Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 139 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas, kad dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 20.06 val., kelyje, adresu (duomenys neskelbtini)konflikto metu, gindamas nepilnametį brolį T. T., sudavė vieną smūgį kumščiu G. T. į veido sritį, ko pasekoje pastarasis nugriuvo ant žemės, ir tokiu būdu G. T. patyrė sužalojimus - kairės blauzdos kaulų lūžimą, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, nes kairės blauzdos kaulų lūžis sutrikdė nukentėjusiojo G. T. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.

S. T. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, tačiau ne vėliau nei nuo 2021 m. balandžio 20 d., iki 2021 m. balandžio 25 d. nešiojosi žmonėms žaloti skirtą daiktą - kastetą, pagamintą savadarbiu būdu, smogiamojo – triuškinamojo poveikio, kuris vadovaujantis "Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu " priskiriamas nešaunamiesiems šaltiems ginklams, kol 2021 m. balandžio 25 d., 03:50 val., (duomenys neskelbtini)automobilio BMW525 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu kastetą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo 2021-06-08 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, S. T. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną su E. ir T. ėjo namo Laukų gatve. Prasilenkė su automobiliu važiavusiais G. A., K. ir V., prasilenkiant pakėlė ranką pasisveikinti. Automobilis pravažiavęs apsisuko, grįžo prie jų. Iš automobilio išlipo G. su K., abu neblaivūs. G. iš karto pradėjo rėkauti ir „koliotis“, keikėsi, elgėsi neadekvačiai. Bandė tokį elgesį ignoruoti, toliau ėjo link namų. K. pradėjo ant kelio šlapintis. Nuėjo iki A. automobilio prašė, kad juos pasodintų į automobilį. Atbėgo A. šuo, todėl paėmęs šunį šis nuvežė į namus. Tuo metu K. jam bandė suduoti iš nugaros, pasilenkė, todėl tiksliai nepataikė. Pasidėjo krepšį, suprato, kad reikės gintis. Matė kaip brolį buvo paėmę už kaklo, K. laikė iš nugaros, o G. būdamas brolio priekyje užsimojo jam suduoti, tada gindamas brolį sudavė G. T. kumščiu kažkur į veido sritį, šis parkrito ant žemės, kad skaudėtų nesiskundė. Tada nustūmė nuo brolio K., šis pargriuvo tiesiai ant G.. Tada K. dar bandė stotis ir jį pulti, į įvykio vietą grįžęs A. sulaikė K., o jiems liepė eiti namo, kadangi buvo išsigandęs nuėjo namo. Vieta kur nukentėjęs išlipo iš automobilio ir vieta, kurioje parkrito apie 20 metrų atstumu, per konfliktą atbulas traukėsi judėdamas link namų. Namuose ant kumščio dėjosi ledo, kadangi nestipriai skaudėjo. Nematė, kad G. būtų atsistojęs, po to kaip parkrito. E. E. įvykio metu buvo šalia, 5-10 metrų atstumu. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad prašomos priteisti sumos nepagrįstos, tokios pinigų sumos neturi ir negali gauti, dirba. Nemano, kad turi atlyginti žalą, kadangi nukentėjęs pats užpuolė.

Nukentėjusysis G. T. parodė, kad su kaltinamuoju yra pusbroliai. Įvykio dieną važiavo V. P. automobiliu, kartu važiavo A. D. ir K. P.. Buvo vartoję alkoholio, blaivus tik vairuotojas. Važiuojant pamatė S. T., paprašė sustabdyti automobilį, nes norį su kaltinamuoju pasišnekėti, kadangi pastarasis kalba nesąmones. Sustojus išlipo iš automobilio, su kaltinamuoju apsižodžiavo, gavo smūgį į dešinę akį ir parkrito ant žemės, daugiau nieko nepamena. Įvykį atsimena iki tol, kai važiavo, apsisuko, sustojo, su K. išlipo iš automobilio. Gal konfliktas kilo, bet jis smurto nenaudojo nei prieš vieną. Jokių rankų nekėlė. Gal K. išprovokavo muštynes pirmas trenkdamas S.. Pats to nematė, kaltinamojo parodymai, kad K atbėgo iš nugaros ir trenkė, gali būti tiesa. Jam S. T. sudavė jau po to kai K. smūgiavo kaltinamajam. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2t b.l. 90-92), kad buvo gerokai apgirtęs, todėl neprisimena sustojimo prie kaltinamojo aplinkybių, negali nurodyti, kuris asmuo, tai yra T. ar S. jį sužalojo ir kokiu veiksmu. Paaiškino, kad smūgio neatsimena. Norėjo atsikelti, nuo žemės, bet labai skaudėjo koją. Įvykio metu buvo prakirsta dešinė akis, tačiau kas sudavė smūgį nepamena, negali pasakyti ar K. buvo užgriuvęs ant jo. Prieš smūgį stovėjo vietoje, kalbėjosi su kaltinamuoju. T. nuo jo buvo 4-5 m. atstumu. K. buvo kairėje, atstumo tiksliai nepasakys. Jis nemojavo link T. T. nėjo, jam smūgis į veidą buvo suduotas iš priekio. Pats nematė, kad K. būtų sudavęs kaltinamajam, jis norėjo suduoti, bet nepataikė, pats to nematė, bet girdėjo iš kitų asmenų. Dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad patyrė neturtinę žalą, nes prarado darbines pajamas, negalėjo dirbti, negalėjo niekur išvykti, tvarkyti nusipirkto namo, sportuoti. Patyrė skausmą, nepatogumus. Nedarbingumas buvo 4 mėnesiai, negavo jokių išmokų, kadangi įvykio metu buvo neblaivus. Laukia antra operacija, kad išimti lūžio vietos sutvirtinimus. Su kaltinamuoju iki įvykio santykiai buvo nutrūkę dėl apkalbų. Anksčiau muštynių ar konfliktų nebuvę. Apsižodžiavimų buvę. Kaltinamajam paaiškinus, kad anksčiau taip pat buvę muštynės su nukentėjusiuoju, suduoti smūgiai vienas kitam, G. T. nurodė, kad buvę.

Teisiamojo posėdžio metu padedant psichologei apklaustas nepilnametis liudytojas T. T. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, 2021-09-04 su S. ir E. ėjo namo iš parduotuvės. Netoli namų pravažiavo automobilis, kuriame buvo A. D., K. P., G. T. ir vairavo jų draugas. Automobilis pravažiavęs apsisuko ir grįžo iš jo išlipo K. su G.. Matėsi, kad neblaivūs. Jie visaip „koliojosi“, labiausiai G., šis pykosi su S. T. dėl buvusios G. draugės. Nekreipė iš pradžių dėmesio ir toliau ėjo link namų. Išlipę iš automobilio asmenys ėjo link jo, S. ir E. Pradėjo kabinėtis žodžiu ir veiksmais. Iš pradžių prie S.. Tuo metu atbėgo A. šuo, todėl šis jį išvežė namo. Tada K. pasitraukė pasišlapinti, o S. su G. liko kalbėtis ant kelio. Nuo tos vietos kurioje sustojo automobilis iki konflikto vietos, apie 10 metrų. K. atsitraukus nusišlapint, išgirdo kaip jis sako „Ai, pyzdum, vis tiek niekas nemato“ ir atbėgęs bandė suduoti S. T. kumščiu, tačiau nepataikė, pats parkrito, jis pats tuo metu buvo nuo S. gal 2 metrų atstumu. E. išsigando ir atsitraukė kažkam skambinti, tačiau neprisiskambino, todėl parėjo. G. stovėjo šalia S., šoko ant kaltinamojo griebė už krūtinės, parsimetė S. ant žemės. K. irgi norėjo S. mušti, bandė juos vieną nuo kito atitraukti, bet nepavyko, tada nukentėjęs su K. pasisuko link jo, K. ėmė už gerklės, nesmaugė, bet suėmė, kad pasitrauktų atgal. G. buvo iš nugaros užsimojęs dešine ranka ir pagalvojo, kad jau jam trenks, tada S. apėjo iš šono ir gindamas sudavė G. T. į žandą, nukentėjęs parkrito ant nugaros, klubų, krito šonu sukdamasis. K. vis dar jį laikė, todėl S. T. šį suėmęs nustūmė, K. krito ant pargriuvusio G.. Ant kurios vietos užkrito nematė. G. T. liko sėdėti, o K. greitai atsistojo. Ir tuo metu grįžo A., atitraukė K. ir liepė jiems eiti namo. Jeigu S. T. nebūtų trenkęs G., tuomet G. būtų sudavęs jam.

Teisiamojo posėdžio metu padedant psichologei apklaustas nepilnametis liudytojas E. E. parodė, kad G. T. yra jo pusbrolis, S. T. draugas. Įvykio metu jis, S. ir T. ėjo namo. Pravažiavo automobilis, kuriame buvo G., K., A. ir dar kažkoks asmuo. Pravažiavęs apsisuko ir grįžo. Iš automobilio išlipo G. pradėjo ant S. visaip šūkauti. „Ateik tu čia! Ateik čia!“, tada išlipo K., dėl kokių priežasčių nežino. Matėsi, kad G. išgėręs. G. pradėjo su S. kalbėtis, kas buvo po to nelabai prisimena. Prie kurio asmens priėjo K. neprisimena. K. išlipo nusišlapino viduryje kelio ir trenkė S. iš nugaros, ar pataikė nepamena. Toliau prasidėjo muštynės. Visą laiką įvykio vietoje buvo. Kai K. sudavė, tada G. gal pradėjo trenkti S.. To nepamena. Ką darė T. tiksliai nepamena. Matė kaip S. sudavė G. į veidą. Nežino dėl ko sudavė. Jie pykosi iš anksčiau. Kokiu atstumu buvo T. kai buvo suduotas smūgis G,T. nepamena, nežino ar T. įvykio metu nukentėjo, prisiminė, kad matė, kaip T. smaugė, lyg K., suėmęs už kaklo su rankom. Neatsimena kas atsitiko, kad paskui T. jau nesmaugė. Kai buvo muštynės, tai S. trenkė G.. G. nukrito. S. ėjo padėti T., nes T. smaugė K. tuo metu. Kur tuo metu buvo G. nepamena, gal ir norėjo per muštynes G. trenkti T.. Muštynes išprovokavo G. su K.. Apie šį įvykį dar yra pasakojęs policijoje, tuo metu gerai atsiminė. Neatsimena kaip S. gindamasis sudavė G.. G. smūgiavo S. S išvengė smūgio ir trenkė G.. K. T. tikriausiai smaugė tuo metu kai S. trenkė G..

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, įvykio nematė, mano, kad S. T. turėjo ginti nepilnametį brolį. Sūnus dėl įvykio jai paskambinęs paaiškino, kad G. iššoko iš mašinos išgėręs. Pradėjo rėkauti. Pamatė, kad griebė T. už gerklės. Tada iš inercijos nustūmė jį T.. G. parkrito. K. irgi nustūmė ir šis užkrito ant G.

Liudytojas K. P. parodė, kad įvykio dieną, vakare. Važiavo automobiliu su A., G., V. iš A. namų. Tiesiog sustojo. Nežino dėl ko, kadangi buvo neblaivus. Pats nuėjo gamtiniais reikalais, todėl nežino, kas įvyko tarp nukentėjusio ir kaltinamojo. Gal taip ir buvo kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė, neprisimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (2t. b.l. 99-105), kad G. T. vairuotojo prašė apsisukti, nes norėjo pakalbėti su S. T., žino, kad nukentėjęs su kaltinamuoju susipykę. V. apsukus automobilį ir privažiavus prie kaltinamojo, iš automobilio išlipo jis su G. T., o A. D. ir V. P. nuvažiavo, nes pribėgo A. šuo ir jį išvežė. G. išlipęs iš automobilio rėkdamas ėjo link S., o jis ramino S., laikė jį, neleido G. artintis prie S.. Po to nuėjo nusišlapinti, pastebėjo, kad nukentėjęs atsisukęs į jį šypsosi, jam tai nepatiko, į situaciją sureagavo neadekvačiai, todėl priėjęs prie S. T. smūgiavo jam ranka, tačiau S. nuo smūgio išsisuko. Tada T. apkabino jį rankomis per juosmenį, patraukė jį toliau nuo S. ir G., atsisukęs pamatė G. sėdintį ant žemės, tuo metu S. T. priėjęs suėmė jį ir „šveitė“ ant žemės, nugriuvo ant žemės, tačiau greitai atsistojo, ar užgriuvo ant G. T. kojų, nepamena. Nematė, kaip S. T. smūgiavo G. T.. Ar buvo suėmęs T kaklą, nepamena. Nueinant iš įvykio vietos T.S. ir E., G. T. šaukė, kad jam sulaužyta koja. Mano, kad konflikto priežastis tai, jog jis su nukentėjusiu buvo neblaivūs ir pradėjo kabinėtis prie S.. Dėl perskaitytų parodymų paaiškino, kad taip ir buvo. Teisingai viskas buvo pasakyta. Įvykio metu tikrai nuėjo nusilengvinti. Pamatė, kad S. kaip jam pasirodė juokiasi, bandė jam suduoti. Nepataikė ir tuo baigėsi. Kas buvo tarp G. ir S. nematė. Tik matė, kad G. nukritęs, bet nematė kaip nukrito. Neprisimena, kad jį patį būtų nuvertę ant žemės. Nežino, gal taip ir buvo. Apie tai, kad G. buvo „iškirstas“ kalbėjo kiti liudytojai, T. mokykloje sakė, įvykio vietoje tokio pasakymo negirdėjo. Įvykio aplinkybes tarpais prisimena, tarpais ne, girdėjo, kad kalbama jog jis smaugė T., tačiau žymių nėra, jo nesmaugė.

Liudytojas V. P. parodė, kad įvykio metu vairavo A. D. automobilį, važiavo su nukentėjusiu ir A. D.. Nukentėjęs buvo stipriai girtas. Važiuojant pamatė S. T.. G. liepė sustoti, nes nori pasikalbėti, priežasties nenurodė. G. T. išlipo, o jis su A. nuvažiavo iki A. namų ir pasiėmė cigarečių. Grįžus nukentėjęs su kaltinamuoju kalbėjosi. Su jais jau buvo ir K. P.. K. jų automobiliu nevažiavo. Besikalbant iki jų atbėgo A. šuo. Nenorėdami, kad jis nuklystų nuo namų, paėmė ir vėl grįžo iki A. namų. Grįžtant atgal matė, kad G. suklupo, kas įvyko tiksliai nematė. Išsiskyrus G. pradėjo skųstis, kad jam skauda koją, kad ji galimai lūžusi. A. iškvietė pagalbą. Tikslinant aplinkybes dėl K. P. perskaičius liudytojų parodymus šioje dalyje, teigė, kad K. važiavo kartu automobiliu ir iš jo išlipo kartu su G. T., o jie tada su A. nuvažiavo. Iš konflikto dalies matė ginčą dėl kažko. Arti nebuvo dėl ko negali pasakyti. Antrą kartą grįždamas, tai yra po to kai parvežė A. šunį, matė švelnias grumtynes. Stumdėsi G. ir S.. G. suklupo. Gal labiau dėl tyčinio pastūmimo, kažkas tokio. G. buvo pargriuvęs ant žemės. K. P. susistumdymo metu stovėjo šalia besistumdančių. Dar buvo E. ir T, jie stovėjo šalia K. Po to visi pradėjo skirstytis. S. nuėjo namo su kitais, o G. pradėjo skųstis, kad skauda koją, sakė, kad į ją spyrė S.. Po pargriuvimo daugiau atsistojęs nebuvo. Įvykio metu, kad būtų kažkas vykę tarp K. ir T. nepastebėjo. K. pargriuvusio nematė.

Liudytojas A. D. parodė, kad įvykio metu buvo labai stipriai girtas, daugiausiai miegojo automobilyje. Kiek atsimena, važiavo automobiliu jis ir V., G. dar kartu važiavo. Ar su jais buvo K. P. neprisimena. Miegojo automobilyje, atsikėlęs pamatė savo šunį, tai jį pasiėmė ir nuvežė iki namų. Buvo per daug girtas, kad kažką būtų matęs.

Liudytoja R. T. parodė, kad ji yra neįgali, įvykio dieną anūkus S. ir T. nusiuntė į kaimo parduotuvę apsipirkti. Jiems parėjus S. paprašė duoti kažką šalto. S. krumpliai buvo truputį paraudę. Paklausus kas buvo S. paaiškino, kad juos užpuolė K. ir G. T. kaklo srityje buvo paraudę, ne kraujosruva, bet raudonas dryžis. S. pasakojo, kad gynė brolį, pastūmė G. ir šis parkrito, K. norėjo suduoti, tačiau nepataikė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, dalyje, ką papasakojo S. T. po įvykio, paaiškino, kad parodymai teisingi.

Specialistas Vytenis Valiukas paaiškino, kad palaiko savo 2021-11-05 išvadą, jog kaulo lūžimas galimai buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Galėjo būti, kad buvo kontaktuojama kietu buku daiktu į lūžio vietą. Pagal 2021-11-17 išvadą buvo spiralinis lūžimas. Galėjo būti spyris į koją, asmuo galėjo suktis ant kojos, tai yra lūžimas prasidėti nuo spyrio ir eiti toliau kaip spiralinis dalykas. Galėjo būti taip, kad koja buvo fiksuota, po smūgio į veidą kūnui sukantis ir žmogui krentant. Lūžimas galėjo atsirasti ir tuo metu, kai kažkas užkrito. Turėjo būti staigus kūno judesys sukantis apie kūno išilginę ašį. Labiausiai tikėtina, kad kaulas lūžo po smūgio į veidą, esant fiksuotai kairei kojai ir kūno judesiui apie išilginę ašį. Lūžis galėjo prasidėti nuo sukimosi ir kritimo. Viskas vyksta dinamiškai. Kūnas sukasi, lenkiasi, krenta, kaulas lūžta ir nulūžta. Galėjo būti lūžis dėl kritimo ant žemės. Spiralinis lūžimas nesusidarytų, jei ant jo kitas asmuo užkristų. Tada lūžimas būtų daugiau horizontalus. Esant spiraliniam lūžimui kaulas turi suktis. Kontaktas su kietu buku daiktu galėjo būti. Galėjo būti kontaktas ir judesys. Mažai tikėtina, kad kojos lūžis atsirastų asmeniui gulint ir užkritus kitam asmeniui. Tai galėtų būti, jeigu asmuo guli, o kito asmens kūnas užvirsta ant kairės kojos ir suka pačią pėdą, tada toks spiralinis lūžis galėtų atsirasti. Bet tokiu atveju labiau tikėtina, kad čiurnos sąnarys išnirtų arba nulūžtų išorinis kulkšnelis, šiuo atveju lūžimas kaulo, sąnarys išliko sveikas.

2021-11-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 483/2021 (09) nurodoma, kad G. T. nustatytas kairės blauzdos kaulų lūžimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu 2021-09-04. ( 2 t. 81-82 b.l.)

2021-11-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 508/2021 (09) nurodoma, jog G. T. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas stovint ant kairės kojos bei atliekant judesį apie kūno išilginę ašį ir krentant ant žemės - žvyrkelio. ( 2 t. b.l. 86-87)

Iš 2021-09-10 Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK gauto G. T. pareiškimo matyti, kad nukentėjęs prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2021 09 04 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) ant kelio jį sumušė S. ir T. T.. Kiek ir į kurias mano kūno vietas buvo suduota smūgių nurodyti negali, tačiau Marijampolės ligoninėje jam buvo diagnozuotas kairės kojos, blauzdos srityje abiejų kaulų lūžimas. Prašo dėl jo sužalojimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn. ( 2 t. 1-5 b.l.)

2021-09-05 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietos adresas yra(duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu yra matoma žvyro danga dengtas kelias. Šalia kelio, dešinėje pusėje, yra matomas gyvenamasis namas pažymėtas skaičiumi(duomenys neskelbtini). Kairėje ir dešinėje pusėje yra matomi laukai. Šalia įvažiavimo į namo teritoriją yra matomi pastatyti 2 vienetai mėlynos spalvos šiukšliadėžių (konteinerių). Įvykio vieta yra nutolusi apie 5 metrus nuo minėtų konteinerių. Prieinama įvykio vieta. Matomas kelias dengtas žvyro danga. Dešinėje pusėje yra matomi laukai. Atstumas nuo įvykio vietos ir laukų pradžios yra apie 1 metras. Lauko pradžioje yra matomas griovys (apie 45 cm. gylio), kuris atskiria minėta kelią nuo laukų ribos. Apžiūrint įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis.( 2 t. 13-15 b.l.)

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis užfiksuota, kad 2021-09-04 23:00 S. T. užfiksuota 0,00 prom. girtumas, 2021-09-04 23:01 T. T. užfiksuota 0,00 prom. ( 2 t. 24-26 b.l.)

Alkotesterio "Drager Mobile" duomenimis nustatyta, kad G. T. 2021-09-04 21:02 val. nustatytas 2,38 prom. girtumas ( 2 t. 28 b.l)

Marijampolės apsk. VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo J. P. tarnybinio pranešimo dėl T. T. kūno apžiūros duomenimis užfiksuota, jog T. T., gim. (duomenys neskelbtini) sutiko būti apžiūrėtas. Apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Kartu apžiūroje dalyvauja T. T. močiutė R. K.. Asmuo vilki juodos spalvos sportinio stiliaus kelnėmis, jis taip pat vilki mėlynos spalvos megztinį ilgomis rankovėmis. Apžiūrint asmens veido, galvos, kaklo, rankų ir kojų sritis - jokių išorinių sužalojimų nesimato. Apžiūros metu fotografuota. ( 2 t. 29-30 b.l.)

Marijampolės apsk. VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo J. P. tarnybinio pranešimo dėl S. T. kūno apžiūros duomenimis užfiksuota, S. T. apsirengęs pilkos spalvos sportinio stiliaus kelnėmis, jis vilki pilkos spalvos megztinį ilgomis rankovėmis. Apžiūrint asmens veido, rankų, krumplių, kojų, galinės galvos dalies sritį - jokių išorinių sužalojimų nematyti. Apžiūros metu fotografuota. ( 2 t. 37-39 b.l.)

2021-09-14 Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtas policijos pareigūno atvykus į įvykio vietą padarytas garso ir vaizdo įrašas. Užfiksuota, kad įrašo pradžia - 20:36:24 įrašo trukmė 5 min. 26 s. Pokalbis vyksta tarp, Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK vyr. patrulio V. R. ( toliau - P), moters ( toliau - M.) vaikino, nustatyta S. T. ( toliau - S.T.) bei vaikino ( toliau -V). Vaizdo įrašo nuo 00:40 min. užfiksuota: <...> S.T.-čia spėju dėl jų, tų girtų? Ėjom namo ir su klasioku pasisveikinom, pakėliau ranką, jie pravažiavo, apsisuko ten, ir jie atvažiavo. Iš kart tas G. šokosi ant manęs.<...> S.T. -jo jo, ir jie apsisuko ten ir jie grįžo ir išlipo G. ir K.. Išlipo jie iškart G. pradėjo rėkt ant manęs, ten nori, nori, nes mes anksčiau buvom susipykę, susimušę, bet čia anksčiau. Aš jo atsiprašiau, jis irgi manęs atsiprašė, ir vėl prisigėrė ir jie prie manęs pradėjo kabinėtis tiesiog;<...> S.T. – K. sako, girdžiu sako niekas nemato,( necenzūrinis žodis). Ir tada girdžiu atbėga ir man trenkė. Aš taip (pasilenkia) ir išvengiau iš nugaros;P-kuris? S.T. – K. pirmas trenkė;<...> S.T.- ir jis atbėgo, trenkė, aš išvengiau ir mečiau krepšį, nes buvom iš parduotuvės, nešėmės viską. Ir tada iš karto griebė brolį, ir aš nelauksiu kol brolį muš; P- tai ką tas G. darė? S.T. – G. iš kart griebė mano brolį ir aš nestovėsiu kol mano jaunesnį brolį muš, aš jam trenkiau, nes, K. man pirmas trenkė. Ir G. puolė su K. mano brolį. Taip aš G. pirmas trenkiau; P-kur? S.T.-tikrai puolė mano brolį; P-kur? S.T. -aš jam trenkiau, jis iš karto krito. K. mečiau ant žemės. Ir mes sakom nesimuškit ir viskas, eikit namo, mes susitvarkysim; P- tai ta prasme, kur čia smūgis buvo suduotas? S.T. - man? P- G.?; S.T. -G. gal čia pataikiau ( rodo ranka į kairės pusės veido sritį); P- ar jis be sąmonės buvo, ar su sąmone? S.T.- ne jis atsigulė ir žiūrėjo į mus ir viskas;<...>( 2t., b.l. 50-54).

Kaltinamasis S. T. neneigdamas kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiam bei šis parkrito ir nebeatsistojo, kaltę neigė aiškindamas, kad smurtinio pobūdžio veiksmų ,tikslu padaryti sveikatos sutrikdymą neatliko. Nukentėjusiam sudavė gindamasis ir gindamas nepilnametį brolį nuo nukentėjusiojo ir K. P. puolimo.

Nukentėjęs ir kaltinamasis dalį situacijos bei veiksmų nurodo skirtingai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių gerai neprisimena, negali pasakyti kas jam sudavė smūgį, teisme paaiškino, kad sudavė kaltinamasis S. T. į veido sritį, jau po to kai K. smūgiavo pastarajam. Perskaičius parodymus ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad neprisimena kaip jam buvo suduota. Tačiau aiškino, kad pats jokių pavojingų veiksmų neatliko. Prieš suduodant stovėjo ir kalbėjosi su S. T., T. T. buvo už 4-5 metrų, o K. kairėje, tačiau kokiu atstumu nurodyti negalėjo. Tuo tarpu įvykyje betarpiškai dalyvavęs K. P. parodė, kad nukentėjęs išlipęs iš automobilio rėkdamas ėjo link S.. Jis nuėjo nusišlapinti, pastebėjo, kad nukentėjęs atsisukęs į jį šypsosi, jam tai nepatiko, į situaciją sureagavo neadekvačiai, todėl priėjęs prie S. T. smūgiavo jam ranka, šis nuo smūgio išsisuko, tada T. apkabino jį rankomis per juosmenį ir patraukė jį toliau nuo S. ir G., atsisukęs pamatė G. sėdintį ant žemės. Smūgio sudavimo momento nematė. Pagal K. P. parodymų turinį jis pirmasis pradėjo smurtinio pobūdžio veiksmus, smūgiuodamas S. T., o agresyviai elgtis pradėjo pats nukentėjęs vos tik išlipęs iš automobilio. Teismas pažymi, kad tiek nukentėjęs G. T., tiek K. P. įvykio metu buvo neblaivūs, nurodė, kad visų konflikto detalių neprisimena, jų parodymai prieštaringi ir tarpusavyje, nėra pagrindo jais remtis nustatant esmines reikšmingas faktines aplinkybes.

