Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abundo“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abundo“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl 2023 m. sausio 31 d. rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

11. Šalies teisė duoti paaiškinimus teismui žodžiu ir raštu įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje, ja galima naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Tačiau tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, nepažeisti CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį skundą.

12. Šiuo atveju apeliantė (atsakovė) pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo naujas aplinkybes ir argumentus, kurie nebuvo išdėstyti atskirajame skunde. Toks procesinis dokumentas savo turiniu yra atsakovės paduoto atskirojo skundo argumentų papildymas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, draudžiama papildyti skundą, apeliantės (atsakovės) rašytinius paaiškinimus atsisako priimti, grąžindamas juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).

Dėl 2023 m. vasario 10 d. rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Atsakovė UAB „Abundo“ 2023 m. vasario 10 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, be to, pridėjo naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti su atskiruoju skundu (atkreiptinas dėmesys į tai, kad su atskiruoju skundu nebuvo pateikta nė vieno naujo įrodymo).

14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovė prie 2023 m. vasario 10 d. rašytinių paaiškinimų pridėjo tokius naujus įrodymus: 1) kasos knygos kopijas; 2) banko sąskaitos išrašus (dėl priverstinius išieškojimus vykdančių antstolių iš įmonės sąskaitos iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. nurašytų sumų; dėl VMI iš įmonės sąskaitos iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. nurašytų sumų; dėl SODROS iš įmonės sąskaitos iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. nurašytų sumų); 3) 2020 m. balansą, 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitą; 4) 2021 m. balansą, 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą; 5) 2022 m. gegužės 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitą.

17. Visų pirma, nurodytina tai, kad visus įvardytus įrodymus atsakovė neabejotinai galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendusiam bankroto bylos iškėlimo klausimą, nes visus šiuos dokumentus atsakovė turėjo teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateiktų kasos knygos kopijų neįmanoma identifikuoti, kad tai – būtent UAB „Abundo“ kasos knygos duomenys. Antra, akivaizdu, kad pateiktų naujų įrodymų priėmimas užvilkintų apeliacinės bylos išnagrinėjimą, nes nauji įrodymai pateikti prieš pat antrąjį teismo posėdį, su jais nebuvo galimybės susipažinti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Pažymėtina tai, kad apeliacinis skundas paduotas 2022 m. gruodžio 29 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pirmasis posėdis buvo paskirtas 2023 m. sausio 26 d. 9.00 val., tačiau atsakovė nei su atskiruoju skundu, nei iki bylos nagrinėjimo 2023 m. sausio 26 d. 9.00 val. teismo posėdyje dienos nepareiškė jokių prašymų dėl naujų įrodymų priėmimo. 2023 m. sausio 31 d. atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir kitą posėdį paskyrus 2023 m. vasario 13 d. (pirmadienį), atsakovė naujus įrodymus per EPP sistemą pateikė tik 2023 m. vasario 10 d. (penktadienį) 17.25 val. Trečia, susipažinus su pridėtais naujais įrodymais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie galėtų turėti teisinės reikšmės, sprendžiant UAB „Abundo“ bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pateiktos kasos knygos kopijos apie atitinkamais mėnesiais gautas pajamas, atsakovės vadovei nepateikus įstatymo reikalaujamo UAB „Abundo“ finansinių ataskaitų rinkinio už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo, duomenų apie įmonės turimo turto realią vertę ir visus įmonės kreditorius bei jų finansinių reikalavimų dydį (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktai, 20 straipsnio 2 dalis), savaime nėra teisiškai reikšminga informacija UAB „Abundo“ (ne)mokumui įvertinti. Banko sąskaitos išrašai dėl priverstinius išieškojimus vykdančių antstolių, VMI ir SODROS iš įmonės sąskaitos iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. nurašytų sumų, nesant byloje pirmiau nurodytų duomenų apie įmonės turimo turto realią vertę ir visus įmonės kreditorius bei jų finansinių reikalavimų dydį pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo padavimo dieną (2022 m. rugsėjo 16 d.), taip pat neteikia nagrinėjamam klausimui reikšmingos informacijos. 2020, 2021, 2022 m. gegužės 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nepasirašytos UAB „Abundo“ buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, nėra aišku, kokių įmonės finansinių dokumentų pagrindu jos parengtos. Ketvirta, atsakovės vadovės procesinis elgesys, kai, sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo pirmosios instancijos teisme klausimą, nebuvo pateikta teismo reikalautos pateikti įstatyme nurodytos informacijos (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktai, 20 straipsnio 2 dalis), jokių įrodymų nepridėta ir prie atskirojo skundo, naujų įrodymų nepateikta iki pirmojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio, o tokie įrodymai pateikti tą pačią dieną, kai byla turi būti nagrinėjama iš esmės, nesuderinamai su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu.

18. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, vadovaudamasis šios nutarties 14-15 punktuose aptartais naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kriterijais, apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės 2023 m. vasario 10 d. pateiktų naujų įrodymų. Taip pat nepriimami 2023 m. vasario 10 d. pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai, kurie savo esme reiškia atskirojo skundo argumentų papildymą, taigi jų priėmimas pažeistų CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą (CPK 338 straipsnis).

Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

19. Atsakovės UAB „Abundo“ vadovė 2023 m. vasario 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2023 m. gegužės mėn. ir suteikti atsakovei galimybę įrodyti, jog įmonė gali mokėti einamuosius mokėjimus (atlyginimus, mokesčius valstybei, mokesčius už komunalines paslaugas, patalpų nuomą, žaliavas), jeigu bus suteikta prašoma (pagrįsta dokumentais) laisvai disponuojama pinigų suma kiekvieną mėnesį.

20. Apeliacinės instancijos pažymi, kad atsakovės vadovė nurodė, jog priverstinį skolų išieškojimą vykdantys antstoliai buvo suteikę teisę disponuoti 1 040 Eur per mėnesį suma kasdienei veiklai vykdyti ir tik nuo 2022 m. lapkričio mėn. nustatyta didesnė laisvai disponuojamų lėšų suma. Tačiau atsakovės vadovė neįvardijo, kokios priežastys sukliudė jai, surinkus konkrečius dokumentus, pagrindžiančius lėšų, reikalingų įmonės kasdienei veiklai vykdyti, dydį, kreiptis dėl didesnės lėšų sumos nustatymo ir siekti gauti kuo daugiau pajamų dar iki tol, kol vienas iš kreditorių kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina ir tai, kad, prašant atidėti bylos nagrinėjimą, nepridėta jokių įrodymų apie įmonės kasdienei veiklai vykdyti būtinų lėšų dydį, taip pat jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog atsakovė, tęsdama veiklą, turėtų realių galimybių uždirbti pajamų ne tik būtinoms kasdienės veiklos išlaidoms padengti, bet susikaupusioms skoloms grąžinti.

21. Įvertinus tai, kad nuo pareiškimo iškelti UAB „Abundo“ bankroto bylą padavimo teismui dienos atsakovė nesiėmė veiksmų dokumentams, kurie galėtų atskleisti tikrąją įmonės turtinę padėtį ir realias galimybes toliau vykdyti įprastą veiklą, pateikti, tai, kad prašymas atidėti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą grindžiamas deklaratyviais argumentais, nėra pagrindo tenkinti tokio prašymo (CPK 162² straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

22. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

24. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Abundo“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

25. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama esant dviem sąlygoms: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

26. Vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1878-381/2020; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

28. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės (atsakovės) nemokumą nustatė remdamasis tuo, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių; nėra duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas.

30. Atskirajame skunde apeliantė (atsakovė) nurodo, kad ji neatitinka nė vieno iš JANĮ 2 straipsnyje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti iškelta bankroto byla; UAB „Abundo“ yra gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais; įmonės finansiniai sunkumai šiuo metu nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio; teismas neįvertino informacijos apie planuojamą įmonės veiklą, realią įmonės valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertę.

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimdamas ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Abundo“, nutarė: įpareigoti atsakovės vadovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktuose nurodytus dokumentus ir informaciją. Dokumentai teismui nurodytu terminu nebuvo pateikti. Teisme 2022 m. lapkričio 16 d. buvo gautas tiek ieškovo, tiek atsakovės vadovės prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį dėl bankroto bylos UAB „Abundo“ iškėlimo, nes VSDFV Kauno skyriuje bus nagrinėjamas įmokų skolos sumokėjimo atidėjimo klausimas. Šie prašymai buvo patenkinti ir civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas 2022 m. gruodžio 20 d. 9.20 val. Ieškovas 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui duomenis, kad sprendimas dėl UAB „Abundo“ įmokų skolos sumokėjimo atidėjimo VSDFV Kauno skyriuje nepriimtas, atsakovė skolos fondo biudžetui nesumokėjo. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi reikalauti dokumentai teismui nebuvo pateikti ir iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (2022 m. gruodžio 20 d.). Pabrėžtina tai, kad nurodyti dokumentai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės vadovė, žinodama apie įmonei inicijuojamą nemokumo bylą, turėjo pareigą aktyviai domėtis proceso eiga ir buvo suteikta pakankamai laiko atsiliepimui į pareiškimą parengti bei teismo įvardytiems finansiniams dokumentams pateikti. Nors atsakovės vadovė atskirajame skunde nurodė, kad finansiniai dokumentai nebuvo pateikti dėl objektyvių priežasčių (darbuotojų ligos), jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovės vadovė atskirajame skunde teigė, kad dokumentai yra rengiami ir bus pateikti teismui artimiausiu metu, tačiau nuo 2022 m. gruodžio 29 d. atskirojo skundo padavimo iki pat šios nutarties priėmimo dienos finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti. Pabrėžtina tai, kad 2023 m. vasario 10 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą jau nurodyta, kad teismo reikalautų dokumentų nebuvo galimybės pateikti iki metų pabaigos dėl lėšų taupymo, ir prašoma leisti įmonės finansinius dokumentus pateikti iki 2023 m. kovo 3 d. Pabrėžtina tai, kad atsakovės vadovė itin ilgą laiką nevykdo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo, be to, ir JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktuose įvardytą informaciją, remdamasi subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl dokumentų pateikimo iki 2023 m. kovo 3 d.

33. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė), siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga ir bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų, turi realių finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau apeliantė (atsakovė) objektyvių įrodymų nepateikė, jos argumentai, kad įmonė yra gyvybingas juridinis asmuo, vykdantis aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gaunantis pajams ir pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, yra deklaratyvūs.

34. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią proceso normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonių dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

35. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nemokumo procese taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai; JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

36. Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu negali daryti priešingos išvados, negu padaryta apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad apeliantė (atsakovė) yra nemoki, nes jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams viršija viso įmonės turto vertę; atsakovė negali laiku įvykdyti ir jau juo 2018 metų sistemiškai nevykdo turtinių prievolių savo kreditoriams; nėra duomenų apie atsakovės perspektyvas atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; iš atsakovės skolos yra išieškomos priverstinai; atsakovė neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

37. Pažymėtina tai, kad tam, jog būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovės turto vertė – 26 924 Eur, iš jo – 25 681 Eur yra trumpalaikis turtas. Tačiau šie įrodymai nėra pakankami tam, jog patvirtintų, kad šis turtas realiai egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

38. Visų pirma, atsakovė iki šios nutarties priėmimo dienos nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus. Įmonės turtas, įvertinus iš jos vykdomus priverstinius išieškojimus, taip pat finansinius sunkumus, su kuriais įmonė susidūrė dėl Covid-19 ribojimų, 2022 metais gali būti dar labiau sumažėjęs. Jau pažymėta, kad atsakovės vadovė 2022 m. gruodžio 29 d. paduotame atskirajame skunde nurodė, jog pateiks teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau tokie duomenys iki 2023 m. vasario 13 d. nepateikti.

39. Antra, atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Iš atsakovės UAB „Abundo“ 2020 metų balanso duomenų, pateiktų valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui, nustatyta, kad atsakovė 2020 metais turėjo iš viso 21 253 Eur vertės turto (1 712 Eur ilgalaikis turtas, 19 541 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 59 151 Eur. Tuo tarpu 2021 metais atsakovė turėjo iš viso 26 924 Eur vertės turto (1 243 Eur ilgalaikis turtas, 25 681 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 72 311 Eur. Taigi atsakovės finansinė padėtis 2021 metais, lyginant ją 2020 metų laikotarpiu, nepagerėjo, t. y. nors atsakovės turimo turto masė padidėjo (5 671 Eur suma), tačiau daugiau kaip dvigubai padidėjo ir atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams (13 160 Eur suma). Duomenų apie įmonės turto vertę ir įsipareigojimų kreditoriams dydį 2022 metais atsakovė į bylą nepateikė.

40. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovės turto didžiąją dalį sudaro debitorinės skolos (19 975 Eur). Teismų praktikoje dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų nei apie debitorinių skolų pagrįstumą, nei galimybių jas išieškoti (atgauti) realumą (CPK 178 straipsnis).

41. Jau nurodyta, kad mokumo pagrindimo pareigą turi įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų duomenų (turto vertės, įsipareigojimų kreditoriams dydžio), kitomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, jog bendrovės turimo turto reali vertė yra didesnė, negu nurodyta balanse, kokia finansinių įsipareigojimų kreditoriams dalis yra įvykdyta. Byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovės 72 311 Eur dydžio finansiniai įsipareigojimai daug viršija turimo turto, iš kurio galėtų būti vykdomi finansiniai įsipareigojimai, vertę (26 924 Eur), taigi atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

42. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolas nėra tik laikinas. Iš ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo matyti, kad atsakovės UAB „Abundo“ skola VSDF biudžetui 2022 m. rugsėjo 15 d. – 10 760,44 Eur; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2022 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, UAB „Abundo“ turi 11 583,90 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Viešai prieinamais SODROS duomenimis, skola VSDF biudžetui tik didėja ir 2023 m. vasario 1 d. buvo jau 14 080,04 Eur. Pati apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. iš jos buvo nuskaitytos 6 604,34 Eur lėšos, kurios padengė einamąsias įmokas bei dalį skolos, kuri buvo susidariusi nuo 2018 metų. Taigi atsakovė su finansiniais sunkumais susiduria jau pakankamai ilgą laikotarpį. Viešai prieinamais VMI prie FM 2023 m. vasario 3 d. duomenimis, atsakovės skola valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra 18 226,11 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai 29 vykdomosiose bylose (Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad išieškojimai įvykdyti, taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų padengusi skolą ieškovui, esmingai sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą.

43. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų (pvz., darbo sutarčių su darbuotojais, išrašytų ir apmokėtų sąskaitų registrų ir pan.) apie tai, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios generuoja nuolatines pajamas, kurios galėtų būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, pažymėtina tai, kad pagal viešai prieinamus SORDOS duomenis 2022 m. rugsėjo mėnesį atsakovė turėjo 9 apdraustuosius asmenis, tuo tarpu 2023 m. vasario 1 d. duomenimis atsakovė turi tik 2 apdraustuosius asmenis (atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės veikla yra susijusi su kavinės veikla, kuriai vykdyti neabejotinai reikalingi darbuotojai).

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, šios nutarties priėmimo dieną suponuojančių pagrindą tikėti, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams atsakovė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys duomenys, be kita, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės skolos kaupiasi nuo 2018 metų, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikini. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra ir antras savarankiškas pagrindas nemokumui konstatuoti – negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

45. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

46. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė (atsakovė) nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl UAB „Abundo“ nemokumo. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.