Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5518-1137/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl turto dalies nustatymo, pareikšto skolininkui R. P., suinteresuoti asmenys skolininko R. P. sutuoktinė M. P., antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Suinteresuotas asmuo M. P. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis apie 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp išieškotojos UAB „Gelvora“ atstovės ir suinteresuoto asmens M. P. vykusį susirašinėjimą elektroniais laiškai bei suinteresuotam asmeniui atsiųstą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1461-589/2012, UAB „Gelvora“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. surašytą pažymą apie tai, kad R. P. skolai grąžinti terminas buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 31 d.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens M. P. teismui pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus rašytinius įrodymus, kurie bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos (išieškotojos) prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininko R. P. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės M. P. su darbo santykiais susijusių gaunamų piniginių lėšų. Apeliantė M. P. nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad tai yra skolininko asmeninė prievolė ir į jos gaunamas pajamas nukreipti išieškojimo nebuvo galima. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018). Sutuoktinių turtinės prievolės gali būti tiek bendros, tiek asmeninės, todėl sprendžiant sutuoktinių prievolių vykdymo klausimus būtina nustatyti prievolės prigimtį, t. y. ar prievolė yra asmeninė sutuoktinio prievolė, ar bendra sutuoktinių prievolė. Prievolės pobūdis – asmeninė ar bendra – lemia išieškojimo nukreipimo vykdymo procese į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumą.

16. Skolininko R. P. turtinės prievolės pradinei kreditorei AB „Swedbank”, iš kurios reikalavimo teisę perėmė išieškotoja UAB „Gelvora“, atsiradimo momentu laikytina 2008 m. balandžio 1 d. (sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko R. P. ir suinteresuoto asmens M. P. santuoka sudaryta 2016 m. rugpjūčio 27 d. Šiuo atveju ši skolininko R. P. prievolė išieškotojai yra laikytina asmenine prievole, kuri, pagal bendrą taisyklę, turi būti vykdoma iš asmeninio skolininko turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis, 3.110 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vienas iš būdų nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymas, vadovaujantis CPK 666–667 straipsniuose numatyta procedūra.

18. Antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 22 d. pradėtą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. vykdomąjį raštą Nr. VR 767, išduotą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1461-589/2012, dėl 466,84 Eur skolos, 20,27 Eur žyminio mokesčio bei palūkanų išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, antstolis nustatė, kad skolininkas R. P. draudžiamųjų pajamų negauna, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, turi du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurių registracijos numeriai yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kelių transporto priemonių registro duomenimis, skolininko vardu registruotos transporto priemonės – Ford Fiesta, 1989 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Renault, 1986 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Jetta, 1980 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruotos (paskutinė operacijos data atitinkamai 2000 m. rugpjūčio 23 d., 2002 m. gegužės 28 d. ir 1999 m. lapkričio 11 d.), areštavo skolininko sąskaitos, tačiau skola nebuvo išieškota. Išieškotojos prašymu antstolis 2021 m. balandžio 22 d. nustatė, kad skolininkas R. P. nuo 2016 m. rugpjūčio 27 d. yra vedęs ir jo sutuoktinė M. P. gauna draudžiamąsias pajamas, 2021 m. balandžio 22 d. Turto arešto aktu Nr. 25/18/01049 areštavo skolininko R. P. turtinę teisę į ½ dalį sutuoktinės M. P. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumą. Tokia aplinkybė reiškia, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis.

19. CPK 667 straipsnyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

20. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2021 m. balandžio 22 d. pasiūlymu Nr. S16-62795 3751 „Dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo CPK nustatyta tvarka“ skolininkui pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdumo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Šis patvarkymas 2021 m. balandžio 30 d. įteiktas tiek skolininkui, tiek jo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui M. P. (CPK 185 straipsnis). Per antstolio nustatytą terminą skolininkas jokio sutikimo nepateikė, todėl antstolis 2021 m. gegužės 25 d. siūlymu Nr. 0025/18/01049 „Dėl skolininko turto dalies nustatymo” išieškotojai pasiūlė iki 2021 m. birželio 14 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Išieškotoja 2021 m. birželio 14 d. pateikė prašymą teismui. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes laikytina, kad buvo laikomasi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl turto dalies nustatymo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016 11 punktą).

22. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

23. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkui priklausantis turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatytas. Duomenų apie sudarytą vedybų ar povedybinę sutartį byloje nėra. Kadangi pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyta aplinkybių ir pateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkui R. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės M. P. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Kadangi skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko asmenines prievoles, būtent dėl šios priežasties, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas iš to turto galimas tik po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis). Tokiu būdu yra apsaugomi skolininko bendraturčio interesai, kadangi išieškojimas vykdomas tik iš skolininko dalies bendrame turte.

25. Dėl suinteresuoto asmens argumento, jog yra susitarta, kad terminas skolai sumokėti yra nukeliamas iki 2021 m. spalio 31 d., apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad suinteresuotas asmuo į bylą pateikė tik išieškotojos išduotą pažymą, bet ne CPK 595 straipsnyje nustatytą tvarka sudarytą taikų susitarimą vykdymo procese. CPK 595 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatė, kad teismui buvo pateikta tvirtinti skolininko R. P. su išieškotoja sudaryta taikos sutartis vykdymo procese (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei išsamiai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl suinteresuoto asmens M. P. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.