Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste skyriaus atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo atstovė advokato R. Šimkienė teismo posėdžio metu patvirtino, jog neprieštarauja su ieškovės pateiktu atsisakymu nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nurodė, jog atsiliepimo teikti tokiu atveju nepageidauja, nes ieškinio esmė nesikeičia.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė A. Kostiuk patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes papildomai paaiškino, kad ieškinys grindžiamas padidėjusiais vaiko poreikiais, nes D. paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, atitinkamai išaugo maisto, kitų prekių, paslaugų kainos, padidėjo Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga, su kuria Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sieja išlaikymo dydį. Vaikui reikia ne tik būtinųjų poreikių, tačiau ir lėšų kelionėms, pramogoms. Pagal ieškovės pajamas, jos šeima stengiasi išpildyti D. poreikius, atsakovas gali uždirbti daugiau, nei minimalų atlyginimą. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino prašomo išlaikymo dydį iki 300 Eur. Atsakovas teikė didesnį išlaikymą, negu buvo susitartas šalių nutraukiant santuoką, t. y. nuo 160 iki 300 Eur. Atsakovas pateikė deklaraciją už vieną mėnesį. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju Amerikoje, turi Amerikos pilietybę, jo darbo užmokestis per mėnesį būdavo 6 000-7 000 JAV dolerių. Atsakovas, pagal išgales, mokėjo didesnį išlaikymą nei buvo sutartas, todėl vaikas priprato prie tokių gyvenimo sąlygų, kai berniukas galėjo lankyti būrelius, sportuoti, važiuoti su tėvu į keliones, kurias jis apmokėdavo. Pas vaiką susiformavo tam tikras įprastinis gyvenimo būdas, ritmas ir lygis, kurį bando mama išlaikyti. Duomenys, kokios atsakovo pajamos deklaruotos, vertinamos itin kritiškai, kadangi iš deklaravimo pažymos, net pati atsakovo atstovė negali pakomentuoti, už kokį laikotarpį suma deklaruota. Atsakovo sveikatos būklė, po praeitos reabilitacijos pagerėjo, todėl atsakovas sėkmingai išvyko dirbti į Ameriką dirbti toliau.

Ieškovė T. P. teismo posėdžio metu palaikė savo patikslintą reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį. Papildomai paaiškino, kad gyvena mamos ir jos sutuoktinio bute, todėl moka tik už komunalinius patarnavimus, kurie šaltuoju sezonu siekia apie 250 Eur, be to, po 125,82 Eur kas mėnesį moka pagal išperkamosios nuomos sutartį už automobilį. Nurodė, jog jos sūnus sveikatos problemų neturi, dėl to papildų išlaidų medicinos reikmėms nepatiria. Ji taip augina jau pilnametę dukrą, kuri gyvena kartu ir jos nors mergaitė ir dirba, tačiau jos studijas apmoka ieškovė. Papildomai nurodė, jog sūnus lanko futbolo treniruotes, todėl jam reikalingos papildomos lėšos sportinei aprangai, brangiai avalynei, varžyboms kelionėms. Nutraukiant santuoką, jie su atsakovu susitarė, jog sprendime įrašys mažesnę išlaikymo sumą, o atsakovas žodžiu įsipareigojo teikti didesnį išlaikymą. Keturis metus nuo santuokos nutraukimo dienos atsakovas mokėjo sūnaus išlaikymui po 430 Eur per mėnesį, o po to kai sudarė naują santuoką sumažino sumą ir pradėjo teikti išlaikymą po 300 Eur. ieškovei tokia suma, nors ir mažesnė atrodė pakankama sūnaus išlaikymui, tačiau nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovas nustojo pervesti sūnaus išlaikymui sutartą sumą ir pradėjo mokėti kas mėnesį po 160 Eur. Atsakovas agresyviai reaguoja į ieškovės klausimus dėl vaiko išlaikymo, todėl susitarti su juo sunku. Ieškovė nurodė, jog jiems nutraukiant santuoką, atsakovas JAV dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir vidutiniškai uždirbdavo apie 4500 Eur per mėnesį. 2015 m. ieškovės pajamos buvo apie 1000 Eur, o šiuo metu siekia apie 1400 Eur per mėnesį.

Institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. 5SD-7442 nurodyta, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir laiko ieškinį pagrįstu.

Institucijos, teikiančios išvadą atstovas G. Karpus teismo posėdyje išvadą palaikė. Papildomai paaiškino, kad šeima skyriui nėra žinoma. Patikrinus Socialinių paslaugų informacinę sistemą (SPIS) nustatyta, kad šeima iki 2018-04-18 nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai nefiksuoti. Nuo priteisto vaikui išlaikymo praėjo 7 metai. Girtina mamos iniciatyva, kad vaikas lanko papildomai anglų ir lietuvių kalbos pamokas. Dėl futbolo būrelio, vaikui reikia sportuoti. Vaikas užaugo, jam reikalingi drabužiai, vaikas lanko mokyklą, tai yra objektyvios aplinkybės. Palaiko ieškovės reikalavimus dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir laiko ieškinį pagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis bei šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2015 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6480-639/2015 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. P., po santuokos nutraukimo A. P. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą D. P. po 145 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki sūnaus pilnametystės. Sprendimo priėmimo metu 2015 m. gegužės 8 d. T. P. atlyginimas buvo 1000,00 Eur/mėn. Ieškovė dirba Klaipėdos konteinerių terminalas, UAB, gauna 1400,00 Eur/mėn. atlyginimo. 2020 metais atsakovas laikinai buvo išvykęs dirbti į JAV, jo gautos pajamos per metus buvo 12 091.00 USD prieš mokesčių sumokėjimą/7388.00 UDS po mokesčių sumokėjimo, t. y. vidutiniškai 663USD/mėn. D. P. yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovei 2018-05-18 Lizingo sutarties Nr. V2018-050140, pagrindu buvo suteiktas 9.259,33 Eur kreditas įsigyti automobilį VW Golf, 2012 m. Bendra už automobilį sumokėta suma –10 000,00 Eur. Pagal lizingo sutartį mokamos įmokos 125,82 Eur, terminas 72 mėn., t. y. iki 2024-05-18. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, gyvena motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pagrindais ir moka visus komunalinius mokesčius, kurie sudaro vidutiniškai apie 150 - 250 Eur per mėnesį.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas savo vardu neturi Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Atsakovo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau šiais metais dėl jam skirto gydymo daug laiko praleido Lietuvoje, o pasibaigus gydymui, išvyko į JAV. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas turi dar du išlaikomus vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusį A. M., (duomenys neskelbtini) gimusį A. N.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) grindžia ne pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, bet padidėjusiais vaiko poreikiais. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 600 Eur. Įvertinant tą aplinkybę, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, darytina išvada, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 300 Eur suma.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesio alga – 730 Eur, todėl orientacinė vieno vaiko išlaikymo suma mėnesiui yra 518 Eur (atskaičius mokesčius), o priteistina iš vieno tėvo/motinos – 259 Eur. CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė dirba UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, kur gauna apie 1400,00 Eur dydžio per mėnesį darbo užmokestį. Ieškovė iš valstybės taip pat gauna 73,50 Eur išmoką už vaiką. Nustatyta, kad šalių sūnus D. lanko pradinės mokyklos antrą klasę, lanko futbolo bei plaukimo būrelius, už kuriuos reikia mokėti 66,25 Eur/mėn, taip pat, siekiant lavinti lietuvių kalbos ir anglų kalbos įgūdžius, papildomai lanko lietuvių ir anglų kalbos individualias pamokas, kurių kaina 70 Eur/mėn. Ieškovė taip pat turi pilnametę dukrą, kuri gyvena kartu ir ieškovė apmoka jos studijas. Ieškovė turi transporto priemonę, prievolių kreditoriui.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jiems su atsakovu nutraukiant santuoką 2015 metais, atsakovas tuo metu jau dirbo JAV tolimųjų reisų vairuotojų ir jo gaunamos pajamos per mėnesį siekė apie 4500 USD. Teismo posėdyje atsakovas pats paaiškinimų neteikė, vedė bylą per atstovę, kuri paaiškino, jog atsakovas, gyvendamas JAV dirba pavienius, pagalbinius darbus, neturi nuolatinių pajamų. Atsakovas gaunamas pajamas ir savo turtinę padėtį bei kas mėnesines išlaidas įrodinėjo tik pateiktomis metinėmis pajamų deklaracijomis ir atstovės advokatės R. Šimkienės paaiškinimais. Iš pateiktų deklaracijų ir atstovės paaiškinimų matyti, jog atsakovo pajamos 2021 metais buvo tik apie 663,00 USD per mėnesį. Pagal kasacinio teismo praktiką deklaracijos pripažįstamos paprastais (ne oficialiais) rašytiniais įrodymais, vertinamais kartu su visais kitais įrodymais, atsižvelgiant į šiuose įrodymuose esančią informaciją, šios informacijos pakankamumą, jos gavimo būdą, prieštaravimų nebuvimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V. , bylos Nr. 3K-3-561/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai.

Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas pažymi, jog atsakovas viso proceso metu turėjo atstovę – advokatę, tačiau iš esmė įrodymu apie jo pajamas ir išlaidas laikė jo pateiktas deklaracijas. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nepaneigė aplinkybės, kurią nurodė ieškovė teikdama paaiškinimus jog atsakovas, iš tiesų, dar 2015 metais turėjo JAV gerai apmokamą darbą ir visus šiuos metus iki pat 2021 metų teikė sūnui išlaikymą po 300 – 400 Eur kas mėnesį, o nuo 2021 metų vasaros išlaikymo sumą sumažino iki 160 Eur.

Nei atsakovas, nei jo atstovė, nors ir turėjo galimybę, visgi nepateikė teismui jokių duomenų, ar paaiškinimų, kokios priežastys, aplinkybės lėmė ir būtent dėl ko atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos per pastaruosius metus pablogėjo, nes siekia tik 630 USD per mėnesį. Be to, atsakovo atstovė, advokatė R. Šimkienė teismo posėdžio metu tik abstrakčiai ir lakoniškai nurodė, jog ji neturi duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ir sąlygas JAV, kaip ir neturi duomenų, kokios yra tikrosios atsakovo patiriamos išlaidos gyvenant ne Lietuvos Respublikoje, turimas išsilavinimas ir galimybės dirbti bei gauti didesnes pajamas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas, gavęs gydymo paslaugas Lietuvoje, išvyko į JAV, neturėdamas nustatyto neįgalumo, ar tokios anamnezės, dėl kurių jis turėtų ribotas galimybės dirbti, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių.

Teismas pažymi, jog remiantis viešai prieinamais skelbtinais duomenimis pagal ekonomikos dalį vienam gyventojui (nominalus BVP/USD), Jungtinės Amerikos Valstijos – t.y. šalis, kurioje atsakovas didžiąją metų laiko dalį gyvena ir dirba, pagal ekonominį išsivystymą Pasaulyje užima septintą vietą, o tuo tarpu, Lietuva pagal šį kriterijų užima tik 47 vietą. Vadinasi, atsakovo galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas yra net kelis kartus didesnės nei ieškovės gyvenant Lietuvoje.

Atsakovas A. P., atsiliepime nesutikdamas su prašomu išlaikymo padidinimu teigė, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad vaiko poreikiai padidėjo. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas sutinka teikti vaikui po 150 Eur/mėn. išlaikymą. Analizuojant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 145,00 Eur išlaikymo sumos nebepakanka net ir minimaliems vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 7 metų laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesio alga – 730 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 145,00 Eur suma nebeužtikrina net minimalių vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Išlaikymas vaikui priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). 2015 metais sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas jokio turto neturėjo, nuo 2011-01-03 buvo registruotas darbo biržoje. Turėjo dar vieną išlaikomą vaiką – sūnų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam išlaikymas buvo priteistas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-173-123/2012. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius (amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija), tiek pagal subjektyvius veiksnius (pastangos susirasti geriau apmokamą darbą, noras, požiūris, galimybės gauti papildomas pajamas).

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis, tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad vaikui augant didėja jo poreikiai: nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl pasikeitusios ekonominės (infliacija) situacijos padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos būtiniausiems poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui ir pan.). Taigi ieškovė pateikė detalią vaiko poreikių tenkinimo lentelę, paskaičiavimus, kurių atsakovas iš esmės nepaneigė, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė. Sprendimo, kuriuo vaikui išlaikymui buvo priteista po 145,00 Eur, priėmimo metu vaikui buvo dveji metai, kadangi per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų į bylą nepateikė, kad už 145 Eur sumą per mėnesį galima išlaikyti šalių sūnų (CPK 177, 178 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, paskaičiavimus, esamus padidėjusius vaiko poreikius, vaiko amžių, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad didesnis nepilnamečio vaiko išlaikymas užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams taip pat yra būtinas ir pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

