Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui J. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė jau byloje esančius procesinius dokumentus ir įrodymus – ieškovės ieškinį su priedais ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šiuos procesinius dokumentus ir įrodymus reikėtų pakartotinai priimti.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi šie ieškovės teikiami procesiniai dokumentai ir įrodymai jau yra byloje ir jų pakartotinis priėmimas būtų perteklinis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti anksčiau paminėtus ieškovės teikiamus procesinius dokumentus ir įrodymus.

Dėl ginčo esmės

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 22 procentų dydžio palūkanų už negrąžintą paskolą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo priteisimo iš atsakovės, konstatavęs, kad, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal Sutartį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 30 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka, teigdama, jog prašomų priteisti palūkanų paskirtis yra ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, o nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, todėl, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nėra jokio pagrindo šių negautomis pelno palūkanomis pagrįstų ieškovės negautų pajamų kokiu nors būdu mažinti ar kurios nors jų dalies nepriteisti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

16. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas J. N. 2019 m. lapkričio 19 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 81397177. Ieškovės 2020 m. birželio 29 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo patvirtina, kad Sutartis atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų ieškovės buvo nutraukta 2020 m. birželio 29 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

20. Sutartimi šalys susitarė, kad 1 100 Eur paskola suteikiama 42 mėn. laikotarpiui už 22 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą Sutartį vykdant tinkamai. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti minėtas palūkanas, įvardydama jas kaip negautas pajamas (nuostolius). Iš esmės analogišką poziciją ieškovė išdėstė ir apeliaciniame skunde. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑100‑826/2021; 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-211-1092/2021; 2021 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-267-538/2021).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 21 d.), galėjo tikėtis gauti 22 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 22 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos paskolos dalies (1 001,55 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 21 d.), galėjo tikėtis gauti 22 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. birželio 30 d. – 899,74 Eur; nuo 2020 m. liepos 22 d. – 883,65 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. – 867,14 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. – 850,20 Eur; nuo 2020 m. spalio 22 d. – 832,82 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 22 d. – 814,99 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 22 d. – 796,70 Eur; nuo 2021 m. sausio 22 d. – 777,94 Eur; nuo 2021 m. vasario 22 d. – 758,69 Eur; nuo 2021 m. kovo 22 d. – 738,94 Eur; nuo 2021 m. balandžio 22 d. – 718,68 Eur; nuo 2021 m. gegužės 22 d. – 697,89 Eur; nuo 2021 m. birželio 22 d. – 676,56 Eur; nuo 2021 m. liepos 22 d. – 654,68 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 632,23 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. – 609,20 Eur; nuo 2021 m. spalio 22 d. – 585,57 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 22 d. – 561,33 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 22 d. – 536,46 Eur; nuo 2022 m. sausio 22 d. – 510,95 Eur; nuo 2022 m. vasario 22 d. – 484,78 Eur; nuo 2022 m. kovo 22 d. – 457,93 Eur; nuo 2022 m. balandžio 22 d. – 430,38 Eur; nuo 2022 m. gegužės 22 d. – 402,12 Eur; nuo 2022 m. birželio 22 d. – 373,12 Eur; nuo 2022 m. liepos 22 d. – 343,37 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 312,85 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. – 281,54 Eur; nuo 2022 m. spalio 22 d. – 249,42 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 22 d. – 216,46 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 22 d. – 182,65 Eur; nuo 2023 m. sausio 22 d. – 147,96 Eur; nuo 2023 m. vasario 22 d. – 112,37 Eur; nuo 2023 m. kovo 22 d. – 75,86 Eur; nuo 2023 m. balandžio 22 d. – 38,40 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, tačiau, nepaisydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvo, nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tik nurodydamas, kad iš esmės visi ieškovės turtiniai reikalavimai tenkinti. Dėl šios priežasties, o taip pat atsižvelgdama į tai, kad patenkino ne visus ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimus, nes palūkanas priteisia ne nuo visos negrąžintos paskolos sumos (1 001,55 Eur), bet nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį atitinkamą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis, teisėjų kolegija nutaria pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų nemažinti, tačiau nepriteisti ieškovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. N. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ 1 001,55 Eur (vieną tūkstantį vieną eurą 55 ct) negrąžintos paskolos, 133,88 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 88 ct) palūkanų, 123,10 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 10 ct) administravimo mokesčio, 98,45 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 45 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 14,30 Eur (keturiolika eurų 30 ct) delspinigių, 22 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 21 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 81397177 konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2020 m. birželio 30 d. – 899,74 Eur; nuo 2020 m. liepos 22 d. – 883,65 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. – 867,14 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. – 850,20 Eur; nuo 2020 m. spalio 22 d. – 832,82 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 22 d. – 814,99 Eur; nuo 2020 m. gruodžio 22 d. – 796,70 Eur; nuo 2021 m. sausio 22 d. – 777,94 Eur; nuo 2021 m. vasario 22 d. – 758,69 Eur; nuo 2021 m. kovo 22 d. – 738,94 Eur; nuo 2021 m. balandžio 22 d. – 718,68 Eur; nuo 2021 m. gegužės 22 d. – 697,89 Eur; nuo 2021 m. birželio 22 d. – 676,56 Eur; nuo 2021 m. liepos 22 d. – 654,68 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 632,23 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. – 609,20 Eur; nuo 2021 m. spalio 22 d. – 585,57 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 22 d. – 561,33 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 22 d. – 536,46 Eur; nuo 2022 m. sausio 22 d. – 510,95 Eur; nuo 2022 m. vasario 22 d. – 484,78 Eur; nuo 2022 m. kovo 22 d. – 457,93 Eur; nuo 2022 m. balandžio 22 d. – 430,38 Eur; nuo 2022 m. gegužės 22 d. – 402,12 Eur; nuo 2022 m. birželio 22 d. – 373,12 Eur; nuo 2022 m. liepos 22 d. – 343,37 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 312,85 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. – 281,54 Eur; nuo 2022 m. spalio 22 d. – 249,42 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 22 d. – 216,46 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 22 d. – 182,65 Eur; nuo 2023 m. sausio 22 d. – 147,96 Eur; nuo 2023 m. vasario 22 d. – 112,37 Eur; nuo 2023 m. kovo 22 d. – 75,86 Eur; nuo 2023 m. balandžio 22 d. – 38,40 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 371,28 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 28 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 394 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“