ji patyrė daugiau nuostolių, nei skundžiamu sprendimu už akių priteisė pirmosios instancijos teismas, nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.

24. Apeliantės nurodoma Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021 apeliacinės instancijos teismui nėra privaloma, kadangi ji nebuvo peržiūrėta kasacine tvarka. Vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

27. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo apeliantei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė