- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- e2-962-608/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09549-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geovika“
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geovika“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Budvyčiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geovika“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geovika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 19 d. potvarkį Nr. P1-19 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-05-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160526-00048 versijos Nr. 1 papildymo“. Nurodo, kad minėto potvarkio 4 punkte nurodyta, kad šis potvarkis gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr.79A, 06144, Vilnius) per vieną mėnesį nuo potvarkio gavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškovė UAB „Geovika“ pasinaudojo procesine teise pateikti ieškinį dėl potvarkio jame nurodytu terminu ir nurodyta tvarka. Potvarkis grindžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, kuris potvarkio priėmimo dieną (2023 m. gegužės 19 d.) negaliojo. Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 1V-175, kuriuo yra grindžiamas potvarkis, buvo panaikintas (pripažintas netekusiu galios) Inspekcijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45, kuriuo buvo patvirtintas naujas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas. Tačiau nei lydraštyje, nei pačiame skundžiamame potvarkyje nėra jokių nuorodų į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 1V-45, t. y. nėra pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ieškovė laiko, kad ginčijamas potvarkis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Potvarkis yra priimtas ieškovės atžvilgiu, įpareigojant ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir nustatant, kad ieškovei per nustatytą terminą šio įpareigojimo neįvykdžius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Ieškovė teigia, kad ginčijamas potvarkis tiesiogiai sukelia ieškovei padarinius ir nustato jai papildomas pareigas ir pasekmes. Teismų praktikoje ieškiniai su tokio pobūdžio reikalavimais nagrinėjami ginčo teisena bendrosios kompetencijos teismuose (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-513/2023). Viena vertus, Inspekcija skundžiamą potvarkį grindė neegzistuojančiu Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, kuris potvarkio priėmimo dieną negaliojo. Kita vertus, Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas, įpareigojantis ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinio ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę, buvo surašytas 2016 m. gegužės 26 d. Potvarkis, papildantis Privalomąjį nurodymą, įrašant „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“ yra priimtas 2023 m. gegužės 19 d. Privalomasis nurodymas vykdomojo dokumento civilinio proceso prasme galią įgavo tik 2017 m., kada buvo pakeistas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas). Priežiūros įstatymo nuostatų taikymas iki įstatymo įsigaliojusiam teisės aktui – Privalomajam nurodymui – yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis vieną esminių teisės taikymo principų, kad įstatymas neturi atgalinio veikimo galios (lex retro non agit), kadangi ši nuostata taikoma tik privalomiesiems nurodymams, bet ne iki įstatymo įsigaliojimo rengtiems administraciniams aktams. Nei Priežiūros įstatymas, nei Privalomų nurodymų ir teismo sprendimo priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo nuostatos neturi atgalinio veikimo galios ir negali suteikti jokių naujų teisinių galių anksčiau surašytam administraciniam dokumentui, taip pat negali 2016 metais surašyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius „paversti“ vykdomuoju dokumentu civilinio proceso prasme. Privalomajame nurodyme nugriauti pagalbinio ūkio pastatą aiškiai nurodoma, kad neįvykdžius šio reikalavimo, bus kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai reiškia, kad siekiant keisti savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką, įtvirtintą Privalomajame nurodyme, reikalinga pakeisti paties Privalomojo nurodymo turinį. Kita vertus, toks keitimas negalimas, kadangi savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas pradėtas pagal 2011 m. galiojusį reglamentavimą, todėl vadovaujantis šiuo reglamentavimu ir turi būti tęsiamas. Tuo tarpu ginčijamu Potvarkiu siekiama nuo 2017 m. galiojantį teisinį reglamentavimą taikyti atgaline tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ginčijamu potvarkiu papildžius privalomąjį nurodymą nebuvo pakeista ieškovei nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomasis nurodymas Potvarkiu pildytas suteikiant Inspekcijai teisę, bet ne pareigą, nugriauti ieškovės savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę jos, kaip Privalomojo nurodymo neįvykdžiusio asmens, lėšomis, tačiau tai nereiškia, kad priėmus Potvarkį ieškovė atleidžiami nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo, priešingai, tai yra jos tiesioginė pareiga šį įpareigojimą įvykdyti pačiai. Pažymi, kad Privalomojo nurodymo papildymas Potvarkiu, neapriboja ieškovės teisės kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus ir gavus statybą leidžiantį dokumentą legalizuoti savavališką statybą, kadangi tokią teisę jai garantuoja, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma. Netgi tuomet, jei bus pradėtas ieškovei surašyto Privalomojo nurodymo priverstinis vykdymas, Inspekcija neturės teisės pasinaudoti Potvarkyje numatytu Privalomojo nurodymo turinio papildymu ir nugriauti ieškovės savavališkai pastatyto statinio. Privalomajame nurodyme nurodyta Inspekcijos teisė dar turės būti atskirai sankcionuota teismo nutartimi CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ir kol tas nepadaryta, Privalomajame nurodyme padarytas įrašas pas savaime nesuteikia teisės Inspekcijai atlikti paminėtus griovimo darbus. Ieškovės argumentai, kad Potvarkis apskritai neturi faktinio pagrindo, motyvų, o nurodomas teisinis pagrindimas (teisės normos) nagrinėjamu atveju apskritai netaikytinas, yra nepagrįsti. Potvarkyje yra nurodytos pagrindinės aktualios ir galiojančios teisės normos, taikytinos ginčijamo potvarkio priėmimui ir Privalomojo nurodymo vykdymui. Ieškovei taip pat žinoma visa faktinė šio potvarkio priėmimo situacija ir aplinkybės, t. y., kad pasibaigė administracinė byla dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Privalomojo nurodymo įvykdymo teismas ilgesniam laikui nepratęsė, todėl Privalomasis nurodymas tapo privalomai vykdytinu dokumentu. Atsižvelgiant į tai, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi galiojant nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiai naujai Priežiūros įstatymo redakcijai, ginčijamo potvarkio turinyje pagrįstai nurodytos jo priėmimo metu galiojančios teisės normos, kadangi Privalomojo nurodymo, kaip vykdomojo dokumento, vykdymas bus atliekamas taikant jo vykdymo metu galiojančius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016 m. gegužės 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160526-00054 dėl miškų ūkio paskirties žemėje statomo užstatyto ploto apie 360 kv. m, aukščio apie 7 m pastato be statybą leidžiančio dokumento. Minėto savavališkos statybos akto pagrindu, Inspekcija 2016 m. gegužes 26 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160526-00048 (toliau – Privalomasis nurodymas) įpareigojo statytoją UAB „Geovika“ iki 2016 m. lapkričio 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę (e.b.l. 5-6). Inspekcija 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (23.51)-RE-301, patenkinusi UAB ,,Geovika“ 2016 m. lapkričio 24 d. prašymą, pratęsė reikalavimo įvykdymo terminą iki 2017 m. vasario 26 d. UAB ,,Geovika“ 2017 m. vasario 21 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą 6 mėnesiams skaičiuojant nuo dienos kai bus panaikintas 6,8376 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikalus Nr. 4400-0864-6895 (žemės sklypo kadastrinis Nr. 7984/0003:633) ir 0,2478 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0864-6962 (žemės sklypo kadastrinis Nr. 7984/0003:634) areštas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2605-643/2017 nusprendė prašymą tenkinti, pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo dienos kai įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-350-558/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-31971-2013-6). Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-350-558/2017 (2020 m. suteiktas bylos Nr. N2-17-1102/2020) įsiteisėjo 2020 m. liepos 14 d., todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėjo pasibaigti 2021 m. sausio 14 d. UAB „Geovika“ 2021 m. sausio 11 d. pateikė prašymą teismui dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu byloje Nr. eI3-1808-473/2021 nusprendė UAB „Geovika“ prašymą tenkinti iš dalies ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 12 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-131-556/2023 nutarė UAB „Geovika“ apeliacinį skundą atmesti. Inspekcija 2023 m. gegužės 18 d. priėmė ginčijamą potvarkį Nr. P1-19, kuriuo papildė Privalomąjį nurodymą: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ (e.b.l. 8-9).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Privalomojo nurodymo priėmimo metu galiojusios redakcijos (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad privalomojo nurodymo neįvykdymo atveju Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą, o to paties straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, kad teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą (nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę), jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. 2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2578 nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeista privalomojo nurodymo vykdymo tvarka: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui. Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. privalomasis nurodymas įgijo vykdomojo dokumento galią ir Inspekcijos pateikiamas vykdyti antstoliui tiesiogiai, nesikreipiant į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą. Atitinkamai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, Inspekcijos teisė nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, nurodoma pačiame privalomajame nurodyme. Atitinkamai Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45 (toliau – Aprašas), įsigaliojusio nuo 2023 m. gegužės 1 d., 60 punkte nurodyta, kad „SVP specialistas nustatęs (tikrindamas PN įvykdymo faktą ar anksčiau), kad PN, kuriuo asmuo įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (surašyto po 2017 m. sausio 1 d.; teismo palikto galioti po 2017 m sausio 1 d. arba kurio įvykdymo terminas sueina po 2017 m. sausio 1 d.), nėra nuostatos dėl Inspekcijos teisės nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kuriam pateiktas privalomasis nurodymas, lėšomis, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas per nustatytą terminą, turi nedelsiant parengti atitinkamo Departamento direktoriaus potvarkio projektą dėl šio privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus arba privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius papildymo minėta nuostata. Jei minėtas aplinkybes nustato Departamento direktorius ar Skyriaus vedėjas, jie nedelsdami sukuria užduotis dėl privalomojo nurodymo papildymo.“ Taigi, tiek ieškovės atžvilgiu priimto privalomojo nurodymo priėmimo metu, tiek ir ginčijamo potvarkio priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo norma, privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę neįvykdymo atveju numatanti Inspekcijos teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, lėšomis. Tiek pagal galiojusią, tiek pagal šiuo metu galiojančią minėto įstatymo redakciją tokia Inspekcijos teisė turėjo būti nurodyta sprendimą dėl privalomojo nurodymo vykdymo įgalioto priimti asmens.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-684/2018 yra išaiškinęs, kad privalomasis nurodymas vykdomas ta tvarka, kuri galioja jo kaip vykdomojo dokumento galios įgijimo momentu. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti yra procesinis veiksmas, atliekamas vykdymo procese (CPK 650 straipsnis 1 dalis). Procesiniai veiksmai dėl tokio vykdomojo dokumento turi būti atliekami pagal tuo metu galiojančias proceso teisės normas. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovės atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas yra galiojantis, nepanaikintas ir turi būti vykdomas nuo 2022 m. lapkričio 9 d. (pasibaigus privalomojo dokumento įvykdymo terminui, kuris nustatytas privalomajame nurodyme ir pratęstas Inspekcijos bei aukščiau nurodytais teismų sprendimais), t. y. jau galiojant naujai privalomojo nurodymo vykdymo tvarkai: privalomasis nurodymas yra prilyginamas vykdomajam dokumentui ir Inspekcijos tiesiogiai pateikiamas vykdyti antstoliui, nesikreipiant į teismą dėl sprendimo įpareigoti vykdyti privalomąjį nurodymą priėmimo.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarynių šalinimo tvarką, t. y. jame įtvirtintos teisės normos yra procesinės. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 8 dalis), t. y. taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu. Dėl procesinių teisės normų taikymo yra ne kartą pasisakęs ir kasacinės instancijos teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 23 punktas; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 25 punktas).
Ginčijamas potvarkis priimtas neviršijant Inspekcijos kompetencijos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, taip pat Privalomojo nurodymo priėmimo metu galiojusių minėto įstatymų normų reglamentuotų asmens, kurio atžvilgiu priimamas privalomasis nurodymas, prievolių apimties. Ginčijamas potvarkis yra motyvuotas, jame nurodytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normos, reglamentuojančios potvarkyje nustatytas Inspekcijos teises.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog ieškovė neįrodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, taip pat savo teisių pažeidimo ginčijamu potvarkiu, todėl ieškinys atmetamas.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.