Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui J. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 81397177, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 001,55 Eur paskolą ir paskolos sutarties sudarymo mokestį 98,45 Eur 42 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo ir visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą tiesiogiai pervedė atsakovui 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestį UAB „Finansų bitė“, o per UAB „Elektroninių pinigų bitė“ ieškovė tiesiogiai pervedė 1001,55 Eur paskolos likutį atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, t.y. nustatytu grafiku negrąžino jam suteiktos paskolos, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio, taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jo skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą.

Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punktu ieškovė 2020 birželio 29 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 001,55 Eur negrąžintos paskolos, 133,88 Eur palūkanų, 123,10 Eur administravimo mokesčio, 98,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 14,30 Eur delspinigių.

Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 19 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 81397177 pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš vartojimo kredito sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsni). CK 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartyje numačius paskolos sumos grąžinimą dalimis ir laiku negrąžinus eilinės paskolos sumos dalies, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnis).

Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku grąžinti ieškovei kreditą, t. y. atsakovas piniginės prievolės neįvykdė laiku, nemokėjo pagal grafiką palūkanų, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią sutarties pagrindu. Pateiktame atsiliepime atsakovas su skola sutinka, jam pareikštų reikalavimų neginčija.

Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, o ieškovė pagrindė savo skolos reikalavimo teisinį pagrindą ir įrodė skolos faktą bei dydį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 001,55 Eur negrąžintos paskolos ir 98,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl palūkanų ir delspinigių

Ieškovė prašo priteisti 133,88 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (sutarties nutraukimo dienos) už 191 dieną ir 14,30 Eur dydžio delspinigius.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nors nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra ir todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, tačiau kreditorius tokiu atveju įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybės ir aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškinio reikalavimai dėl 133,88 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (sutarties nutraukimo dienos) ir 14,30 Eur dydžio delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintini visiškai.

Dėl administravimo mokesčio

Ieškovė prašo priteisti 123,10 Eur administravimo mokestį pagal paskolos sutartį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (sutarties nutraukimo dienos), t.y. už 191 dieną.

Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,75 proc. dydžio mėnesinį administravimo mokestį. Atsižvelgiant į CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, ir šios normos pagrindu formuojamą teisminę praktiką, ieškovei iš atsakovo priteistina administravimo mokesčio suma, kurią atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei nuo 2019 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (sutarties nutraukimo dienos), už 191 dieną, tai yra 123,10 Eur.

Dėl sutartinių (pelno) palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 22 procentų dydžio sutartinių (pelno) palūkanų už negrąžintą paskolą nuo 2020 m. birželio 30 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t.y. 2023 m. gegužės 21 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t.y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas suformavo naują praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Kreditorės reikalavimas dėl sutartinių (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra. Todėl toks reikalavimas negali būti kreditorės reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t.y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad ieškovė sutartį, sudarytą 2019 m. lapkričio 19 d. su atsakovu, 2020 m. birželio 29 d. nutraukė, todėl remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 30 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 22 procentus sutartinių (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo kredito sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, netenkintinas.

Pažymėtina, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Būtent ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, jį suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai 22 proc. dydžio sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gegužės 21 d.), t. y. pareiškė reikalavimą dėl sutartinės prievolės įvykdymo natūra, ko neturėjo teisės daryti, bet nepareiškė reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1371,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, patyrė 394 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 31 Eur už žyminį mokestį ir 363 Eur už teisines paslaugas, todėl ieškinį tenkinus (iš esmės visi turtiniai reikalavimai tenkinti), ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad sutiktų išmokėti skolą dalimis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Kaip minėta, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto normas. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino negali iš karto sumokėti visos susidariusios skolos , tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors pareiga įrodyti pagrindus sprendimui atidėti ar jį išdėstyti tenka to prašančiai šaliai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas turi pastovų darbą ir gauna pastovias pajamas, kurios yra pakankamos galimo teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalumo principus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš esmės nedėjo jokių pastangų sumokėti nors dalį skolos, ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie jo finansinį pajėgumą įvykdyti teismo sprendimą ateityje, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismo sprendimo išdėstymas neatitiktų šalių lygiateisiškumo bei teismo sprendimo privalomumo principų (CPK 284 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Atsakovui išaiškintina, kad jis, siekdama, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas dalimis, turi teisę kreiptis į teismą su minėtu prašymu, nurodydama aplinkybes, dėl kurių atsakovas negali įvykdyti teismo sprendimo, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius duomenis. Taip pat šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl šio teismo sprendimo įvykdymo dalimis (CPK 140 str. 3, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, įmonės kodas 304051511, iš atsakovo J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 001,55 Eur (vieną tūkstantį vieną eurą 55 centus) negrąžintos paskolos, 133,88 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 88 centus) paskolos palūkanų, 123,10 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 10 centų) administravimo mokesčio, 98,45 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 45 centus) sutarties sudarymo mokesčio, 14,30 Eur (keturiolika eurų 30 centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 1371,28 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro 28 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 394 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.