- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2-63-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02489-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- K. B.
- Advokatai
- Lidžita Kolosauskaitė, Mindaugas Normantas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. patikslintą ieškinį K. K. P. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo bei vaiko pinigų priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas K. B. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės K. P. (toliau – atsakovė) 3 400 Eur dydžio įsiskolinimą vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 200 Eur už kiekvieną mėnesį; 2) priteisti iš atsakovės jos neteisėtai pasisavintus vaiko pinigus 1 110 Eur; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį, ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti iš atsakovės po 377,50 Eur vaiko išlaikymui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš visų rūšių pajamų, iki vaikas sulauks pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 4) patvirtinti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu, vykusio 2024 m. sausio 10 d., ieškovas atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę atsisakė 3-ojo patikslinto ieškinio reikalavimo bei prašė nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka. Ieškovas likusius ieškinio reikalavimus palaiko. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad:
2.1. 2021 m. šalys susitarė, kad pagal nepilnamečio vaiko norą ir interesus vaikas gyvens su ieškovu, kadangi nuo 2021 m. balandžio faktiškai vaikas jau gyveno su ieškovu. Nusprendus tai įteisinti, šalys nusprendė sudaryti taikos sutartį ir patvirtinti šį susitarimą teisme.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), pagal kurios nuostatas, buvo pakeistos 2019 m. vasario 21 d. teismo sprendimu nustatytos sąlygos – nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta po nutarties įsiteisėjimo nustatoma su ieškovu, o atsakovė įpareigota vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti 200 Eur per mėnesį, pervedant juos į ieškovo sąskaitą. Teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties kopijos buvo pateiktos ieškovui ir atsakovės atstovui.
2.3. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio, nepilnametis vaikas gyveno su ieškovu, bendravo su atsakove Taikos sutartyje numatyta tvarka. Atsakovė visą nepilnamečio vaiko išlaikymo krūvį perkėlė ieškovui ir nevykdė pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovas vienas ne tik išlaikė vaiką, vežiojo jį pas gydytojus ir į mokyklą, tačiau papildomai apmokėjo psichologės paslaugas, leido vaiką į privačius darželius, apmokėdavo kasdienes ir mėnesines išlaidas socialinių poreikių tenkinimui. Vidutiniškai bendra vaiko išlaikymo suma per mėnesį sudaro po 755 Eur į mėnesį.
2.4. Pažymėtina, kad 2022 m. padidėjus minimaliai mėnesinei algai ir didėjant infliacijai ir prekių bei paslaugų kainoms, vaikui augant ir didėjant jo poreikiams, vaiko išlaikymo išlaidos taip pat nuosekliai didėjo. Atsakovė ne tik nemokėjo teismo nutartimi priteistos vaiko išlaikymo dalies, tačiau kartu sau pasiimdavo ir vaiko pinigus -70 Eur (80 Eur nuo 2022 m.) kas mėnesį, kurie priklausė ieškovui nuo 2021 m. balandžio, kai vaikas faktiškai ėmė gyventi pas ieškovą.
2.5. Kadangi atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, ignoravo jo daugkartinius prašymus prisidėti prie didėjančių vaiko poreikių išlaikymo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto dokumento išsiėmimo. Tuomet 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė vieną kartą pervedė ieškovui 200 Eur.
2.6. Atsakovė, siekdama išvengti prievolės mokėti taikos sutartyje nustatytą sumą vaiko išlaikymui, pareiškė, kad jokios Taikos sutarties ji nepasirašinėjo, apie patvirtintą Taikos sutartį nieko nežinojo, o ieškovas suklastojo jos parašą. Taip pat posėdžio metu pripažino, kad vaikas auga su ieškovu, o jokio išlaikymo vaikui ji neteikia. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė neišduoti vykdomojo rašto, nors ir pripažino, kad faktinės bylos aplinkybės - vaikas gyvena su ieškovu, atsakovė neteikia jokio išlaikymo vaikui atitinka taikos sutarties sąlygas ir aplinkybes.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad:
3.1. Ieškinys dalyje dėl 3 400 Eur įsiskolinimo turi būti nutrauktas, nes šiuo klausimu sudaryta Taikos sutartis. Vien tai, kad ieškovui nebuvo išduotas vykdomasis raštas, nesudaro teisinio pagrindo klausimus, išspręstus teismo patvirtinta Taikos sutartimi, spręsti iš naujo kitoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-32282-897/2021 išnagrinėti klausimai gali būti sprendžiami atnaujinant bylos nagrinėjimą, ar, išnykus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo išduotas vykdomasis raštas, pakartotinai prašant išduoti vykdomąjį raštą. Tad šios aptariamos aplinkybės nėra šios bylos dalykas.
3.2. Tam, kad gautų vaiko pinigus, ieškovui tereikėjo pateikti prašymą ir asmens dokumento kopiją ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. birželio 10 d. kreipėsi į savivaldybę su tokiu prašymu ir koks to prašymo nagrinėjimo rezultatas.
3.3. Ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, nes sprendimą dėl Vaiko pinigų mokėjimo (ar nemokėjimo) priima savivaldybės administracija, kuri ir sprendžia visus su šių išmokų administravimu (tame tarpe ir išmokų išieškojimu) susijusius klausimus.
3.4. Be to, suma nurodyta neteisingai, nes laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. birželio 10 d. atsakovei išmokėta tik 1 067,50 Eur, o ne 1 110,00 Eur kaip nurodo ieškovas. 2021 m. balandžio 9 d. išmokėta už 2021 m. kovą, kai dukra dar gyveno su atsakove. Taigi, faktiškai suma už laikotarpį, kai dukra gyveno su tėvu, būtų daugiausiai 997,50 Eur.
3.5. Atsakovė serga onkologine liga (duomenys neskelbtini), kuri diagnozuota iškart po gimdymo (duomenys neskelbtini). Nei šiuo metu, nei artimoje ateityje dirbti negalės dėl kūdikio priežiūros, ligos bei numatomo agresyvaus gydymo.
3.6. Ieškovo padėtis geresnė – 2021 m. jis gavo 63 645 Eur pajamų (vidutiniškai po 5 303,75 Eur/mėn.). Atsakovės žiniomis, yra įsigijęs arti 300 kv. m. namą. Duomenų apie jokias sveikatos problemas ar kitas kliūtis dirbti byloje nėra. Kitų išlaikytinių taip pat neturi.
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.3. p. numatytą bendravimo tvarką; 2) sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3.2. punkte numatytą K. P. įsipareigojimą teikti išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 100 Eur per mėnesį, pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
4.1. (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove nusprendė nutraukti santuoką. Ieškovas išvyko gyventi į užsienį, o atsakovė toliau rūpinosi dukra, dirbo ir bandė kabintis į gyvenimą. Praėjus kuriam laikui, vaikas pradėjo kartoti, jog nebemyli tėčio, nes jis visai ja nesidomi. Atsakovė kreipėsi pagalbos, nes nenorėjo, jog dukra prarastų ryšį su tėčiu. Ieškovas sugrįžęs iš užsienio bandė atkurti santykius su atsakove ir vaiku, tačiau viskas vyko nesėkmingai – vėl pasirodydavo ieškovo konfliktinis būdas, pykčio priepuoliai.
4.2. Gyvenant skyrium, ieškovas mokėjo 200 Eur išlaikymą, (o dirbant užsienyje mokėjo didesnį išlaikymą) tačiau prasidėjus pandemijai – ne kiekvieną mėnesį teikė išlaikymą. Po kurio laiko, ieškovas pradėjo itin lepinti dukrą. Atsižvelgiant į tai, dukra pradėjo norėti gyventi su ieškovu. Atsakovė nenorėjo skaudinti dukros, todėl bent laikinai sutiko, jog vaikas pagyvens su tėčiu. Taip pat manė, jog tokiu būdu, grįš dukros ir tėčio ryšys.
4.3. 2021 m. rugsėjį ieškovas susisiekė su atsakove ir pasakė, jog reikia susitvarkyti dokumentus dėl dukros, nes pastarasis yra pašauktas atlikti privalomąją tarnybą. Atsakovė buvo informuota, jog ieškovas turi advokatą ir viską sutvarkys, jai rūpintis dėl nieko nereikės.
4.4. Kadangi ieškovas ir atsakovė gyveno skirtinguose miestuose, ieškovas paprašė, jog atsakovė atsiųstų parašo nuotrauką. Atsakovė pasitikėjo ieškovu, nusiuntė parašo nuotrauką, nes manė, jog dokumentus reikia susitvarkyti tik dėl privalomosios tarnybos. Spalio mėnesį paaiškėjo, jog atsakovė buvo apgauta. Ieškovas pranešė, jog nuo dabar dukros gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, atsakovė turi mokėti 200 Eur išlaikymą, o bendravimas su vaiku vyksta pagal poreikį.
4.5. 2021 m. rugsėjį atsakovė laukėsi antrojo vaiko, nėštumas buvo itin komplikuotas, nuolat gulėjo ligoninėse. Atsakovės antrasis nėštumas buvo nesėkmingas. Atsakovė apleido bendravimą su dukra, nes buvo tiek emociškai tiek fiziškai sunku.
4.6. 2022 m. balandžio 5 d. atsakovė pradėjo atsigauti po nesėkmingo nėštumo, todėl nedelsdama pradėjo bandyti įsitraukti į dukros gyvenimą. Ieškovas buvo kategoriškai nusiteikęs, neleido bendrauti su vaiku, motyvuodamas tuo, kad dukra nenori.
4.7. 2022 m. liepos mėnesį atsakovė gavo teismo šaukimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2022 m. rugpjūčio 8 d. atvykusi į teismą nurodė, jog jokių dokumentų nepasirašinėjo, buvo apgauta.
4.8. 2022 m. rugpjūtį ieškovas persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovei apie tai nepranešė, nesitarė, apie tai sužinojo iš dukros, kai jau buvo įvykęs persikraustymas. Ieškovas itin riboja bendravimą su vaiku.
4.9. Kadangi atsakovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, padidėjęs išlaikytinių skaičius, ieškovas gauna ženkliai didesnes pajamas, todėl turi būti keičiamas 2021 m. spalio 1 d. teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos Taikos sutarties 3.2 punktas.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepimu su atsakovės priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
5.1. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, jei kaip ji teigia, vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu buvo nustatyta panaudojus apgaulę. Atsakovė jokių veiksmų nesiėmė ir proceso atnaujinimui dėl Taikos sutarties.
5.2. Kai šalys Taikos sutartimi sutarė vaiko išlaikymui teikti po 200 Eur ir ta Sutartis buvo patvirtinta teismo sprendimu, atsakovė tuo metu niekur nedirbo ir pajamų iš darbo santykių neturėjo. Todėl nuo nurodyto laikotarpio, atsakovės finansinė būklė niekaip nepablogėjo. Be to, per visą keturių metų laikotarpį, atsakovė nedėjo jokių pastangų dirbti ir užsidirbti, kad galėtų teikti išlaikymą vaikui.
5.3. Šalių sutartas išlaikymo vaikui dydis po 200 Eur šiai dienai (pagal dabartinį pragyvenimo lygį, minimalios mėnesinės algos dydį) yra nepakankamas vaiko poreikių patenkinimui.
5.4. Atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra naudinga ir patogi tik pačiai atsakovei ir siekiama ieškovui užkrauti visą išlaikymo naštą. Ieškovas su šalių vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), nuo kur atstumas iki (duomenys neskelbtini) yra beveik 300 km. Atvykti iki (duomenys neskelbtini) kelionė automobiliu užtrunka ne mažiau kaip 4 valandas į vieną pusę. Ieškovo darbo valandos yra nuo 8 val. iki 17 val. Taigi, tam, kad ieškovas galėtų įvykdyti tokį reikalavimą (pristatyti vaiką atsakovei nuo 19 iki 20 valandos), jis turėtų baigti darbą ne vėliau kaip apie 14 valandą.
5.5. Jei atsakovas kas trečią savaitę po du kartus važinėtų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (penktadienį vaiką atvežtų atsakovei, o sekmadienį važiuotų pasiimti) kiek tai pareikalautų tiek piniginių tiek laiko resursų iš ieškovo. Per vieno savaitgalio vaiko pasimatymą su atsakove, ieškovui reikėtų nuvažiuoti apie 1 200 km ((duomenys neskelbtini) penktadienį ir analogiškai sekmadienį), ir kelionėse sugaišti 16 val. po keturias į vieną ir 4 val. į kitą pusę. Pinigine išraiška vieno savaitgalio pasimatymas ieškovui kainuotų mažiausiai apie 130-150 Eur (priklausomai nuo svyruojančių kuro kainų).
6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Taikos sutartimi priteistas iš atsakovės 200 Eur išlaikymas nepilnametės V. B. naudai, turėtų būti pakeistas į tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Tarnybos nuomone, išlaikymo sumažinimas iki 100 Eur neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir jų užtikrinimo, todėl Tarnyba nepalaiko priešieškinio reikalavimo dėl priteisto išlaikymo sumažinimo. Tuo tarpu dėl bendravimo tvarkos – neprieštarauja, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka kuri būtų konkreti, aiški vykdymui, ir neprieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams bei jų nepažeistų, tačiau pažymi kad kiekvienas iš tėvų privalo pats dėti aktyvias pastangas siekdamas bendrauti su vaiku, o ne užkrauti šios pareigos kartu su vaiku gyvenančiam vienam iš tėvų.
Atsiliepimas
7. Ieškovas K. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje bei atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad vaiko vežiojimas pas mamą apsunkintų jo šeimos finansinę padėtį. Be to, tokią bendravimo tvarką būtų sunku įvykdyti, kadangi tolima kelionė. Visada sutiko taikiai spręsti šį klausimą.
8. Atsakovė K. P. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ieškovas sudaro sąmoningas kliūtis susitikti su dukra, jeigu tėvas būtų priverstas pristatyti vaiką, jis būtų įpareigotas užtikrinti bendravimo tvarką. Atsakovė jaučiasi blogai, kelionė ją vargina.
9. Tarnyba teismo posėdžio metu, atsižvelgdama į atsakovės sveikatos būklę, jos gaunamas pajamas parodė, kad palaiko atsakovės reikalavimą sumažinti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį iki 100 Eur, tuo pačiu pagrindu turėtų būti taip pat mažinamas ir išlaikymo įsiskolinimas. Tuo tarpu dėl bendravimo tvarkos, Tarnybos nuomone, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus, be kita ko, tėvas turėtų skatinti vaiką bendrauti su mama. Bendravimo tvarka, siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo principą, turėtų būti paskirta rotacijos būdu – ne tik mama, bet ir tėtis turėtų nuvežti vaiką pas motiną.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
10. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko pinigų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, kad:
11.1. 2020 m. gruodžio 9 d. ambulatorinio apsilankymo duomenimis, atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė skundėsi (duomenys neskelbtini).
11.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. patvirtino šalių Taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta po teismo patvirtinto naujojo sprendimo / nutarties įsiteisėjimo nustatoma kartu su ieškovu; atsakovė įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui 200 Eur išlaikymą iki jos nepilnametystės. Šią sumą atsakovė įsipareigoja pervesti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, už einamąjį mėnesį, iki 30 mėnesio dienos. Ieškovas įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkint; šalys susitaria, kad su nepilnamečiu vaiku K. B. bendrauja pagal poreikį.
11.3. Iš „Facebook“ susirašinėjimo nustatyta, kad pokalbis vyksta su asmeniu pasivadinusiu „K. K.“. Šio asmens buvo paprašyta atsiųsti gyvenamosios vietos adresą bei parašo K. K. K. neklausdama kam to reikia, atsiuntė nuotrauką su parašu bei gyvenamosios vietos adresą. Po K. K. K. buvo atsiųstas dokumentas, kuriame jos parašas su prierašu: „Atrodo kaip v. „luc!“ :D“ Į K. K. K. sureaguoja emocija „ :D“ „Justice!“.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2SP-32282-897/2021, teismas nustatė, kad atsakovė neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas pasirašė už atsakovę procesinius dokumentus jai nežinant ir prieš jos valią, kurie vėliau buvo pateikti teismui ir jų pagrindu buvo patvirtinta Taikos sutartis, dėl kurios nevykdymo ir kreipėsi ieškovas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsižvelgiant į tai, teismas vykdomojo rašto neišdavė.
11.5. 2023 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-asis skyrius priėmė nutarimą, kuriuo tenkino ieškovo atstovo prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
11.6. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. sausio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. vasario 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini) atstovybėje Lietuvoje.
11.7. Nepilnametis vaikas nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio, t. y. vieną sezoną, lankė (duomenys neskelbtini) darželį, esantį (duomenys neskelbtini). Auklėtoja parodė, kad kiekvieną dieną vaiką atvesdavo/pasiimdavo tėtis. Itin retais atvejais tai padarydavo mama arba patėvis, tai buvo apie 10 kartų. Apie iškylančias problemas, vaiko savijautą taip pat dažniausiai buvo kalbama su tėčiu. Per bendrus pokalbius atvykdavo ir mama. Auklėtojai ir ieškovas inicijavo susitaikymo pokalbį su atsakove, buvo bandoma rasti būdų, kad gimdytojai sutartų, nes nesutarimai kenkdavo vaiko psichinei būklei ir savijautai. Vaikas visada pastebėdavo, kai į darželį kitus vaikus atvesdavo jų mamos. Jautėsi nuoskauda mamos atžvilgiu.
11.8. Ieškovo pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 m. duomenimis, atsakovas už darbinę veiklą gavo 41 113 Eur pajamų.
11.9. AB „Swedbank“ išrašo duomenimis, ieškovas ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 28 d. pervesdavo alimentus įvairiomis sumomis.
11.10. Šalių dukra laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 23 iki 2022 m. rugsėjo 19 d., bei nuo 2023 m. sausio 9 d. lankėsi pas psichologę. Konsultacijos kaina 40 Eur. Be to, vaikas lanko baseiną, mėnesio kaina 106 Eur.
11.11. Vilniaus agroekologijos mokymo centro 2022 m. pažymos duomenimis, atsakovė mokinosi Vilniaus agroekologijos mokymo centre dieninio skyriaus 1-ame kurse, natūralios kosmetikos gamintojo specialybės pagal moduline profesinio ugdymo programą. Mokslo metų pabaiga 2024 m. sausio 31 d.
11.12. (duomenys neskelbtini) progimnazijos duomenimis, nepilnametis vaikas mokinasi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Vaikui sekasi gerai, pasakojo, kad gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau trumpai paminėdavo mamą. Rudenį mama buvo atvažiavusi aplankyti dukros, tačiau į klasę nebuvo užėjusi pasikalbėti, aptarti dukros ugdymosi neužėjo. Maždaug po 2 savaičių paskambino mama telefonu pasikalbėti, pirmą kartą prie TAMO dienyno prisijungė kovo mėnesį. Jaučiasi, kad vaikas nori pasidalinti šiltomis akimirkomis iš šeimos, mamos dienos progą dovanėlė ruošė mamai G.. Vaiko pasiekimais domisi tėtis ir mama G..
11.13. (duomenys neskelbtini) progimnazijos duomenimis 2023 m. gruodžio 1 d. ryte dukra atvykusi į mokyklą džiugiai pranešė, kad šiandien susitiks su mama (atsakove). Mergaitė nuo ryto buvo dirglesne, jautresne, matėsi įtampa, vis žvilgčiojo pro langą, pasakodama, kad mama turi šunį Polį. Apie 13.20 val. atvyko K. K. ir V. pamačiusi šunį bėgo prie jo ir tik vėliau pasisveikino su K. K. ir jos vyru. Mama rankose laike kūdikį. Tuo metu lauke buvo kita mokytoja, kuri pasiūlė mamai apsilankyti mokykloje. V. pasiliko lauke žaisti su vaikais, kol K. K. vaikščiojo po mokyklos patalpas. Klasės vadovė pasisveikino K. K., prisistatė. Visą pokalbio 1aiką K. K. nieko neklausė apie V., tik linksėjo ir Šypsojosi, o tuo metu K. vyras klausinėjo apie V..
11.14. Medicinos išrašų duomenimis, šalių nepilnametis vaikas neteisingai stato kojas, kuprinasi. Rekomenduojama reabitologo konsultacija, ortopedo technologo konsultacija dėl ortopedinių prekių pagaminimo ir pritaikymo. Kontrolė kasmet.
11.15. Atsakovei nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 25 d. 12 mėnesių terminui buvo išdėstyta mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimas, viso 1 767,46 Eur, t. y. į mėnesį mokant po 147,29 Eur.
11.16. Iš AB, „Swedbank“ mokėjimo nurodymo nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gegužės 14 d. ieškovui pervedė 500 Eur sumą, paskirtis – alimentai.
11.17. Iš AB, „Swedbank“ išrašo nustatyta, kad atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. sausio 29 d. ieškovui pervedė kas mėnesį po 200 Eur;
11.18. Iš AB, „Swedbank“ išrašo nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. sausio 13 d. kas mėnesį gaudavo po 70 Eur iš Vilniaus miesto savivaldybės „Išmoka vaikui“, vėliau nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. birželio 10 d. – 73,50 Eur.
11.19. Gimimo įrašo duomenimis, atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė vaikas.
11.20. 2023 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenimis, atsakovei skirta išmoka vaikui už A. P. – 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. 37,16 Eur; nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2041 m. rugpjūčio 31 d. po 85,75 Eur; nuo 2041 m. rugsėjo 1 d. iki 2041 m. rugsėjo 17 d. 48,59 Eur.
11.21. 2023 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenimis, atsakovei skirta išmoka besimokinančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai už A. P. mokant: nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. 127,40 Eur; nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. po 294 Eur; nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 17 d. 166,60 Eur.
11.22. 2023 m. lapkričio 7 d. medicininio dokumento išrašo duomenimis, atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
11.23. 2024 m. kovo 18 d. SOS vaikų kaimai Lietuva pažymos duomenimis, atsakovė 2023 m. lapkričio 28 d. kreipėsi pakartotinai į Šeimos krizių centrą, dėl socialinių paslaugų poreikio. Atsakovei jau buvo teikiamos paslaugos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Atsakovei buvo teikiamos psichologo konsultacijos.
11.24. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti tvarkinga, švari namų aplinka. Kambarys nedidelis, tačiau yra virtuvė, skalbimo mašina, lova ir kt. Taip pat yra tvarkingai įrengtas kambarys antrame aukšte (palėpė), ant žemės padėtas čiužinys, ant jo minkšti žaislai, šalia čiužinio staliukas. Vonios patalpa iš esmės tvarkinga, yra dušo kabina, atskirai kriauklė.
11.25. Iš atsakovės pateiktų kvitų (čekių) matyti, jog atsakovė lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apsilankymo metu už paslaugas sumoka 80-100 Eur; Ginekologo paslaugos – 120 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta MRT tyrimas kaina 590 Eur. Atsakovė taip pat perka vaistus, kurių kaina 23,78 - 42,60 Eur; lankosi pas gydytojus kurių paslaugų kaina 70 - 327,55 Eur.
11.26. Atsakovei nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. liepos 28 d. nustatytas 55 procentų dalyvumo lygis ir 45 procentų netekto dalyvumo lygis. Atitinkamas dalyvumo lygis nustatytas 12 mėn., nes prognozuojamas sveikatos būklės pasikeitimas. Prognostikai sprendžiama, kad tikėtinai sveikatos būklės pasikeitimas bus neigiamas. Nustačius netektą dalyvumo lygį, atsakovei skirta 170,11 Eur negalios pensija nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. liepos 28 d., išduotas Asmens su negalia pažymėjimas.
11.27. AB „Swedbank“ išrašo duomenimis, atsakovė nuo 2024 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. gavo viso 3 508,12 Eur pajamų iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, t. y. „Vaiko išmoką“, vienkartinę pašalpą, bei socialinę pašalpą.
11.28. Atsakovė Nekilnojamo turto neturi. Gauna Maisto banko pagalbą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui (ne)sumažinimo
12. Atsakovė priešieškiniu prašo sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. Taikos sutarties 3.2. punkte numatytą atsakovės įsipareigojimą teikti išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 100 Eur per mėnesį, pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Savo reikalavimą grindžia sunkia finansine padėtimi ir sveikatos būkle. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka, atsakovės finansinė padėtis nėra pasikeitusi nuo Taikos sutarties sudarymo.
13. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
14. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
15. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 924 Eur, t. y. apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius, tuo tarpu 2023 m. –840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur); 2022 m. – 730 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nustatė, kad šalys 2021 m. rugsėjo 20 d. Taikos sutartimi susitarė, kad atsakovė nepilnamečiam vaikui skirs kas mėnesį po 200 Eur išlaikymą. Atsižvelgiant į tuo laikotarpiu gaunamą vidutį darbo užmokestį, teismo vertimu, priteista suma buvo pakankama patenkinti vaiko poreikius. Visgi, šiuo metu teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad vaikui paaugus padidėjo vaiko poreikiai, dėl ko išlaikymo suma padidėjusi. Šiame kontekste pažymint, kad vaikas taip pat turi sveikatos sutrikimų, lanko baseiną, mokyklą, psichologo konsultacijas, ir kt.
19. Siekiant nustatyti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui svarbu yra įvertinti ne tik vaiko poreikius, tačiau ir tėvų realią galimybę mokėti priteistą išlaikymą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo Taikos sutarties sudarymo dienos atsakovės gyvenimo sąlygos pablogėjo, dėl ko atsakovė neturi realios galimybės mokėti priteisto išlaikymo (atsakovei nustatytas 55 procentų dalyvumo lygis, ji turi sveikatos problemų (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), išlaidų gydymui bei tyrimams, be to, ji turi dar vieną išlaikytinį, registruotino turto neturi).
20. Teismas sutinka, kad atsakovė neturi galimybės uždirbti net minimalios mėnesinės algos. Šiuo metu atsakovė augina 1 metų amžiaus vaiką, kas taip pat apsunkina jos galimybes įsidarbinti ir gauti bent pusę minimalios algos. Kartu gyvenančiam atsakovės vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini), vaikas per mažas vesti į darželį, tuo tarpu samdyti auklę, akivaizdu, kad atsakovė neturi galimybės. Atsakovės pajamos per mėnesį yra apie 780 Eur, į kurias įeina valstybės mokamos išmokos (vaiko pinigai antrojo vaiko išlaikymui, negalios pensija). Svarbu ir tai, kad atsakovei teikiama papildoma „Maisto banko“ pagalba, kas atskleidžia, kad jos padėtis yra sunki, ji susiduria su sunkumais patenkinti net jos pačios bei jos šeimos būtinuosius poreikius.
21. Teismo vertinimu, palikus galioti Taikos sutartimi priteistą 200 Eur išlaikymą, iš atsakovės nebūtų galimybės išieškoti priteisto išlaikymo, nes didžioji dalis jos gaunamų pajamų susideda iš paramos, teikiamos valstybės institucijų. Tuo tarpu svarbu tai, kad atsakovė nevengia savo, kaip mamos pareigos, ir atsižvelgdama į savo galimybes, sutinka teikti 100 Eur išlaikymą.
22. Teismas taip pat pažymi ir tai, jog Tarnyba susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, o būtent atsakovės sveikatos duomenimis, pritarė priešieškinio, dalyje dėl 100 Eur išlaikymo, tenkinimui. Be to, ieškovas ieškinio dalies, kuria prašė padidinti išlaikymą atsisakė, kas, teismo nuomone, parodo, jog ieškovas supranta, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga.
23. Tad atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog ieškovė sutinka teikti nepilnamečiam vaikui 100 Eur išlaikymą, bei į Tarnybos teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, teismas sprendžia, jog atsakovės gyvenimo sąlygos po Taikos sutarties sudarymo suprastėjo, ir atsakovė neturi galimybės teikti didesnį nei 100 Eur dydžio išlaikymą, taip pat neturi galimybės gauti didesnes pajamas, todėl priešiškinio reikalavimą šioje dalyje tenkina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. Taikos sutarties 3.2. punktas, kuriuo numatytas atsakovės įsipareigojimas teikti 200 Eur dydžio išlaikymą pakeičiamas, priteisiant iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 100 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą.
24. Nustatytina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko tėvas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl 3 400 Eur dydžio įsiskolinimo priteisimo (ne)pagrįstumo
25. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3 400 Eur įsiskolinimą vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta Taikos sutartis, t. y. 2021 m. spalio 1 d., bei po 200 Eur įsiskolinimą vaiko išlaikymui už kiekvieną mėnesį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos.
26. Atsakovės nuomone, nagrinėjamas ieškinio reikalavimas nepagrįstas, kadangi šiuo klausimu sudaryta Taikos sutartis. Su vaiko išlaikymu susiję klausimai šioje byloje gali būti sprendžiami tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o ne nuo 2021 m. balandžio 1 d.
27. Teismas iš dalies sutinka su atsakoves pozicija, jog Taikos sutartimi išnagrinėti klausimai negali būti nagrinėjami kitoje (naujoje) byloje. Visgi atsižvelgiant į įsiskolinimo laikotarpį bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovės įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio iki Taikos sutarties sudarymo dienos, o likusioje dalyje bylą nutraukia. Tokias išvadas teismas daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu:
27.1. Teismas nustatė, kad šalys Taikos sutartimi susitarė dėl 200 Eur nepilnamečiam vaikui išlaikymo. Nutartis įsiteisėjusi. Atsakovei nevykdant Taikos sutartyje numatytų sąlygų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau teismas jį atsisakė išduoti, kadangi Taikos sutartį pasirašė ieškovas. Šalims buvo išaiškinta, kad jie turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
27.2. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nė viena šalis nesikreipė dėl proceso atnaujinimo. Viena vertus, galima daryti išvadą, jog atsakovė sutiko su Taikos sutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Kita vertus, atsakovė neginčija, kad parašą siuntė ieškovui, tačiau teigia, kad nežinojo visų jos sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, visgi turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Taikos sutarties (ne)galiojimo. Pasisakant dėl atsakovo veiksmų, matyti, kad ieškovas taip pat neinicijavo proceso atnaujinimo, po ko galimai jam būtų išduotas vykdomasis raštas. Vietoj to, užvedė naują bylą dėl įsiskolinimo priteisimo.
27.3. Teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo (ne)priteisimo turėtų nagrinėti Taikos sutarties (ne)vykdymo aplinkybes, kadangi šiuo atveju, ieškovas prašo ne pakeisti Taikos sutarties sąlygas, o iš esmės nustatyti, kad ieškovė savo nustatytų įsipareigojimų nevykdė, dėl ko susidarė įsiskolinimas.
27.4. CPK 293 straipsnio 3 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Esant tokiai situacijai, kai dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo yra sudaryta Taikos sutartis, kuri yra įsiteisėjusi, darytina išvada, jog šioje ieškinio dalyje, kuria prašoma priteisti įsiskolinimą nuo Taikos sutarties sudarymo iki ieškinio padavimo teismui dienos, yra pagrindas bylą nutraukti. Pažymint, jog ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje.
27.5. Tuo tarpu pasisakant dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo tada kai vaikas faktiškai apsigyveno su tėvu, t. y. 2021 m. balandžio mėnesio iki Taikos sudarymo dienos, 2021 m. spalio 1 d., t. y. už 6 mėnesius, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai susidariusį įsiskolinimą.
27.6. AB „Swedbank“ išrašo duomenimis atsakovė vaikui išlaikymą teikė 2019 m. gegužės 14 d., bei nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d. 2024 m. sausio 29 d. Kitų duomenų apie atsakovės teiktą išlaikymą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovės priteisiant ieškovui 1 200 Eur.
Dėl neteisėtai pasisavintų vaiko pinigų (ne)priteisimo
28. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jos neteisėtai pasisavintus vaiko pinigus, t. y. 1 110 Eur sumą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio iki gruodžio mėnesio imtinai (9 mėn. x 70 Eur = 630 Eur) ir už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (6 mėn. x 80 Eur = 480 Eur). Atsakovė nesutinka, nurodo, kad ieškovas galėjo pats kreiptis į savivaldybę su prašymu vaiko pinigus skirti jam, tačiau to nepadarė. Be to, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. birželio 10 d. atsakovei išmokėta tik 1 067,50 Eur, o ne 1 110 Eur kaip nurodo ieškovas.
29. Iš AB „Swedbank“ išrašo, nustatyta, kad atsakovė gaudavo iš Vilniaus miesto savivaldybės, nurodant „Išmoka vaikui“, nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. sausio 13 d. kas mėnesį po 70 Eur, vėliau, t. y. nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. birželio 10 d. – 73,50 Eur.
30. Tuo tarpu internetiniame puslapyje www.vilnius.lt nurodyta, kad vaiko pinigai (universali išmoka vaikui) nuo 2021 m. – 70 Eur; nuo 2022 m. – 73,50 Eur. Atsižvelgiant į šiuos viešai prieinamus duomenis, laikytina, jog atsakovė 2021 m. gavo ne 80 Eur, kaip nurodo ieškovas, o 73,50 Eur. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė atsiliepime į pradinį ieškovo ieškinį taip pat nurodė, kad vaiko pinigai buvo ne 80 Eur, o 73,50 Eur, viso – 1 067,50 Eur.
31. Tuo tarpu tiek ieškovo, tiek Tarnybos išvadoje nurodoma, kad nepilnametis vaikas su ieškovu gyvena nuo 2021 m. balandžio. Tuo tarpu atsakovė nepaneigė, kad nuo 2021 m. balandžio neteikė vaikui išlaikymo. Tad teismas daro išvadą, kad ieškovės nagrinėjamu laikotarpiu gauti vaiko pinigai nebuvo išleisti vaiko interesais.
32. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad vaikas nuo 2021 m. balandžio buvo auginamas ieškovo, o ne atsakovės, kuriai buvo pervedami vaiko pinigai, o ji minimu laikotarpiu nepanaudojo jų nepilnamečio vaiko reikmėms, ieškovo reikalavimas iš dalies tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovės jai išmokėtą sumą, t. y. 1 067,50 Eur.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
33. CK 3.170 straipsnyje 4 dalyje, nurodyta, jog tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tuo tarpu tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (pvz. minimalios bendravimo tvarkos ar bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių ir įtikinamų argumentų. Toks ribojimas gali būti taikomas tik tada, kai maksimalus bendravimas psichologiškai traumuoja vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
35. Nustatyta, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu skyrium gyvenanti motina (duomenys neskelbtini). Esant šiai aplinkybei ginčas kyla dėl nepilnamečio vaiko pasiėmimo/nuvežimo. Atsakovė, atsižvelgdama į savo sveikatos būklę, į tai, kad nevairuoja transporto priemonės, prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuria ieškovas būtų įpareigotas atvežti nepilnametį vaiką atsakovei. Tuo tarpu ieškovas, įvertindamas kelionės laiką, kuro sąnaudas ir kt., mano, kad toks ieškovės reikalavimas yra išimtinai naudingas tik jai. Ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis šiuo metu šalys jau yra apsipratusios, prašo palikti bendravimo tvarką pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį.
36. Šiame kontekste pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Be kita ko, pasisakė, kad „<...> Apeliantė nurodo, kad šiuo automobiliu atvykti negalėtų, nes jos vyras dažnai būna užsienyje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikia, todėl manytina, kad apeliantė turi galimybes atvykti automobiliu. <...> ieškovui tenka didesnė našta vaiko priežiūrai – vaiko apipirkimas, maitinimas, vežimas į ugdymo ir medicinos įstaigas ir pan. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai siekia savo pastangas bendrauti su vaiku perkelti ieškovui apsiribojant iš esmės deklaratyviais ir subjektyviais teiginiais. <...> tai nepaneigia apeliantės pareigos pačiai dėti pastangas bendrauti su savo vaiku. Apeliantė iš esmės siekia kuo patogesnės sau bendravimo tvarkos, tačiau tokiu būdu pažeidžiant ieškovo interesus, kuriam jau ir taip tenka didesni įsipareigojimai savo vaikui. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be bendros vaiko priežiūros, įpareigojimas ieškovui pristatyti vaiką į motinos gyvenamąją vietą, vėliau jį pasiimant, nebūtų suderinamas su abiejų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimo proporcingumo principu“.
37. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo motyvus, teismas pažymi, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė jokių dokumentų apie šeimoje turimą transporto priemonę, dabartinio sutuoktinio užimtumą ir pan. Tuo tarpu byloje esančios atsakovės namų fotonuotraukos teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovės namuose vaikas turi tinkamas sąlygas apsistoti.
38. Teismas sprendžia, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis patvirtinta bendravimo tvarka iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei tėvų galimybės lygiavertiškai dalyvauti vaiko gyvenime. Be to, kaip nurodė ieškovas, šalys su šia tvarka jau yra apsipratusios. Visgi, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (atsakovės sveikatos pablogėjimui), teismo nuomone, šiuo metu atsakovei bendravimas su vaiku yra itin aktualus, tačiau dėl objektyvių priežasčių jai yra per sudėtinga nagrinėjamą tvarką įgyvendinti pilna apimtimi.
39. Tad vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad esant aptartai atsakovės sveikatos būklei, ieškovas turėtų rasti galimybę vaiką nuvežti pas mamą, taip užtikrinant vaiko interesus bei teisę bendrauti su abiem tėvais. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad visgi didesnė našta rūpinimosi vaiku tenka ieškovui, atsakovė turėtų dėti maksimalias pastangas susitikti su vaiku savarankiškai. Tad spręstina, kad ieškovas turi prievolę nuvežti vaiką pas motiną iki jos sveikatos būklė nepagerės, tačiau ne nuolat.
40. Teismo vertinimu, vaikui ilgesniam laikui liekant pas atsakovę, jam reikia daugiau daiktų ir kitų reikmenų. Atitinkamai, šiuo atveju patogu būtų nuvežti/paimti vaiką tėvui. Teismas taip pat pastebi ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl nuolatinės bendravimo tvarkos, turėtų taip pat būti aptartos ne tik vasaros, tačiau ir žiemos/pavasario/rudens atostogos bei tėvo/motinos gimimo dienos. Tad teismas ieškinį bei priešieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkina iš dalies, nustatydamas tokią bendravimo tvarką:
40.1. Motina bendrauja su dukra kas trečią savaitgalį (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Motina pasiima vaiką penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
40.2. Motina turi teisę praleisti su dukra pusę dukters vasaros/rudens/žiemos/pavasario atostogų. Konkretus laikas derinamas likus ne daugiau kaip 10 d. iki numatomos susitikimo dienos. Pirmąją suderintą dieną vaiko tėvas nuveža vaiką pas motiną, ne vėliau kaip iki 19 val., ir pasiima vaiką iš motinos paskutinę suderintą dieną nuo 17 val. iki 19 val., nebent susitarta kitaip.
40.3. Tėvo gimimo dieną vaikas praleidžia su juo. Atitinkamai, motinos gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su motina. Jei motinos gimimo diena yra darbo diena, tai gimtadienio susitikimas su motina keliamas į artimiausią savaitgalį. Tokiu atveju motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
40.4. Nelyginiais metais dukra Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakares praleidžia su tėvu, o lyginiais – su motina. Lyginiais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ne vėliau kaip Šv. Kūčių dieną iki 16 val. ir grąžiną vaiką tėvui ne anksčiau kaip kitų metų sausio 2 d. nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
40.5. Lyginiais metais Šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu, o nelyginiais – su motina. Nelyginiais metais vaiko tėvas vaiką nuveža į motinos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip likus 1 d. iki Šv. Velykų nuo 17 val. iki 18 val. ir pasiima vaiką ne anksčiau kaip 1 d. po Šv. Velykų nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
40.6. Lyginiais metais gimimo dieną (sausio 20 d.) dukra praleidžia su tėvu, o nelyginiais metais gimimo dieną (sausio 20 d.) dukra praleidžia su motina. Jei dukters gimimo diena (sausio 20 d.) yra darbo diena, tai gimtadienio susitikimas su motina keliamas į artimiausią savaitgalį. Tokiu atveju motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
40.7. Apie vėlavimą atvežti ir pasiimti dukrą motina/tėvas privalo pranešti tėvui/motinai trumpąja SMS žinute. Atsižvelgiant į šalių užimtumą, gali būti suderinamas ankstesnis ar vėlesnis vaiko atvežimas/pasiėmimas.
40.8. Jeigu šalių sutartu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukra nėra galimas (dėl ligos, užklasinių užsiėmimų, būrelių, stichinių nelaimių, kitų svarbių aplinkybių, laidotuvių ar pan.), šalys apie tai informuoja viena kitą telefonu ar kita susisiekimo priemone ne vėliau kaip vieną dieną prieš numatytą susitikimą.
40.9. Šalys susitaria, kad motina turi galimybes pasirūpinti dukra, todėl dukrai susirgus jos buvimo su motina laikotarpiu, tai nėra priežastis nutraukti motinos bendravimą su dukra išskyrus, jeigu šalys susitaria kitaip.
40.10. Šalys susitaria, kad vieno iš tėvų bendravimo metu kitam tėvui yra užtikrinama galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kasdien iki 20 val. vakaro.
40.11. Numatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama abiejų šaliu bendru susitarimu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
41. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
42. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė laikiną bendravimo tvarką. Teismas laikinąsias apsaugos priemones palieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 3 284 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 150 Eur atstovo išlaidoms padengti ir 134 Eur žyminio mokesčio), o atsakovė iš ieškovo – 810 Eur bylinėjimosi išlaidų (700 Eur atstovo išlaidom padengti ir 110 Eur žyminio mokesčio).
44. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
45. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovui priteistina 2 194,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu priešieškinis patenkintinas iš esmės pilna apimtimi, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 810 Eur. Atitinkamai, atlikus priešpriešinių vienarūšių įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 1 384,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3.2. punktą, jį išdėstant taip:
„K. B. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) išlaikymą iki jos nepilnametystės. Šią sumą K. B. įsipareigoja pervesti į K. B. atsiskaitomąją sąskaitą, už einamąjį mėnesį, iki 30 mėnesio dienos. K. B. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.“.
Priteisti iš atsakovės K. P. nepilnamečiam vaikui V. B. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio, iš viso 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).
Bylą dalyje pagal patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. spalio 1 d., iki ieškinio padavimo teismui dienos, nutraukti.
Priteisti iš atsakovės K. P. nepilnamečiam vaikui V. B. vaiko pinigus, iš viso 1 067,50 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis eurus 50 ct).
Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja K. B..
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.3. punkte numatytą bendravimo tvarką, bei ją išdėstyti taip:
1. Motina bendrauja su dukra kas trečią savaitgalį (skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Motina pasiima vaiką penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
2. Motina turi teisę praleisti su dukra pusę dukters vasaros/rudens/žiemos/pavasario atostogų. Konkretus laikas derinamas likus ne daugiau kaip 10 d. iki numatomos susitikimo dienos. Pirmąją suderintą dieną vaiko tėvas nuveža vaiką pas motiną, ne vėliau kaip iki 19 val., ir pasiima vaiką iš motinos paskutinę suderintą dieną nuo 17 val. iki 19 val., nebent susitarta kitaip.
3. Tėvo gimimo dieną vaikas praleidžia su juo. Atitinkamai, motinos gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su motina. Jei motinos gimimo diena yra darbo diena, tai gimtadienio susitikimas su motina keliamas į artimiausią savaitgalį. Tokiu atveju motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
4. Nelyginiais metais dukra Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakares praleidžia su tėvu, o lyginiais – su motina. Lyginiais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ne vėliau kaip Šv. Kūčių dieną iki 16 val. ir grąžiną vaiką tėvui ne anksčiau kaip kitų metų sausio 2 d. nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
5. Lyginiais metais Šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu, o nelyginiais – su motina. Nelyginiais metais vaiko tėvas vaiką nuveža į motinos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip likus 1 d. iki Šv. Velykų nuo 17 val. iki 18 val. ir pasiima vaiką ne anksčiau kaip 1 d. po Šv. Velykų nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
6. Lyginiais metais gimimo dieną (sausio 20 d.) dukra praleidžia su tėvu, o nelyginiais metais gimimo dieną (sausio 20 d.) dukra praleidžia su motina. Jei dukters gimimo diena (sausio 20 d.) yra darbo diena, tai gimtadienio susitikimas su motina keliamas į artimiausią savaitgalį. Tokiu atveju motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip.
7. Apie vėlavimą atvežti ir pasiimti dukrą motina/tėvas privalo pranešti tėvui/motinai trumpąja SMS žinute. Atsižvelgiant į šalių užimtumą, gali būti suderinamas ankstesnis ar vėlesnis vaiko atvežimas/pasiėmimas.
8. Jeigu šalių sutartu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukra nėra galimas (dėl ligos, užklasinių užsiėmimų, būrelių, stichinių nelaimių, kitų svarbių aplinkybių, laidotuvių ar pan.), šalys apie tai informuoja viena kitą telefonu ar kita susisiekimo priemone ne vėliau kaip vieną dieną prieš numatytą susitikimą.
9. Šalys susitaria, kad motina turi galimybes pasirūpinti dukra, todėl dukrai susirgus jos buvimo su motina laikotarpiu, tai nėra priežastis nutraukti motinos bendravimą su dukra išskyrus, jeigu šalys susitaria kitaip.
10. Šalys susitaria, kad vieno iš tėvų bendravimo metu kitam tėvui yra užtikrinama galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kasdien iki 20 val. vakaro.
11. Numatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama abiejų šaliu bendru susitarimu.
Priteisti iš atsakovės K. P. 1 384,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo K. B. naudai.
Sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.