Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-845-980/2022 pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.2. Teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas turi tikrai rimtų sveikatos problemų, dėl kurių prarado darbingumą ilgesniam, nei įprastai žmonės serga, laikui ir kad tai ateityje trukdys jam išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas padidinti 2015 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6480-639/2015 priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

19. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

20. Atsakovas kartu su papildomais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – ambulatorinio apsilankymo aprašymą, epikrizę, nedarbingumo pažymėjimus, reabilitacijos skyrimo dokumentą. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu ir tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

24. Tėvų ginčo atveju, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

25. Pažymėtina, kad išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6480-639/2015 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jų nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. P., po santuokos nutraukimo A. P. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą D. P. po 145 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki sūnaus pilnametystės.

27. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

28. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

29. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).

30. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, savo reikalavimą grindė pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, t. y. tuo, kad po 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo praėjo daugiau nei septyneri metai, o vaikui augant didėja jo poreikiai: nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl pasikeitusios ekonominės situacijos (infliacija) padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos būtiniausiems poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui ir pan.). Ieškovė pateikė detalią vaiko poreikių tenkinimo lentelę, apskaičiavimus, kurių atsakovas iš esmės nepaneigė. Ieškovės išlaidų detalizaciją paneigiančių duomenų ir rodymų atsakovas neteikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Pagal ieškovės skaičiavimus, iš viso vaiko poreikiams reikalinga 600 Eur suma per mėnesį, todėl ieškovė pusė šios sumos prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs berniuko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įskaičiavęs į vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą valstybės mokamas sumas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatavo, kad 250 Eur suma kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų, neįskaitant valstybės mokamų pinigų, yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, teigia, jog jis nėra pajėgus mokėti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo vaikui, nes jis turi tris išlaikomus nepilnamečius vaikus, jo sveikata yra prasta, o gaunamos pajamos nėra pakankamos.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, nusprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais jis nesutinka su išlaikymo dydžio padidinimu iki 250 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo buvo priteistas 145 Eur per mėnesį išlaikymas nepilnamečiam vaikui, pasikeitė. Spręsdamas dėl išlaikymo padidinimo, teismas įvertino ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, apskaičiavimus, esamus padidėjusius vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgė į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, kitas bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Taip pat teismas argumentuotai pažymėjo, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams taip pat yra būtinas ir visavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taip pat teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinti jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir ateityje. Ieškovė įrodė, kad taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, mokamas kreditas, išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, kitos asmeninės išlaidos.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui, pateiktus rašytinius įrodymus, neabejodamas visuotinai žinomu faktu dėl išaugusių komunalinių paslaugų įkainių, maisto produktų, buities prekių ir paslaugų kainų, daro išvadą, kad ieškovės išlaidos vaiko poreikiams tenkinti gerokai padidėjo.

34. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad šalių sūnus lanko pradinės mokyklos antrą klasę, futbolo ir plaukimo būrelius, už kuriuos reikia mokėti 66,25 Eur/mėn., taip pat lietuvių ir anglų kalbos individualias pamokas, kurių kaina 70 Eur/mėn. Nors apeliantas nurodo, kad sprendimą dėl papildomų vaiko poreikių ieškovė priėmė viena pati, todėl ji ir turi priimti riziką dėl jų apmokėjimo ir atsakovo galimybės prisidėti prie jų finansavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos vaikui, atsižvelgus į jo amžių, yra būtinos, kad vaikas augtų ir vystytųsi kaip visavertė asmenybė. Nurodomi būreliai nėra „prabangūs“, o papildomos pamokos nėra papildomos pramogos, išlaidos nėra užaukštintos, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sūnui bendriesiems ir individualiems poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina minimaliai skirti ne mažiau nei 250 Eur sumą iš kiekvieno iš tėvų, neįskaitant valstybės mokamų pinigų.

35. Nors ieškovė ieškinio reikalavimą iš esmės grindė tik pasikeitusiais vaikų poreikiais, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui padidinimo, taip pat išsamiai įvertino ir ieškovės bei atsakovo turtinę padėtį.

36. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.

37. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovas pats paaiškinimų neteikė, vedė bylą per atstovę, kuri paaiškino, jog atsakovas, gyvendamas JAV, dirba pavienius, pagalbinius darbus, neturi nuolatinių pajamų. Atsakovas gaunamas pajamas ir savo turtinę padėtį ir išlaidas įrodinėjo tik pateiktomis metinėmis pajamų deklaracijomis, atstovo atstovės paaiškinimais. Iš pateiktų deklaracijų ir atstovės paaiškinimų matyti, jog atsakovo pajamos 2021 metais buvo tik apie 663 USD per mėnesį. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei atsakovas, nei jo atstovė, nors ir turėjo galimybę, nepateikė teismui jokių duomenų ar paaiškinimų, kokios priežastys, aplinkybės lėmė, kad atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos per pastaruosius metus pablogėjo. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu tik abstrakčiai ir lakoniškai nurodė, jog ji neturi duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ir sąlygas JAV, kaip ir neturi duomenų, kokios yra tikrosios atsakovo patiriamos išlaidos gyvenant ne Lietuvos Respublikoje, turimas išsilavinimas ir galimybės dirbti bei gauti didesnes pajamas.

39. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apelianto argumentus, kad jis pateikė duomenis apie tris jo išlaikomus nepilnamečius vaikus ir jiems visiems mokamą išlaikymą, pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę, dėl kurios nuo 2022 metų sausio mėnesio jis buvo nedarbingas ir negavo jokių pajamų. Todėl šioje byloje, apelianto vertinimu, teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti aplinkybę, kad atsakovas slepia savo pajamas ar neva neatskleidžia savo turtinės padėties, nepateikia duomenų apie savo išlaidas ar pan. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka, pažymėdamas, kad, apelianto teigimu, jis nedarbingas buvo nuo 2022 metų sausio mėnesio, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog mažesnį nei įprastai (ne 300–400 Eur per mėnesį, o po 160 Eur) išlaikymą sūnui pradėjo teikti nuo 2021 m. vasaros, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, kokios priežastys lėmė šį pasikeitimą. Be to, pažymėtina tai, kad nors atsakovas ir teigia, kad šioje byloje sąžiningai teikė visus įrodymus, kurie įrodo jo turtinę padėtį ginčo nagrinėjimo metu, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą atsakovas nepateikė nė savo banko sąskaitos išrašo, darbo sutarties, pažymos apie gaunamą darbo užmokestį.

40. Atsakovas įrodinėja, kad jo metinės pajamos, dirbant JAV, sudaro per mėnesį 787,75 USD neatskaičius mokesčių, pagal 2021 metų deklaraciją, bet atsakovo pateiktose deklaracijose nėra jokių duomenų, kad tai yra metinės deklaracijos ir kad nurodyti duomenys atspindi jo metines, o ne vieno mėnesio pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaracija pati savaime, nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, dar neleidžia įsitikinti apelianto realiai gaunamų pajamų dydžiu. Taigi aplinkybė, kad atsakovas JAV uždirba per mėnesį 787,75 USD, neatskaičius mokesčių, ir negauna jokių kitų pajamų, yra labiau abejotina nei neabejotina. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jis negali skirti ieškovės nurodytos sumos vaiko išlaikymui, nes jo pajamos yra nepakankamos, pažymi, kad, atsakovui nepateikus įrodymų apie jo visas pajamas ir išlaidas, duomenų apie paskutiniu metu realiai gaunamą darbo užmokestį, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais ieškovės argumentais, kad jeigu atsakovo pajamos JAV yra tokios mažos, jis turi galimybė dirbti Lietuvoje, kur gyvena jo dabartinė sutuoktinė, ir gauti didesnes pajamas. Tai yra atsakovo laisvas pasirinkimas, kurioje šalyje dirbti ir gauti pakankamai pajamų, kad jis galėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo dedamas pastangas susirasti geriau mokamą darbą ar turimas rimtas sveikatos problemas, dėl kurių ji negalėtų rasti kito, geriau mokamo darbo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atsakovo amžių, tiek jo sveikatos būklę ir padarė pagrįstas išvadas apie jo galimybes dirbti ir turėti pakankamas pajamas. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pati, atsižvelgdama į atsakovo sveikatos būklę, sumažino reikalavimą ir prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo mažesnį, nei teikia pati. Vertindamas atsakovo apeliaciniame teisme pateiktus papildomus medicininius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal pateiktus dokumentus nėra pagrindo teigti, jog dėl atsakovui diagnozuotos ligos jis nedarbingas bus nuolat ar labai ilgą laiką. Atsakovui nustatytas nežymus kalkėjantis peties tendinitas (tendinozė), pradinė akromioklavikulinė artrozė su kaulų čiulpų edema, 2022 m. liepos 28 d. jam atlikta artroskopinė operacija. Byloje nėra duomenų, kad paskirtas gydymas yra nesėkmingas ar bus reikalinga pakartotinė operacija, dėl ko atsakovas po paskirtos reabilitacijos negalėtų toliau sėkmingai įsilieti į darbo rinką. Priešingai, ieškovės duomenimis, jis jau išvyko į darbą JAV. Nedarbingumas, pagal dokumentus, trūko du mėnesius, pabaiga 2022 m. rugsėjo 27 d., duomenų, kad nedarbingumas būtų pratęstas, nėra. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad operacija buvo sėkminga, atsakovas pasveiko ir yra visiškai darbingas, jam nėra nustatytas neįgalumas ar apribota galimybė dirbti.

42. Nepagrįstai atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, padidinus išlaikymą vienam vaikui, kitų vaikų interesai bus pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tą faktinę aplinkybę, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusį A. M., (duomenys neskelbtini) gimusį D. P. ir (duomenys neskelbtini) gimusį A. N., ir priteistas išlaikymas vienam vaikui turi būti toks, kad atsakovas turėtų galimybę išlaikyti ir kitus vaikus, nepažeidžiant CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vaikų lygiateisiškumo principas. Tačiau, sprendžiant dėl priteisiamo išlaikymo dydžio, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie vaikų A. M. ir A. N. poreikius, be to, tiek A. M. mama, tiek A. N. mama, atsakovo sutuoktinė, taip pat turi pareigą prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Be to, pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 straipsnis, 3.192 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo imtis visų prieinamų priemonių, jog gautų pakankamai geras pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

43. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad jo mokamas išlaikymas yra pakankamas D. P. poreikiams užtikrinti, o dėl to, kad atsakovas savo sūnui A. M. teikia 100 Eur išlaikymą, pažymėtina, kad išlaikymo priteisimas kiekvieną kartą vertinamas individualiai. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2022 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-339-998/2022, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl išlaikymo sūnui A. M. pakeitimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė „pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-l 73-123/2012 priteistą išlaikymo dydį iš A. P. (A. P.) ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d., iš atsakovo A. P. (A. P.) priteisti sūnui A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka“. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Tai tik patvirtina, kad teismai atsižvelgia į įstatymo nuostatas dėl vaikų prioritetinės padėties tokios kategorijos bylose ir laikosi nuostatos, kad jaunas ir darbingas vyras privalo dirbti ir stengtis patenkinti savo vaikų būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto tvirtinimai, jog išlaikymo padidinimas vienam (šalių) vaikui neigiamai atsilieps kitų vaikų interesams, yra niekuo nepagrįsti, nes, esant poreikiui, kitų atsakovo vaikų mamos turi teisę ir pareigą gintį vaikų interesus, reikalaudamos išlaikymo dydžio padidinimo būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti.

44. Nors 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo priėmimo metu šalys susitarė dėl mokamo nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio po 145 Eur per mėnesį, tačiau tai nereiškia, kad pasikeitus aplinkybėms, per septynerius metus nuo sprendimo priėmimo išaugus D. P. poreikiams, pragyvenimo lygiui, pasikeitus maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainoms, vaikui pradėjus eiti į mokyklą, lankyti papildomus užsiėmimus, ieškovas ir toliau privalo teikti tokio pat dydžio išlaikymą, kuris pagal dabartines aplinkybes nepatenkina net minimalių vaiko poreikių.

45. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi ieškovei tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad vaiko tėvas, lygiai kaip ir motina, turi tokią pačią pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne siekti ją perkelti tik vaiko motinai.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad 145 Eur suma buvo priteista beveik prieš 7 metus (tuo metu šalių nepilnamečiam sūnui buvo dveji metai), ieškovė pateikė įrodymus dėl patiriamų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padidinti išlaikymo dydį vaikui iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pakeisto išlaikymo dydis, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, gali užtikrinti šalių vaiko būtinuosius poreikius. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko būtinųjų poreikių apimtis, atitinkanti pusės minimaliosios mėnesinės algos dydį, negali būti laikoma nerealia ar nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti sveiki ir darbingo amžiaus tėvai.

47. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai pakeistą išlaikymo dydį priteisė nuo 2021 m. lapkričio 26 d., t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas nurodo, kad vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentą – nuo ieškinio pareiškimo datos.

48. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

51. Ieškovė T. P. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. P.