Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. smurtaudamas artimojoje aplinkoje nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2023 m. birželio 13 d. apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę H. B., t. y. konflikto metu tyčia šiai sudavė ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius į galvos ir krūtinės sritis, po to ant grindų gulinčiai H. B. spyrė ne mažiau kaip du kartus į kairįjį šoną ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai H. B. kairiojo IX-o šonkaulio lūžį su poodine kraujosruva kairiame šone, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva pasmakrės kairėje, odos įbrėžimus pasmakrės – kaklo srityje, poodines kraujosruvas pilve, kairiame šone, nugaroje, dešino sėdmens – klubo srityje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva ir odos įbrėžimus, tai yra sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip mušdamas nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinės H. B. sveikatą ir sukėlė šiai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

V. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad 2023-06-13 apie 15.00 val., būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), spyrė savo sugyventinei H. B. į šoną ne daugiau 2-jų kartų. Savo veiksmais galėjo sulaužyti jai šonkaulį. Rankomis jos nemušė. Konflikto metu buvo išgėręs – negirtas. Jie su sugyventine buvo namuose, viskas buvo gerai. Ji pasakė, kad eina į parduotuvę nusipirkti alkoholio, paaiškino, kad pinigus jai davė kaimynas V. T., kuris norėjo atšvęsti pirkinį. Matė, kad iš parduotuvės ji atnešė 1 litro talpos butelį degtinės. Tai buvo apie 13.30 val. Ji pasiūlė nueiti kartu pas kaimynus V. ir A. T. išgerti alkoholio, jis atsisakė. Ji nuėjo viena. Namo ji grįžo po pusantros valandos. Tuo metu jis buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Išgirdo, kad kažkas užėjo į namus, jis pagalvojo, kad atėjo katė, kuri pati moka atidaryti įėjimo duris. Po to išgirdo griūnančio daikto garsą, nuėjo į virtuvę pažiūrėti kas vyksta, pamatė, kad ant grindų prie spintelės sėdi H. Tai buvo apie 16.00 val. Jis norėdamas padėti jai atsikelti, priėjo prie jos. Ji buvo girta. Jis sugriebė jai už apykaklės, pamatė, kad jo ranka ištepta krauju. Suprato, kad H. susižalojo galvą griūdama. Mano, kad ji griūdama atsitrenkė galva į kokį nors daiktą, esantį virtuvėje. Jis nuplovė rankas, vėl priėjo prie jos, tuo metu ji virtuvėje gulėjo ant grindų, ant nugaros. Norėjo jai padėti atsikelti, ji necenzūriniais žodžiais „pasiuntė jį kuo toliau“. Jis supyko ir du kartus jai gulinčiai ant nugaros spyrė į šoną – iš kurios pusės, neprisimena. Po to jis ją pakėlė ir paguldė ant savo lovos, jos sužeistą galvą užvyniojo pagalvės užvalkalu, kad neišteptų jo pagalvės krauju. Paėmęs butelį degtinės, kurį turėjo namuose paslėpęs, išėjo iš namų. Namo grįžo tik 2023-06-14 apie 04.00 val. – miegojo lauke, H. namuose nebuvo, iš sūnaus sužinojo, kad ją išvežė į ligoninę. Dėl to, kad spyrė H., labai gailisi. Psichiškai yra sveikas, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas. Kol vyksta tyrimas, gyvens pas J. A., adreso atmintinai neprisimena. Kartu su H. gyvena 24 metus. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Šiuo metu jis pinigų neturi, todėl atlyginti žalą ligonių kasoms negali. Nurodė, kad pasistengs mėnesio bėgyje uždirbti pinigų ir tada pasistengs atlyginti žalą (b. l. 105-108, 124-126).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta. Supranta kuo yra kaltinamas ir sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną grįžo po darbo namo, buvo išgėręs degtinės, apie 100 gramų. Tuomet atėjo kaimynas, paprašė, kad žmona nueitų į parduotuvę ir nupirktų du butelius degtinės. Apytiksliai po 1,5 valandos jis kambaryje žiūrėjo televizorių ir išgirdo trenksmą virtuvėje. Nuėjęs į virtuvę pamatė nukritusią girtą H. B. Norėjo ją pakelti ir nunešti į lovą, tačiau ji pradėjo keiktis ir jį „siųsti“, tuomet jis galėjo H. B. suduoti tris kartus, taip kaip nurodyta kaltinime. Nors negalėjo tiksliai atsiminti, kiek smūgių sudavė, nes neskaičiavo, tačiau pripažino, kad sudavė visus smūgius, nurodytus kaltinime. Teigė, kad konflikto nebuvo, mušė, nes ji negražiai su juo kalbėjo ir buvo girta. Tvirtino, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, su nukentėjusiąja kartu gyvena 24 metus, turi tris vaikus. Su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai ir nurodė, kad žalą atlygins, kai prasidės darbų sezonas, nes dirba miške su benzininiu pjūklu (b. l. 196).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios H. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sūnum V. B., gim. (duomenys neskelbtini) (nurodytas telefono numeris) ir su savo sugyventiniu V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su V. P. turi tris bendrus pilnamečius vaikus, tarp kurių sūnus V. 2023-06-13 apie 10.00 val. šalia esančiame kaime nupirko alkoholio, o būtent 2 litrus alaus ir 1 litrą degtinės (45 laipsnių stiprumo). Grįžusi iš parduotuvės ji nuėjo pas kaimynę A. T., gyvenančią gretimame name, pažymėtame Nr. 12 ir pakvietė ją į svečius išgerti alkoholio. Kaimynė sutiko, atėjo pas ją, ir jos namo svetainėje gėrė jos nupirktą alkoholį. Namuose buvo tik dviese. Maždaug po dviejų valandų jos su minėta kaimyne išgėrė visą nupirktą alkoholį, ir kaimynė išėjo namo, o ji likusi namuose viena nuėjo miegoti. Jai miegant, grįžęs iš darbo sugyventinis V. P. ją prikėlė (kaip tai padarė, ji nepamena, tik pamena, kad ji prabudo). Sugyventinis suprato, kad ji yra girta, pradėjo konfliktuoti, reiškė jai pretenzijas, kad gėrė su kaimyne be jo ir konflikto metu panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o būtent – mažiausiai 3 (tris) kartus abejomis rankomis sudavė jai į galvos ir krūtinės sritis, po ko ji pajuto fizinį skausmą, Sukeltą skausmą balais (nuo 1 iki 10) vertina 8. Tikslių įvykio aplinkybių, t. y. kiek būtent kartų jai sugyventinis sudavė, ar jam smurtaujant nuo smūgių ji nukrito, kaip ir kiek tų smūgių buvo, ji įvardinti negali, nes dėl išgerto didelio kiekio alkoholio ji neprisimena. Nori paminėti, kad sugyventinis naudoja fizinį smurtą prieš ją ne pirmą kartą, tačiau niekada dėl to į policiją nesikreipė, nes jam atleisdavo, galvodavo, kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Šį kartą taip pat į policiją nebūtų kreipusis, bet grįžęs po darbo jos sūnus V. pamatė, kad ji sumušta, pasakė jam, kad jai labai skauda, todėl sūnus išvietė jai medikus ir policiją. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė ją į RVUL, kur po apžiūros jai diagnozavo šonkaulio lūžį ir galvos sumušimus. Tyrimui pateiks apžiūros išrašą. Taip pat nori paminėti, kad kurį laiką gali pagyventi pas savo dukrą G. Civilinio ieškinio atsisako (b. l. 35-38, 39-41);

- liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena kartu su mama H. B (duomenys neskelbtini). 2023-06-13 apie 17.30 val. jis grįžo namo. Namuose motina buvo viena, buvo neblaivi. Jis nuėjo į savo kambarį, vėliau mamai atėjus į jo kambarį, pastebėjo, kad ji ranka laikosi už šono (kurio tiksliai, šiuo metu nepamena). Jis jos paklausė, kas atsitiko, ši atsakė, kad skauda šoną, pasakė, kad ją sumušė jo tėvas V. P.. Ant mamos veido jis jokių smurto žymių nematė. Kadangi mama pasakė, kad jai skauda šoną, jis iškvietė jai greitąją pagalbą. Apie įvykio aplinkybes jis mamos neklausė – neklausė kada ją sumušė tėvas, kaip, kur mušė. Jis pats įvykio nematė. Kadangi tėvas ir anksčiau smurtavo prieš mamą, jis pasitikėjo mamos žodžiais, žinojo, kad greičiausiai ji sako tiesą, kad ją sumušė tėvas, todėl ja patikėjo ir iš karto iškvietė greitąją. Greitoji išvežė mamą į ligoninę. Kur buvo tuo metu tėvas, jis nežino, kai jis grįžo namo, jo nebuvo. Kiek atsimena, tėvas namo grįžo kitą dieną ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaip sakė, jis pats įvykio nematė, taip pat nežino įvykio aplinkybių, nes namuose nebuvo, apie įvykį žino iš mamos žodžių. Įvykio aplinkybių jis neklausinėjo, o pati mama jam nepasakojo (b. l. 45-48);

- 2023 m. birželio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1826/2023(01), kurioje nurodyta, kad remiantis H. B., gim. (duomenys neskelbtini) apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: 1. H. B. nustatyta kairiojo IX-o šonkaulio lūžis su poodine kraujosruva kairiame šone, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva pasmakrės kairėje, odos įbrėžimai pasmakrės – kaklo srityje, poodinės kraujosruvos pilve, kairiame šone, nugaroje, dešinio sėdmens – klubo srityje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva ir odos įbrėžimai padaryti kietu buku ir/ar buką briauną ir/ar mažą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t y. 2023-06-13; 2. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šonkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. H. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmų; 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai gulėjo būt padaryti įvykio aplinkybėse nurodyta būdu; 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo; 5. H. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse ( b. l. 61-63);

- 2023 m. birželio 14 d. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja H. B., pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad 2023-06-13 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventiniu V. P., gim. (duomenys neskelbtini)., dėl to, kad ji gėrė alkoholį be jo, su drauge, šis pasidarė agresyvus, užpuolė ją ir sumušė, o būtent savo abejomis rankomis sudavė jai mažiausiai 3 kartus į galvos ir krūtinės sritis, po ko ji jautė fizinį skausmą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje medikai po apžiūros jai diagnozavo vieno šonkaulio, kito nei pirmasis lūžį ir kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14-17);

- 2023 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) sav., apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad aplinka neaptverta, nesaugoma, vaizdo kameromis nestebima. Apžiūrėjus namo prieangį, virtuvės patalpą, svetainę, konstatuota, kad grumtynių pėdsakų nėra, matomas asocialus gyvenimo būdas, aplinka netvarkinga. Apžiūros metu jokių bylos tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta ir nepaimta (b. l. 18-29);

- 2023 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vieno garso ir vaizdo įrašo, nufilmuoto policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera 2022-06-14 įvykio vietoje apžiūra. Vaizdo įrašo pavadinimas PSS-202300614-123743UTC+0300.mp4.Vaizdo įrašo trukmė – 30 minučių. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į pas nukentėjusiąją H. B. namo. Policijos pareigūnas prašo H. B. papasakoti, kas įvyko. H. B. papasakoja, kad ji vartojo alkoholinius gėrimus su kaimyne, vėliau atėjo jos sugyventinis. Sugyventinis buvo piktas, kad ji išgėrė be jo ir jai trenkė. Policijos pareigūnas kalusia H. B. kuo trenkė, kiek kartų trenkė, į pareigūno klausimą H. B. atsako, kad neatsimena. Pareigūnas prašo H. B. dar kartą prisiminti kuo ją mušė sugyventinis, gal koja, o H. B. atsako, kad nežino, „daugiau rankomis“. Pareigūnas klausia kiek kartų sugyventinis jai sudavė, ši atsako neatsimenanti. H. B. sako, kad sudaužė jai galvą, trenkė į galvą. Policijos pareigūnas klausia kaip atsirado lūžis. H. B. atsako: „Aš neatsimenu“. Pareigūnas patikslina ar tikrai sugyventinis mušė ją į galvą, gal ji nukrito, H. B. patvirtina, kad mušė į galvą, tačiau ar ji buvo nukritusi, neatsimena. Pareigūnas paklausus ar H. B. skaudėjo, kai ją mušė, ši atsako, kad skaudėjo, skausmą vertina 8 balais iš 10. Pareigūnas prašo patikslinti įvykio laiką, tačiau H. B. negali tiksliai nurodyti. Bute esanti moteris, iš vaizdo įrašo galima suprasti, kad tai yra H. B. dukra, paaiškina policijos pareigūnui, kad ji kartu su broliu atvažiavo pas H. B. apie 20.00 val., ji sėdėjo. Anot dukros H. B. sėdėjo, jie negalėjo jos liesti, nes nežinojo kas jai atsitiko. Ji su broliu paprašė H. B., kad ji atsigultų, tačiau su H. B. jau buvo neįmanoma susikalbėti, ji buvo be sąmonės. Policijos pareigūnas paklausia dėl ko H. B. buvo be sąmonės, gal nuo alkoholio, jos dukra atsako, kad dėl skausmo. Grįžęs iš darbo sūnus apie 17-18 val. pastebėjo, kad motina guli. Pareigūnas patikslina kiek smūgių ir į kurią kūno vietą jai sudavė sugyventinis, H. B. patvirtina, kad ne mažiau trijų smūgių į galvą, taip pat H. B. sako, kad tikriausiai mušė ir į šonkaulius, nes šonkauliai skauda. Pareigūnas pildo procesinius dokumentus, vertėja išverčia H. B. procesinius dokumentus (b. l. 86-89);

- 2023 m. lapkričio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, padarant stenogramą. Apžiūros objektas – garso įrašas BPC ID 9219726121. Skambučio data – 2023-06-13,skambučio pradžios laikas – 21.15 val. Skambučio trukmė – 1 minutės 12 sekundžių. Garso įraše užfiksuota kaip vyras, prisistatęs V. B. nurodo norintis iškviesti greitąją į (duomenys neskelbtini). Operatoriui pasiteiravus kas nutiko, nurodo, kad sumušta mama, sumušė patėvis. Paklausus kas sužalota, nurodo, kad šonkaulis ir galva, yra sąmoninga, nekraujuoja. Nurodo, kad patėvio šiuo metu nėra (b. l. 92-93).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, „Body kamerų“ vaizdo įrašą, BPC garso įrašą, apžiūros protokolus, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 m. birželio 13 d. apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę H. B., t. y. konflikto metu tyčia šiai sudavė ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius į galvos ir krūtinės sritis, po to ant grindų gulinčiai H. B. spyrė ne mažiau kaip du kartus į kairįjį šoną ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai H. B. kairiojo IX-o šonkaulio lūžį su poodine kraujosruva kairiame šone, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva pasmakrės kairėje, odos įbrėžimus pasmakrės – kaklo srityje, poodines kraujosruvas pilve, kairiame šone, nugaroje, dešino sėdmens – klubo srityje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva ir odos įbrėžimus, tai yra sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip mušdamas nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinės H. B. sveikatą ir sukėlė šiai fizinį skausmą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (iš kaltinamojo žodžių - užsiima sezoniniais darbais).

Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą parenkant artimą įstatyme nustatytam minimaliam.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎ ‏‏‎

Pagal kasacinio teismo praktiką, BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti. Kaip yra formuluojama imperatyvi nuostata, galima spręsti palyginant BK 75 straipsnio 1 dalį su to paties BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatų formulavimu. Pastarojoje imperatyvus reikalavimas formuluojamas aiškiai nurodant, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis (pirmoji dalis neminima) teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus. Nors kaltinamasis nedirba ir yra neregistruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau teigė užsiimantis sezoniniais darbais. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, šios pozicijos nekeitė bei jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nors kaltinamasis buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau teistumas jau yra išnykęs, taip pat teismo vertinimu, jo neteisėtus poelgius padėtų pakeisti dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp kurių yra ir alkoholis, o ne izoliavimas nuo visuomenės. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad V. P. resocializacija dar yra galima be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė smurtines nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį – sugyventinę – jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114-117) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 316,84 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 76-80).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios H. B. gydymo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Taip pat byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame išdėstytos paslaugų kainos. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo V. P. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo V. P. veiksmais. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamojo V. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 316,84 eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam V. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 208,33 eurų suma.

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis V. P. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajam buvo parinktas ir procese dalyvavo gynėja advokatė Aušra Saulėnienė. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, skirtiną laisvės atėmimo bausmę sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. P. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašau (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. P. (V. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais bausmės vykdymą V. P. (V. P.) atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti V. P. (V. P.) per bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. P. (V. P.) 316,84 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 84 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam V. P. (V. P.) suteiktą teisinę pagalbą – 208,33 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų ir 33 ct) priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašu (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio)– palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.