Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-09 · Civilinė byla Nr. e2S-559-967/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-09
Bylos Nr.
e2S-559-967/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22246-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Pareiškėjas
Z. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-559-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22246-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11; 3.5.1; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Admivita“, UAB „Ius Positivum“, UAB „Baltic Arms“, UAB „Skomė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų prašydamas panaikinti antstolio Donato Kisieliaus patvarkymą Nr. S-22-174-18224; nušalinti antstolį Donatą Kisielių nuo vykdomųjų bylų: Nr. 0174/16/03054, Nr. 0174/16/03055, Nr. 0174/17/01297, Nr. 0174/17/02509, Nr. 0174/17/02624, Nr. 0174/17/03073, Nr. 0174/17/03074, Nr. 174/17/03075, Nr. 0174/17/03076, Nr. 0174/17/03077, Nr. 0174/18/00254, Nr. 0174/18/00255, Nr. 0174/18/00256, Nr. 0174/18/00501, Nr. 0174/18/01808, Nr. 0174/18/002464, Nr. 0174/18/02638, Nr. 0174/18/02639, Nr. 0174/18/02640, Nr. 0174/18/02641, Nr. 0174/18/02642, Nr. 0174/18/02643, Nr. 0174/18/02644, Nr. 0174/18/02645, Nr. 0174/18/02646, Nr. 0174/18/02647, Nr. 174/18/02648, Nr. 0174/18/02677, Nr. 0174/18/02678, Nr. 0174/18/02679, Nr. 0174/19/00776, Nr. 0174/19/02824, Nr. 0174/19/02825, Nr. 0174/19/02826, Nr. 0174/19/02827, Nr. 0174/19/02828, Nr. 0174/19/02829, Nr. 0174/19/02830, Nr. 0174/19/02831, Nr. 0174/19/02832, Nr. 0174/19/02833, Nr. 0174/19/02834, Nr. 0174/19/02835, Nr. 0174/19/02836, Nr. 0174/20/02624, Nr. 0174/20/02625, Nr. 0174/20/02626, Nr. 0174/20/02627 vykdymo; bei skirti antstoliui Donatui Kisieliui 5 000 Eur baudą, 50 proc. jos skiriant pareiškėjui Z. V..

2. Pareiškėjas nurodė, kad minėtuose vykdomosiose bylose, antstolis Donatas Kisielius patvarkymu Nr. S-22-174-18224 prašė draudimo bendrovės ERGO Life Insurance SE, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pateikti antstoliui informaciją, susijusią su 2002 m. gruodžio 1 d. kaupiamojo gyvybės draudimo sutartimi Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, t. y. pateikti draudimo liudijimą, draudimo sutarties pakeitimą dėl draudimo sutartyje nurodyto asmens, kuris draudimo sutartyje nurodytais atvejais įgyja teisę į draudimo išmoką, duomenis apie preliminarią draudimo išmoką informacijos pateikimo dienai. Pareiškėjas mano, kad antstolis prašydamas draudimo bendrovės pateikti šią informaciją, piktnaudžiauja antstolio procesinėmis teisėmis; siekia ne antstolio funkcijų vykdymo, o be teisinio pagrindo siekia vykdomųjų bylų išieškotojų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ vadovui J. M. surinkti pareiškėjo asmens duomenis, kurie gali būti panaudoti neteisėtiems tikslams pasiekti, todėl prašo teismo panaikinti antstolio Donato Kisieliaus patvarkymą Nr. S-22-174-18224 bei skirta antstoliui 5 000 Eur baudą, 50 proc. jos skiriant pareiškėjui.

3. Antstolis Donatas Kisielius 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-22-174-18774, skundo netenkino ir persiuntė skundą nagrinėti teismui.

4. Antstolis Donatas Kisielius paaiškino, jog atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, antstolio 2018 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S-l8-174-1275, kuris pakeistas antstolio 2021 m. sausio 7 d. patvarkymu Nr. S-21-174-566 areštuotos pareiškėjui priklausančios esamos/būsimos bei jam išmokėtinos piniginės lėšos iš draudimo bendrovės ERGO Life Insurance SE. Antstolio teigimu, vykdymo procese surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2002 m. gruodžio 1 d. su ERGO Life Insurance SE sudarė kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kurioje yra vienintelis apdraustasis asmuo, be to vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad 2018 m. sausio 17 d. taikytų priverstinio vykdymo priemonių galiojimo pagrindas nėra išnykęs. Todėl ginčijamas patvarkymas priimtas siekiant išsiaiškinti, ar antstoliui buvo atskleista visapusiška bei išsami informacija apie pareiškėjo turtinę padėtį. ERGO Life Insurance SE 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė informaciją, iš kurios antstoliui tapo žinoma, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. draudikui pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti naudos gavėją draudimo termino pabaigoje. Apie pateiktą pareiškėjo prašymą antstolis nebuvo informuotas, kas įrodo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“ pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolis Donatas Kisielius vykdydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnyje 2 dalyje nurodytas pareigas, pagrįstai kreipėsi į draudimo bendrovę dėl informacijos susijusios su pareiškėjo kaupiamojo gyvybės draudimo sutartimi pateikimo. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad 2022 m. gruodžio 1 d. baigėsi galioti pareiškėjo gyvybės draudimo sutartis, o jos pabaiga būtų pagrindas išmokėti pareiškėjui sukauptą draudimo sumą, kurią būtų galima paskirstyti kreditoriams, tačiau pareiškėjas 2019 m. spalio 7 d. pateikė prašymą pakeisti naudos gavėją į pareiškėjo sutuoktinę. Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaryta vedybinė sutartis ir nustatytas atskiras turto režimas, mano, jog pareiškėjas savo tokiais veiksmais siekia išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš draudimo sutarties pagrindu sukauptų lėšų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių pagrindų, kuriais remiantis turėtų būti naikinamas skundžiamas antstolio patvarkymas Nr. S-22-174-18224 bei įstatyme įtvirtintų antstolio nušalinimo pagrindų, todėl mano, kad pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

6. Kiti suinteresuoti asmenys UAB „Admivita“, UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Skomė“ atsiliepimų į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmetė.

8. Nustatė, kad kad antstolis Donatas Kisielius 2022 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-174-18224, kuriuo prašė ERGO Life Insurance SE, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pateikti antstoliui informaciją, susijusią su 2002 m. gruodžio 1 d. kaupiamojo gyvybės draudimo sutartimi Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. ERGO Life Insurance SE 2022 m. lapkričio 4 d., atsakydama į antstolio patvarkymą Nr. S-22-174-18224, pateikė pareiškėjo 2019 m. spalio 7 d. prašymą, kuriuo jis prašė pakeisti naudos gavėją draudimo termino pabaigoje, taip pat nurodė kokią sumą turi draudėjas sukaupęs sutarties pasibaigimo dienai, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d. Taip pat nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl antstolio 2022 m. spalio 28 d. patvarkymo Nr. S-22-174-18224 suteikti informaciją apie pareiškėjo turtą. Pareiškėjo teigimu, antstolis viršydamas jam suteiktu įgaliojimus piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip siekdamas surinkti pareiškėjo asmens duomenis. Pareiškėjas nesutikimą su antstolio patvarkymu dėl informacijos pateikimo, grindžia tuo, kad gyvybės draudimo sutartis yra pareiškėjo asmens duomenys, kurių draudimo bendrovė niekam pateikti negali be pareiškėjo ar teismo įpareigojimo.

9. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad antstolio reikalauta informacija iš ERGO Life Insurance SE yra rinkta neteisėtais būdais ar duomenų, apie tai, kad informacija yra rinkta siekiant panaudoti ją prieš patį pareiškėją. Teismas pabrėžė, kad Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Remiantis išdėstytu bei, kad turto areštas skolininkui priklausančiam bei jam išmokėtinų piniginių lėšų iš ERGO Life Insurance SE nėra panaikintas, teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai 2022 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. S-22-174-18224 kreipėsi į draudimo bendrovę siekiant gauti informaciją susijusią su pareiškėjo 2002 m. gruodžio 2 d. sudaryta kaupiamojo draudimo sutartimi.

10. Kadangi antstolis 2022 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-22-174-18567 netenkino pareiškėjo 2022 m. spalio 31 d. pareiškimo dėl antstolio nušalinimo nuo vykdomųjų bylų, šis pareiškimas buvo perduotas nagrinėti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-27055-599/2022 atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio nušalinimo nuo minėtų vykdomųjų bylų vykdymo, todėl teismas sprendė, kad klausimas dėl antstolio Donato Kisieliaus nušalinimo minėtose vykdomosiose bylose jau yra išspręstas, todėl šį pareiškėjo prašymą dėl antstolio nušalinimo paliko nenagrinėtinu.

11. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmestinas, prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taip pat atmestas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Pareiškėjas Z. V. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

12.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis vykdydamas savo funkcijas turėjo teisę gauti informaciją susijusią su 2002 m. gruodžio 1 d. kaupiamojo gyvybės draudimo sutartimi Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų iš ERGO Life Insurance.

12.2. Teigia, kad antstolio neteisėti veiksmai susiję su informacijos gavimu pasireiškė Vilniaus miesto apylinkės teismui iškėlus civilinę bylą Nr. e2-28182-1125/2022, kadangi šioje byloje gavus antstolio prašytą informaciją, UAB „Baltic arms“ kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ko pasėkoje teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo sustabdytas draudimo išmokos mokėjimas naudos gavėjai R. V. pagal pareiškėjo sudarytą 2002 m. gruodžio 1 d. gyvybės draudimo sutartį. Nurodė, kad antstolis sąmoningai suklaidino teismą nurodydamas 2002 m. gruodžio 1d. gyvybės draudimo sutartį, kurios pastarasis nėra sudaręs. Paaiškino, kad šis yra sudaręs 2002 m. gruodžio 30 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-521-032074, pagal kurią naudos gavėja yra jo žmona, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nepagrįsta.

Atsiliepimas

13. Argumentams pagrįsti, atskiruoju skundu apeliantas pateikė teismui 2022 m. gruodžio 30 d. R. V. atsiliepimą į UAB „Baltic Arms“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-28182-1125/2022 kartu su 2002 m. gruodžio 30 d. draudimo liudijimu Nr. 71-521-032074 ir jo pirmuoju priedu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

18. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apeliantas pateikė teismui 2022 m. gruodžio 30 d. R. V. atsiliepimą į UAB „Baltic Arms“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-28182-1125/2022 kartu su 2002 m. gruodžio 30 d. draudimo liudijimu Nr. 71-521-032074 ir jo pirmuoju priedu. Šiais įrodymais apeliantas siekia įrodyti, kad antstolis sąmoningai suklaidino teismą pateikdamas kitą draudimo sutartį. Apeliacinio teismo vertinimu apelianto pateikti įrodymai t. y. 2002 m. gruodžio 30 d. draudimo liudijimas Nr. 71-521-032074 ir jo pirmasis priedas yra identiški šioje civilinėje byloje pateiktam draudimo liudijimui, todėl šie nepriimtini ir dėl jų teismas nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius 2022 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-174-18224, kuriuo prašė ERGO Life Insurance SE, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pateikti antstoliui informaciją, susijusią su 2002 m. gruodžio 1 d. kaupiamojo gyvybės draudimo sutartimi Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, t. y. pateikti draudimo liudijimą, draudimo sutarties pakeitimą dėl draudimo sutartyje nurodyto asmens, kuris draudimo sutartyje nurodytais atvejais įgyja teisę į draudimo išmoką, duomenis apie preliminarią draudimo išmoką informacijos pateikimo dienai. ERGO Life Insurance SE 2022 m. lapkričio 4 d., atsakydama į antstolio patvarkymą Nr. S-22-174-18224, pateikė pareiškėjo 2019 m. spalio 7 d. prašymą, kuriuo jis prašė pakeisti naudos gavėją draudimo termino pabaigoje, taip pat nurodė kokią sumą turi draudėjas sukaupęs sutarties pasibaigimo dienai, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d.