Ieškovė įrodė, kad taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, mokamą kreditą perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Atsakovas savo išlaidų neįrodinėjo. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametį šalių sūnų, jai tenka didžiausioji nepilnamečio sūnaus D. rūpinimosi našta. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šalių sūnaus nepatenkintų poreikių šiai dienai nėra, ieškovė vaiko poreikius patenkina pilnai iš savo gaunamų pajamų, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 145 Eur sumos neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė apsiribodama tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma, atsakovo manymu, yra per didelė (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad poreikis išlaikyti dabartinę šeimą nešalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui D. P. bei užtikrinti būtinas sąlygas jam visapusiškai augti ir vystytis. Tokia yra ir kasacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 300 Eur per mėnesį. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog jo pajamas sudaro darbo užmokestis – apie 663 Eur per mėnesį, o duomenų apie išlaidas teismui nebuvo pateikta, atsakovas turi kitų išlaikytinių - dar du nepilnamečius vaikus, tačiau tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas kiek vaikų gyvenime turėti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad po intensyvaus gydymo Lietuvoje, atsakovo sveikatos būklė pagerėjo, teismas įvertina ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų bei įrodymų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko D. P. išlaikymo, jei jo manymu iš jo gaunamo 663 Eur darbo užmokesčio negali skirti didesnio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui D. P. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Teismas pažymi, jog visgi atsakovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų ir nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog turi galimybę teikti išlaikymą vaikui daugiau nei po 145 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas pervesdavo savo nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį ne vienerius metus. Be to, nustatyta, jog atsakovas teikia išlaikymą ir savo kitiems vaikams po 100 Eur. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo ir 2015 metais buvo tokio pačio dydžio pajamos, kaip ir šiuo metu, t. y. 663,00 USD. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir jo atlyginimas prieš 10 metų buvo 4 500 USD. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad atsakovo pajamos galimai buvo didesnės, nei jis deklaravo.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Ieškovė, kaip minėta, negrindžia ieškinio pagerėjusia ar pablogėjusia atsakovo turtine padėtimi, o grindžia paaugusio sūnaus padidėjusiais poreikiais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius). Vieno MMA išlaikymo vienam vaikui dydis tik orientacinis, vaiko visapusiškam vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Nustatant vaiko poreikius, vaiko motina neturi pateikti teismui detalius įrodymus (kvitus, čekius), pagrindžiančius ne didesnes, nei MMA išlaidas vaikui, tačiau tėvas, įrodinėdamas didesnę ar mažesnę nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020, 22 p.). Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad D poreikiams kas mėnesį reikalinga mažesnė, nei 300 Eur suma, kurią turi teikti vienas iš tėvų.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

2015 m. gegužės 8 d. tvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatant išlaikymo dydį po 145 Eur per mėnesį vaiko poreikiai nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, o vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Teismas konstatuoja, kad nuo 2015 m. D. P. poreikiai išaugo, pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, berniukas pradėjo eiti į mokyklą, lanko kelis apmokamus būrelius bei papildomus anglų ir lietuvių kalbos užsiėmimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi teismas negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas atsakovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas nepilnamečiui sūnui išlaikyti. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan.

Pagal formuojamą teismų praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu. Šiuo atveju šalių sūnus gyvena su ieškove, todėl ieškovei tenka didesnė nei atsakovui vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų.

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės bei šalių atstovų duotus paaiškinimus, bei teismas, įvertinęs berniuko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įskaičiavus į vaiko poreikių tenkinimą valstybės mokamas sumas, atsižvelgus į tai, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, vadovaujantis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 250 Eur suma kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų, neįskaitant valstybės mokamų pinigų, pakankama, atitinka šalių vaiko amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą ir iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė D. P. atstovė motina T. P. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovių paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokačių laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra pagrįstos ir nėra per didelė.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės išlaidos advokatės pagalbai apmokėti šioje byloje yra 500,00 Eur. Atsakovo A. P. bylinėjimosi išlaidos – 726,60 Eur advokatės pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (83 proc.). Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo A. P. valstybei priteisiamas 28,00 Eur žyminis mokestis (250-145x12=1260; 1260x0,03x0,75=28,00) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo ieškovei priteistina 415 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui – 123,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 376 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6480-639/2015, dalį dėl D. P. priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) išlaikymą D. P., gim. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki D. P. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnamečio D. P. motinai T. P.

Priteisti iš atsakovo A. P. (A. P.) 415 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. P.

Priteisti iš ieškovės T. P. 123,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. P. (A. P.).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. (A. P.) 28,00 Eur žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmus.