Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-07-15 · Civilinė byla Nr. 2S-619-856/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
2S-619-856/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01334-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-619-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01334-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės E. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3877-1028/2020 pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į antstolę E. R. su skundu, kuriuo prašė įpareigoti antstolę gražinti 245,52 Eur sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas. Skunde nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė antstolei E. R. vykdyti vykdomąjį dokumentą, prieš tai su antstole sutaręs, kaip ir kokie veiksmai bus atliekami. Po pradėto vykdymo proceso neužilgo tapo aišku, jog antstolė susitarimų nesilaiko, todėl vėl užklausus, ar vykdymo veiksmai bus atliekami taip, kaip buvo sutarta prieš pateikiant vykdomąjį dokumentą, buvo atsakyta, jog ne. Pareiškėjas tuomet pasiūlė susidariusios situacijos alternatyvų išsprendimą, pasiūlydamas atsiimti vykdomąjį dokumentą, o antstolei grąžinti sumokėtas būtinąsias išlaidas. Išklausiusi tokį pasiūlymą antstolė su pasiūlymu sutiko. Nesulaukęs iš antstolės grąžinamų sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų, vėl bandė susisiekti su antstole. Kadangi iki šiol nėra grąžintos antstolei sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos, yra pagrindas prašyti teismo įpareigoti antstolę sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas grąžinti. Tik dėl antstolės nesąžiningo elgesio vykdymo procesas buvo pradėtas būtent pas šią antstolę. Prieš pateikdamas antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą, su antstole sutarė, jog skolininko hipoteka įkeistas nekilnojamas turtas bus įvertintas registrų centro nustatytomis kainomis ir bus parduotas skolininko nurodytam pirkėjui/pirkėjams. 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą, prieš tai betarpiškai su antstole sutaręs, kaip ir kokie veiksmai bus atliekami. Su antstole buvo du susitarimai, nevykdant pirmojo susitarimo, grąžinamas vykdomasis dokumentas ir sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos. Antstolė, aiškiai suvokdama, jog tik elgdamasi nesąžiningai gaus vykdyti vykdomąjį dokumentą, siekė ne vykdyti sutartus veiksmus, o skelbti kuo daugiau varžytinių bei iš to pasipelnyti, elgėsi nesąžiningai, todėl turi grąžinti sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas, ką jį ir buvo pažadėjusi padaryti kompleksiškai susitarus, jog bus grąžintas vykdomasis dokumentas ir sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos.

2. Antstolė E. R. 2020 m. kovo 3 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Patvarkyme antstolė nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir SVI), 44 punkte numatyta, jog „Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 610 straipsnyje taip pat nurodyta, kad „Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti“. Išieškotojas, 2019-12-30 teikdamas prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, 2019-12-30 atliko 245,52 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų įmoką. SVI 42 punktas numato, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, išskyrus SVI nustatytus atvejus. Vienas iš atvejų, kada išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos yra negrąžinamos, yra nurodytas SVI 66 punkte: „Išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo antstolę E. R. grąžinti pareiškėjui R. J. dalį jo sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 140 Eur.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas privalėjo antstolei sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, ką ir padarė, tačiau kadangi atsiėmė vykdomąjį dokumentą, vadovaujantis SVI 66 punktu, pareiškėjui jo sumokėtos vykdymo išlaidos pagal bendrąją taisyklę neturi būti grąžinamos. Priešingu atveju antstoliui, kuris vykdo skolos išieškojimą, nebūtų atlyginta už jo atliktus veiksmus.

5. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjas su antstole buvo sutaręs, jog bus atliekami tam tikri vykdymo veiksmai, tačiau antstolė susitarimo nesilaikė, todėl privalo grąžinti sumokėtas būtinas vykdymo išlaidas. Teismas nurodė, kad antstolis savo veikloje turi vadovautis ne išieškojimo proceso dalyvių pageidavimais, jei tokių nenumato teisės aktai, bet konkrečiais išieškojimo procesą ir antstolių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla dar tik buvo pradėta vykdyti, joje iš principo dar nebuvo atlikta veiksmų, kuriais jau konkrečiai būtų buvęs pradėtas realizuoti turtas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė nustatinėjo nekilnojamojo turto duomenis, jo galimą vertę, surašė turto arešto aktą. Pareiškėjas nepateikė jokio skundo dėl antstolės veiksmų, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus vykdymo procese antstolė pažeidė. Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkas prašė nustatyti jo turto vertę pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ketino pasiūlyti jo turto pirkėjus. Tačiau tai, kad turtas yra įkeistas, savaime nereiškia, jog jis turi būti parduodamas už bet kokią vertę. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad skolininko turtas areštuotas dar kelių kitų antstolių, taip pat teismo, kas reiškia, jog skolininkas turi daugiau kreditorių. Tokiu atveju hipoteka įkeistas turtas turi būti parduodamas kiek įmanoma brangiau, kadangi svarbus ne vien hipotekos turėtojo reikalavimas, bet ir kitų kreditorių, kurių teisių bei teisėtų interesų antstolis neturi teisės pažeisti. Teismas nurodė, jog iš vykdomojoje byloje nustatytų turto galimų verčių pagal registro duomenis ir nurodytų turto arešto akte, matyti, kad šios vertės nesutampa, arešto akte nekilnojamojo turto vertė nurodyta didesnė. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas turi žymiai daugiau kreditorių, teismas sprendė, jog antstolės noras turtą realizuoti kuo didesne verte yra pagrįstas.

6. Visgi teismas, atsižvelgdamas į SVI nuostatas, vertino, kad dalis pareiškėjo sumokėtų vykdymo išlaidų turėtų būti jam grąžinta. Nurodė, jog vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos (toliau – ir būtinos vykdymo išlaidos), ir papildomas išlaidas, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (toliau – ir papildomos vykdymo išlaidos), bei atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (SVI 43.1-43.2 punktai). Vėliausios redakcijos SVI nėra numatyta atskirų dokumentų surašymo kainų, viską apima būtinos vykdymo išlaidos. Taigi, jų pagrįstumo klausimas nagrinėjamu atveju priklauso nuo to, kiek vykdymo veiksmų antstolis yra atlikęs. Jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, prie būtinų vykdymo išlaidų pridedama ½ šiam išieškojimui taikomų būtinų vykdymo išlaidų dydį atitinkanti suma. Ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos vykdymo metus (SVI 47¹ punktas). Taigi, būtinos vykdymo išlaidos gali būti padidintos pagal SVI 47¹ punktą, bet tik ribotai, nepriklausomai, kiek vykdymo veiksmų atlikti ir dokumentų surašyti tektų vykdomojoje byloje, jei išieškojimas užtruktų. Pirmas toks padidinimas galimas po 6 vykdymo mėnesių.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai truko mažiau nei mėnesį, nebuvo pradėtas realizuoti turtas, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog nebūtų teisinga, kad visos sumokėtos pradinės būtinos vykdymo išlaidos liktų antstolei. Tačiau visos jų sumos grąžinimas pareiškėjui neįmanomas ne tik dėl SVI 66 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo, bet ir dėl to, kad antstolė tam tikrus vykdymo veiksmus byloje atliko. Iš vykdomosios bylos teismas nustatė, kad buvo surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, raginimas skolininkui, užklausti Nekilnojamojo turto registro duomenys, surašytas didelės apimties turto arešto aktas, patvarkymas dėl vykdymo veiksmų kito antstolio teritorijoje, nustatinėjama galima turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, antstolio dokumentai siųsti skolininkui paštu bent du kartus, surašytas patvarkymas dėl bylos užbaigimo. Būtinos vykdymo išlaidos apima visus šiuos veiksmus, todėl už juos turi būti atlyginta, o jokių antstolės neteisėtų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams atliktų veiksmų vykdomojoje byloje teismas nenustatė. Siekiant šalių interesų pusiausvyros, teismas įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjui 140 Eur jo sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu antstolė E. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria antstolė įpareigota pareiškėjui grąžinti 140 Eur, ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai. Atskiruoju skundu apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad jokių antstolės neteisėtų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams atliktų veiksmų vykdomojoje byloje nenustatyta, tačiau vis tiek nurodė antstolei gražinti išieškotojui 140 Eur.

8.2. Administracinis teismas išaiškino, jog bendrųjų vykdymo išlaidų mokestis nustatomas todėl, kad juo įgyvendinama funkcija – kompensuoti vykdymo procese patirtas išlaidas, tačiau juo dengiamų išlaidų tiksliai apskaičiuoti galimybių nėra, nors jos yra neišvengiamos. Sistemiškai aiškinant SVI nuostatas matyti, kad bendrosiomis vykdymo išlaidomis nėra kompensuojama už atskirus vykdymo veiksmus ir nėra atlyginama antstoliui už jo darbą. Tačiau vykdymo procese susiduriama ir su išlaidomis, nesusijusiomis su vykdymo procese atliekamais konkrečiais vykdymo veiksmais. Šios išlaidos nėra konkrečių vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, tačiau jos yra susijusios su sprendimų vykdymu taip, kad nesant jų konkrečių vykdymo veiksmų atlikimas nebūtų užtikrinamas (kanceliarinės išlaidos, antstolio kontoros ir darbuotojų išlaikymo išlaidos ir kt.). Neabejotina, kad antstolis kiekviename vykdymo procese patiria bendro pobūdžio išlaidas (vykdomųjų bylų užvedimo, tvarkymo, užbaigimo, saugojimo archyve materialinės sąnaudos, įskaitant kanceliarines išlaidas; antstolio, antstolio padėjėjų, finansininko, kitų antstolių kontorų darbuotojų darbo sąnaudos; antstolio kontoros veiklos organizavimo išlaidos ir kt.). Valstybei nefinansuojant antstolių administracinės veiklos, tokios išlaidos turi būti padengtos vykdymo proceso dalyvių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. I-146-4/2009). Analogiški išaiškinimai pateikti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-12 sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-4441/2010.

8.3. Teismų praktikoje dėl vykdymo išlaidų pripažįstama, kad teismas gali sumažinti atlygio antstoliui dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-184/2012; 3K-3-78/2009; 3K-3-255/2008; 3K-7-5/2007; 3K-7-1/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. I8-822/2016), tačiau nė vienoje kasacinio teismo nutartyje nėra pripažinta, kad gali būti mažinamos vykdomosios bylos administravimo būtinosios ar bendrosios, kaip jos skirtingu laiku besivadintų, išlaidos.

8.4. Patvirtinti vykdymo išlaidų įkainiai ir jų taikymo taisyklės (t. y. apribojimai) turi sukurti reikiamas finansines paskatas antstoliui vykdyti skolų išieškojimą ekonomiškai efektyviausiu būdu, atitikti patiriamas sąnaudas, užtikrinti tinkamas proceso dalyvių aptarnavimo sąlygas pagal teisingumo ministro įsakymu patvirtintus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, sumažindamas būtinųjų išlaidų dydį, nemotyvavo, kad antstolė, pavyzdžiui, nepatyrė ar nebepatirs konkrečių būtinųjų išlaidų (patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo), absoliučiai nepagrindė dydžio sumažinimo net daugiau kaip du kartus.

8.5. Būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo/grąžinimo klausimas yra aiškiai ir išsamiai reglamentuotas, ir nėra jokio teisinio pagrindo jų mažinti, juo labiau jokiais objektyviais kriterijais nemotyvuotu dydžiu. Aiškinant priešingai, susidarytų teisinio neapibrėžtumo situacija, kai antstolis, neturėdamas tam teisinio pagrindo, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų savo nuožiūra kvestionuoti/vertinti objektyvių kriterijų pagrindu nustatytų būtinųjų vykdymo išlaidų dydį reglamentuojančių teisės normų pagrįstumą.

8.6. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas procesinis sprendimas sudaro prielaidas vykdymo proceso dalyviams piktnaudžiauti teise. Nagrinėjamu atveju pats pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išieškotojas jau buvo pateikęs vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, po antstolio patvarkymo apie vykdomojo dokumento jam grąžinimą reikalavo gražinti būtinąsias vykdymo išlaidas. Be to, toje vykdomojoje byloje pats išieškotojas padarė išieškojimą negalimą, kadangi būdamas hipotekos kreditoriumi nedavė sutikimo kitiems kreditoriams išieškoti iš įkeisto skolininko perteklinio turto, todėl antstolis padarė išvadą, išieškotojo tikslas yra ne skolos atgavimas, o siekis apsaugoti skolininką ir jo įkeistą turtą nuo realaus išieškojimo. Šioje byloje išieškotojas taip pat kėlė antstolei pretenzijas dėl tariamų susitarimų ir jo nurodymų, prieštaraujančių vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms, nevykdymo, pavyzdžiui, dėl turto įvertinimo mažesne, t. y. Registrų centro pažymoje nustatyta, o ne realia, rinkos verte, ir dėl taip įvertinto turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas tokiomis aplinkybėmis sumažinti išieškotojui iš anksto žinomas ir jo sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas pačiam jam atsiėmus vykdomąjį dokumentą, teismui nekonstatavus kokių nors antstolės padarytų pažeidimų, turi ne atgrasomąjį, o skatinantį piktnaudžiauti teise poveikį.

Atsiliepimas

9. Pateiktu atsiliepimu pareiškėjas R. J. prašo atmesti atskirąjį skundą bei skirti antstolei E. R. 300 Eur baudą už aiškiai nepagrįstą vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Šiuo atveju laikytina, jog susitarimas su antstole susigrąžinus vykdomąjį dokumentą grąžinti sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas, yra esminė aplinkybė, užtikrinanti mokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų susigrąžinimą. Antstolė gavo tokį susitarimą tvirtinantį prašymą, priėmė patvarkymą atmesti prašymą grąžinti sumokėtas vykdymo išlaidas, iš prašymo turinio aiškiai matoma, jog vykdomojo dokumento grąžinimas yra sietas su sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų grąžinimu.

