Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės kooperatinės bendrovės Taupkasės, kredito unijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės kooperatinės bendrovės Taupkasės, kredito unijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MC Wealth Management“ dėl sėkmės mokesčio sumažinimo ir be pagrindo sumokėtų lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kooperatinė bendrovė Taupkasė, kredito unija ieškinyje prašė: 1) ieškovės mokėtiną sėkmės mokestį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MC Wealth Management“ už 2013 – 2014 metus sumažinti iki 0 Eur; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „MC Wealth Management“ 115 017,35 Eur be pagrindo sumokėtų lėšų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas yra išnagrinėjęs bylą Nr. e2-1477-619/2016, kurioje kooperatinė bendrovė Taupkasė, kredito unija reiškė ieškinį UAB „MC Wealth Management“ pripažinti negaliojančia šalių 2013 m. vasario 19 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. MCWM-02-20130219-0041 papildomo susitarimo Nr. 1, 1 punkte nustatytą sąlygą nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės 115 017,29 Eur sumą (sumokėtą už 2013 metus) bei 7 581,69 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta byla Nr. e2-1682-259/2015, kurioje galutiniu sprendimu paliktas nepakeistu 2015 m. vasario 2 d. preliminarus sprendimas tenkinti ieškovės UAB ,,MC Wealth Management“ ieškinį ir priteisti ieškovei UAB ,,MC Wealth Management“ iš atsakovės kooperatinės bendrovės Taupkasės, kredito unijos 103 195,72 Eur skolą (už 2014 metus), 10 178,21 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-95-516/2016 netenkino Taupkasės, kredito unijos apeliacinių skundų ir 2016 m. birželio 30 d. nutartimi paliko nepakeistus Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra tos pačios ir dėl to ginčo nėra. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi Nr. e3K-3-51-695/2017 išnagrinėtų sujuntų bylų dalykas yra tapatus. Visose bylose ieškovė ginčija jai atsakovės apskaičiuoto sėkmės mokesčio pagrįstumą ir siekia arba išvengti jo mokėjimo už 2014 metus, arba susigrąžinti jau sumokėtą mokestį už 2013 metus. Tačiau Kauno apygardos teismas byloje Nr. e2-1682-259/2015 sėkmės mokestį už 2014 metus priteisė, o Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. e2-1477-619/2016 atsisakė priteisti jau sumokėtą mokestį. Šių sprendimų pagrįstumas yra patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi byloje Nr. e3K-3-51-695/2017. Ieškovės ankstesnėse bylose nurodytas argumentas šioje byloje perkelti į ieškinio reikalavimų dalį – pripažinti, jog ieškovei prievolė mokėti sėkmės mokestį už 2013–2014 metus nekyla, jau buvo nagrinėtas sprendžiant nurodytas bylas ir dėl jo tiesiogiai bei netiesiogiai pasisakyta. Reikalavimas sėkmės mokestį už 2013–2014 metus sumažinti iki 0 gali būti tik argumentu byloje dėl įsiskolinimo priteisimo, kuris taip pat yra išspręstas priimtais sprendimais skolą priteisti. Teismas padarė išvadą, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bylos nėra tapačios. Skiriasi šios ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylų dalykas. Šios civilinės bylos dalyką sudaro ieškovės suformuluotas reikalavimas sumažinti atsakovei pagal šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį mokėtiną sėkmės mokestį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka peržiūrėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas šalių sudarytą susitarimą dėl sėkmės mokesčio pripažinti negaliojančiu. Taigi, reikalavimai nesutampa nei lingvistine prasme, nei savo tikslu bei esme, t. y. skiriasi tiek ginčo objektas, tiek pasirinktas teisių gynybos būdas.Skundžiama nutartimi teismas paneigė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Ieškovės argumentai dėl sėkmės mokesčio dydžio adekvatumo, racionalumo, atitikimo įprastą verslo praktiką ir k. t. nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. e2-1477-619/2016 ir vėlesnėse šio ginčo stadijose – apeliacijoje bei kasacijoje. Skundžiama nutartis prieštarauja teismo sprendimo privalomumo principui. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1477-619/2016 konstatavo, kad ieškovė turi teisę reikšti atskirą reikalavimą dėl sėkmės mokesčio sumažinimo. Šis sprendimas buvo peržiūrėtas instancine tvarka – jis liko nepakeistas bei įsiteisėjo. Atitinkamai, jame konstatuoti faktai yra privalomi visiems subjektams, įskaitant ir šią civilinę bylą nagrinėjantį teismą. Skundžiama nutartimi teismas padarė išvadą, kuri prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „MC Wealth Management“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Tarp šalių jau yra išspręstas ginčas ne tik dėl prievolės fakto, bet ir jos dydžio. Ieškovė ieškiniu siekia revizuoti Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo atsakovei priteistas konkretus sėkmės mokesčio dydis.Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-1540-259/2015 ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad teismas privalo įvertinti ar sėkmės mokestis nėra neprotingai didelis, ar jis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, ieškovės atsikritimai minėtoje byloje dėl atsakovės pareikšto reikalavimo akivaizdžiai suponuoja, kad ieškovė jau kvestionavo sėkmės mokesčio dydį bei jo mokėjimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3-3K-602/2013; kt.) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio pagrindą ir dalyką. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kiekvieno iš nurodytų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).Anksčiau nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013). Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios, tik kito jų procesinė padėtis.Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anksčiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.Vertinant ieškovės ieškinio pagrindą šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iš esmės jokių naujų aplinkybių nenurodo, tik pakartoja savo argumentus dėl sėkmės mokesčio formulės dedamųjų dalių jau išnagrinėtose bylose ar juos papildo ir praplečia bei pateikia savo vertinimus dėl teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių. Ieškinio pagrindas yra tapatus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl sėkmės mokesčio formulės dedamųjų dalių jau išnagrinėtas Kauno apygardos teisme ir Vilniaus apygardos teisme.Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Anksčiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio dalyką – reikalavimą sumažinti prievolės dydį ir priteisti be pagrindo sumokėtas pinigines lėšas, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės ieškinio pagrindas ir jo dalykas iš esmės neturi tiesioginio ryšio. Vertinant formaliai, ieškovės ieškinio dalykas byloje yra prievolės sumažinimas, tačiau įvertinus ieškinio pagrindą matyti, kad siekiama visai kito materialinio teisinio rezultato, nes ieškinys nukreiptas į neteisingą sėkmės mokesčio formulės dedamųjų dalių interpretaciją, dėl kurios ginčas jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teisme šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus paaiškinimus, tačiau juose ieškovė neatskleidė, kokio konkretaus teisinio rezultato ji siekė pateikdama ieškinį ir kuo jos pasirinktas teisių gynimo būdas skiriasi nuo anksčiau įsiteisėjusiais teismo sprendimais išnagrinėto šalių ginčo. Ieškovės ieškinio dalykas – reikalavimas sumažinti prievolę. Esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kad šalių sudarytoje sutartyje sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulė yra teisėta bei galiojanti, reikalavimas iki neigiamos reikmės mažinti mokėtiną sėkmės mokestį, nereiškiant tapataus ieškinio, galėtų būti keliamas nurodant, jog pati formulė buvo pritaikyta teisingai, tačiau dedamųjų dalių duomenys buvo neteisingi (pvz. skaičiavimo klaida). Tačiau ieškovė to neteigia. Priešingai, ji įrodinėja, kas, jos nuomone, turėtų sudaryti sėkmės formulės dedamąsias dalis – teigia, jog skaičiuojant sėkmės mokestį neturi būti atsižvelgiama (jas įskaičiuojant) į vyriausybinių obligacijų palūkanas. Tačiau dėl šio argumento, kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovė, jau spręsta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartyje byloje Nr. e2A-95-516/2016. Todėl, nors lingvistiškai ieškovė ir suformulavo reikalavimą sumažinti prievolės (sėkmės mokesčio) dydį, tačiau šiuo atveju bylos aplinkybių visuma ir reikalavimas sumažinti prievolės dydį iki „0 Eur“ reiškia ne ką kitą, kaip ieškovės materialinį reikalavimą būti atleistai nuo piniginės prievolės, kylančios iš šalių pasirašytos sutarties, vykdymo, nes tokios prievolės pagal sutartį jai neturėjo atsirasti. Taigi, ieškovė iš esmės siekia, kad būtų konstatuota, jog kita šalis netinkamai interpretavo sutarties nuostatas, todėl netinkamai buvo vykdoma sutartis ir nėra iš jos kylančios atitinkamo dydžio prievolės. Toks ieškinio dalykas visiškai atitinka anksčiau minėtų išnagrinėtų bylų dalyką ir būtų revizuojami tie patys klausimai, kurie jau išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kitas ieškinio reikalavimas – priteisti iš atsakovės UAB „MC Wealth Management“ 115 017,35 Eur be pagrindo sumokėtų lėšų, yra išvestinis reikalavimas ir identiškas UAB „MC Wealth Management“ pareikštam Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1477-619/2016. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išnagrinėtų bylų ir šios bylos dalykas yra tapatus.Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Kauno apygardos teisme ieškovė nereiškė priešieškinio, todėl turi teisę į ieškinį. Ši aplinkybė nėra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, nes kooperatinė bendrovė Taupkasė minėtoje byloje nuo jai pareikšto materialinio teisinio reikalavimo gynėsi pateikdama atsiliepimą, kuriame su prievolės dydžiu nesutiko, teismas dėl prievolės dydžio pagrįstumo pasisakė, todėl naujo ieškinio dėl jau priteistos pinigų sumos pareiškimas yra siekis revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią. Kasacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad kai ginčas dėl materialinio teisinio santykio, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimą, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodytam asmeniui dalyvaujant byloje, laikytina, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).Ieškovės atstovas teismo posėdyje taip pat sutiko, kad ieškinyje iš esmės neatskleistas konkretus reikalavimų teisinis pagrindas ir civilinių teisių gynimo būdas, tačiau nurodė, kad susipažinus su atsakovės informacija, neatmeta galimybės pakeisti ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje jau išreiškė poziciją nesutikti su konkrečių sėkmės formulės dedamųjų dalių turiniu. Ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra nukreiptas į visą prievolę, reikalavimo pagrindas – tie patys argumentai dėl neteisingai taikomų sėkmės formulės dedamųjų dalių. Atsižvelgiant į ankstesnio ginčo baigtį, ieškovė galėjo aiškiai nurodyti, jog su sutartyje nustatyta sėkmės mokesčio formule sutinka, tačiau nesutinka su konkrečiu prievolės dydžiu ir pateikti konkrečius įrodymais pagrįstus argumentus dėl antrosios šalies netinkamai nustatyto prievolės dydžio. Ieškovė, suformuluodama kitokį savo ieškinio dalyką ir pagrindą, tikslingai pasirinko savo teisių gynimo būdą ir iš to kylančios teisinės pasekmės šiuo atveju tenka jai pačiai.Nenustačius įstatyme (CPK 338, 329, 330 straipsniai) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.