Liudytojas A. D. reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo. Liudytojas A. P. konflikte dalyvavo epizodiškai, pagal jo parodymų turinį nematė ir nežino kada, kaip ir dėl kokios priežasties buvo suduotas smūgis G. T., tačiau šis liudytojas nurodo, kad atvažiuodamas į įvykio vieta iš toliau pamatė kaip stumdėsi G. ir S., po ko nukentėjęs suklupo, K. P. susistumdymo metu stovėjo šalia besistumdančių, taip pat šalia buvo ir E. su T.. Tai yra visi asmenys buvo vienoje vietoje, kas neprieštarauja kaltinamojo parodymams, jog sudavė G. T. kuomet šis puolė brolį T., kurį suėmęs už kaklo laikė K. P.. Pažymėtina, kad padedant psichologei apklausiamas nepilnametis liudytojas E. E., kuris yra nukentėjusiojo giminaitis, parodė, kad K. P. nusišlapino viduryje kelio ir trenkė S. T. iš nugaros, po ko ir prasidėjo muštynės, jų metu kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiam, be to šis liudytojas paaiškino, kad matė kaip T. smaugė suėmęs už kaklo rankom K., S. T. ėjo padėti T., nes T. smaugė K.. Kur tuo metu buvo G. nepamena. Gal ir norėjo per muštynes G. trenkti T.. Tokie parodymai taip pat neprieštarauja S. T. parodymams apie konflikto eigą. T. T. patvirtino, kad konflikto eigoje nukentėjęs G. T. su K. P. pasisuko link jo, K. ėmė jam už gerklės, nesmaugė, bet suėmė, kad pasitrauktų atgal. G. buvo iš nugaros užsimojęs ir pagalvojo, kad jau jam trenks, tada S. apėjo iš šono ir gindamas jį sudavė G. T. į žandą, nukentėjęs parkrito ant nugaros, klubų, krito šonu, sukdamasis. Pažymėtina, kad liudytoja R. T. patvirtino, jog po konflikto grįžus anūkams T. ir S., matė paraudimą T. T. kaklo srityje. Tai, kad apžiūrėjus T. T. praėjus kelioms valandoms po įvykio ( 2t. b.l. 29-30) sužalojimų nefiksuota, šios liudytojos parodymų teisingumo nepaneigia, kadangi kaip matyti iš T. T. parodymų, suėmimas už kaklo nebuvo itin stiprus ir skausmingas, todėl neabejotina, kad sužalojimai ir nebuvo padaryti. Pažymėtina, kad nenustatyti sužalojimai ir S. T. rankų krumplių srityse (2t. b.l. 37-38). Kaip matyti iš policijos pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuoto S. T. pirminio paaiškinimo (2t. b.l. 52-54), kaltinamasis iš karto po įvykio paaiškino, kad sudavė G. T., kuomet šis bandė suduoti broliui, tai yra gindamas T. T.. Duodamas parodymus kaltinamasis išliko nuoseklus viso proceso metu. Vertinant išdėstytus liudytojų parodymus teismas sprendžia, kad yra nepaneigtas kaltinamojo aiškinimas apie konflikto eigą, faktinius veiksmus ir situaciją bei priežastis dėl kurių sudavė nukentėjusiam, todėl teismas kaltinamojo parodymais vadovaujasi nustatydamas faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į išdėstytą turi būti vertinamas baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės-būtinosios ginties, buvimo klausimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis, aktyvesnis ar pasyvesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. sukelia stresinę būseną, netikėtumo situaciją. Todėl įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos ir t. t. Teismų praktika patvirtina, kad kartais ranka sudavus vieną stiprų smūgį padariniai būna mirtini. Todėl tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos ar ne būtinosios ginties ribos, tai tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant bylos aplinkybių, visumą.

Teismų praktikoje konstatuota, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Teismas vertina, kad tiriamoje situacijoje S. T. buvo būtinosios ginties sąlygos. Tokia išvada darytina įvertinus, kad nukentėjęs S. T. ir K. P., būdami neblaivūs, išlipę iš tos pačios transporto priemonės, pradėjo konfliktą kabinėdamiesi prie kaltinamojo, abu buvo agresyvūs, todėl S. T. be abejonės buvo pagrindas manyti, kad šie asmenys veikia kartu, pritaria vienas kito veiksmams, tai yra situacija grėsmingesnė ir pavojingesnė, o bendras puolimas prasidėjo K. P. bandant suduoti S. T.. Vertintina, kad būtent nukentėjęs buvo konflikto iniciatorius. Kaip nustatyta kaltinamojo, liudytojo T. T. parodymais, kaltinamasis sudavė vienintelį smūgį į veido sritį nukentėjusiam, tuo metu kai šis buvo užsimojęs smūgiuoti nepilnamečiui T. T., kurį už kaklo laikė K. P.. Toks nustatytas nukentėjusio elgesys ir veiksmai įvykio metu, neabejotinai kaltinamajam S. T. sudarė realų įspūdį, kad tiek jis pats, tiek T. T. yra puolami nukentėjusiojo ir K. P.. Tai yra puolimas buvo ir realus ir akivaizdus, vertinant, jog nėra paneigtas S. T. aiškinimas, jog nukentėjęs bandė suduoti T. T., neabejotina, kad tokie veiksmai kėlė pavojų sveikatai, tai yra kėsinimasis buvo pavojingas. Kaltinamasis S. T. turėjo teisę ginti kitą asmenį ir save. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. T. sudavė vieną smūgį nukentėjusiam, toliau savo veiksmų netęsė, tai patvirtina, kad smūgis suduotas būtent gynybiniu tikslu, siekiant išvengti nepilnamečiui T. T. ir jam pačiam gręsiančio pavojaus. Kaltinamasis S. T. smūgiavo nukentėjusiam į galvą, tai yra į pažeidžiamą kūno dalį, tačiau jokie tiesioginiai sužalojimai galvos srityje nenustatyti, kas rodo, jog smūgiuota ne itin stipriai, nesiekiant sukelti didesnes pasekmes sveikatai. Nustatytos pasekmės yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurios atsirado ne dėl tiesioginio poveikio į lūžimo vietą, o nukentėjusiam krentant poveikio pasekoje, be kita ko galimai iš dalies įtakojant paties S. T. neblaivumui. BK 28 straipsnio 3 dalis numato, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. S. T. sudavė vieną smūgį, jo veiksmai adekvatūs nukentėjusio kėsinimosi pobūdžiui, būtinosios ginties ribos neviršytos. Baudžiamasis procesas S. T. turi būti nutrauktas, esant BK 28 straipsnyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte taip pat yra nurodoma, kad S. T. smūgiavo nukentėjusiam gindamas nepilnametį brolį T. T., todėl ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad veiksmai atlikti ginant kitą asmenį nuo pavojingo kėsinimosi, pradėtas baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas kaip to reikalauja BPK 212 straipsnio 1 punktas.

Kaltinimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

S. T. pripažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Parodė, kad pagal internete rastą informaciją pasigamino kastetą, kad parodytų draugams. Jo niekur nenaudojo, norėjo išmesti, tačiau nespėjo, rado policijos pareigūnai. Suprato, kad tokio pobūdžio daiktas skirtas žmonėms žaloti.

Liudytoja J. K. parodė, kad dėl šio kaltinimo yra laidavusi už savo sūnų ir toliau lieka prie savo pozicijos.

2021-04-25 įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokole užfiksuota automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio Kalvarijos m., Basanavičiaus a., apžiūra. Automobilio priekinėje dešinėje salono dalyje po keleivio sėdyne rastas kastetas, kuris paimamas, supakuotas į paketą. ( 1 t. 39-41 b.l.)

2021-05-14 Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti yra pateiktas kastetas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas nešaunamiesiems šaltiesiems ginklams, kurie civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Taia smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamasis šaltasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu. ( 1 t. 59-62 b.l.)

Įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota teisingai pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, abejonių dėl S. T. kaltės nėra.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos 2021-06-08 nutarimu, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu, S. T. perduodant J. K. atsakomybėn pagal laidavimą. Nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos (1t. b.l. 148-151). 2021-11-26 nutarimu patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjos, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nurodant, kad S. T. per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 212 straipsnio 6 punkto pagrindu, padarė naują nusikalstamą veiką (kaltinimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį) ir turi būti sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės už visas nusikalstamas veikas klausimas.

BK 40 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Nustatyta, kad S. T. nepadarė neatsargios nusikalstamos veikos nurodytos kaltinime, todėl nebuvo įstatyminio pagrindo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kaip nustatyta išnagrinėjus baudžiamąją bylą, toks sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Laidavimo terminas ir sąlygos turi būti taikomos vadovaujantis 2021-06-08 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, kadangi iš naujo nustatant sąlygas ar terminus, būtų nepagrįstai sunkinama S. T. padėtis. Atsižvelgiant į nurodytą, sprendimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo panaikinamas, paliekant galioti 2021-06-08 nutarimą. Kadangi paliekamas galioti ankstesnis sprendimas, nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas atnaujintas nepagrįstai, nėra pagrindo dar kartą tikrinti ir pasisakyti dėl sąlygų numatytų BK 40 straipsnyje buvimo.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 1699,42 eurų žalos atlyginimo(3 t. b.l. 64).

Nukentėjusysis G. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (3t. b.l. 21) bei prašė iš kaltinamojo išieškoti bylinėjimosi išlaidas.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba paliekamas nenagrinėtas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Bylos nutraukimo atvejais įstatymas nenumato galimybės tenkinti civilinį ieškinį.Atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos. Tam neprieštarauja ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-165/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-557/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-496-594/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-497/2019).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, BK 40 straipsnio 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. T. baudžiamąją bylą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nutraukti, nustačius, kad jo veikoje yra BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Panaikinti 2021-11-26 nutarimą patvirtintą ikiteisminio tyrimo teisėjos dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, paliekant galioti 2021-06-08 nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl veikos numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje padarymo nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu, S. T. perduodant J. K. atsakomybėn pagal laidavimą.

Nukentėjusiojo G. T. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam G. T. nepriteisti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.