- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-1040-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00805-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- R. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-878/2015 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui J. S. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti atsakovą E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, nustatyti E. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškove, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą 4 170,53 Eur (14 400 Lt) už 36 mėnesius.
Nurodė, kad su atsakovu apie 2010 m. kovo, balandžio mėnesį pradėjo bendrai gyventi pas jos tėvus (duomenys neskelbtini) Birštono seniūnijoje. Atsakovui sužinojus, kad ieškovė nėščia, santykiai nutrūko, atsakovas išsikėlė gyventi kitur. Su kitu vyru artimų santykių nepalaikė. Kadangi geranoriškai pripažinti tėvystės atsakovas nesutiko, dukros gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Atsakovas vengia matytis su savo dukra, neteikia jai išlaikymo. Ieškovės pajamos nedidelės, gauna socialines pašalpas, nedirba, nes augina tris mažamečius vaikus, pinigų jų išlaikymui nepakanka, tenka skolintis. Dukros išlaikymui išleidžia 231,70 Eur (800 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė, kad atsakovas yra E. K. tėvas, dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014 m. liepos 25 d. iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šias pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė, priteisė iš atsakovo dukros išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 24 d. iki 2014 m. liepos 24 d. po 115,85 Eur periodinių išmokų už vieną mėnesį, iš viso 4 170,53 Eur.
Sprendė, kad DNR ekspertizė, šalių paaiškinimai įrodo, jog atsakovas yra E. K. tėvas. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, dukra nuo gimimo gyvena su motina, jai sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Atsakovo turtinė padėtis nežymiai geresnė už ieškovės, nėra duomenų, jog jis nedarbingas ar turi sveikatos sutrikimų, kitų išlaikytinių, todėl atsakovas turi objektyvią galimybę teikti nustatyto dydžio išlaikymą, abu tėvai išlaikymą dukrai turi teikti lygiomis dalimis. Atsakovas neneigia, kad nuo pat gimimo vaikui išlaikymo neteikė, todėl privalo įvykdyti pareigą išlaikyti vaiką nuo gimimo (CK 3.200 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teismas, vertindamas atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų rašytinių bylos duomenų, nustatant dukters išlaikymą, sprendimą grindė tik ieškovės paaiškinimais.
Teismas nesiaiškino realių vaiko poreikių, nustatė neprotingai dideles dukros išlaikymo išlaidas, kurios priskiriamos ne prie būtinų, bet prie prabangos išlaidų. Priteista išlaikymo suma yra akivaizdžiai per didelė, tokios sumos skirti nėra jokios būtinybės. Teismas nesilaikė išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų, jį formaliai prilygino vienam minimaliam mėnesinio atlyginimo dydžiui. Nevertino atsakovo turtinės padėties, apsiribodamas tuo, kad atsakovas neįrodė negalintis teikti 115,85 Eur išlaikymo, neatsižvelgė, kad jis turi išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus. Teismas pažeidė lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principą (CK 3.198 straipsnio 2 dalis), nesvarbu, ar jie gimę iš skirtingų santuokų ar ne santuokoje. Ieškovės reikalavimo patenkinimas lemia esminį atsakovo turtinės padėties pablogėjimą, atima galimybę pasirūpinti kitais nepilnamečiais vaikais. Visą išlaikymo naštą teismas perkėlė atsakovui, o ieškovę nuo išlaikymo pareigos atleido. Priteisus nustatyto dydžio išlaikymą, atsakovui nebeliktų lėšų pragyvenimui.
Išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010), tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), nustatyti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 101/2010), kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002, 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, teisės ir pareigos gali skirtis priklausomai nuo faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Išlaikymo dydis turi būti apskaičiuotinas pagal abiejų tėvų gaunamas pajamas, įvertinant tai, kad tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Taip pat reikia atsižvelgti į vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005), sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti.
Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, neatsižvelgė, kad atsakovui nebuvo žinoma, jog ieškovė nuo atsakovo susilaukė dukros, ieškovė teisme pripažino atsakovui nesakiusi, kad laukiasi jo vaiko. Su ieškove kartu gyveno vieną savaitę, neplanavo bendros ateities ar kurti šeimą, todėl negali būti atsakingas dėl pernelyg didelės socialinės rizikos. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė į teismą kreipėsi po daugiau nei trijų metų nuo dukros gimimo. Jeigu ieškovė į teismą būtų kreipusis tik gimus dukrai, nereikėtų mokėti susidariusio 4170,53 Eur išlaikymo įsiskolinimo, būtų galimybė juos mokėti kas mėnesį.
Prašo pakeisti sprendimą, iš atsakovo dukros išlaikymui priteisiant po 86,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, eiškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo dukrai 115, 85 Eur išlaikymo dydį. Ieškovės turtinė padėtis sunki, viena augina tris mažamečius vaikus. Buvo sudariusi su S. Ž. santuoką (teismo sprendimu ji yra nutraukta), ir kurioje gimė du sūnūs. Sūnų išlaikymui pinigų negauna, nes jų tėvas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Gyvena iš socialinių išmokų, kiek gali, finansiškai remia ieškovės tėvai. Dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 232 Eur (800 Lt), tai sudaro mokestis už darželį – 14-19 Eur (48,50-66 Lt), maistui – 100 Eur (350 Lt), vaistams ir vitaminams – 14,50 Eur (50 Lt), higienos reikmėms – 29 Eur (100 Lt), rūbams – 29 Eur (100 Lt), laisvalaikiui, žaislams – 14,50 Eur (50 Lt), mokesčiams – 29 Eur (100 Lt). Atsakovas šiuo metu su sutuoktine augina vieną sūnų ir du sutuoktinės sūnus, kuriems yra teikiamas išlaikymas, todėl atsakovo materialinė būklė yra pakankama, kad teiktų išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsakovas yra darbingas, niekur legaliai nedirba, gyvena iš atsitiktinių uždarbių, todėl privalo imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, t.y. susirasti darbą.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir atsakovo galimybių jį teikti
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino realių vaiko poreikių, nustatė neprotingai dideles dukros išlaikymo išlaidas, kurios priskiriamos prie prabangos išlaidų.
Vaiko poreikių sudėtis nurodyta ieškinyje (maistui – 350 Lt, higienos reikmėms ir drabužių skalbimui – 100 Lt, vaistams ir vitaminams – 50 Lt, drabužiams – 100 Lt, vaiko kelionėms pas šeimos gydytoją – 50 Lt, laisvalaikiui ir žaislams – 50 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 100 Lt, iš viso– 800 Lt (231,70 Eur). Nei vienos iš šių išlaidų nepriskirtinos prabangai (CPK 185 straipsnis). Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, žaislai, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad kai kurios išlaidos yra per didelės (pvz., nerealu, kad ketverių metų vaikui per mėnesį išleidžiama 100 Lt higienai ir skalbikliams). Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys apie vaiko išlaikymui reikalingas išlaidas, kurių ieškovė ieškinyje nenurodė (mokėjimo pavedimai už vaikų darželį 66 Lt), 66 Lt dydžio išlaidos yra pagrįstos, o 34 Lt higienos reikmėms būtų protinga išlaidų suma, t.y. 100 Lt poreikis higienai ir vaikų darželiui yra įrodytas. Įprasta, kad vaikams perkami vitaminai, sergant – vaistai, jį reikia vežti pas gydytoją. Ieškovė nurodė kartu su tėvais gyvenanti dviejų kambarių būste. Tikėtina, kad tėvai iš ieškovės nereikalauja mokėti nuomos mokesčio (to ji ir pati neteigia), tačiau akivaizdu, jog ieškovei, gyvenančiai pas tėvus ir kartu su dukra besinaudojančiai teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, privalu prisidėti prie komunalinių paslaugų apmokėjimo. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas vaiko išlaikymui reikalingą sumą formaliai prilygino vienam minimaliam mėnesinio atlyginimo dydžiui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V.). LR Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarime Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatė, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. minimalioji mėnesinė alga yra 1 035 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur. Šalių dukters išlaikymui ieškovė nurodė išleidžianti ženkliai mažiau (231,70 Eur). Apeliantas nepagrindė, kuo remiantis reikėtų pripažinti, jog jo ir ieškovės dukters išlaikymo dydis, net ir žymiai mažesnis už minimalų, yra nebūtinas.
Apeliantas nepagrįstai teigia turintis teikti išlaikymą dar trims nepilnamečiams vaikams. Santuokoje jis turi vieną nepilnametį vaiką, kiti yra jo sutuoktinės, tiems vaikams išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį teikia jų tėvas. Tai, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai ar nustatyti tik simbolinį išlaikymo dydį, iš esmės visą vaiko išlaikymo naštą perkeliant ieškovei. Pažymėtina, jog ieškovės padėtis šiuo aspektu yra analogiška (turi dar du vaikus). Priteisdamas iš atsakovo mažiau nei minimalų išlaikymą dukrai, pirmosios instancijos teismas lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo nepažeidė. Apeliantas neteisingai teigia, kad jam yra perkelta visa dukters išlaikymo našta, ieškovę nuo išlaikymo pareigos atleidžiant. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Atsakovas nurodė pragyvenantis iš atsitiktinių uždarbių („yra lengvai samdomas darbininkas“), todėl, priteisus nustatyto dydžio išlaikymą, jam nebeliktų lėšų pragyvenimui. Šį argumentą paneigia jo paties paaiškinimas 2014 m. gruodžio 29 d. teismo posėdyje, kuriame jis nurodė per dieną vidutiniškai uždirbantis 30 Lt, per mėnesį – 600 Lt. Tokiu atveju jo vidutinis mėnesio uždarbis būtų ne 600 Lt, o apie 1500 Lt (30x20 darbo dienų). Antra vertus, atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra nedarbingas ar iš dalies nedarbingas, kad turi kokių nors sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti. Priešingai, nei teigia atsakovas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekė susirasti darbą, kitu būdu gauti pajamų, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų jis negalėjo atlikti. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas neturi didesnių darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes pajamas gauti, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu legaliai nedirba, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Apeliantas privalo imtis priemonių gauti jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, nuo 2014 m. liepos 25 d. priteisto išlaikymo dydis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas dukters visai neišlaikė, todėl pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė pagrįstai. Tai, kad atsakovui nebuvo žinoma, jog ieškovė nuo jo susilaukė dukros (2014 m. gruodžio 29 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė apie šį įvykį atsakovui pranešusi SMS žinute, atsakovas teigia žinutės negavęs), teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo atleisti nuo išlaikymo pareigos. Tai prieštarautų vaiko interesams. Vaikas negali būti moraliai ir materialiai atsakingas už motinos, nesuteikusios aiškios, nedviprasmiškos informacijos vaiko tėvui apie vaiko gimimą, veiksmus, taip pat už tai, kad buvo pradėtas trumpo tėvų ryšio metu, anot apelianto, neplanuojant kurti bendros ateities. Kaip veiksnus, sąmoningas žmogus, apeliantas privalėjo įvertinti ir neplanuotas tokio ryšio pasekmes, todėl atmestini jo argumentai apie tai, kad jis turėtų būti atleistas nuo išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo dėl to, jog negali būti atsakingas dėl pernelyg didelės socialinės rizikos (CK 3.200 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16d. sprendimą.