- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-390-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09549-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- UAB „Geovika“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geovika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje, priimto pagal ieškovės UAB „Geovika“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 19 d. potvarkį Nr. (duomenys nuasmeninti) „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-05-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys nuasmeninti) versijos Nr. 1 papildymo“ (toliau – ir Potvarkis).
2. Ieškinyje nurodė, kad Potvarkis grindžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, kuris Potvarkio priėmimo dieną (2023 m. gegužės 19 d.) negaliojo. Inspekcijos surašytas Privalomasis nurodymas, įpareigojantis ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę, buvo surašytas 2016 m. gegužės 26 d. Potvarkis, papildantis Privalomąjį nurodymą, įrašant „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“ yra priimtas 2023 m. gegužės 19 d. Privalomasis nurodymas vykdomojo dokumento civilinio proceso prasme galią įgavo tik 2017 m., kada buvo pakeistas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas). Nei Priežiūros įstatymas, nei Privalomų nurodymų ir teismo sprendimo priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo nuostatos neturi atgalinio veikimo galios ir negali suteikti jokių naujų teisinių galių anksčiau surašytam administraciniam dokumentui, taip pat negali 2016 metais surašyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius „paversti“ vykdomuoju dokumentu civilinio proceso prasme.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, kad ginčijamu Potvarkiu papildžius Privalomąjį nurodymą nebuvo pakeista ieškovei nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomasis nurodymas Potvarkiu pildytas suteikiant Inspekcijai teisę, bet ne pareigą, nugriauti ieškovės savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę jos, kaip Privalomojo nurodymo neįvykdžiusio asmens, lėšomis, tačiau tai nereiškia, kad priėmus potvarkį ieškovė atleidžiama nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo. Priešingai, tai yra jos tiesioginė pareiga šį įpareigojimą įvykdyti pačiai. Pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo papildymas potvarkiu, neapriboja ieškovės teisės kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus ir gavus statybą leidžiantį dokumentą legalizuoti savavališką statybą, kadangi tokią teisę jai garantuoja, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma. Netgi tuomet, jei bus pradėtas ieškovei surašyto Privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas, Inspekcija neturės teisės pasinaudoti Potvarkyje numatytu Privalomojo nurodymo turinio papildymu ir nugriauti ieškovės savavališkai pastatyto statinio. Privalomajame nurodyme nurodyta Inspekcijos teisė dar turės būti atskirai sankcionuota teismo nutartimi CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ir kol tas nepadaryta, Privalomajame nurodyme padarytas įrašas pats savaime nesuteikia teisės Inspekcijai atlikti paminėtus griovimo darbus. Ieškovės argumentai, kad Potvarkis apskritai neturi faktinio pagrindo, motyvų, o nurodomas teisinis pagrindimas (teisės normos) nagrinėjamu atveju apskritai netaikytinas, yra nepagrįsti. Potvarkyje yra nurodytos pagrindinės aktualios ir galiojančios teisės normos, taikytinos ginčijamo Potvarkio priėmimui ir Privalomojo nurodymo vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Privalomasis nurodymas įgijo vykdomojo dokumento galią, ir Inspekcijos (atsakovės) pateikiamas vykdyti antstoliui tiesiogiai, nesikreipiant į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nustatyta, jog jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, Inspekcijos teisė nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius Privalomojo nurodymo, nurodoma pačiame Privalomajame nurodyme.
6. Pažymėjo, kad ieškovės atžvilgiu priimto Privalomojo nurodymo priėmimo metu, tiek ir ginčijamo Potvarkio priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo norma, Privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę neįvykdymo atveju numatanti Inspekcijos teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kurio atžvilgiu priimtas Privalomasis nurodymas, lėšomis. Tiek pagal galiojusią, tiek pagal šiuo metu galiojančią minėto įstatymo redakciją tokia Inspekcijos teisė turėjo būti nurodyta sprendimą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo įgalioto priimti asmens.
7. Teismas įvertinęs ginčijamą Potvarkį, sprendė, kad Potvarkis priimtas neviršijant Inspekcijos kompetencijos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, taip pat Privalomojo nurodymo priėmimo metu galiojusių minėto įstatymų normų reglamentuotų asmens, kurio atžvilgiu priimamas Privalomasis nurodymas, prievolių apimties. Ginčijamas Potvarkis yra motyvuotas, jame nurodytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normos, reglamentuojančios Potvarkyje nustatytas Inspekcijos teises.
8. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, sprendė, kad ieškovė neįrodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, taip pat savo teisių pažeidimo ginčijamu Potvarkiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Geovika“ (toliau – ir apeliantė) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Potvarkį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nurodo, kad nei Inspekcijos 2016-05-26 Privalomajame nurodyme, nei Inspekcijos 2023-05-25 Potvarkyje nėra CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų privalomųjų vykdomojo dokumento rekvizitų: skolininko duomenų (jeigu skolininkas neturi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka jam suteikto asmens kodo, - asmens gimimo data, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, - pavadinimas ir juridinio asmens kodas), adresas. Dar daugiau, 2016-05-26 Privalomajame nurodyme nėra aplamai jokių skolininko duomenų, tik nuoroda į žemės sklypo savininko atstovą „J. V.“, tačiau J. V. niekada neturėjo jokių nuosavybės ar valdymo teisių į savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą;
9.2. Pažymėjo, kad potvarkis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti));
9.3. Inspekcija savo poįstatyminiu aktu nutarė pakeisti minėtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, t. y. Inspekcijos viršininkas 2023-04-21 įsakymu Nr. 1V-45 nutarė pakeisti aukštesnio lygio teisės aktą (įstatymą), patvirtindamas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašą, kurio 60 punkte nurodant, kad „SVP specialistas nustatęs (tikrindamas Privalomojo įvykdymo faktą ar anksčiau), kad PN, kuriuo asmuo įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (surašyto po 2017 m. sausio 1 d. teismo palikto galioti po 2017 m sausio 1 d. arba kurio įvykdymo terminas sueina po 2017 m. sausio 1 d.), nėra nuostatos dėl Inspekcijos teisės nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, lėšomis, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas per nustatytą terminą, turi nedelsiant parengti atitinkamo Departamento direktoriaus potvarkio projektą dėl šio privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus arba privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius papildymo minėta nuostata.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė apeliantės UAB „Geovika“ apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė nurodė, kad apeliaciniame skunde, priešingai negu bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, apeliantė jau pripažįsta Privalomojo nurodymo, kaip vykdomojo dokumento statusą, tačiau įrodinėja, kad Privalomajame nurodyme nurodyti ne visi privalomi vykdomojo dokumento rekvizitai - nėra duomenų apie asmenį (skolininką), kuriam įteiktas šis nurodymas, ir išieškotojo rekvizitų;
10.2. Atsakovė pažymėjo, kad apeliantė nepaaiškina kaip tariami Privalomojo nurodymo trūkumai dėl subjekto, kuriam šis vykdomasis dokumentas surašytas ir Inspekcijos rekvizitų, gali būti susiję su byloje skundžiamu kitu administraciniu aktu, kuris tik papildo, bet ne pakeičia Privalomąjį nurodymą. Net tariamai ir pripažinus, kad Privalomajame nurodyme gali būti apeliaciniame skunde nurodytų trūkumų, tai savaime neįrodo potvarkio neteisėtumo. Potvarkiu tik papildomas Privalomojo nurodymo turinys aptariant Inspekcijos teisę nugriauti statinius asmens, kuriam šis nurodymas įteiktas lėšomis, tiesiogiai Potvarkiu nenustatant ir nenurodant jokių skolininko duomenų, t. y. nesprendžiant dėl to, kas laikytinas Privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų adresatu, nes pastarasis klausimas jau išspręstas pačiame Privalomajame nurodyme. Taigi apeliantas, išeidamas už nagrinėjimo ginčo ribų kvestionuoja patį Privalomąjį nurodymą, kuris byloje nėra ginčijamas, o klausimas, kam skirti Privalomajame nurodyme nustatyti įpareigojimai, ar tinkamai nurodyti asmens, kuriam teikiamas nurodymas rekvizitai, net nesudaro potvarkio reguliavimo dalyko ir nėra susiję su jo priėmimo tikslais;
10.3. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ginčijamas Potvarkis priimtas neviršijant Inspekcijos kompetencijos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnyje, taip pat Privalomojo nurodymo priėmimo metu galiojusių minėto įstatymų normų reglamentuotų asmens, kurio atžvilgiu priimamas privalomasis nurodymas, prievolių apimties. Ginčijamas potvarkis yra motyvuotas, jame nurodytos Priežiūros įstatymo normos, reglamentuojančios Potvarkyje nustatytas Inspekcijos teises;
10.4. Atsakovė nurodo, kad apeliantės apeliaciniame skunde pateikiamas vertinimas, kad Potvarkyje nėra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas yra nepagrįstas. Vien tai, kad Potvarkio preambulėje neįrašytas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45 (toliau - Aprašas), nereiškia, kad Potvarkis yra teisiškai nepagrįstas. Inspekcijos teisė privalomajame nurodyme nurodyti, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kuriam pateiktas nurodymas lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius Privalomojo nurodymo, kyla iš Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies. Aprašo nuostatos yra tik vidaus teisės aktas, aptariantis Inspekcijos vidines priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, bet jomis nėra nustatomas Privalomojo nurodymo turinys. Aprašo nuostatomis nėra įsiterpta nei į Priežiūros įstatymo, nei į kitų aukštesnio lygmens teisės aktų reglamentuojamą sritį. Bet kokiu atveju byloje ginčas kilo dėl Potvarkio, o ne dėl Inspekcijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 1V-45, kuriuo patvirtintas Aprašas, priėmimo teisinio pagrindo, todėl jau vien dėl tos priežasties apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad aptariamu Inspekcijos viršininko įsakymu nutarta pakeisti aukštesnio lygmens teisės aktą, taip pat neturi būti vertinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl Potvarkio panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2016 m. gegužės 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys nuasmeninti) dėl miškų ūkio paskirties žemėje statomo užstatyto ploto apie 360 kv. m, aukščio apie 7 m pastato be statybą leidžiančio dokumento. Minėto savavališkos statybos akto pagrindu, Inspekcija 2016 m. gegužes 26 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys nuasmeninti) (toliau – Privalomasis nurodymas) įpareigojo statytoją UAB „Geovika“ iki 2016 m. lapkričio 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę (e. b. l. 5-6). Inspekcija 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys nuasmeninti), patenkinusi UAB ,,Geovika“ 2016 m. lapkričio 24 d. prašymą, pratęsė reikalavimo įvykdymo terminą iki 2017 m. vasario 26 d. UAB ,,Geovika“ 2017 m. vasario 21 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą 6 mėnesiams skaičiuojant nuo dienos kai bus panaikintas 6,8376 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys nuasmeninti) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys nuasmeninti)) ir 0,2478 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nuasmeninti) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys nuasmeninti)) areštas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) nusprendė prašymą tenkinti, pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo dienos kai įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) (teisminio proceso Nr. (duomenys nuasmeninti)). Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) (2020 m. suteiktas bylos Nr. (duomenys nuasmeninti)) įsiteisėjo 2020 m. liepos 14 d., todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėjo pasibaigti 2021 m. sausio 14 d. UAB „Geovika“ 2021 m. sausio 11 d. pateikė prašymą teismui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) nusprendė UAB „Geovika“ prašymą tenkinti iš dalies ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 12 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) nutarė UAB „Geovika“ apeliacinį skundą atmesti. Inspekcija 2023 m. gegužės 18 d. priėmė ginčijamą potvarkį Nr. (duomenys nuasmeninti), kuriuo papildė Privalomąjį nurodymą: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ (e.b.l. 8-9).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl Inspekcijos (atsakovės) 2023 m. gegužės 19 d. potvarkio Nr. (duomenys nuasmeninti) „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys nuasmeninti) versijos Nr. 1 papildymo“ (toliau – ir Potvarkis) panaikinimo. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu nesutikimą grindžia argumentais, kad ginčijamame Potvarkyje nėra nurodytų privalomųjų vykdomojo dokumento rekvizitų, o atsakovės viršininkas 2023-04-21 įsakymu Nr. (duomenys nuasmeninti) nutarė pakeisti aukštesnio lygio teisės aktą - Priežiūros įstatymą, patvirtindamas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašą.
15. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantės nurodytus argumentus, sprendžia, kad minėti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantė nepaaiškina kaip tariami Privalomojo nurodymo trūkumai dėl subjekto, kuriam šis vykdomasis dokumentas surašytas ir Inspekcijos (atsakovės) rekvizitų, gali būti susiję su byloje skundžiamu kitu administraciniu aktu, kuris tik papildo, bet ne pakeičia Privalomąjį nurodymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju byloje ginčas kilo dėl Potvarkio, o ne dėl Inspekcijos (atsakovės) viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys nuasmeninti), kuriuo patvirtintas aprašas, minėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė reikšdama ieškiniu reikalavimą panaikinti Potvarkį, kuriuo papildytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, įpareigojant statytoją apeliantę iki 2016 m. lapkričio 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, nurodė, kad ginčijamas Potvarkis priimtas Inspekcijos (atsakovės) viršininko 2016-12-22 įsakymu Nr. (duomenys nuasmeninti), kuris neteko galios 2023-05-01, nors Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys nuasmeninti) buvo patvirtintas naujas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas. Skundžiamame Potvarkyje nėra pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Šiuo atveju, įvertinus apeliantės minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės apeliantė ginčija Potvarkio teisėtumą, tai yra ar atsakovė pagrįstai surašė ginčijamą Potvarkį.
17. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Priežiūros įstatymui, savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai yra reglamentuojami šio įstatymo 14 straipsnyje, o jame išdėstytos nuostatos savo turiniu iš dalies atitinka iki tol galiojusias Statybos įstatymo nuostatas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nors pagal naują reglamentavimą Inspekcija (jos pareigūnai), nustačiusi savavališkos statybos faktą, turi surašyti Priežiūros įstatyme nurodytiems atsakingiems asmenims privalomąjį nurodymą, Priežiūros įstatyme nustatyta, kad, Inspekcijai nustačius savavališkos statybos faktą ir pateikus asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš nurodytų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius, toks privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas per 6 mėnesių terminą (papildomai nurodant, kad išimtiniais atvejais – per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą); kad šis terminas Inspekcijos dėl svarbių priežasčių gali būti vieną kartą pratęstas 3 mėnesiams, o teismo – ir ilgesniam terminui; kad asmuo, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, gali imtis veiksmų siekdamas įteisinti savavališką statybą, jeigu egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 dalys). Priežiūros įstatymo 14 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo padariniai taip pat iš esmės sutapo su nustatytais Statybos įstatyme, t. y. šioje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta, kad, asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo arba negavus statybą leidžiančio dokumento, dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą Inspekcija turėjo kreiptis į teismą, kuris turėjo išspręsti privalomojo nurodymo įvykdymo klausimą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalys). Vis dėlto vėlesnėse Priežiūros įstatymo redakcijose pirmiau nurodytas reglamentavimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymo pasekmių buvo pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023, 21 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika)
18. Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 7 dalyje, reglamentuojančioje privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinius, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Aptariamo straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius įgijo vykdomojo dokumento teisinę galią ir gali būti perduodamas vykdyti antstoliui priverstine tvarka.
19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė 2016 m. gegužės 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys nuasmeninti) dėl miškų ūkio paskirties žemėje statomo užstatyto ploto apie 360 kv. m, aukščio apie 7 m pastato be statybą leidžiančio dokumento. Minėto savavališkos statybos akto pagrindu atsakovė 2016 m. gegužės 26 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme ieškovės atstovė – direktorė J. V. raštu pasirašė, kad 2016-06-06 gavo minėtą Privalomąjį nurodymą. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas 2016-11-26. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei (apeliantei) reikalavimų įvykdymo terminas buvo ne kartą pratęstas, t. y. Inspekcija 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys nuasmeninti), patenkinusi UAB ,,Geovika“ 2016 m. lapkričio 24 d. prašymą, pratęsė reikalavimo įvykdymo terminą iki 2017 m. vasario 26 d., o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) ieškovės prašymą tenkino ir, pratęsė Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo dienos kai įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) (teisminio proceso Nr. (duomenys nuasmeninti)). Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) (2020 m. suteiktas bylos Nr. (duomenys nuasmeninti)) įsiteisėjo 2020 m. liepos 14 d., todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėjo pasibaigti 2021 m. sausio 14 d., tačiau UAB „Geovika“ dar kartą 2021 m. sausio 11 d. pateikė prašymą teismui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) nusprendė UAB „Geovika“ prašymą tenkinti iš dalies ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 12 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi paskutinį kartą terminas įvykdyti reikalavimą pratęstas 12 mėnesių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys nuasmeninti) ieškovės apeliacinį skundą atmetė.
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė net 3 kartus kreipėsi į institucijas su prašymu pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą. Susumavus nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. sausio 18 d. per tris kartus atidėtą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, matyti, kad ieškovė jau 5 metus neįvykdo Privalomojo nurodymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, per tokį laikotarpį ieškovė turėjo pakankamai laiko pašalinti savavališkos statybos padarinius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, kaip numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnyje, tačiau iki šiol tokių veiksmų nesiėmė, o priešingai, reikšdama skundus dėl atsakovės priimto Potvarkio prie Privalomojo nurodymo, siekia išvengti įpareigojimų, nustatytų privalomajame nurodyme. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad terminų reikalavimams pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimas jokiu būdu nereiškia, kad privalomojo reikalavimo nereikės vykdyti išnykus priežastims, dėl kurių pratęstas įvykdymo terminas. Toks ieškovės lūkestis nėra nei pagrįstas, nei teisėtas.
21. Atsakovė, pasibaigus teisminiams ginčams dėl reikalavimo pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą, 2023 m. gegužės 18 d. priėmė ieškovės ginčijamą Potvarkį ir, vadovaudamasi jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, papildė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodydama, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, atsakovė turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.
22. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas, prasidėjęs atsakovei 2016 m. gegužės 26 d. surašius savavališkos statybos aktą, dėl ieškovės inicijuotų prašymų pratęsti įvykdyti terminą teisme ir nebuvo užbaigtas galiojant teisės normoms, reglamentavusioms savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą tuo metu, kai šios aplinkybės buvo konstatuotos. Savavališkos statybos faktas buvo nustatytas ir reikalavimas jį pašalinti surašytas tuo metu, kai savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimai buvo reglamentuojami Statybos įstatyme ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymas sudarė atsakovei pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti tokį reikalavimą. Tačiau minėtas reikalavimas turi būti pradėtas vykdyti galiojant jau kitam teisiniam reglamentavimui – per laikotarpį, kai reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumas buvo tikrinamas teisme ir jis nebuvo vykdomas, įsigaliojo Priežiūros įstatymo nuostatos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pagal kurias atsakovės Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius tapo vykdomuoju dokumentu ir gali būti perduotas vykdyti antstoliui, nesikreipiant į teismą.
23. Pažymėtina, kad klausimas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo tvarkos jo vykdymo metu pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pagal kurį jis buvo priimtas, jau buvo išnagrinėtas kasaciniame teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2018 buvo sprendžiamas klausimas, kokia tvarka – kreipiantis į teismą su reikalavimu įvykdyti privalomąjį nurodymą ar pateikiant privalomąjį nurodymą, kaip vykdomąjį dokumentą, vykdyti antstoliui – turi būti vykdomas privalomasis nurodymas, surašytas pagal Priežiūros įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., kai privalomiesiems nurodymams nebuvo suteikta vykdomojo dokumento galia, tačiau dėl vykusio jo teisėtumo vertinimo teisme pradėtas vykdyti po 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Priežiūros įstatymo nuostatų redakcijai. Kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad tuo atveju, kai Privalomasis nurodymas yra ginčijamas teisme, jo, kaip vykdomojo dokumento, teisinė galia atsiranda teismui patvirtinus šio akto teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, kad teisminis ginčas dėl Privalomojo nurodymo pasibaigė ir privalomasis nurodymas įgijo vykdomojo dokumento galią jau galiojant naujos redakcijos įstatymui, taip pat į tai, kad vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti yra procesinis veiksmas, atliekamas vykdymo procese, kasacinis teismas pripažino, kad Privalomasis nurodymas laikytinas vykdytinu dokumentu, kuris tiesiogiai jį priėmusios institucijos perduodamas vykdyti antstoliui.
24. Kaip matyti iš šios nutarties 19-21 punktuose išdėstytų faktinių aplinkybių, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija iš esmės atitinka ankstesniame šios nutarties punkte aptartoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nurodytas aplinkybes, kurioms esant yra konstatuojamas pagrindas taikyti anksčiau surašytiems aktams dėl savavališko statybos padarinių pašalinimo po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą dėl tokio pobūdžio aktų vykdymo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisminis ginčas dėl ieškovės prašymų pratęsti įvykdyti terminą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo užbaigtas tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi. Taigi, kaip ir minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, atsakovės surašytas aktas, kuriuo ji pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius, įgijo galią ir turės būti pradėtas vykdyti galiojant Priežiūros įstatymo nuostatoms, suteikiančioms Privalomajam nurodymui vykdomojo dokumento teisinę galią.
25. Esant tokioms aplinkybėms, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovei surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdytinas pagal Priežiūros įstatymo nuostatas, įsigaliojusias po 2017 m. sausio 1 d. Tai savo ruožtu sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad ginčijamas atsakovės potvarkis, kuriuo ji papildė reikalavimą ir, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad, ieškovei nepašalinus savavališkos statybos padarinių, teisę atlikti šiuos veiksmus ieškovės lėšomis turi atsakovė, taip pat yra teisėtas.
26. Nors ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, kad ginčijamas Potvarkis priimtas Inspekcijos (atsakovės) viršininko 2016-12-22 įsakymu Nr. (duomenys nuasmeninti), kuris neteko galios 2023-05-01, tačiau kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, Inspekcijos vidaus tvarkos aprašas niekaip neįtakoja Privalomojo nurodymo teisėtumo, o atsakovės priimtas Potvarkis tik papildo Privalomąjį nurodymą. Teismas turi pareigą išsamiai įvertinti byloje pareikštus procesinius prašymus ir priimti dėl jų motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, tačiau jo nesaisto pareiga patenkinti kiekvieną byloje pareikštą prašymą. Tai, kad teismas, išnagrinėjęs asmens prašymą, motyvuotai jo netenkina, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas.
27. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo matyti, kad, teismas įvertinęs ieškovės argumentus dėl Aprašo nuostatų negaliojimo, nenustatė prieštaravimo tarp ieškovės nurodytų teisės normų ir atsakovės priimto Potvarkio. Ieškovė apeliaciniame skunde pakartotinai nurodė aplinkybes, kuriomis remdamasi prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, tačiau neišdėstė jokių naujų teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo vertinamo ginčo padarytas išvadas.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas, kad statybos darbai būtų vykdomi laikantis teisės aktuose nustatyto reglamentavimo, nėra savitikslis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų suformavimo, statinių projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto sąlygas ir tvarką, be kita ko, siekia, kad pastatytos statybinės konstrukcijos nekeltų pavojaus jose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tokių sąlygų neatitinkančios neteisėtai pastatytos konstrukcijos į civilinę apyvartą kaip nekilnojamieji daiktai nepatektų, o neteisėtos statybos padarinių klausimas būtų kuo greičiau išspręstas, neteisėtus statinius nugriaunant arba jų trūkumus ištaisant pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-706/2016, 13, 17 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Reikalavimas vykdant statybos darbus laikytis teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų užtikrina ir tai, kad nebūtų apribota kitų asmenų galimybė naudotis jiems priklausančiu turtu, taip pat nebūtų pažeistas viešasis interesas, susijęs su tinkamu valstybei priklausančio turto (pvz., valstybinės žemės) naudojimu ir kt.
29. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad statybos yra vykdomos neteisėtai, tokios neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarką, ir pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl šių normų taikymo.
31. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020 59 punktas, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos iš esmės teisingai įvertino, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė ginčo klausimui išspręsti aktualias materialinės teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.