Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1025-730/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
2S-1025-730/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02536-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1025-730/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02536-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Jono Petriko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui, valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriame prašo grąžinti nuskaičiuotas laikinojo nedarbingumo išmokas. Nurodo, kad 2018 m. kovo 20 d. gavo antstolio Jono Petriko 2018 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. S18-8000 dėl informacijos pateikimo. Teigia, kad antstolis, siekdamas užtikrinti skolos išieškojimus, vykdant vykdomąsias bylas, 2018 m. vasario 28 d. nuo pareiškėjui priklausančios sąskaitos nuskaičiavo gautą laikino nedarbingumo išmoką. Nurodo, kad 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į antstolį pateikdamas sąskaitos išrašą, iš kurio matėsi gaunamos išmokos, informavo antstolį, kad išskaita padaryta iš laikino nedarbingumo pašalpos ir prašė grąžinti nuskaičiuotą išmoką. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia patvarkymą, kuriuo informuojama, kad 2018 m. kovo 9 d. antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje pareiškėjui grąžintinų piniginių lėšų nėra.

2. Antstolis Jonas Petrikas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą jo netenkino. Nurodė, kad areštuojant pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose kredito įstaigose, antstoliui nėra žinoma apie jose esančių piniginių lėšų kilmę, tai yra koks asmuo ar įstaiga perveda pinigus į skolininko sąskaitą, pareiga pateikti piniginių lėšų patenkančių į skolininko sąskaitą dokumentus, patvirtinančius jų kilmę, tenka pačiam skolininkui. Nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas pareiškėjui buvo išsiųsti registruotąja pašto siunta 2016-07-13 ir 2016-11-29, piniginės lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. vasario 27 d., o pareiškėjas į antstolio kontorą atvyko su prašymu dėl arešto panaikinimo ir piniginių lėšų grąžinimo tik 2018 m. kovo 6 d., tai yra praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo nurodymo nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos bei aštuonioms dienoms nuo piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nors žinojo, jog jo piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje taikomi apribojimai, tai yra pareiškėjas nesikreipdamas į antstolį per 14 dienų nuo nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos savo neveikimu prarado teisę reikalauti grąžinti pinigines lėšas, kurių antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje nėra, kadangi jos jau pervestos išieškotojui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad nenustatyta, jog antstolis būtų viršijęs jam įstatymo suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą laiko nepagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, panaikino antstolio Jono Petriko 2018 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. S18-8000, kuriuo atsisakyta atlikti veiksmus, ir įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjui 41 EUR sumą, gautą kaip ligos išmoką. Pirmosios instancijos teismo argumentai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas remdamasis vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. vasario 27 d. iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 41 EUR suma. Atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 2 d. antstolio kontoroje buvo gauta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui buvo pervedama ligos išmoka ir atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 2 d. antstolis užklausė Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro A. M. duomenų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iš kurio išrašo matyti, kad pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius minėtu laikotarpiu pervedė ligos išmokas konstatavo, kad išieškotos lėšos yra nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurių šiuo atveju nebuvo galima išieškoti. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju išieškojimas iš skolininko ligos išmokos nebuvo galimas ir antstolis neteisėtai nuskaičiavo šias išmokas.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 6 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas grąžinti ligos išmoką, taip pat pareiškėjas pateikė sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad 2018 m. kovo 19 d. jam buvo pervesta 104,21 EUR ligos išmoka. 2018 m. kovo 9 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S18-8000 informavo pareiškėją, kad 2018 m. kovo 9 d. antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje pareiškėjui grąžintinų piniginių lėšų nėra. Atsižvelgdamas į šio patvarkymo turinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2018 m. kovo 9 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S18-8000, laikytinas antstolio atsisakymu atlikti veiksmus, kadangi antstolis atsisakė grąžinti pareiškėjui iš jo sąskaitos nuskaičiuotas ligos išmokas.

4.3. Pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su antstolio Jono Petriko pozicija dėl apskundimo termino nurodė, kad pareiškėjas neskundė nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas dėl objektyvių priežasčių, tai yra nurodymų surašymo metu skolininko banko sąskaitose jam pervestų ligos išmokų dar nebuvo. Minėtos ligos išmokos skolininkui buvo pervestos jau 2018 metais ir antstoliui jas 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. vasario 27 d. nurašius į savo depozitinę sąskaitą, skolininkas per protingą terminą, tai yra 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į antstolį su prašymu grąžinti ligos išmokas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo panaikinti 2018 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl antstolio veiksmų ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantas nurodo, kad iš skolininko sąskaitos 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. vasario 27 d. iš buvo nurašyta 41 EUR suma. Nurodo, kad piniginių lėšų nurašymas iš skolininko sąskaitų ir pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS) ir sistema pinigus perveda nepriklausomai nuo jų kilmės. Teigia, kad antstolis tik mato, kad į jo depozitinę sąskaitą pateko pinigų sumą, tačiau tuo momentu negali nustatyti piniginių lėšų kilmės, o pareiga per įstatymo nustatytą terminą pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius piniginių lėšų patenkančių į skolininko sąskaitą kilmę, tenka pačiam skolininkui. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir nerodė noro aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga ir nagrinėjamos pasekmės atsirado būtent dėl skolininko neveikimo.

5.2. Apeliantas teigia, kad atsakydamas į skolininko 2018 m. kovo 6 d. prašymą grąžinti ligos išmoką, priėmė skundžiamą 2018 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. S18-8000 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad 2018 m. kovo 9 d. antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje pareiškėjui grąžintinų piniginių lėšų nėra, o pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas ir neargumentuodamas nepagrįstai sprendė, kad antstolio minėtas patvarkymas laikytinas antstolio atsisakymu atlikti veiksmus, tai yra be teisinio pagrindo teismas nustatė, kad tai yra administracinis aktas, o ne antstolio informacinio aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Teigia, kad šis patvarkymas skolininkui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, nes skolininkui materialinės teisinės pasekmės kyla ne iš minėto ginčijamo akto, o iš antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

5.3. Apeliantas teigia, kad antstoliui nesuprantama, kodėl antstolis privalo grąžinti skolininkui 41 EUR, jeigu šių lėšų antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra, nes šios lėšos jau išmokėtos išieškotojui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias piniginių lėšų išieškojimą iš lėšų, kurios priskirtinos socialinio draudimo išmokoms.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad antstolio Jono Petriko kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0172/16/007007 ir Nr. 0712/16/02091 dėl 202 EUR ir 75 EUR išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. 2016 m. liepos 11 d. vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00707 buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 202 EUR sumoje bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą ir išsiųstas pareiškėjui. 2016 m. lapkričio 28 d. vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/02091 buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų pareiškėjo sąskaitų 249,54 EUR sumoje ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018 m. vasario 20 d. iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 5,12 EUR suma ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018 m. vasario 20 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis paskirstė šią sumą visą ją pervesdamas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2018 m. vasario 27 d. iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 35,88 EUR suma ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. 2018 m. vasario 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis paskirstė šią sumą visą ją pervesdamas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2018 m. kovo 2 d. antstolio kontoroje gauta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui ligos išmoka pervedama į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 2 d. antstolis užklausė Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro A. M. duomenų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., iš pateikto išrašo matyti, kad pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius minėtu laikotarpiu pervedė ligos išmokas. 2018 m. kovo 6 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo prašymas grąžinti ligos išmoką, taip pat pareiškėjas pateikė sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad 2018 m. vasario 19 d. jam buvo pervesta 104,21 EUR ligos išmoka. 2018 m. kovo 9 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S18-8000 informavo pareiškėją, kad 2018 m. kovo 9 d. antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje pareiškėjui grąžintinų piniginių lėšų nėra.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantas teigia, kad nežinojo apie piniginių lėšų kilmę, kadangi išieškojimas vykdomas per PLAIS sistemą, nes sistema pinigus perveda nepriklausomai nuo jų kilmės, šiuo atveju pats pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius piniginių lėšų patenkančių į skolininko sąskaitą kilmę. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir nerodė noro aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga ir nagrinėjamos pasekmės atsirado būtent dėl skolininko neveikimo.

10. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

11. Nors antstolis atskirajame skunde nurodo, kad nežinojo apie piniginių lėšų kilmę, kurios buvo nurašytos iš pareiškėjo 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. vasario 27 d. ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstoliui jau 2018 m. kovo 2 d. buvo žinoma, kad šių išmokų dalis - ligos išmoka, kadangi 2018 m. kovo 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma pateikta antstoliui patvirtina, kad pareiškėjui pervedama ligos išmoka, be to, pats antstolis tą pačią dieną užklausė Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro A. M. duomenų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iš kurio išrašo matyti, kad pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius minėtu laikotarpiu pervedė ligos išmokas.

12. Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato CPK 739 straipsnis. Išieškojimas yra negalimas iš valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; iš išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą; iš išeitinės išmokos; iš sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; iš kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą; iš laidojimo pašalpų; iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų ir kt.); iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

13. Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo (CPK 738 straipsnis). Šiuo atveju vykdomose bylose yra vykdomi 202 EUR baudos ir 75 EUR žyminio mokesčio išieškojimai. Taigi nagrinėjamu atveju, iš skolininko ligos išmokos išieškojimas nėra galimas, antstolis neteisėtai paskirstė šias lėšas išieškotojams.

14. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog CPK 738 straipsnyje išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai nustatyti atsižvelgiant į nurodytų pašalpų ir kitų išmokų specialią paskirtį yra absoliutaus pobūdžio, todėl CPK 738 straipsnyje įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų, gautų kaip CPK 738-739 straipsniuose išvardytos pašalpos ir kitos išmokos, kiekio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio mėn. 7 d. konsultacija Nr. A3-112, kat. 115; 72.2; Teismų praktika 22). Šiuo konkrečiu atveju vykdomose bylose yra vykdomi 202 EUR baudos ir 75 EUR žyminio mokesčio išieškojimai, taigi laikytina, kad iš esmės antstolis žinodamas, kad pareiškėjas gauna ligos pašalpą, žinodamas jog nagrinėjamoje situacijoje gaunant ligos išmoką yra taikomas ribojimas antstolis nesiėmė veiksmų nustatyti ar visos gautos lėšos yra ligos išmoka. Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi nors antstolio teigimu PLAIS sistema ir negali identifikuoti gaunamų pinginių lėšų kilmės, tačiau antstoliui kyla pareiga laikytis CPK 738 ir CPK 739 straipsniuose nustatytų įpareigojimų.

15. Nors pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju antstoliui 2018 m. kovo 2 d. buvo žinoma, kad gautų išmokų dalis - ligos išmoka, kadangi 2018 m. kovo 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma pateikta antstoliui patvirtina, kad pareiškėjui buvo pervedama ligos išmoka, be to, pats antstolis tą pačią dieną užklausė Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro A. M. duomenų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iš kurio išrašo matyti, kad pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius minėtu laikotarpiu pervedė ligos išmokas.

16. Apeliantas teigia, kad atsakydamas į skolininko 2018 m. kovo 6 d. prašymą grąžinti ligos išmoką, priėmė skundžiamą 2018 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. S18-8000 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad 2018 m. kovo 9 d. antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje pareiškėjui grąžintinų piniginių lėšų nėra, o pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas ir neargumentuodamas nepagrįstai sprendė, kad antstolio minėtas patvarkymas laikytinas antstolio atsisakymu atlikti veiksmus, tai yra be teisinio pagrindo teismas nustatė, kad tai yra administracinis aktas, o ne antstolio informacinio aiškinamojo pobūdžio dokumentas.

17. Nesutiktina su antstolio išdėstyta pozicija, jog skundžiamas patvarkymas šios bylos nagrinėjimo atveju yra tik informacinio pobūdžio. Priešingai, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. pateikė raštą, kuriuo prašo grąžinti ligos išmoką. Antstolis 2018 m. kovo 9 d. patvarkymu „Dėl informacijos pateikimo“ į 2018 m. kovo 6 d. prašymą nurodė pareiškėjui, kad antstolio sąskaitoje nėra piniginių lėšų, grąžintinų pareiškėjui. Pažymėtina, kad šio patvarkymo surašymo metu antstoliui buvo žinoma, kad išieškotos piniginės lėšos yra ligos pašalpa, vykdomojoje byloje tam buvo pakankamai rašytinių įrodymų, tačiau nei minėtu patvarkymu, nei kitu procesiniu dokumentu pareiškėjo prašymo netenkino, todėl laikoma, kad 2018 m. kovo 9 d. patvarkymu „Dėl informacijos pateikimo“ antstolis iš esmės atsisakė tenkinti 2018 m. kovo 6 d. pareiškėjo prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas minėtą patvarkymą ir įpareigodamas antstolį grąžinti pareiškėjui priklausančią ligos išmoką (41 EUR) nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė