- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-190-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04597-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- T. G.
- Ieškovas
- E. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui T. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo T. G. nepilnamečiam sūnui H. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ieškovei į nurodytą banko sąskaitą, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus H. G. pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo T. G. nepilnamečiam sūnui H. G. skirto išlaikymo skolą už trejų metų laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. po 274 Eur per mėnesį, iš viso 9864 Eur; 3) sūnaus H. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus H. G.. Gimus sūnui santykiai su atsakovu kurį laiką buvo geri, abu išlaikė savo sūnų ir juo rūpinosi. Su sūnumi būdavo ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau, atėjus metui sūnui eiti į mokyklą, grįžo su vaiku į Lietuvą. Nuo 2020 m. birželio mėn. atsakovas nustojo teikti vaikui išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu neturi darbo, nuo 2023 m. balandžio 12 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. Su sūnumi gyvena kartu su ieškovės motina, kuri šiuo metu padeda, be to, jos šeimą finansiškai paremia draugas. Ieškovė pažymėjo, kadangi sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prie jos prisirišęs, todėl gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo nurodė, jog atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, be to, sūnus jau yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, atsakovui pageidaujant, vaikas gali su juo bendrauti ryšio priemonėmis - SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu, ieškovė jų bendravimui netrukdys, jei tai neprieštaraus sūnaus interesams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime ieškinį nurodė, jog nesutinka nei su pareikštu ieškiniu, nei su jo nagrinėjimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, kadangi ieškovės ir nepilnamečio sūnaus H. G. nuolatinė reali gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kur jie be pertraukos gyvena jau daugiau nei 10 metų. Ieškovės ir H. G. gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), šiuo adresu esantis gyvenamasis namas /jo dalis, ieškovei priklauso nuosavybės teise. Ieškovė dirba savo Jungtinėje Karalystėje registruotoje įmonėje (duomenys neskelbtini) direktore. Nepilnametis ieškovės ir atsakovo sūnus mokyklą lankė ir tebelanko Jungtinėje Karalystėje.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad skyriui ieškovės ir atsakovo šeima nėra žinoma. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovės integracija darbo rinkoje nėra sėkminga, nuo 2023 m. balandžio 12 d. registruota Užimtumo tarnyboje, o atsakovas yra deklaravęs išvykimą ir gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, todėl nėra prieinami jokie duomenys apie jo finansinę padėtį ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nustatė nepilnamečio H. G. gyvenamąją vietą su ieškove E. M.; priteisė iš atsakovo T. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui H. G. po 274 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; H. G. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę E. M.; priteisė iš atsakovo T. G. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui H. G. už 3 metus nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. po 274 Eur kas mėnesį, iš viso 9864 Eur; priteisė iš atsakovo T. G. valstybės naudai 390,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovo T. G. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. M. naudai; priteisė iš atsakovo T. G. 406 Eur žyminį mokestį; priteisė iš atsakovo T. G. į valstybės biudžetą 21,40 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, jog šalių nepilnametis vaikas turi Lietuvos Respublikos pilietybę, jo dabartinė nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko (duomenys neskelbtini) klubą. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Teismas sprendė, kad teisme pareikštas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo, kuris nuolatos gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl tai reiškia, jog byla yra su tarptautiniu elementu.
7. Teismas nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. ES Taryba priėmė sprendimą (2011/220/ES) dėl 2007 m. Hagos konvencijos pasirašymo ES vardu. Šio sprendimo preambulėje nurodyta, kad Jungtinė Karalystė dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą. 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, taip pat ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, yra sprendžiami nacionalinės teisės normų ir atitinkamai 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje bei 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, kurių dalyvės yra ir Lietuva, ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose.
8. Teismas vadovavosi CPK 780 straipsnio Ir CPK 785 straipsnio nuostatomis, taip pat CPK 30 straipsnio 4 dalimi ir, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad aptariamu atveju pagal Konvencijos nuostatas jurisdikciją spręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, turi ne atitinkamos Jungtinės Karalystės institucijos, o Lietuvos Respublikos teismai, kurioje šiuo metu nuolat gyvena šalių nepilnametis vaikas.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo teismingas Lietuvos Respublikos teismui - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, ir šiam reikalavimui nagrinėti taikytina Lietuvos Respublikos teisė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sūnus gyvena su motina, atsakovas šio reikalavimo neginčijo, be to, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai užtikrins jo interesus, vaiko emocinę ir socialinę raidą, todėl teismas reikalavimą tenkino ir nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
11. Teismas, vertindamas dėl ieškovės prašomo išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, sprendė, kad atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, šalių nepilnamečio sūnaus amžių bei į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažiau nei pusė šiuo metu nustatyto MMA dydžio, prašomas išlaikymo dydis nepažeidžia proporcingumo principo tarp atsakovo turtinės padėties ir jo sūnaus poreikių, užtikrina galimybę patenkinti būtinus šalių sūnaus poreikius. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas visiškai ir iš atsakovo priteistas po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiam sūnui H. G. ? nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta ieškovė E. M..
12. Vertindamas ieškinio argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. šalių sūnui teikė išlaikymą, todėl neabejotinai sūnus buvo išlaikomas ieškovės lėšomis, priešingų duomenų byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintas ir iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui H. G. už trejus metus, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. po 274 Eur kas mėnesį, iš viso 9864 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovas T. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti, o ieškinį palikti nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus H. G. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateiktų dokumentų, patvirtinančių, kad faktinė ir nuolatinė ieškovės ir nepilnamečio bylos šalių sūnaus H. G. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kur ieškovei nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamos paskirties nekilnojamo turto, įmonė, kurios savininke ir vadove yra ieškovė, kad nepilnametis sūnus H. G. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki šiol mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje mokslas vyksta dieninių studijų būdu bei lanko futbolo treniruotes ir dalyvauja varžybose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klube bei kad ieškovė iki šiol iš Jungtinės Karalystės gauna pinigines lėšas savo vaikų H. G. ir N. Ž. išlaikymui.
13.3. Sūnaus H. G. ir ieškovės deklaruotos gyvenamos vietos Lietuvoje datos skiriasi – H. G. deklaruotas nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d., o pati ieškovė tik nuo 2023 m. balandžio 12 d. Apeliantas nurodė, kad gyvenamos vietos deklaravimas turi išimtinai formalų pobūdį, tuo labiau, kad gyvenamos vietos deklaravimui nėra taikomi jokie fakto reikalavimai ir užtenka vienašališko suinteresuoto suaugusio asmens pareiškimo. Be to, iš pateiktų domenų apie H. G. mokymąsi Lietuvoje, matyti, jog laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2024-08-31 H. G. registruotas kaip besimokantis (duomenys neskelbtini), nors byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad jis būtų gyvenęs (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad šis mokymasis buvo arba tik formalus arba nuotolinis. Apelianto teigimu, dienines studijas H. G. lankė Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini).
13.4. Iš pateiktų duomenų apie H. G. mokymąsi (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis įtrauktas į (duomenys neskelbtini) progimnzijos moksleivių sąrašus tik nuo 2024 m. balandžio 25 d., kas reiškia, kad bent jau iki tos datos nėra jokių, net formalių duomenų, apie H. G. mokymąsi Lietuvoje laikotarpiu nuo 2023-09-02 iki 2024-05-25, o tai patvirtina atsakovo pateiktus duomenis, kad nuo 2022 m. iki šiol jo sūnus mokosi Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo duomenimis, H. G. galimai (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokosi lengvatinėmis sąlygomis nuotoliniu būdu pagal individualų planą.
13.5. Apeliantas pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų apie H. G. lankomus užsiėmimus (duomenys neskelbtini) mokykloje, matyti, kad šie užsiėmimai buvo epizodinio pobūdžio ir vyko jo mokymosi atostogų metu, kai jis buvo trumpam atvykęs į svečius pas ieškovės mamą.
Šalies argumentai
13.6. Apeliantas nurodė, kad iš duomenų apie atsakovės registravimąsi Užimtumo tarnyboje, darytina vienareikšmė išvada, kad ieškovė neturi jokių pajamų, gaunamų Lietuvoje visu bylai aktualiu laikotarpiu, kas patvirtina atsakovo nurodytus bei pateiktus duomenis apie ieškovės turimą darbą savo įmonėje, registruotoje ir veikiančioje Jungtinėje Karalystėje.
Atsiliepimas
2. Ieškovė E. M. atsiliepimu į atsakovo T. G. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovas apsiriboja atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodydamas savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) (tuo pačiu adresu jis nurodo ir ieškovės gyvenamąją vietą), tačiau savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta tik tai, kad šiuo adresu šalys bendrosios nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, nepagrįsdamas, kad jis šiuo adresu faktiškai gyvena. Vien tai, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje turi nekilnojamojo turto, absoliučiai nereiškia, kad jis minėtoje valstybėje faktiškai ir nuolat gyvena, nes atsakovas bylos iškėlimo metu turėjo nekilnojamojo turto ir Lietuvoje – 55/300 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, net atsakovui teigiant, kad ieškovė su sūnumi gyvena užsienio valstybėje, jo paties gyvenimo Lietuvoje faktas lemia bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismui.
14.2. Atsakovas, suvokdamas, kad jokios aplinkybės negali pašalinti jo, kaip tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, siekdamas išvengti atitinkamos prievolės pripažinimo ir įpareigojimo vykdymo teismo sprendimu, ėmėsi taktikos siekdamas apskritai išvengti bylos nagrinėjimo – sugalvojo versiją, kad jis, taip pat ieškovė su vaiku gyvena užsienio valstybėje, be to – visomis išgalėmis vilkino bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovė nurodė, kad CPK 785 straipsnio 1 dalis išimtinį Lietuvos Respublikos teismų teismingumą tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose nustato net tuomet, kai nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jei abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.
14.4. Ieškovės ir jos sūnaus interesai yra susiję išimtinai su Lietuva, su kuria jiedu sieja ir savo ateities planus – ieškovė čia turi gyvenamąją vietą, čia gyvena jos motina, su kuria ieškovė ir jos sūnus palaiko artimus ryšius. Ieškovė (duomenys neskelbtini) aktyviai ieškosi darbo, o vaikas mokosi. Tokiu būdu visa šeima yra kartu, siekia susikurti sau geras gyvenimo sąlygas.
Atsiliepimas
14.5. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar įsteigtą įmonę, absoliučiai nerodo, kad ieškovė ten nuolat ir gyvena, nes šiais laikais įmonę valdyti galima ir tai ieškovė daro būdama bet kurioje pasaulio vietoje, asmeninis jos fizinis buvimas įmonės įsteigimo valstybėje nėra reikalingas, juo labiau, kad įmonė veiklos nevykdo. Nekilnojamojo turto per se turėjimas Jungtinėje Karalystėje taip pat nerodo, kad ieškovė ten gyvena, juo labiau, kad ji nekilnojamojo turto turi ir Lietuvoje. Tai, kad Jungtinėje Karalystėje savarankiškai gyvena pilnametė ieškovės dukra, niekaip nereiškia, kad ten gyvena ir ieškovė.
14.6. Atsakovas neginčija teismo sprendimo dėl paties išlaikymo vaikui priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio, kas rodo, kad su priteistu iš jo išlaikymu atsakovas sutinka, todėl nėra jokio pagrindo dėl ginčo esmės teisėto teismo sprendimo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra teismingumo klausimo išsprendimas (jurisdikcijos nustatymas) dėl byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti rašytinius įrodymus, kurie buvo teikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą.
6. Apeliantas nurodė, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo ir jo atstovo prašymą dėl pažymos iš (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą, prijungimo apie nepilnamečio H. G. lankomumą 2022 – 2024 m. m. Nurodo, kad šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą atliko atsakovo T. G. atstovas. Pažymėjo, kad dokumentas buvo pateiktas į elektroninę bylą ir teisme gautas 2024 m. lapkričio 12 d., pakartotinai jo neteikia, bet, atsižvelgiant į tai, kad jis teismo protokoline rezoliucija nebuvo priimtas, prašo vertinti kaip naujai kartu su skundu teikiamą dokumentą.
7. Ieškovė savo teikiamu Nekilnojamojo turto išrašu įrodinėja, kad atsakovas, vykstant bylos nagrinėjimui, Lietuvoje turimą vienintelį nekilnojamąjį turtą – 55/300 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo seseriai S. G.
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
9. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto prašomus priimti rašytinius įrodymus pažymi, kad šių dokumentų priėmimo klausimas spręstas 2024 m. lapkričio 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Teismas nurodė, kad iš šių dokumentų vertimo negalima nustatyti, koks konkrečiai dokumentas buvo išverstas, be to, dalis dokumentų yra pateikta anglų kalba. Pažymėtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pateikti procesiniai dokumentai yra versti advokato, vertimas yra nepatvirtintas, be to, nėra pakankamai aišku, kokį konkrečiai dokumentą advokatas išvertė, o dalis dokumentų yra pateikti nevalstybine kalba, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad šiuos procesinius dokumentus priimti buvo atsisakyta nepagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teisme šie dokumentai nepriimami ir nevertinami.
10. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas teismingumo klausimas byloje, o dėl ginčo esmės nėra pasisakytina, todėl daro išvadą, kad nagrinėjamu klausimu ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai teisinės reikšmės neturi, todėl jie taip pat nepriimami ir nevertinami.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko H. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė E. M. ir atsakovas T. G.. Vaikas gimė Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) mieste, jo tautybė – lietuvis.
12. 2023 m. liepos 4 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina kad ieškovės ir jos sūnaus H. G. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
13. 2024 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog H. G. yra dieninių studijų studentas ir (duomenys neskelbtini) studijuoja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
14. 2024 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažyma, kurioje nurodyta, kad H. G. nuo 2024 m. balandžio 25 d. mokosi progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. 2024 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad H. G. lanko (duomenys neskelbtini) akademiją, treniruotės vyksta 4 kartus per savaitę bei dalyvauja varžybose.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
15. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia ieškovės pareikšto ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo aiškinimo ir taikymo klausimus. Apeliantas nurodo, kad ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos ir sūnaus gyvenimą Lietuvoje, analizė leidžia teigti, kad šie įrodymai yra išimtinai formalaus pobūdžio ir neduoda pagrindo vertinti, kad ieškovės ir jos sūnaus H. G. pagrindinių interesų buvimo ir nuolatinė gyvenama vieta yra Lietuvoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas dėl byloje keliamų reikalavimų esmės nebuvo teikiamas, todėl nagrinėjamu atveju pasisako tik dėl teismingumo klausimo šioje byloje.
16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).
17. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).
18. Spręsdamas dėl bylos, turinčios tarptautinį (užsienio) elementą, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs. Nustatęs, kad pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byla yra su tarptautiniu elementu – ieškovės reiškiami reikalavimai yra atsakovui, kuris yra deklaravęs išvykimą ir nuolatos gyvena Jungtinėje Karalystėje. Taigi, ginčas yra susijęs su kita valstybe, kuri nėra ES narė (Jungtinė Karalystė), todėl ieškovės pareikštų reikalavimų dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismingumo klausimas turėjo būti išspręstas pagal atitinkamuose tarptautinės teisės ir ES teisės aktuose nustatytas taisykles.
20. Pažymėtina, kad Jungtinė Karalystė nuo 2020 m. sausio 31 d. nėra Europos Sąjungos narė, o nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos. 2011 m. kovo 31 d. ES Taryba priėmė sprendimą (2011/220/ES) dėl 2007 m. Hagos konvencijos pasirašymo ES vardu. Šio sprendimo preambulėje nurodyta, kad Jungtinė Karalystė dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą. Taigi, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, taip pat ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, yra sprendžiami nacionalinės teisės normų ir atitinkamai 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje bei 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, kurių dalyvės yra ir Lietuva, ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu.
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita valstybe (Jungtine Karalyste), todėl kiekvieno iš šių reikalavimų teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal tarptautiniuose teisės aktuose nustatytas taisykles: 1) dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje nustatytomis taisyklėmis; 2) dėl reikalavimo priteisti išlaikymą/išlaikymo įsiskolinimą teismingumo spręstina remiantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo nustatytomis taisyklėmis.
Dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą teismingumo
22. Pagal 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Tais atvejais, kai vaikas pakeičia nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikelia į kitą Susitariančiąją Valstybę, jurisdikciją turi naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės institucijos (Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, pagal kurią jurisdikciją turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas.
23. 1996 m. Konvencijoje „nuolatinė gyvenamoji vieta“ neapibrėžta – jos apibrėžtį turi nustatyti atitinkamos institucijos, kiekvienu atveju remdamosi faktinėmis aplinkybėmis. Tai savarankiška sąvoka, kuri turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į 1996 m. Konvencijos tikslus, o ne į apribojimus nacionalinėje teisėje. 1996 m. Konvencijoje nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka apskritai vartojama siekiant įvertinti, kurios susitariančiosios valstybės institucijos turi jurisdikciją imtis apsaugos priemonių ir ar jų sprendimai turėtų būti pripažįstami ir vykdomi kitose susitariančiosiose valstybėse. Kadangi nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktais grindžiama sąvoka, gali būti įvairių dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą pagal 1996 m. Konvenciją.
24. Svarbu pabrėžti, kad atsakovas įrodinėja, kad šalių sūnaus H. G. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kur ieškovei nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamos paskirties nekilnojamo turto, įmonė, kurios savininke ir vadove yra ieškovė, kad nepilnametis sūnus H. G. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki šiol mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje mokslas vyksta dieninių studijų būdu bei lanko futbolo treniruotes ir dalyvauja varžybose (duomenys neskelbtini) klube bei kad ieškovė iki šiol iš Jungtinės Karalystės gauna pinigines lėšas savo vaikų H. G. ir N. Ž. išlaikymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant teismingumo klausimą nagrinėjamoje byloje, svarbu atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą, kurie reikšmingi nustatant šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Mokinių registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad H. G. nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. mokėsi (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. balandžio 25 d. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Be to, H. G. yra (duomenys neskelbtini) akademijos auklėtinis, kuriam vysta futbolo užsiėmimai 4 kartus per savaitę po 1,5 val. ir dalyvauja LVJUFA čempionate. Pažymėtina, kad duomenys apie šalių nepilnamečio vaiko mokymosi įstaigas yra patvirtintos oficialiuose valstybės registruose, todėl atmestini apelianto argumentai apie ieškovės teiktų dokumentų nepatikimumą. Be to, byloje pateikta 2024 m. balandžio 26 d. sutartis su (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad H. G. priimtas mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos I dalį, grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią apie bylos šalių mokymąsi šioje mokykloje, visgi, byloje nėra pateikta detalesnių duomenų apie mokymąsi šioje mokymosi įstaigoje, apie mokymo organizavimo būdą ir pan. Be to, svarbu pažymėti, kad byloje sprendžiamas nuolatinės/įprastinės vaiko gyvenamosios vietos klausimas ir tai nelemia, kad šalių vaikas, gimęs ir dalį laiko augęs užsienio valstybėje neturėtų/nebūtų turėjęs jokių ryšių su užsienio valstybe, tačiau esminis klausimas yra, kurioje valstybėje vaikas gyvena nuolat, nepaisant to, kad jis turi tam tikrų sąsajų ir su užsienio valstybe. Svarbu pabrėžti, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patvirtino, kad jos ir sūnaus gyvenimas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo epizodiškas, truko laiko įsikurti Lietuvoje, tačiau ji su savo sūnumi savo gyvenimą sieja su Lietuvos Respublika.
26. Taigi, įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad šalių nepilnametis vaikas socialinius ryšius kuria Lietuvos Respublikoje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių sūnus aktualiu laikotarpiu savo nuolatinę gyvenamąją vietą siejo su Jungtine Karalyste, o ne Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vadovaujantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi (II skyrius Jurisdikcija) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą/išlaikymo įsiskolinimą teismingumo
27. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo reikalavimo teismingumo spręstina remiantis 2007 m. Hagos Konvencija. Santykiuose su trečiosiomis šalimis, kurios nėra ES valstybės narės, bet yra minėtos 2007 m. Konvencijos narės bus taikomos būtent šiuose tarptautinės privatinės teisės instrumentuose įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės. Jungtinė Karalystė pereinamuoju laikotarpiu buvo išreiškusi ketinimą pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją. Konvencija taikoma ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose prašymams ir paraiškoms, pateiktiems Jungtinei Karalystei tapus savarankiška Konvencijos šalimi, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d.
28. 2007 m. Hagos konvencijoje nustatytos tik „netiesioginės“ jurisdikcijos taisyklės, t. y. 18 straipsnis („Procedūrų apribojimai“) ir 20 straipsnis („Pripažinimo ir vykdymo pagrindai“). Kitaip tariant, šiame straipsnyje nėra taisyklių, kuriomis būtų reglamentuojama, kada valstybės institucija gali priimti sprendimą („tiesioginės jurisdikcijos taisyklės“); vietoj to šiose taisyklėse nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis sprendimas turi būti priimamas, kad jį būtų galima pripažinti ir vykdyti kitoje valstybėje. Tai reiškia, kad, atliekant pripažinimo ir vykdymo veiksmus pagal 2007 m. Hagos konvenciją, bus tikrinama sprendimo kilmės valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcija. Sprendimo pripažinimas ir vykdymas priklausys nuo to, ar sprendimo kilmės valstybės kompetentingos institucijos jurisdikcija atitinka vieną iš Konvencijos 20 straipsnyje nurodytų jurisdikcijos pagrindų.
29. Nors 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio nuostatos nėra tiesioginės jurisdikcijos taisyklės, praktikoje kompetentingos institucijos gali į jas atsižvelgti priimdamos arba keisdamos sprendimą dėl išlaikymo, kurį ketinama pripažinti ir (arba) vykdyti užsienio 2007 m. Hagos konvencijos susitariančiojoje valstybėje. Teismas gali turėti jurisdikciją: pagal atsakovo ar kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą (Reglamento 3 straipsnio a ir b punktai; Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies a ir c punktai); atsakovas aiškiai sutiko su jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui (Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies b punktas); jei vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje su sąlyga, kad atsakovas kartu su vaiku gyveno toje valstybėje arba turėjo joje gyvenamąją vietą ir ten vaiką išlaikė (Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies d punktas); šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl jurisdikcijos, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių (Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies e punktas); arba sprendimą priėmė institucija, kompetentinga asmens civilinės būklės arba tėvų valdžios nustatymo klausimais, nebent jurisdikcija buvo grindžiama vien vienos iš šalių pilietybe (Reglamento 3 straipsnio c ir d punktai; Konvencijos 20 straipsnio 1 dalies f punktas).
30. Ieškovė nurodė, kad ji gali reikšti ir reiškė ieškinį šioje byloje pagal jos ir jos vaiko gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo dėl išlaikymo prievolių teismingumo klausimą vadovavosi CPK 785 straipsniu, kuris nustato išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos tėvų ir vaikų santykių bylose sąlygas dviem atvejais: 1) viena iš bylos šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje (1 dalis) arba 2) abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (2 dalis). Be to, teismas taikė ir bendrąją teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), o ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 4 dalis). Visgi, svarbu pažymėti, kad CPK 780 straipsnis numato, kad šio kodekso tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos taikomos tuo atveju, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, todėl sprendžiant nagrinėjamos bylos ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui prievolių jurisdikcijos klausimą, turėjo būti patikrinta Lietuvos teismo jurisdikcija pagal 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalies c punktą.
31. Pažymėtina, kad nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka 2007 m. Hagos konvencijoje nėra apibrėžta, todėl aplinkybė, ar ieškovė su nepilnamečiu sūnumi nuolat gyvena konkrečioje valstybėje, nustatytina atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos faktines aplinkybes, individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį. Taigi, nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta apibūdina tam tikrą ieškinio pateikimo momentu faktiškai susiklosčiusią (esančią) situaciją. Aptariama teisinė kategorija nusako pakankamą asmens ryšį su valstybe, kurioje priimtas teismo sprendimas (nagrinėjamu atveju – siekiama tokio sprendimo) dėl išlaikymo. Apskritai įprastinė (nuolatinė) gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena ir išlaiko gyvenamąją vietą, kurioje yra asmens pirmoji (arba pagrindinė) gyvenamoji vieta, kurioje jis dirba (gauna darbo užmokestį) arba lanko mokyklą. Vien asmens buvimas aktualiu metu vienoje ar kitoje valstybėje nėra pakankamas pagrindas (argumentas) jo nuolatinei gyvenamajai vietai toje valstybėje nustatyti (Kompetentingų institucijų praktinis vadovas: 2007 m. Hagos vaiko išlaikymo konvencija, 2007 m. Hagos protokolas dėl (išlaikymui) taikytinos teisės ir 2009 m. Europos Sąjungos išlaikymo reglamentas, 108, 235 punktai). Sprendžiant asmens nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, reikšmingi tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs kriterijai. Svarbu ne tik turėti ryšių su konkrečia valstybe, t. y. gyventi joje, turėti šeimą, dirbti, bet lygiai tiek pat svarbus ir asmens apsisprendimas konkrečią valstybę laikyti savo nuolatine, pastovia gyvenamąja vieta, ketinimas joje pasilikti. Tai valstybė, su kuria asmuo turi tvirtesnį (artimesnį, ilgalaikį) subjektyvų ryšį negu su bet kuria kita valstybe, vieta, kurią asmuo laiko pagrindiniu savo interesų centru ir kuri skiriasi nuo vietos, į kurią laikinai pritraukia verslo, atostogų ar kiti reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-916/2024).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 37 - 38 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra siejama su Lietuvos Respublika. Papildomai pažymėtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma patvirtina, kad ieškovė yra įregistruota Užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. balandžio 12 d. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad ieškovė ieško darbo Lietuvoje, tai patvirtina ir minėta Užimtumo tarnybos pažyma, o turimų įmonių Jungtinėje Karalystėje reikalus sprendžianti nuotoliu, tačiau ieškovė pažymėjo, kad šios įmonės nėra veikiančios.
33. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde taip pat išreiškė nesutikimą, kad ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo faktas yra reikšmingas sprendžiant įprastinės gyvenamosios vietos klausimą. Bylos duomenimis, 2023 m. liepos 4 d. pažyma apie asmens deklaruota gyvenamąją vieta Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina kad ieškovės ir jos sūnaus H. G. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Kasacinio teismo išaiškinta, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Taigi, sutiktina su apeliantu, kad vien gyvenamosios vietos deklaravimas nėra esminė aplinkybė sprendžiant nuolatinės gyvenamosios vietos klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma, tarp jų ir gyvenamosios vietos deklaravimas, leidžia spręsti apie ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko interesų vietą Lietuvos Respublikoje.
34. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, įrodinėdamas ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, nurodo, kad ieškovei yra pervedami pinigai už vaiką. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametis vaikas gimė Jungtinėje Karalystėje, todėl jai buvo pradėtos mokėti išmokos už vaiką, tačiau šių išmokų gavimas nepagrindžia, kad ieškovė išimtinai susiejusi savo gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, be to, pabrėžtina, kad išmokų mokėjimas vienoje valstybėje savaime nereiškia, kad asmuo negali pakeisti gyvenamosios vietos kitoje valstybėje.
35. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta pradedant procedūrą (pateikiant ieškinį) buvo Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, kad remiantis 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsniu, byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžiu, kontekste Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl bylos teismingumo, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
39. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą atstovei sumokėjo 1210 Eur, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytos sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei E. M. iš atsakovo T. G. 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.