Dėl antstolio veiksmų

20. Apeliantas teigia, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes teismas nepagrįstai vertino antstolio Donato Kisieliaus patvarkyme nurodytas aplinkybes kaip antstolio pareigų vykdymą, neatsižvelgdamas į tai, kad antstolis, sąmoningai nurodė kitą draudimo sutartį bei siekė asmeninės informacijos ne tik apie ieškovą, tačiau ir apie pareikėjo žmoną surinkimo.

21. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstoliui taip pat taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2022). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021). Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-943/2022; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-916/2022).

23. Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas antstolis turi teisę neatlygintinai gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė – nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

24. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad antstolio reikalauta informacija iš ERGO Life Insurance SE yra rinkta neteisėtais būdais ar duomenų, apie tai, kad informacija yra rinkta siekiant panaudoti ją prieš patį pareiškėją, todėl ieškinį atmetė. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

25. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Taip pat, kaip jau ir anksčiau pažymėta, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

26. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad turto areštas skolininkui priklausančiam bei jam išmokėtinų piniginių lėšų iš ERGO Life Insurance SE nėra panaikintas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu antstolis pagrįstai 2022 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. S-22-174-18224 kreipėsi į draudimo bendrovę siekiant gauti informaciją susijusią su pareiškėjo 2002 m. gruodžio 2 d. sudaryta kaupiamojo draudimo sutartimi. Pareiškėjo teiginiai, kad antstolio reikalauta informacija iš ERGO Life Insurance SE yra rinkta neteisėtais būdais ar duomenų, apie tai, kad informacija yra rinkta siekiant panaudoti ją prieš patį pareiškėją, įrodymų pagrindžiančius šiuos teiginius nėra pateikta, todėl šie teismo laikytini deklaratyviais, nepagrįstais teiginiais. Remiantis anksčiau minėtais įstatymais, akcentuotina, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, viena iš tokių gali būti kreipimasis dėl informacijos pateikimo, kadangi ši taisyklė įtvirtinta CPK 585 straipsnius 1 dalyje, t. y. įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė – nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi remiantis išdėstytu antstolis turėjo pareigą žinoti visą informaciją susijusią su pareiškėjo turtine padėtimi.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog antstolis sąmoningai nurodė kitą draudimo sutartį ir taip suklaidino pirmosios instancijos teismą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą nurodo <pateikti šiam antstoliui šią mano gyvybės ir draudimo sutartį ir informaciją, susijusią su 2002 m. gruodžio 1 d. mano gyvybės draudimo sutartimi Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų>, taip pat ir suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“ savo atsiliepime į skundą dėl antstolių veiksmų taip pat nurodė tą pačią draudimo sutartį <Kaip žinoma, pareiškėjas yra sudaręs 2002 m. gruodžio 1 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų>. Pirmosios instancijos teismas, iš vykdymo procesu surinktų duomenų, taip pat nustatė, kad pareis?ke?jas 2002 m. gruodžio 1 d. su ERGO Life Insurance SE sudare? kaupiamojo gyvybe?s draudimo sutarti? Nr. 71-521-032074 su papildomu draudimu nuo nelaimingu? atsitikimu?.

28. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog draudimo liudijimo Nr. 1-521-032074 sudarymo data nurodyta 2002 m. gruodžio 30 d., tačiau įmokų mokėjimo termino pradžia nurodyta 2002 m. gruodžio 1 d. Šioje vietoje apeliacinio teismo pažymėtina, kad tiek draudimo įmonių taisyklėmis, tiek teismų praktika laikoma, kad visais atvejais draudimo sutarties įsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo i?mokos sumoke?jimu, šiuo atveju 2002 m. gruodžio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019). Taigi iš to seka, kad apelianto teiginys dėl antstolio pirmosios instancijos teismo suklaidinimo yra nepagrįstas, šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su 2002 m. gruodžio 30 d. draudimo liudijimu Nr. 71-521-032074, kuris įsigaliojo 2002 m. gruodžio 1 d., dėl kurio informacijos antstolis kreipėsi į draudimo įmonę sužinojęs, kad draudimo termino pabaigoje pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti naudos gavėją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, šio patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto (pareiškėjo) Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeista.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė