Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pratęsus terminą priimti palikimą atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirusios D. M. mirties, tam, kad būtų galima priimti jos palikimą, yra reikalingas teismo leidimas, kurį Pareiškėja prašo teismo išduoti. Pareiškėjos teigimu, išdavus jai teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės D. J. vardu, jos teisės nebus pažeidžiamos. Pareiškėja tinkamai rūpinasi savo anūke ir yra suinteresuota ginti jos teises bei interesus. D. J. gyvena kartu su Pareiškėja ir jos sutuoktiniu A. M., kurie ją materialiai išlaiko, prižiūri, rūpinasi tinkamu jos kasdieninių poreikių tenkinimu.

9. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos Skyriaus vertinimu Pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės D. J. vardu, atsiradusį po motinos D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nesant paveldimam turtui nustatytų suvaržymų (skolų) ir (ar) kreditorinių įsipareigojimų, neprieštarauja nepilnametės interesams.

10. Teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 6 d. 10:00 val., šalims pasiūlyta iki 2024 m. birželio 5 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl termino atnaujinimo

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad D. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). Gyventojų registro duomenimis D. M. mirė netekėjusi, palikėja turėjo vieną dukrą – D. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13). Pareiškėja yra palikėjos D. M. motina ir D. J. nuolatinė rūpintoja, lėšų tvarkytoja ir turto administratorė, nuolatinė rūpyba šeimoje nustatyta Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-622-939/2024 (el. b. l. 7–11). D. J. yra D. M. pirmos eilės įpėdinė. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės Astos Banienės (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad po D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), byla dėl palikimo priėmimo nėra užvesta (el. b. l. 21). Po palikėjos D. M. mirties, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) duomenimis, D. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (el. b. l. 15). D. M. vardu (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Pensijų kaupimo sutartis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) SEB Mylimiausia MasterCard (debeto) kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17–18, 20).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

13. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

16. Iš Pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Pareiškėja terminą palikimui priimti D. J. vardu praleido dėl to, kad nepilnametės D. J. rūpintoja, lėšų tvarkytoja ir turto administratore kartu su sutuoktiniu A. M. buvo paskirti (duomenys neskelbtini), todėl anksčiau kreiptis į notarą bei į teismą neturėjo teisės. Paskyrus Pareiškėją D. J. nuolatine rūpintoja, pasikreipus į notarą, buvo išaiškinta, kad praleistas terminas palikimui priimti ir jo atnaujinimas galimas teisme. Sužinojusi šias aplinkybes, Pareiškėja kreipėsi į savivaldybę dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šis jos prašymas du kartus buvo netenkintas, kadangi pagal gaunamas pajamas bei turimą turtą atsisakyta teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Netenkinus prašymų dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, Pareiškėja kreipėsi į teisininkus. Šias Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-622-939/2024, Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės Astos Banienės (duomenys neskelbtini) liudijimas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (atsakymas į Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą), (duomenys neskelbtini) sudaryta atstovavimo sutartis su advokate Rasa Malinauskiene, (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo surašymas ir jo (duomenys neskelbtini) pateikimas teismui. Be to, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-3680-939/2023 neterminuotai apribota T. J. tėvo valdžia jo nepilnametės dukros D. J. atžvilgiu, kas taip pat lėmė tai, jog Pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu D. J. rūpintojais buvo paskirti tik (duomenys neskelbtini).

17. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu Pareiškėja nesikreipusi D. J. vardu priimti palikimo po jos motinos D. M. mirties, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės (nekilnojamojo turto D. M. vardu neturėjimas, D. J. tėvo T. J. tėvo valdžios nepilnametės dukros atžvilgiu apribojimas, nuolatinės rūpybos šeimoje nustatymas ir nuolatinių rūpintojų, lėšų tvarkytojų ir turto administratorių paskyrimas) galėjo turėti įtakos tam, jog ji negalėjo laiku realizuoti nepilnametės D. J. teisių per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėja iš karto po notaro liudijimo išdavimo kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrių, vėliau į teisininkus ir buvo paruoštas pareiškimas teismui dėl praleisto termino atnaujinimo ir teismo liudijimo išdavimo. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę, byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjos D. M. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

2. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad D. J. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja Pareiškėjos pareiškimui, atnaujina D. J. terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos D. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo išdavimo

3. Pareiškėja pateiktu pareiškimu taip pat prašo išduoti jai teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, po jos motinos D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pagal antstolio sudaryto turto, likusio po D. M. mirties, apyrašą.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, todėl teismo leidimas pareiškėjų nurodytiems veiksmams atlikti būtinas. Iš Pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pareiškėja yra D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė rūpintoja, lėšų tvarkytoja ir turto administratorė. (duomenys neskelbtini) mirė D. J. motina D. M.. Nepilnametė D. J. yra D. M. pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. J. yra nepilnametė, todėl jos rūpintoja neturi teisės be išankstinio teismo leidimo savo globotinės vardu priimti (ar atsisakyti priimti) palikimą. Teismo leidimas yra papildoma nepilnamečių vaikų turtinių teisių apsaugos garantija.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, neprieštaravo teismo leidimo, nesant paveldimam turtui nustatytų suvaržymų (skolų) ir (ar) kreditorinių įsipareigojimų, išdavimui.

6. Kadangi asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis), teismas, spręsdamas klausimus, liečiančius nepilnamečių vaikų teises, turi vadovautis išimtinai vaikų interesais (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje AC-35-1 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ nurodė, jog tinkama teismų praktika pripažintina, sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo, nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą.

7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus, į tai, jog ateityje gali paaiškėti ir palikėjo kreditorių, Pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Pareiškėjai išduotinas teismo leidimas nepilnametės D. J. vardu priimti palikimą, atsiradusį po D. M. mirties pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis), kadangi palikimo pagal apyrašą priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

8. Pareiškėjai taip pat išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti Pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Išduoti teismo leidimą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal turto apyrašą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.