Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei A.L., jos atstovui advokatui E.K., atsakovei G.Č., jos atstovei advokato padėjėjai E.M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.L. ieškinį atsakovei G.Č., trečiajam asmeniui V.D. dėl jungtinės veiklos nustatymo ir laidotuvių išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A.L. 2020-10-09 pateiktu ir 2020-11-12, iš dalies pašalinus 2020-10-15 nutartimi nustatytus trūkumus, priimtu patikslintu ieškiniu atsakovei G.Č. prašo:

1) pripažinti, kad ieškovė A.L. ir N.S., gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir 2716,60 Eur banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, yra bendroji dalinė šių asmenų nuosavybė bei ½ jų dalį – 1358,30 Eur priteisti ieškovei;

2) priteisti ieškovei iš atsakovės G.Č. 2264,40 Eur laidojimo, metinių ir kapavietės tvarkymo išlaidų.

Ieškovė A.L. ir jos atstovas ieškinį palaiko ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais.

Trečiasis asmuo V.D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko ir nuotoliniu būdu nedalyvavo.

Liudytojas R.B. parodė, kad maždaug nuo 2000 m. iki 2016 m. dirbo kartu su N.S. policijoje, buvo bendradarbiai ir draugai. N. išėjus į pensiją, bendravimas beveik nutrūko. N. per bendrus pažįstamus 2009-2010 m. susipažino su A. A. gyveno Kretingoje, atvažiuodavo pas N. į Klaipėdą, atveždavo jam rūbų. Negali pasakyti, ar jie kartu gyveno. Ji dažnai atveždavo N. į darbą. Taip pat N. dažnai ateidavo pėstute iš mamos namų. Yra su jais kartu buvęs bute Jūros gatvėje, kur gyveno jų draugas J. Suprato, kad J. jiems užleisdavo tą butą ar vakarui, ar dienai, ar nakčiai. D. nežino. A. ir N. buvo daugiau nei pažįstami, bet kad vedė bendrą ūkį negalėtų pasakyti. Nežino, ar jie turėjo bendrą biudžetą. N. kol bendravo su A., kitos draugės neturėjo. Prieš 3-4 metus buvo kalbos, kad N. nori tuoktis su A., visi dėl to darbe juokėsi. Apie N. vykdomą autoserviso veiklą girdėjo tik iš kalbų. N. sakė, kad turi savo verslą, užsiima žvejyba, yra įdarbinęs porą žmonių. Kad būtų verslo dalininkų, nesakė. Nežino, ar A. dalyvavo žuvies versle. Buvo susitikęs N. Palangoje stintų šventėje, tada kartu dirbo A. su sese.

Liudytojas R.V. parodė, kad N. yra jo draugas. Jis maždaug prieš 10 metų susipažino su A. Jie pradėjo kartu gyventi N. bute, po jo mamos mirties ir gyveno iki N. mirties. Iki mamos mirties, gyveno nuomojamame bute, nežino kur. Pas juos svečiuose nėra buvęs. Apie tai, kad jie kartu gyveno žino iš N. žodžių. Matė, kad jie kartu mieste vaikščiodavo. N. sakydavo, kad padeda A. turguje su rūbais. N. kalbėdavo, kad reikia vesti A. Rudenį, kuriais metais nurodyti negali, gulėdamas Raudonojo kryžiaus ligoninėje telefonu jam sakė, kad jai pasipiršo, nupirko žiedą. D. nepažįsta. N., baigęs darbą policijoje ir išėjęs į pensiją, su A. atidarė žuvies verslą. Rūkydavo žuvį, prekiaudavo Palangoje, Tilžės turguje, Klaipėdoje. N. apie tai pasakojo. Sakė, kad Palangos stintų šventėje buvo gera prekyba. N. dar turėjo servisą. Jis jam padėjo viską ten susivežti. Pirmiau buvo žuvies verslas, po to servisas. Apie tikėjimą nekalbėdavo. N. į bažnyčią eidavo. Jis dalyvavo N. laidotuvėse ir gedulinguose pietuose bei metinėse. Mišiose nebuvo. A. sakė, kad mišios buvo užsakytos. A. taip pat sakė, kad ji sutvarkė kapą.

Liudytojas A.P. parodė, kad N. buvo jo draugas, kartu žvejodavo. N. iš pradžių su A. draugavo, vėliau pradėjo kartu gyventi. Iki mamos mirties N. gyveno pas mamą ir susitikinėdavo su A. N. dar gyveno bute Jūros g., pas draugą. A. ten ateidavo. Jie ten susitikdavo, bet A. ten negyveno. N. nuvažiuodavo pabūti pas A. į Kretingą. Iš N. sužinojo, kad jie tik po mamos mirties pradėjo kartu gyventi mamos bute. Jis po mamos mirties tame bute nebebuvo. Susitikdavo su jais per šventes. Jie pas jį yra buvę svečiuose dar iki mamos mirties, nes neturėjo kur nueiti, pabuvo porą dienų, nes šventė jūros šventę. N. su A. gyveno iki jo mirties. Po to, kai išėjo į pensiją, N. užsiiminėjo žuvies verslu, turėjo garažą, sporto salę. Žuvį iš kažkur pirkdavo. Nežino, ar A.L. dalyvavo žuvies versle. D. nepažįsta. Dalyvavo laidotuvėse ir metinėse. Per metines kapas buvo sutvarkytas, buvo padaryti bordiūrai, paminklas stovėjo šalia, kapas buvo iš žemių. A. sakė, kad ji sutvarkė kapą. Gedulinguose pietuose dalyvavo. Laidotuvių mišiose nebuvo, nežino, ar mišios buvo. Per metines nežino, ar buvo mišios. Mano, kad N. nebuvo tikintis. Nėra matęs, kad N. eitų į bažnyčią.

Liudytoja R.Š. parodė, kad gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kaip ir N. su mama, daug metų buvo bendrijos pirmininke. Jų butai yra greta, turi bendrą sieną. Pas ją viskas girdisi. N. iki 2008 metų į butą tik ateidavo ir išeidavo, nuo 2010 m. nuolatos gyveno bute su mama. N. bendravo su kažkokia moterimi, kuri pardavinėdavo žuvį. Mamos bute nei vienos moters nėra mačiusi, nei viena moteris ten negyveno tiek mamai gyvai esant, tiek po jos mirties. Po mamos mirties N. sakė, kad nori tuoktis su D. Ieškovės nepažįsta, ją mato pirmą kartą. N. sakė, kad po mamos mirties jam liko daug pinigų, atsidarė du verslus – servisą ir sporto salę. N. su žuvimi užsiimdavo visą laiką, samdydavosi žmones, kad žuvį išrinkinėtų. Maždaug prieš 15 metų ir jos vyras su dukra yra padėję išrinkti žuvį. Namuose žuvies neapdorodavo. Jo mama sakė, kad Tilžės turguje žuvimi prekiavo D. Kol N. buvo ligoninėje, niekas į butą neatvažiuodavo. Kad N. mirė nieko nežinojo, apie laidotuves irgi nieko nežinojo, jokio skelbimo nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė A.L. ir N.S. nuo 2009-2010 m. palaikė artimus santykius.

A.L. yra išsituokusi, jos ir R.L. santuoka nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-06-06 sprendimu nuo 2016-07-08. Gyvenamoji vieta nuo 1998-10-20 deklaruota (duomenys neskelbtini). A.L. vykdė ir vykdo individualią veiklą – prekiauja rūbais Palangoje pagal verslo liudijimus. 2018-10-23 išvyko į Angliją, 2018-10-31 grįžo iš Anglijos į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

N.S. santuoka su L.S. nutraukta nuo 2011-10-07. Gyvenamoji vieta nuo 1994-02-02 iki 2019-01-08 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini); faktiškai šiuo adresu gyveno nuo 2008-2010 m.

N.S. po mamos S.S. mirties 2017-11-15 pagal testamentą (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2018-02-20) paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas banko sąskaitose (ne mažiau kaip 17586,82 Eur), vertybinių popierių.

- nuo 2018-01-12 iki 2019-01-08 „Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas“, su UAB „Tilžės turgus“ sudaryta paviljono nuomos sutartis laikotarpiui nuo 2018-04-01 iki 2018-11-30, mokėjimai pagal nuomos sutartį vykdyti N.S. vardu, nurodytu laikotarpiu sumokėtas 2606 Eur nuomos mokestis, paskutinis mokėjimas atliktas 2018-11-11;

- nuo 2018-10-05 iki 2019-01-08 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“.

N.S. 2018-11-09 buvo hospitalizuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, įtariant pankreatitą, kepenų cirozę, būdamas girtas, alkoholio kiekis 4,50 promilės.

N.S. 2018-12-11, būdamas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, išdavė įgaliojimą trečiajam asmeniui V.D., ieškovės A.L. sūnėnui, disponuoti transporto priemonėmis, banke „Swedbank“ AB atidarytose sąskaitose esančiomis lėšomis, atstovauti jį įvairiose įstaigose. Po įgaliojimo išdavimo iš N.S. sąskaitos Nr. xxxx 8471 pervesta V.D. 2018-12-12 – 1000 Eur, 2018-12-31 – 10000 Eur, A.L. 2018-12-17 – 400 Eur, 2019-01-03 – 6000 Eur. Plungės apylinkės teisme Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal G.Č. ieškinį A.L. ir V.D. dėl šių lėšų grąžinimo.

N.S. mirė 2019-01-08 ligoninėje, išbuvęs 61 dieną.

N.S. laidotuvėmis rūpinosi ieškovė A.L. Rašytiniais įrodymais pagrįstos jos patirtos laidotuvių išlaidos sudaro 1519,4 Eur: 1369,40 Eur pagal laidojimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Aterna“ ir 150 Eur gedulingi pietūs (15 asmenų).

A.L., mirus N.S., išmokėtos išmokos: 8 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo pašalpa – t.y. 304 Eur, nes 2019 m. sausio mėn. bazinis dydis sudarė 38 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pagal LR pramos mirties atveju įstatymą; pagal 2019-01-09 pateiktą prašymą iš VSDF biudžeto 396,34 Eur pagal LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 str. 9 d. ir 406,56 Eur LR pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 4 d.; iš viso 1106,90 Eur išmokų.

Po N.S. mirties likusį turtą pagal 2019-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, paveldėjo jo sesuo (atsakovė) G.Č. Tarp kito paveldėto turto yra 2716,60 Eur pinigų likutis banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. xxxx 8471.

Dėl jungtinės veiklos

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos (LR CK 6.969 str.). Visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (LR CK 6.972 str. 5 d.). Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir / ar darbu ir kt. Atitinkamas sugyventinių turtas gali būti pripažintas bendrąja daine nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų šalių iš bendrų lėšų ir bendrai naudojamas. Nuosavybės teisės sukūrimas jungtines veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės teisės, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise sukūrimo. Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge faktą, bendro ūkio tvarkymo aplinkybes, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį, dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali būti ir nesusitarta (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-235/2008; Nr. 3K-3-482/2010, Nr. 3K-3-553/2010, Nr. 3K-3-134/2011 Nr. 3K-84/2014, Nr. 3K-3-684/2015; Nr. 3K-3-181-969/2016, 3K-3-367-701/2016, Nr. e3K-3-133-823/2020 ir kt.).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.).

Neabejotina, kad ieškovė ir N.S. palaikė artimus ir intymius santykius. Tačiau duomenų ir įrodymų išvadai, kad jie kartu gyveno nuolat, o ne epizodiškai, ir vedė bendrą ūkį nepakanka. Ieškovės santuoka nutraukta tik 2016-07-08. Ieškovės gyvenamoji vieta nepertraukiamai nuo 1998 m. deklaruota Kretingoje. Ji savo verslą vykdė Palangoje. Ieškovė po kelionės į Angliją, 2018-10-31 grįžo į savo namus Kretingoje. N.S. 2018-11-09 iš kitos moters namų, būdamas sunkaus girtumo, pateko į ligoninę. Ieškovė asmens, su kuriuo kaip teigia nuolat gyveno ne vienerius metus ir vystė verslą, nepasigedo ilgiau kaip savaitę, net 9 dienas. N.S., gulėdamas ligoninėje, įgaliojimą veikti jo vardu išdavė draugui, ieškovės sūnėnui, V.D., o ne ieškovei. Visuma aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė ir N.S. nuolat kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Galimai, būdavo kartu epizodiškai. Bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo aplinkybių nepatvirtino ir ieškovės pusės liudytojai. Atsakovės pusės liudytoja, kurios parodymai išsamūs, nuoseklūs ir teismas neturi pagrindo jais netikėti, šias aplinkybes kategoriškai paneigė.

Net jei būtų nustatytos bendro gyvenimo aplinkybės, tai, nesudaro pagrindo išvadai apie jungtinės veiklos (partnerytės) santykius versle. Pagal VMI pateiktus duomenis N.S. žuvies verslą vykdė nuo 2018-01-12 iki 2019-01-08. Tačiau liudytojų parodymai patvirtina, kad žuvimi jis užsiėmė daug anksčiau, galimai be verslo ar individualios veiklos liudijimų. Ieškovės paaiškinimų, kad ji į žuvies verslą investavo apie 3000 Eur savo lėšų, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, atsakovės su atsiliepimu pateiktos N.S. sąskaitos išrašo analizė rodo, kad jis turėjo pakankamai lėšų pasiruošti stintų šventei, kuri ieškovės paaiškinimais, yra laikoma bendro verslo pradžia. 2018 m. stintų šventė Palangoje vyko vasario 17-18 dienomis. Prieš stintų šventę į sąskaita, kurioje esantį atsakovės paveldėtą pinigų likutį prašoma padalinti, buvo papildyta iš kitos N.S. indėlio sąskaitos 2018-01-12 3000 Eur suma, 2018-02-06 – 1000 Eur, 2018-02-13 – 1000 Eur. Ieškovės paaiškinimais, per stintų šventę suprekiauti pinigai buvo laikomai N.S. namuose ir investuojami į verslą. Tačiau banko sąskaitos analizė rodo, kad ne mažesnė nei 2045 Eur suma 2018-02-18 (duomenys neskelbtini) buvo įnešta į sąskaitą. Ieškovė negalėjo nurodyti asmenų - kas prekiavo žuvimi Tilžės turguje Klaipėdoje ir kas tvarkė žuvies verslo apskaitą. Ieškovė nurodo, kad rūpinosi žuvies užpirkimu, tačiau negalėjo nurodyti nei vieno tiekėjo. Taip pat ieškovė negalėjo aiškiai nurodyti, kiek pajamų ir kokį pelną gavo iš žuvies verslo. Ieškovės paaiškinimai, kad žuvį dorodavo abu kartu bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno, nelogiški, be to juos paneigia liudytoja apklaustos kaimynės parodymai. Ieškovės paaiškinimais, žuvies verslas realiai buvo nutrauktas 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, pagal dokumentus 2018 m. spalio mėnesį. Tačiau byloje esančiais rašytiniais įrodymais, paviljono nuomos sutartis pasibaigė tik 2018-11-30, paskutinė nuomos mokesčio įmoka atlikta 2018-11-11, kai N.S. jau buvo ligoninėje. Ieškovė nurodė, kad žuvies verslas buvo nutrauktas kaip nepelningas, nors iš jo buvo gauta 3 kartus daugiau pajamų nei iš jos rūbų verslo. Logiškai to paaiškinti negalėjo. Visuma aplinkybių rodo, kad ieškovei nėra žinomos su žuvies verslu susijusios esminės aplinkybės, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė galimai epizodiškai padėdavo N.S. žuvies versle, tačiau jungtinės veiklos pagrindais jame nedalyvavo.

Ieškovė ypatingai akcentuoja 2018-02-17/18 vykusią stintų šventę, kurioje leidimas prekybai buvo gautas jos sesers sutuoktinio vardu ir kurioje ji padėjo prekiauti. Galimai ieškovę ir N.S. siejo jungtinės veiklos sutartis dėl prekybos toje šventėje. Tačiau nuo šios šventės iki palikimo, kurį paveldėjo atsakovė, atsiradimo praėjo beveik 11 mėnesių. Banko sąskaitos išrašo analizė rodo, kad sąskaitoje iš tos šventės suprekiautų ir įneštų lėšų sąskaitoje seniai nebebuvo. Duomenų, kad vėliau iš žuvies verslo gautos pajamos būtų patekusios į ieškovės nurodytą sąskaitą nėra ir to nepatvirtina banko sąskaitos išrašas. Ieškovės nurodyta N. sąskaita reguliariai (beveik kas mėnesį) buvo papildoma lėšomis iš indėlio sąskaitos. Į ją pateko N.S. po mamos mirties paveldėtos lėšos, 2018-03-26 iš Finansų ministerijos net 37926,20 Eur. Į sąskaitą taip pat buvo pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos N.S. kas mėnesį mokamos 135,52 Eur ir 184,12 Eur išmokos. Banko sąskaitos išrašo analizė rodo, kad atsakovės paveldėtų piniginių lėšų ieškovės nurodytoje sąskaitoje kilmė visiškai kita, ne iš žuvies verslo. Be to, iš N.S. sąskaitos prieš pat jo mirtį, trečiajam asmeniui veikiant pagal įgaliojimą, buvo pervestos didelės pinigų sumos į ieškovės (6400 Eur) ir jos sūnėno trečiojo (11000 Eur) sąskaitas.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškinys dalyje dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo ir banko sąskaitoje Nr. xxxx 8471 pinigų likučio ½ dalies (t.y. 1358,30 Eur) priteisimo yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl laidojimo išlaidų

Laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, kapo tvarkymo išlaidos. Išlaidos už gedulingus pietus, pagal susiformavusį paprotį tradiciškai rengiamus betarpiškai po laidotuvių, gali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos. Išlaidos, turėtos ketvirtinėms, metinėms ir kitiems paminėjimams, nepriskiriamos prie laidojimo išlaidų. Asmens reikalavimas atlyginti palikėjo laidojimo išlaidas yra jo kai įpėdinio kreditoriaus reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo. Teismas, spręsdamas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei teisingumo ir protingumo principais. Atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos. Įprastas išlaidas viršijanti dalis neatlyginama. Atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-160/2006, Nr. 3K-3-482/2010, Nr. 3K-3-171/2012; Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1009-173/2012, Nr. 2A-551-260/2013, Nr. 2A-628-527/2013; Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. e2A-377-440/2019).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2264,40 Eur laidojimo, metinių ir kapavietės tvarkymo išlaidų. Iš jų:

1369,40 Eur už mirusiojo paruošimą, pašarvojimą, salės nuomą ir kitas susijusias prekes ir paslaugas – ši suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, išlaidos yra protingos ir būtinos, jų atsakovė neginčija, todėl atlygintina.

150 Eur gedulingi pietūs - ši suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, išlaidos yra protingos ir pagal suformuotą teismų praktiką priskiriamos būtinoms išlaidoms, todėl atlygintinos.

110 Eur aukos už trejas mišias - šios išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Be to, auka bažnyčiai (savo tikėjimo bendruomenei) yra savanoriškas aktas, nereglamentuojamas teisės normomis. Kiekvienas asmuo aukoja pagal savo galimybes ir kitam negali kilti pareiga atlyginti savanoriškai paaukotų lėšų. Šios išlaidos, be to kad nepagrįstos rašytiniais įrodymais, pagal teismų praktiką nepriskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų, todėl neatlygintinos.

250 salės papuošimas ir mirusiojo portretas - išlaidos nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl neįrodytos ir neatlygintinos.

165 Eur metinių išlaidos, iš jų 115 Eur metinių pietūs (2020-02-02) pagrįstos rašytiniais įrodymais ir 50 Eur auka už mišias nepagrįstos rašytiniais įrodymais, - šios išlaidos nepriskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų, todėl neatlygintinos. Be to, ieškovės nurodyti metinių pietūs (2020-02-02) nesutampa su realiomis mirties metinėmis (2020-01-08), todėl kelia pagrįstų abejonių dėl sąsajumo.

200 Eur už kapavietės sutvarkymą - kapavietės sutvarkymo išlaidos pripažįstamos laidojimo išlaidomis išlaidos, tačiau šiuo atveju ieškovės nurodytos išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl neįrodytos ir neatlygintinos. Be to, atsakovė neigia ieškovę sutvarkius kapavietę, nurodo, kad ji pati sutvarkė šeimos kapą ir šiuos teiginius patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai. 2020-07-26 G.Č. išduotas leidimas įvažiuoti kapavietės tvarkymo darbams (darbų pobūdis – betonavimas, plytelių klijavimas). 2020-08-28 G.Č. išrašyta sąskaita 280 Eur sumai už granitinį paminklą, užrašo graviravimą ir granitinę vazelę. Tą pačią dieną G.Č. pagal 2020-08-28 kvitą apmokėjo UAB „Pamario granitas“ už kapavietės sutvarkymą.

Laikytina, kad būtinos, įprastos, atitinkančios protingumo kriterijus bei rašytiniais įrodymais įrodytos ir atlygintinos laidojimo išlaidos sudaro 1519,4 Eur: 1369,40 Eur pagal laidojimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Aterna“ ir 150 Eur gedulingi pietūs.

Laidotuvėmis besirūpinusiai ieškovei A.L. išmokėta 304 Eur laidojimo pašalpa savivaldybėje pagal LR pramos mirties atveju įstatymą; 396,34 Eur pagal LR socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 str. 9 d. ir 406,56 Eur LR pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 4 d. iš VSDFV fondo, iš viso 1106,90 Eur. Visos ieškovei išmokėtos išmokos pagal teisinį reglamentavimą išmokamos laidojančiam asmeniui, t.y. sistemiškai ir logiškai aiškinant teisės normas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skiriamos laidojimo išlaidoms padengti. Atlygintinos laidojimo išlaidos mažintinos ieškovei valstybės išmokėtų išmokų suma.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, reikalavimas dėl laidojimo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteistina 412,50 Eur patirtų laidojimo išlaidų, kurių nepadengė valstybės mirusįjį laidojančiam asmeniui išmokėtos išmokos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.).

Ieškovė sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1210 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 1292 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinys patenkintas 11,4 procentų. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovės priteistina 147 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestiems reikalavimams atsakovei iš ieškovės priteistina 88,6 procentų, t.y. 532 Eur, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,5 Eur. Šios išlaidos paskirstytinos šalims proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams, iš ieškovės priteistina 15,5 Eur, iš atsakovės 2 Eur pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G.Č. 412,50 Eur laidojimo išlaidų ir 147 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A.L.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A.L. 532 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei G.Č.

Priteisti iš ieškovės A.L. 15,5 Eur pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės G.Č. 2 Eur pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.