- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-894-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00703-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- K. D.
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės K. D. prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo civilinėje byloje pagal L. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1- 424/2018 patvirtintos taikos sutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) K. D. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal L. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-424/2018 patvirtintos taikos sutarties, priimti naują nutartį - atmesti L. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą, taip pat prašė priteisti iš ieškovės L. M. bylinėjimosi išlaidas. Prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto bei 2 punkto pagrindais grindė šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:
1.1. Pareiškėja nebuvo informuota apie prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ši priežastis lėmė tai, kad nutartis priimta nenustačius tikrųjų taikos sutarties vykdymo aplinkybių. Pareiškėja nurodė, jog ji yra registruota (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau nuo 2015 metų pavasario šiuo adresu negyvena, yra persikėlusi į Vilnių. Mano, kad ieškovė neatskleidė teismui šios aplinkybės, nenurodė pareiškėjos telefono numerio, taip pat apie kreipimąsi į teismą neinformavo pareiškėjos. Žinant, jog pareiškėja registracijos negali gauti teismo siunčiamų dokumentų, dokumentų įteikimas neturėtų būti pateisintas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014 pateiktu išaiškinimu, pareiškėja teigė, jog byloje padaryta aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida.
1.2. Teismas pareiškėjai pritaikė baudines netesybas, kurios prieštarauja viešajai tvarkai. Teismas neįvertino, kad ieškovė dėl taikos sutarties sąlygos nurodyto rezultato neapsiekimo nepatyrė jokių nuostolių. Ieškovė visu laikotarpiu, tiek iki taikos sutarties sudarymo, tiek po taikos sutarties sudarymo turėjo teisę išregistruoti K. D. iš jai priklausančio turto, tačiau to nepadarė. Taikos sutarties 5 punkto formuluotė, numatanti 20 Eur baudą už vėlavimo dieną, tiek iš pareiškėjos priteista 1 200 Eur bauda, nors ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, pažeidžia viešąją tvarką, nes ja nėra kompensuojami nuostoliai, ieškovei leidžiama pasipelnyti pareiškėjos sąskaita.
Atsiliepimas
1.3. Pareiškėjai nesudarius galimybių pateiki atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, byloje buvo neatskleista reikšminga aplinkybė, kad pareiškėja vykdė taikos sutarties 5 punkto sąlygą, tačiau taikos sutartyje nurodytas rezultatas liko nepasiektas ne dėl pareiškėjos kaltės. Pareiškėja 2018 m. kovo 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu ją įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau prašymas netenkintas, nes tokia paslauga teikiama tik Vilniaus miesto gyventojams. Pareiškėja persikėlė gyventi į Vilnių ir tikėjosi, kad bus įtraukta į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto. Tik po taikos sutarties sudarymo pareiškėjai tapo žinoma, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įtraukiami tik asmenys, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, taip pat kad išsiregistravimui iš vieno adreso privalomai turi būti nurodytas kitas gyvenamasis adresas. Pareiškėjai nesuteikta teisė prašyti panaikinti jos registravimo duomenis. Pareiškėja 2022 m. birželio 8 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu įtraukti į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau gavo neigiamą sprendimą. Pareiškėja dėjo pastangas įvykdyti taikos sutartį, o formalus taikos sutarties sąlygos pažeidimas atsirado tik dėl to, kad šalys sutartyje nenumatė, kaip turi būti elgiamasi, jeigu sutartis neįvykdoma ne dėl pareiškėjos kaltės. Mano, kad ieškovės neveikimas yra tiesiogiai susijęs su taikos sutarties sąlygos neįvykdymu; ieškovė galėjo išregistruoti pareiškėją nenurodydama jokio kito pareiškėjos gyvenamosios vietos adreso.
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, nes prie prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad teismas padarė teisės taikymo klaidų ir (ar) viešosios tvarkos pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas revizuodamas pirmos instancijos teismo sprendimą detaliai pasisakė dėl netesybų (baudos), jų taikymo, mažinimo ir deklaruotinos gyvenamosios vietos pakeitimo galimybių, todėl pareiškėjos pozicija nepagrįsta. Pareiškėja neginčija, kad ji nevykdė taikos sutarties 4 punkto sąlygos, kurią sudarė laisva valia. Ieškovės teigimu duomenys, kad pareiškėja 2018 m. kovo 2 d. ir 2022 m. birželio 8 d. kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę prašydama išduoti pažymą, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo neteisėtumo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, ieškovės turimais duomenimis teismas nagrinėdamas bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėją informavo tinkamai ir priešingų duomenų byloje nėra. Pagal teisinį reguliavimą būtent pareiškėja turi pareigą pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o jei elgiasi priešingai procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Nei ieškovė, nei teismas nenustatė ir jiems nebuvo žinomas kitas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas, nei tas, kuris buvo nurodytas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1-424/2018. Pareiškėja apie vykstantį prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo procesą laikytina informuota tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi išdavė ieškovei L. M. vykdomąjį raštą dėl 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-424/2018 patvirtintos Taikos sutarties atsakovės neįvykdytų 4 ir 5 punktų, t. y. iš K. D. išieškant ieškovei L. M. 1 220 Eur baudą, o kitą ieškovės prašymo dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi minėtą 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. Teismas pažymėjo, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino ir jau pasisakė iš esmės dėl visų atsakovės prašyme nurodytų argumentų ir šios atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės jau buvo tiek pirmosios instancijos teismui priimant nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą dėl netesybų dydžio.
7. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo šalys apie procesą informuojamos CPK 122 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė, sudarydama taikos sutartį, turėjo numatyti galimas taikos sutarties nevykdymo pasekmes ir nevykdydama taikos sutartimi priimtų įsipareigojimų turėjo suprasti, jog ieškovė gali inicijuoti teismo vykdymo procesą. Taigi, būdama atsakinga, atsakovė turėjo pareigą pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis), o elgdamasi priešingai, turi suprasti tokio savo elgesio pasekmes, t. y., kad procesiniai dokumentai bus siunčiami jai paskutiniu teismui žinomu adresu ir bus laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal L. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-424/2018 patvirtintos taikos sutarties bei priimti naują nutartį - atmesti L. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas formaliais ir neteisingais pagrindais pripažino, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie procesą ir nebuvo pažeista jos teisė būti išklausytai, nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, kad ji dėjo pastangas įvykdyti taikos sutartį, tačiau jos veiksmų tam nepakako; nevertino, jog ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, todėl netesybų jai priteisimas reiškia pareiškėjos baudimą.
7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja pažeidė CPK 121 straipsnį. Teismas neįvertino, kad byla buvo baigta 2018 m. vasario 14 d., o pranešimas pareiškėjai siųstas po daugiau nei po 4 metų nuo bylos užbaigimo. Pasak apeliantės, CPK 121 straipsnyje nustatyta pareiga yra taikoma civilinės bylos nagrinėjimo metu. Skundžiamos nutarties motyvas, kad pareiškėja turėtų numatyti rizikas dėl jos atžvilgiu 2018 m. pasibaigusios bylos yra neprotingas. Ieškovei ir jos sūnui buvo žinomi pareiškėjos kontaktiniai duomenys, telefono numeris, tačiau jie nepranešė apie kreipimąsi į teismą, neprašė pareiškėjos nurodyti gyvenamosios vietos adresą Vilniuje. Teismui ir ieškovei buvo žinoma, kad pareiškėja negavo ir negalėjo gauti teismo pranešimo adresu (duomenys neskelbtini), o sprendimas laikyti, kad pareiškėjos informavimas apie bylą viešu paskelbimu yra tinkamas informavimas apie procesą, stokoja teisinio pagrįstumo. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka ir viešas informavimas yra teisinė fikcija, kuri skirta nesąžiningiems asmenims, kurie atsisako priimti iš teismo siunčiamus pranešimus arba atvejams, kai asmens susižinojimo vieta nėra žinoma nei ginčo šalims, nei teismui bei nėra kitų būdų įteikti dokumentų. Aplinkybę, kad pareiškėja galėjo būti informuota apie procesą, įrodo Vilniaus apygardos teismo atliktas pareiškėjos informavimas per darbovietę.
7.3. Kadangi pareiškėja nežinojo apie jos atžvilgiu pradėtą procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ieškovė neišnaudojo galimybės tiesiogiai informuoti pareiškėjos apie inicijuotą teismo procesą, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo realių galimybių informuoti pareiškėjos per darbovietę, pareiškėjos informavimas CPK 123 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio nustatyta tvarka, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014 pateiktu išaiškinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad byloje priimta aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida.
7.4. Nei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, nei skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinti įrodymai, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų įvykdyti Taikos sutartį, tačiau ne dėl savo kaltės negalėjo pasiekti taikos sutartyje nurodyto rezultato. 2022 m. rugpjūčio 17 d. aplinkybės dėl pareiškėjos veiksmų vykdant taikos sutartį nebuvo žinomos dėl netinkamo pareiškėjos informavimo apie pradėtą procesą. Žinant tokias aplinkybes, byloje nebūtų pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pažeidė taikos sutartį ir turi atsakyti už nepagrįstą taikos sutarties 4 punkto sąlygos nurodymą taikos sutartyje.
7.5. Aplinkybės, kad pareiškėja vykdė taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, tačiau sutartyje nurodytas rezultatas nebuvo pasiektas ne dėl pareiškėjos kaltės, sudaro savarankišką pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės buvo neįvertintos.
7.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nebuvo vertintos (ir nebuvo peržiūrėtos apeliacine tvarka) aplinkybės, kad pareiškėjai bandant įvykdyti taikos sutartį, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, o netesybų priteisimas tokių atveju reiškia baudinių netesybų taikymą. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad teismas jau išsprendė šį klausimą. Byloje įvertintas tik netesybų normos klausimas. Lietuvos civilinės teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensacinė, civilinis kodeksas leidžia susitarti tik dėl įskaitytinų netesybų, o susitarimai dėl baudinių netesybų prieštarauja viešajai tvarkai. Civilinėje byloje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri gali būti ištaisyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė taisyti šią klaidą, todėl nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 19 d. ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. D. ir K. D. dėl iškeldinimo iš patalpų. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Ieškovė L. M. 2022 m. liepos 17 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teigdama, jog atsakovė K. D. nėra įvykdžiusi Taikos sutarties 4 punkte nustatytos pareigos pakeisti duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal taikos sutarties 5 punktą jai kyla pareiga mokėti ieškovei 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-424/2018 patvirtintos Taikos sutarties atsakovės neįvykdytų 4 ir 5 punktų, iš atsakovės K. D. išieškant ieškovei L. M. 1 220 Eur baudą. Ieškovė L. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovė K. D. 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto bei 2 punkto pagrindais.
5. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
6. Pagal CPK 366 straipsnio 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (CPK 369 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme nurodė, jog nesudarius galimybių pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, byloje buvo neatskleista reikšminga aplinkybė apie tai, kad pareiškėja vykdė taikos sutarties 5 punkto sąlygą, tačiau taikos sutartyje nurodytas rezultatas liko nepasiektas ne dėl pareiškėjos kaltės.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti laikomos naujomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punkto prasme, kadangi, akivaizdu, jog jos pareiškėjai buvo žinomos.
10. Be to, kaip minėta, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylai, šiuo atveju - sprendžiant, ar buvo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (ar pareiškėja nebuvo įvykdžiusi Taikos sutarties 4 punkte nustatytų įsipareigojimų, t. y. ar egzistavo sąlyga mokėti netesybas pagal Taikos sutarties 5 punktą). Apeliantė neįrodinėja, kad minėta sąlyga buvo įvykdyta - teigia, kad dėjo pastangas įvykdyti taikos sutartį, tačiau negalėjo pasiekti taikos sutartyje nurodyto rezultato.
11. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkte atsakovė K. D. įsipareigojo ne vėliau, kaip per septynias kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti duomenis apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą šiuo adresu panaikinti (jų atsisakyti). Pagal Taikos sutarties 5 punktą - atsakovei K. D. nevykdant šios Taikos sutarties 4 punkte nurodytos sąlygos, ji įsipareigoja ieškovei L. M. sumokėti baudą - po 20 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti Taikos sutarties 4 punkte numatytą pareigą dieną, išskyrus - tuos atvejus, jeigu Taikos sutarties 4 punkte nurodytas terminas bus praleistas dėl kitų asmenų kaltės.
12. Taigi pagal taikos sutarties sąlygas netesybos gali būti netaikomos, jeigu taikos sutarties sąlygos vykdymo kliūtis - kitų asmenų kaltė, tačiau pareiškėja kitų asmenų kaltės naujomis aplinkybėmis neįrodinėja. Atskirajame skunde akcentuojama, kad formalus taikos sutarties sąlygos pažeidimas atsirado tik dėl to, kad šalys sutartyje nenumatė, kaip turi būti elgiamasi, jeigu sutartis neįvykdoma ne dėl pareiškėjos kaltės; teigiama, jog teismui iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties priėmimo žinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie pareiškėjos atliktus veiksmus, byloje nebūtų pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pažeidė taikos sutartį ir turi atsakyti už nepagrįstą taikos sutarties 4 punkto sąlygos nurodymą taikos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas ne dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, o dėl nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas. Aplinkybės, kad pagal patvirtintą taikos sutarties sąlygą visiškai nebuvo įmanomas vykdymas nenustatyta (iš atskirojo skundo matyti, jog tokią sąlygą būtų įmanoma įvykdyti, jeigu pareiškėja nurodytų kitą gyvenamąjį adresą (apeliantė nurodo, jog tam reikalingas nuosavas turtas arba turto savininko sutikimas), todėl spręsti, kad net ir pasitvirtinus pareiškėjos įrodinėtinoms aplinkybėms, jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įvykdyti taikos sutartį (neįrodžius, kad neįmanomi kiti įvykdymo būdai), būtų priimtas kitoks sprendimas, duomenų nepakanka.
13. Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės siejamos su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nebuvo vertintos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjai bandant įvykdyti taikos sutartį, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, o netesybų priteisimas tokių atveju reiškia baudinių netesybų taikymą. Pažymėjo, kad susitarimai dėl baudinių netesybų prieštarauja viešajai tvarkai.
16. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad pareiškėja prašė atnaujinti procesą ne dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas negali pakeisti šalių susitarimo esmės.
17. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.).
18. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartyje buvo atsižvelgta į tai, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų (baudos ar delspinigių) tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo ilgą laikotarpį (keturis metus), nepaneigia ieškovės teisės reikalauti baudos sumokėjimo, dėl kurio šalys laisva valia susitarė, tačiau tai negali būti neįvertinta sprendžiant aiškiai per didelių netesybų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pati apeliantė, būdama patalpų savininke, nuo pat taikos sutarties patvirtinimo dienos turėjo teisę ir galėjo pakeisti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, ir sprendė, jog ir tokia aplinkybė turi būti įvertinta sprendžiant klausimą ar netesybos nėra pernelyg didelės. Taigi, nors šalys galėjo susitarti, kad pati atsakovė išsideklaruos iš ieškovei priklausančių būsto, tačiau apeliantė turėjo įstatymo nustatytą teisę išdeklaruoti atsakovę, tačiau pasirinko to nedaryti. Formaliai atsakovė neįvykdė Taikos sutarties 4 punkto sąlygos, todėl jai kilo pareiga vykdyti sutartinę prievolę už įsipareigojimų pažeidimą, tačiau negalima daryti išvados, kad būtų pagrįsta ir proporcinga išieškoti iš atsakovės visą baudą už keturis metus, atsižvelgiant į tai, kad pati apeliantė turėjo teisę pakeisti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, taip sumažinant bet kokius galimus atsirasti nuostolius.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismui pasisakius dėl nurodytų aplinkybių (netesybų taikymo šiuo atveju, jų dydžio), proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos nutarties išvados dėl tinkamo pareiškėjos informavimo apie klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, nepagrįstumo.
21. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
22. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-934/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-856/2022).
23. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir paskelbtas pranešimas specialiame interneto tinklalapyje eteismai.lt, kuriuo atsakovė informuota apie civilinės bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Teismas išnaudojo ir kitą galimybę informuoti pareiškėją apie nagrinėjamą klausimą, išsiųsdamas pranešimus byloje esančiais adresais, t. y. atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat taikos sutartyje nurodytu adresu, tačiau ankstesniais procesiniais sprendimais nustatyta, kad pranešimai faktiškai nebuvo įteikti.
25. Apeliantė, teigdama, jog egzistuoja procesinio dokumento įteikimo pareiškėjai tvarkos pažeidimas, kuris pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014. Atkreiptinas dėmesys, jog minimoje byloje aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014 kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo dėl priimto teismo sprendimo už akių. Tokiu sprendimu byla išnagrinėjama iš esmės, jo priėmimo sąlygos nėra tapačios šio ginčo išsprendimui aktualioms CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės pareigos, vadovaujantis CPK 121 straipsniu, pranešti apie procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pasikeitimą. Teigia, kad CPK 121 straipsnis skirtas laikotarpiui, kai civilinė byla yra nagrinėjama. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje neįtvirtintas apeliantės nurodytas ribojimas taikyti šią nuostatą po galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Dėl proceso civilinėje byloje pabaigos spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl kliūčių vykdyti taikos sutarties sąlygas, leidžia spręsti, kad ji suprato, jog sutartis nėra tinkamai įvykdyta, ir kad išliko galimybė ieškovei kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kita vertus, nors atskirajame skunde nurodyta, jog pareiškėja nuo 2015 metų pavasario negyvena adresu (duomenys neskelbtini) bei yra persikėlusi gyventi į Vilnių, taikos sutartyje yra nurodžiusi gyvenamąją vietą ne Vilniaus mieste. Teismas išnaudojo galimybes pagal byloje esančius duomenis informuoti atsakovę apie ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, juolab, kaip minėta, CPK 133 straipsnio 3 punktą, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka pakankamas įteikimas specialiame interneto tinklalapyje.
27. Nenustačius netinkamo pranešimo apie prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimą nagrinėjimą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 9 punkto pagrindu pripažintinas nepagrįstu.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.