Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Nacionalinio vėžio instituto atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Ramūno Kamarausko pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – išieškotojas V. O., skolininkas Nacionalinis vėžio institutas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos už teismo sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymą skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

17. Nagrinėjamu atveju taip pat prašoma skirti baudą skolininkui už teismo įpareigojimo organizuoti naują konkursą į Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos vedėjo pareigas nevykdymą. Ginčo dėl to, kad nėra įvykdytas teismo įpareigojimas paskelbti Konkursą, nėra. Tačiau skolininkas nesutinka su tuo, kad jam būtų skirta bauda už minėto įpareigojimo nevykdymą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad jis objektyviai negali įvykdyti šio teismo įpareigojimo ir negalės ateityje, net ir paskyrus teismui baudą, todėl nėra jo kaltės.

18. Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai). Konstatuotina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

19. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo.

20. Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 12 d. Nacionalinio vėžio instituto klinikinės veiklos perdavimo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2025 m. sausio 1 d. NVI perdavė asmens sveikatos priežiūros paslaugų veiklas, vykdomas NVI klinikiniuose padaliniuose pagal NVI galiojančią licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, asmens sveikatos priežiūros veiklos organizavimo ir administravimo funkcijas, vykdomas NVI valdymo padaliniuose ir NVI direktoriui pavaldžių asmenų, bei su tuo susijusias sutartines teises ir įsipareigojimus (toliau – NVI perduodama klinikinė veikla), o Santaros klinikos įsipareigojo priimti NVI perduodamą klinikinę veiklą ir užtikrinti jos neterminuotą (išskyrus objektyvias aplinkybes, susijusias su Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytu asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo reikalavimų pasikeitimų privalomu įgyvendinimu) tęstinumą steigiamame savarankiškumo pagrindais veiksiančiame atskirame Santaros klinikų onkologinių ir hematologinių paslaugų bei susijusių veiklų padalinyje, t. y. Filiale (toliau – Filialas), kuriame bus vykdoma NVI perduodama veikla (1 punktas).

21. Teismo posėdyje šalys papildomai paaiškino, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Nacionalinio vėžio instituto medicininė veikla, įskaitant tą veiklą, kuri buvo teikiama Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje, buvo perduota Santaros klinikoms (Filialui), Nacionaliniam vėžio centrui, o skolininko NVI struktūroje liko moksliniai padaliniai. Skolininko NVI atstovas nurodė, o išieškotojas to neneigė, kad Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus NVI struktūroje po 2025 m. sausio 1 d. nebėra ir ieškovas šiame skyriuje iki 2025 m. sausio 1 d. Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje vykdyta veikla neužsiima.

22. Skolininko kaltė dėl teismo sprendimo nevykdymo gali būti konstatuota nustačius, kad skolininkas ne tik privalo, bet ir turi realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jo nevykdo dėl priežasčių, priklausančių nuo jo paties valios. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių tokios išvados daryti nėra pagrindo.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bauda už teismo sprendimo, kurį gali įvykdyti tik pats skolininkas, nevykdymą atlieka kompensacinę funkciją. Ji skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pakeitimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016 20 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 52 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad skolininkas Nacionalinis vėžio institutas šiuo metu neturi skyriaus, į kurio vedėjo pareigas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. papildomu sprendimu įpareigojo skolininką NVI organizuoti konkursą; šio skyriaus vykdoma medicininė veikla nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo perduota Filialui (Nacionaliniam vėžio centrui). Byloje nustatytos aplinkybės, įvertinus jų visetą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad skolininkas turi ar gali turėti galimybę organizuoti naują konkursą į Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos vedėjo pareigas. Patikimų duomenų, kurie leistų teigti priešingai, byloje nėra.

25. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių nesant objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad skolininkas turi / gali organizuoti konkursą į Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos vedėjo pareigas, baudos jam skyrimas nepasiektų savo tikslų ir reikštų sankcijos taikymą už neatlikimą veiksmų, kurių skolininkas negali atlikti, t. y. skolininko nubaudimą nesitikint pasiekti pagrindinį baudos tikslą – įvykdyti teismo sprendimą. Tokia sankcija turėtų ypač sunkias pasekmes skolininkui skiriant periodinę baudą, kuri galėtų būti taikoma neribotą laiką.

26. Kita vertus, iš pateiktų duomenų visumos spręstina, kad galimai yra įvykęs skolininko NVI procesinių pareigų perėmimas toje apimtyje, kuria ieškovas NVI civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigotas organizuoti naują konkursą į Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos vedėjo pareigas. Pažymėtina, kad ir pats skolininkas NVI, 2025 m. liepos 15 d. atsakydamas į antstolio 2025 m. liepos 1 d. raginimą įvykdyti teismo sprendimą, nurodė, kad veiklos ir veiksmai, kuriuos NVI yra raginimas atlikti, įvykdyti, 2024 m. lapkričio 12 d. Veiklos perdavimo sutartimi yra perduotos bei perėjo Nacionaliniam vėžio centrui. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2025 m. sausio 31 d. rašte teismui nurodė, kad 2024 m. lapkričio 12 d. Santaros klinikos su Nacionaliniu vėžio institutu pasirašė NVI klinikinės veiklos perdavimo Santaros klinikoms sutartį, pagal kurią nuo 2025 m. sausio 1 d. NVI įsipareigojo perduoti asmens sveikatos priežiūros veiklas, vykdomas NVI klinikiniuose padaliniuose, o Santaros klinikos – priimti NVI perduodamą klinikinę veiklą ir užtikrinti jos neterminuotą veiklos tęstinumą steigiamame savarankiškumo pagrindais veiksiančiame Filiale Nacionaliniame vėžio centre. Tačiau teismas pažymi, kad procesinių teisių perėmimo klausimas peržengia šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Taigi, esant tokiai situacijai teismas negali priimti sprendimo dėl baudos skyrimo skolininkui, kadangi kyla klausimas dėl įvykusio (neįvykusio) skolininko procesinių teisių perėmimo, t. y. asmens, turinčio pareigą įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą.

27. Abi šalys grįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus remiasi ta pačia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartimi, kuria atsisakyta pakeisti ieškovą NVI procesinių teisių ir pareigų perėmėju civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Iš bylos duomenų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2025 m. sausio 17 d. išieškotojas (atsakovas V. O.) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl ieškovo (skolininko NVI) procesinių teisių ir pareigų perėmimo. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos buvo įpareigotos pateikti teismui nuomonę dėl atsakovo išreikšto prašymo. Minėtos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas NVI nebuvo informuotas apie šį atsakovo prašymą, atsiliepimo į prašymą nepateikė. 2025 m. sausio 31 d. minėtoje civilinėje byloje buvo gautas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų raštas Nr. SR-716, kuriame nurodoma, jog 2024 m. spalio 31 d. visuotiniame dalininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas nuo 2025 m. sausio 1 d. įsteigti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialą Nacionalinio vėžio centrą (toliau – Filialas). 2024 m. lapkričio 20 d. Santaros klinikų generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-892 „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Filialo nuostatai, kurie įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d. Taip pat išaiškinta, jog Filialas Nacionalinis vėžio centras yra savarankiškumo pagrindais veikiantis santaros klinikų padalinys. Filialo nuostatuose nurodyta, kad Filialui vadovauja Filialo direktorius, kuriam suteikta plati kompetencija, įskaitant, bet neapsiribojant, organizuoti ir vykdyti Filialo padalinių vadovų sveikatos priežiūros specialistų ir kitų darbuotojų viešuosius konkursus ir (ar) atrankas. Tai reiškia, kad Filialo vadovas, savarankiškai organizuodamas Filialo veiklą ir darbą, turi teisę pagal poreikį organizuoti ir vykdyti Filialo padalinių vadovų, sveikatos priežiūros specialistų ir kitų darbuotojų viešuosius konkursus ir (ar) atrankas.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė atsakovo V. O. prašymą dėl ieškovo NVI procesinių teisių ir pareigų perėmimo, be kita ko, tuo pagrindu, kad „Filialo vadovas (ieškovės NVI vadovas) organizuodamas Filialo veiklą ir darbą, turi teisę savarankiškai pagal poreikį organizuoti ir vykdyti Filialo padalinių vadovų, sveikatos priežiūros specialistų ir kitų darbuotojų viešuosius konkursus ir (ar) atrankas“.

30. Iš minėtos teismo nutarties matyti, kad joje buvo padaryta akivaizdi klaida, konstatuojant šios nutarties 29 punkte nurodytą faktinę aplinkybę bei jos pagrindu padarant išvadą, jog ieškovo NVI vadovas turi teisę pagal poreikį organizuoti ir vykdyti Nacionalinio vėžio centro padalinių vadovų, sveikatos priežiūros specialistų ir kitų darbuotojų viešuosius konkursus ir (ar) atrankas. Dėl to šalys turėjo kreiptis dėl šios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka.

31. Teismas atkreipia išieškotojo dėmesį, kad tuo atveju, jeigu išieškotojas mano, kad skolininkas piktnaudžiauja proceso teisėmis, elgiasi nesąžiningai, manipuliatyviai (neteikia atsiliepimų, neskundžia teismo procesinių sprendimų, siekia vilkinti ar kitaip išvengti teismo sprendimo vykdymo, nesiima veiksmų dėl skolininko pakeitimo ar pan. ), jis turi teisę pagal CPK 95 straipsnį teikti motyvuotą prašymą dėl nuostolių atlyginimo, patirtų dėl kitos šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir / ar baudos skyrimo.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta antstolio Ramūno Kamarausko pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas, nes nenustatyta skolininko NVI kaltė kaip pagrindas skirti baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Suinteresuotas asmuo NVI pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – prašo iš antstolio priteisti 1361,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

34. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

35. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė minėtame straipsnyje buvo įtvirtinta 2016-11-08 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIP-3551 nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko (priimtame įstatyme – vykdymo proceso šalių) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka.

36. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 31 punktas). Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise, žr., pvz., nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

37. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priteistinos suinteresuoto asmens Nacionalinio vėžio instituto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš antstolio. Be to, esant byloje nustatytai situacijai, jog skolininkas negali įvykdyti teismo sprendimo, kadangi nėra išspręstas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo, teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad skolininko bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl išieškotojo veiksmų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens Nacionalinio vėžio instituto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir netenkinus antstolio prašymo, išieškotojo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos iš skolininko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti antstolio Ramūno Kamarausko pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.