9.2. SVI 50 punktu yra nustatytas maksimalus 220 Eur vykdymo išlaidų dydis, tačiau iš pareiškėjo antstolė pareikalavo 245,52 Eur. CPK 611 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad nustatęs, jog antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki 300 Eur baudą. Nustačius, jog antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra aiškiai nepagrįstos jau teikiant vykdomąjį dokumentą, teismas turėtų skirti antstolei baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 33 592,26 Eur skolos ir 7 034,11 Eur palūkanų išieškojimo iš V. U. išieškotojui R. J.. Išieškotojas 2020 m. sausio 17 d. antstolei pateikė prašymą grąžinti 2019 m. gruodžio 30 d. antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą ir sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas. Antstolė 2020 m. sausio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (v. b. 9, 78 l.).

12. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 2) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

13. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI.

14. CPK 610 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir SVI numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

15. SVĮ 43 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir 2) papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, bei 3) atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

16. SVI 50 punkte numatyta, kad lentelėse nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. SVI 1 lentelėje numatyti būtinų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai. SVI 60 punkte numatyta, kad, antstoliui pareikalavus, išieškotojas SVI ir išieškotojo prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Minėtoje lentelėje numatyta, kad nuo išieškomos 29 000 Eur (ir daugiau) sumos mokamos 220 Eur būtinosios vykdymo išlaidos. SVI 3 lentelėje numatytos papildomų vykdymo išlaidų rūšys ir jų išlaidų dydžiai: A3 formato 1 lapo kopija – 0,4 Eur; A4 formato 1 lapo kopija – 0,2 Eur; pažymos apie vykdymo eigą parengimas – 24 Eur už vieną antstolio darbo valandą; <….>.

17. Iš vykdomojoje byloje esančio 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nustatyta, kad pareiškėjas pagal CPK 610 straipsnį apmokėjo 245,52 Eur dydžio vykdymo išlaidas (v. b. 9 l.).

18. Iš vykdomojoje byloje esančio antstolės 2019 m. gruodžio 31 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudarė būtinosios vykdymo išlaidos, SVI 3 lentelėje nurodytos papildomos vykdymo išlaidos – 245,52 Eur, kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims – 2,02 Eur. Iš viso vykdymo išlaidas sudarė 247,54 Eur suma (v. b. 66 l.).

19. Vadovaujantis SVI 66 punktu, išieškotojas, atsiimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, kurios susidarė iki vykdomojo dokumento atsiėmimo, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos. SVI 70 punkte numatyta, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, jog išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.

20. Pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad vykdomojoje byloje buvo surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliktas ir surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, surašytas ir išsiųstas raginimas skolininkui, užklausti Nekilnojamojo turto registro duomenys, surašytas didelės apimties turto arešto aktas, patvarkymas dėl vykdymo veiksmų kito antstolio teritorijoje, nustatinėjama galima turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, antstolės dokumentai siųsti skolininkui paštu bent du kartus, surašytas patvarkymas dėl bylos užbaigimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtinos vykdymo išlaidos apima visus šiuos veiksmus, todėl už juos turi būti atlyginta, o jokių antstolės neteisėtų, prieštaraujančių teisės aktų reikalavimams atliktų veiksmų vykdomojoje byloje nenustatyta.

21. Kaip matyti iš aukščiau aptartų SVI nuostatų, jos nustato, kad išieškotojui atsisakius išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, o išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos išieškotojui negrąžinamos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas sumažinti išieškotojui iš anksto žinomas ir jo sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas, teismui nekonstatavus kokių nors antstolės padarytų pažeidimų, yra visiškai nepagrįstas. Be to, kaip teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, teismų praktikoje nenumatyta galimybė teismui mažinti būtinąsias vykdymo išlaidas.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdymo veiksmai truko mažiau nei mėnesį, nebuvo pradėtas realizuoti turtas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nebūtų teisinga, kad visos sumokėtos pradinės būtinos vykdymo išlaidos liktų antstolei. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo argumentą vertina kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi SVI 66 ir 70 punktų nuostatų taikymui neturi reikšmės antstolio veiksmų atlikimo trukmė ar turto realizavimo veiksmų pradėjimas.

23. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 23 p.). Šios taisyklės taikomos ir apeliaciniam procesui pagal atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija antstolei sumokėtų vykdymo išlaidų dydį, prašo antstolei skirti baudą, už jo manymu, netinkamai apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Šių aplinkybių pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nebuvo nurodęs, dėl ko pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą (atsiliepimą į apeliacinį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde (atsiliepime į apeliacinį skundą) kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų naujų aplinkybių ir reikalavimų, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, netiria ir nevertina.

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra priimta pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo R. J. antstolei E. R. priteisiamos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria antstolė įpareigota pareiškėjui R. J. grąžinti dalį jo sumokėtų būtinų vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 140 Eur, ir pareiškėjo skundo šioje dalyje netenkinti.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antstolei E. R. (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė